- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-30
- Bylos Nr.
- e2A-743-267/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Suinteresuotas asmuo
- T. L., R. B., E. B., Ž. B.
- Pareiškėjas
- A. A.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų T. L. ir R. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-3230-1042/2018 pagal pareiškėjos A. A. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys E. B., R. B., R. B., Ž. B., T. L., valstybinė įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja A. A. siekdama gauti paveldėjimo teisės liudijimą, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po palikėjos P. L., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina P. L.. Iki mirties P. L. gyveno pas pareiškėją. P. L. mirė būdama našlė, sutuoktinis A. L. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja ne vienintelė palikėjos duktė, palikėjos vaikai įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis. Po P. L. mirties liko šie palikėjai nuosavybės teise priklausantys daiktai: nuotraukos, sulankstomas stalas, virtuvinė spintelė, šaldytuvas „Snaigė“, laikrodis, kuriuos pareiškėja po palikėjos mirties pradėjo valdyti, naudoti kaip savus. Visi kilnojamieji daiktai, išskyrus šaldytuvą (dėl gedimo nebeatliko savo funkcijos), yra išlikę iki šiol, pareiškėjos naudojami. Niekas iš įpėdinių (palikėjos vaikų) jokių pretenzijų dėl palikėjai priklausiusių ir pareiškėjos valdomų kilnojamųjų daiktų nereiškė, nepageidavo jų įgyti. Į palikimo sudėtį palikimo atsiradimo laiku įėjo ne tik kilnojamieji daiktai, bet ir turtinė teisė – nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, žemę, atkūrimas. Palikimo atsiradimo laiku nuosavybės teisė atkurta dar nebuvo. Palikėjos sutuoktinis palikimo atsiradimo laiku buvo miręs. Palikėja testamento sudariusi nebuvo. Nuo nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą momento pareiškėja palikėjai priklausantį žemės sklypą valdė, naudojo: dalyje sklypo augino bulves, 3–4 metus sklype ganė gyvulius, po to augino javus, burokus. Pareiškėja elgėsi kaip paveldimo turto savininkė ir savo valią priimti palikimą išreiškė aktyviais veiksmais.
2. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Šalies argumentai
3. Suinteresuotas asmuo R. B. su pareiškimu sutiko, prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
4. Suinteresuoti asmenys T. L. ir R. B. su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti. T. L. ir R. B. nurodė, kad 3 mėnesių terminą P. L. palikimui priimti praleido dėl svarbios priežasties – jie nebuvo informuoti ir jiems nebuvo pranešta apie palikimo atsiradimą, o palikimas atsirado praėjus tik 5 metams po motinos mirties. Mano, kad P. L. priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), turėtų paveldėti visi palikėjos įpėdiniai pagal įstatymą lygiomis dalimis.
5. Suinteresuotas asmuo E. B. su pareiškimu sutiko nurodydamas, kad jokių pretenzijų neturi.
6. Suinteresuotas asmuo Ž. B. nurodė, kad pretenzijų dėl palikimo nereiškia.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Šiaulių apylinkės Šiaulių rūmų teismas 2018 m. liepos 5 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A. po motinos P. L. mirties atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti. Priteisė pareiškėjai A. A. iš suinteresuotų asmenų T. L. ir R. B. po 175,00 Eur advokato pagalbos išlaidų ir po 14,00 Eur žyminio mokesčio.
8. Pareiškėjos pareiškimą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu teismas nagrinėjo remdamasis 1964 m. Civilinio kodekso nuostatomis (aktuali redakcija nuo 2000-06-15 iki 2001-06-30).
9. Teismas vertino suinteresuoto asmens R. B. paaiškinimus, kad 14 metų jos tėvai gyveno pas ją, vėliau šešerius metus gyveno su pareiškėja, kuri sunkiai sergančius tėvus prižiūrėjo ir jais rūpinosi; suinteresuoti asmenys nepretendavo į tėvų turtą, su pareiškėja nebendravo; palikėjos kilnojamuosius daiktus paveldėjo pareiškėja; palikėjos turto suinteresuotam asmeniui nereikėjo; palikėja bendravo su visais vaikais, visi suinteresuoti asmenys žinojo, kad su pareiškėja gyveno palikėja. Kilnojamųjų daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis teismui patvirtino, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, ir tai yra pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti.
Šalies argumentai
10. Pareiškėjos nurodomas aplinkybes, kad palikėjos 1,64 ha žemės sklypas buvo perkeltas pareiškėjos iniciatyva šalia jai nuosavybės teisėmis valdomo 0,34 ha žemės sklypo, tam, jog pareiškėjai būtų patogu sklypą prižiūrėti ir naudoti; pareiškėja jai ir palikėjai priklausančių žemės sklypų naudojimą perleido ūkininkei; palikėjos vardu pareiškėja sudarė 1,64 ha žemės sklypo medžioklės veiklai panaudos sutartį ir t. t. teismas pripažino įtikinamomis, kadangi nurodytos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai neprieštarauja vieni kitiems, yra logiški, informatyvūs, nuoseklūs. Nesant duomenų, kad pareiškėja kaip nors atsisakė palikimo ar neketino palikimą sudarančiais daiktais naudotis kaip savo turtu, šių aplinkybių neginčijant ir suinteresuotiems asmenims, kurie nepateikė jokių palikimo priėmimo veiksmus paneigiančių įrodymų, teismas sprendė, kad byloje esančių duomenų pakanka, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą dėl palikimo priėmimo.
11. Atskirai teismas pažymėjo, kad šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas nepaneigia suinteresuotų asmenų T. L. ir R. B. teisių prašyti atnaujinti pareiškėjams terminą palikimui priimti ir galimybių įrodinėti nurodytas aplinkybes civilinėje byloje Nr. e2YT-4958-1004/2018.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
12. Apeliaciniu skundu suinteresuoti asmenys T. L. ir R. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę palikimo priėmimo turinčio fakto nustatymo atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Apeliantų nuomone, šiems teisiniams santykiams turėjo būti taikomos CK galiojusio nuo 2001 m. liepos mėnesio 1 dienos nuostatos. Nors palikėja P. L. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau palikimas atsirado praėjus penkeriems metams po jos mirties – 2005-11-03 Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 31-17964 atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypą, todėl šiuo atveju palikimo atsiradimo momentas negali būti siejamas su palikėjos mirties momentu.
12.2. Apeliantų teigimu, pareiškėja negali būti laikoma priėmusi palikimą, nes palikėja ginčo žemės sklypo niekuomet nevaldė kaip savo ir nelaikė savęs turto savininke. Pareiškėjos nurodytas žemės sklypo valdymas nuo 2005 metų yra neįrodytas, pareiškėja neteisėtais pagrindais pradėjo „valdyti“ žemės sklypą veikdama mirusios P. L. vardu tik nuo 2012 metų, todėl de facto praleido palikimo priėmimo terminą. Apeliantų teigimu, nuslėpus žinią apie palikimo atsiradimą nuo kitų įpėdinių ir nesudarius jokių galimybių kitiems teisėtiems įpėdiniams palikimą priimti, negali būti daroma išvada, kad pareiškėja teisėtai valdė žemės sklypą ar kad šis žemės sklypas buvo valdomas kaip priklausantis pareiškėjai. Pareiškėjos sudarytos sutartys su vietos ūkininke L. G. ir medžiotojų klubu teismo turėjo būti įvertintos ir pripažintos de facto niekinėmis, neteisėtomis ir negaliojančiomis. Teismas negalėjo pripažinti pareiškėjos faktinio ginčo žemės sklypo valdymo teisėtu, nustatant juridinį faktą, nes byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos teisėtą šio sklypo valdymą.
12.3. Apeliantams svarbu tai, kad apie atkurtas nuosavybės teises kiti teisėti įpėdiniai nežinojo, todėl įgyvendinti savo teisių į palikimą (jį priimti) neturėjo jokių galimybių. Nepranešusi apie paveldėtino turto egzistavimą, pareiškėja praėjus 13 metų kreipėsi į teismą, todėl ji nebuvo sąžininga kitų paveldėtojų atžvilgiu. Apeliantai įsitikinę, kad nustačius faktą, jog palikimas yra priimtas pareiškėjos vardu ir pastarajai įgijus paveldėjimo teisės liudijimą, kuriuo paveldimas visas žemės sklypas, kitų įpėdinių galimybės priimti palikimą būtų apribotos.
12.4. Teismas neteisingai susiejo palikimo priėmimą su kilnojamųjų daiktų paėmimu kitų įpėdinių sutikimu, tuo remiantis buvo priimta nepagrįsta išvada dėl faktinio palikimo valdymo. Pareiškėja kaip savus valdė tik mirusiajai priklausančius daiktus (nuotraukas, sulankstomą stalą, virtuvinę baltą spintelę, laikrodį ir šaldytuvą „Snaigė“), kuriuos jai laisva valia atidavė kiti palikėjos įpėdiniai.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėja A. A. prašo apeliantų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Paveldimi ne tik materialūs dalykai, bet ir turtinės teisės, todėl pareiškėjos pareiškimas pirmosios instancijos teismo teisingai išnagrinėtas remiantis 1964 m. CK nuostatomis, nes pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nuostatą, 2000 m. CK penktosios knygos „Paveldėjimo teisė“ normos taikomos paveldėjimo santykiams tik tada, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui, t. y. po 2001-07-01, be to, palikėjai priklausiusi turtinė teisė jau egzistavo jos mirties dieną.
13.2. Apeliantai remiasi tik dalimi iš pareiškėjos pateiktų byloje duomenų apie palikimą sudarančio turto valdymą, naudojimą. Byloje pateikti duomenis, jog 2005 metais lapkričio mėnesį atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypą pareiškėja palikėjai priklausantį žemės sklypą faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo valdyti, naudoti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo: pati augino bulves, ganė gyvulius, augino javus, burokus. Šie faktiniai duomenys byloje buvo grindžiami rašytiniais įrodymais, todėl vadovaujantis 1964 m CK 587 str. spręstina, kad pareiškėja palikimą priėmė, pradėdama paveldimą turtą valdyti per įstatymo nustatytą 6 mėn. terminą. Tik nuo 2012 metų pareiškėja palikėjai priklausančio žemės sklypo valdymą, naudojimą žodinės panaudos sutarties pagrindu yra perleidusi ūkininkei L. G., kuri sklypus prižiūri, palaiko juos tinkamos būklės. Žemės sklypo medžioklės veiklai 2012-04-23 panaudos sutarties sudarymo tarp pareiškėjos ir medžiotojų klubo „Goras“ faktas, jog šio klubo atstovas dėl sutarties sudarymo kreipėsi būtent į pareiškėją, ne į kitus palikėjos įpėdinius pagal įstatymą, patvirtina pareiškėjos atvirą turto valdymą ir tai, kad ji sudarydama sutartį elgėsi kaip turto savininkė. Pareiškėja paveldimą 1,64 ha sklypą perkėlė šalia jai nuosavybės teise priklausančio 0,34 ha žemės sklypo. Sklypai ribojasi. Todėl ši aplinkybė taip pat patvirtina aktyvius pareiškėjos veiksmus, nukreiptus įgyti nuosavybės teisę į paveldimą žemės sklypą.
13.3. Pareiškėja paveldėjo palikėjai priklausiusius kilnojamuosius daiktus, nė vienas iš palikėjos kitų įpėdinių pagal įstatymą į palikėjai priklausiusius daiktus nepretendavo, todėl akivaizdu, pareiškėja aktyviai siekė įgyvendinti palikimo priėmimo teises ir tai yra pakankamas pagrindas palikimo priėmimui.
13.4. Visi pareiškėjos broliai, seserys žinojo, kad yra jų motinai priklausantis žemės sklypas, tačiau nė vienas iš jų dėl to pareiškėjai pretenzijų nereiškė, į jį nepretendavo iki kol pareiškėja nesikreipė į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Kadangi pareiškėja sergančią mamą prižiūrėjo ir slaugė viena, visi žinojo, kad palikėjos valia, jog žemės sklypas nuosavybės teise atitektų pareiškėjai. Apeliantų interesams atstovauja advokatas, o L. G., kaip liudytojos, neapklausimas neleidžia pripažinti, kad buvo pažeistos CPK normos.
14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Byloje keliamas ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas nustatė palikimo priėmimo, pareiškėjai faktiškai pradėjus valdyti paveldėtą turtą, juridinę reikšmę turintį faktą, teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Pirmosios instancijos teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. A. po motinos P. L. mirties atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau papildomai pasisako dėl pagrindinių apeliacinio skundo motyvų.
17. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teisiniams santykiams turėjo būti taikomas LR CK, galiojusio nuo 2001-07-01 nuostatos, nes P. L. mirė (duomenys neskelbtini), o palikimas atsirado tik praėjus penkeriems metams po jos mirties – 2005-11-03, atkūrus nuosavybės teises į žemės sklypą. Su tokia apeliantų dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
18. Visų pirma, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Todėl įstatymas palikimo atsiradimo laiko nesieja su palikėjui priklausančio turto atsiradimo laiku. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai nuosavybės teisės yra atkuriamos po palikėjo mirties, yra laikoma, jog paveldimą turtą sudaro teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Tai yra turtinė teisė, kuri tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka (LAT 2004-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2004; 2009-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2009; 2011-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011). Antra, palikėjos P. L. mirties momentu (duomenys neskelbtini) paveldimą turtą sudarė ne tik palikėjai priklausę kilnojamieji daiktai, kuriuos pareiškėja priėmė faktiniu valdymu, bet ir turtinės teisės – teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, t. y. žemės sklypą. Todėl palikimas atsirado ne nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą atkūrimo dieną, o palikimo į turtines teises, kaip ir į likusius palikėjos kilnojamuosius daiktus, atsiradimo dieną, t. y. palikėjos mirties dieną. Palikėjai priklausiusi turtinė teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, t. y. žemės sklypą jau egzistavo jos mirties dieną, todėl atmestini kaip teisiškai nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl palikimo atsiradimo laiko.
19. Apeliantai nurodo, jog pareiškėja negali būti laikoma priėmusi palikimą, nes apeliantų sesuo ginčo žemės sklypo niekuomet nevaldė kaip savo ir nelaikė savęs turto savininke. Apeliantų teigimu, būtent sutartys su ūkininke I. G. ir medžiotojų klubu „Goras“ patvirtina, kad valdydama žemės sklypą pareiškėja veikė palikėjos vardu, todėl sklypas nebuvo valdomas kaip jai priklausantis. Be to, pareiškėja neturėjo teisės tokias sutartis sudaryti.
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015).
21. Teismo vertinimu, svarbu tai, kad pareiškėja paveldimą 1,64 ha sklypą perkėlė šalia jai nuosavybės teise priklausančio 0,34 ha žemės sklypo, todėl ši aplinkybė patvirtina aktyvius pareiškėjos veiksmus, įgyvendinant paveldėtas turtines teises, nukreiptus įgyti nuosavybės teisę į paveldimą žemės sklypą. Atkūrus nuosavybę į paveldimą žemės sklypą, pareiškėja pati faktiškai pradėjo jį valdyti ir valdė, naudojo nepertraukiamai apie septynerius metus, iki 2012 metais žodinės panaudos sutarties su ūkininke L. G. sudarymo. 2012-04-23 žemės sklypo medžioklės veiklai panaudos sutarties sudarymo tarp pareiškėjos ir medžiotojų klubo „Goras“ faktas taip pat patvirtina pareiškėjos atvirą turto valdymą ir tai, kad ji sudarydama sutartį elgėsi kaip turto savininkė. Įvertinus tai, teismas pripažįsta, kad pareiškėjai įstojus į paveldėjimo santykius nėra svarbus tokių sutarčių teisėtumas, kiek svarbus pats pareiškėjos elgesys valdant turtą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendžia, kad nustatyti pareiškėjos faktiniai veiksmai priėmus palikimą, jų pobūdis, elgesio nuoseklumas, aktyvumas sudaro pagrindą vertinti juos kaip išreiškiančius pareiškėjos valią palikimą valdyti kaip savo.
22. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai susiejo palikimo priėmimą su kilnojamųjų daiktų paėmimu kitų įpėdinių sutikimu, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl faktinio palikimo valdymo. Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Teismas atmeta tokius ieškovo argumentus, nes palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą. Sprendžiant ginčą, ar įpėdinis priėmė palikimą, paėmęs konkretų kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį paėmus daiktą: jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis) ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą. Nagrinėjamu atveju teismui pateikta pakankamai duomenų, leidžiančių pripažinti, kad pareiškėja iš tiesų paveldėjo palikėjai priklausiusius kilnojamuosius daiktus (nuotraukas, sulankstomą stalą, virtuvinę spintelę, šaldytuvą „Snaigė“, laikrodį). Nė vienas iš palikėjos kitų įpėdinių pagal įstatymą į palikėjai priklausiusius daiktus nepretendavo, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, ir tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
23. Apeliantams svarbu tai, kad apie atkurtas nuosavybės teises kiti teisėti įpėdiniai nežinojo, todėl įgyvendinti savo teisių į palikimą (jį priimti) neturėjo jokių galimybių. Apeliantai įsitikinę, kad nustačius faktą, jog palikimas yra priimtas pareiškėjos vardu ir pastarajai įgijus paveldėjimo teisės liudijimą, kuriuo paveldimas visas žemės sklypas, kitų įpėdinių galimybės priimti palikimą būtų apribotos. Nagrinėjimu atveju apeliantai yra mirusios turto palikėjos sūnūs, t. y. įpėdiniai pagal įstatymą, todėl palikimo priėmimo pareiškėjai faktiškai pradėjus valdyti paveldėtą turtą, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas neeliminuoja kitų paveldėtojų iš paveldėjimo teisinių santykių iki teisme bus išnagrinėtas apeliantų prašymas atnaujinti jiems terminą palikimui priimti nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. e2YT-4958-1004/2018.
24. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
25. Byloje nepateikta duomenų apie išlaidas, patirtas dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo, todėl jos nepriteistinos.
Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.