Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-07-28 · Civilinė byla Nr. e2S-1798-1012/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-07-28
Bylos Nr.
e2S-1798-1012/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-35752-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Jakutytė-Sungailienė
Ieškovas
A. N.
Atsakovas
P. R.
Kategorijos
  • 2.3.4.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-1798-1012/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-35752-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 28 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) A. N. ir atsakovo (apelianto) P. R. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. N. patikslintą ieškinį atsakovui P. R. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir pagal atsakovo P. R. priešieškinį ieškovei A. N. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. N. patikslintą ieškinį atsakovui P. R., kuriame prašoma nustatyti nepilnamečių dukrų A. R., gimusios (duomenys neskelbtini), ir M. R., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, patvirtinti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametėms dukroms periodinėmis išmokomis, taip pat išlaikymo įsiskolinimą. Byloje atsakovas pateikė priešieškinį, kuriame prašo nustatyti nepilnamečių dukrų A. R. ir M. R. gyvenamąją vietą su atsakovu, priteisti iš ieškovės išlaikymą dukroms po 100 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nustatyti ieškovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, taip pat taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikinąją bendravimo tvarką.

Atsiliepimas

2. Ieškovė 2022 m. kovo 17 d. atsiliepimu į patikslintą priešieškinį pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pakeitimo). Ieškovė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi nustatytą bei Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartimi iš dalies pakeistą laikinąją atsakovo bendravimo su dukterimis tvarką ir nustatyti tokią bendravimo tvarką: 1) neporinėmis metų savaitėmis: dukrų tėvas abi dukras paima iš darželio antradienio vakare ir trečiadienio ryte abi veda į ugdymo įstaigą. Jei vaikai serga ar tėvadienis – grąžina į jų gyvenamąją vietą trečiadienį 17 val.; dukrų tėvas abi dukras pasiima penktadienį iš darželio 16:30–17 val., jei dukros dėl ligos ar mamadienio yra namuose, pasiima iš namų 17 val. ir grąžina į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val.; 2) porinėmis metų savaitėmis: dukrų tėvas abi dukras paima iš darželio antradienį 16:30–17 val. iki ketvirtadienio ryto, kai abi veda į ugdymo įstaigą. Jei vaikai serga ar tėvadienis – grąžina į jų gyvenamąją vieta ketvirtadienį 17 val.; 3) mergaitės su tėčiu praleidžia Tėvo dieną, tėvo gimimo dieną, su mama praleidžia Motinos dieną, mamos gimimo dieną; 4) 2022 m. mergaitės su tėvu atostogauja nuo liepos 8 d. iki liepos 15 d., bei nuo rugpjūčio 5 d. iki 12 d. Su mama atostogauja nuo liepos 16 d. iki liepos 23 d., bei nuo rugpjūčio 13 d. iki rugpjūčio 20 d. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ieškovė grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

2.1. Pirminis ieškinys teismui buvo pateiktas 2020 m. gruodžio 14 d., t. y. beveik prieš pusantrų metų. Šalių dukros buvo jaunesnės, mažoji M. tuo metu dar nelankė vaikų darželio. Per pusantrų metų padėtis kiek pasikeitė, todėl atsižvelgiant į pasikeitusi vaikų amžių, teismo ekspertizės išvadas, remiantis naujomis aplinkybėmis, keistina ir laikinoji bendravimo tvarka.

2.2. Teismo ekspertizės metu atliekant psichologinį vertinimą, nustatyta, kad jaunesnioji dukra nusiraminimo ieško sekiodama vyresniąją sesę arba glausdamasi prie mamos. Sąveikos su mama metu stebimas emociškai saugus, prieraišus, glaudus jaunesniosios M. ir jos mamos ryšys. Taip pat pastebima, kad būdama su tėčiu ir vyresne seserimi M. jaučiasi atstumta, negaunant tėčio dėmesio, todėl ima nerimauti, ieškoti mamos nusiraminimui. Ekspertizės metu matoma, kad šiuo metu emociškai reikšmingiausias asmuo M. yra mama. Kitas emociškai reikšmingas asmuo – sesuo. Ekspertizės metu buvo stebimas imitacinis M. elgesys, kuris rodo, kad vyresnę seserį ji patiria kaip pavyzdį, iš kurio gali mokytis ir mokosi pažinti pasaulį. Šiuo metu M. yra tokio amžiaus, kuomet reikšmingų asmenų elgesį perima (imituoja) natūraliai, nesąmoningai. Ekspertai aiškiai nurodė, kad M. itin svarbus yra santykis su seserimi, todėl svarbu užtikrinti, šio santykio tęstinumą, pastovumą.

2.3. Bendraujant su psichologe, paklausta A. kur gyvena, nurodė, kad gyvena „savo namuose, su mama ir sese”. Tai rodo, kad mergaitė savo namais laiko mamos namus. Ji nurodė, kad gyvena ir „pas tėtuką”, tačiau šios vietos neįvardina kaip savo namais. Piešdama savo šeima, mergaitė piešia save ir mamą. Paklausta kaip ji jaučiasi, kad gyvena ir pas mamą, ir pas tėtuką, ima muistytis kėdėje. Paklausta, kaip norėtų, kad būtų pasako „norėčiau daugiau laiko pas mamą ir mažiau pas tėtuką”. Ekspertizės metu buvo nustatyta, kad A. slopina jai kylančius jausmus, bando jų neišduoti, tačiau juos išduoda jos kūno kalba. Mergaitė viduje išgyvena įtampą, nerimą, stengiasi atitikti abiejų tėvų lūkesčius. Ekspertizės akte yra pažymėta, kad A. emocinė būklė yra pasikeitusi. Ji tapo irzlesnė, nepaklusni, nesidalinanti žaislais su seserimi, naktimis verkia. Tokie emocinės būklės pasikeitimai atitinka ekspertizės metu A. nustatytus ypatumus – ypač polinkį slopinti kylančius jausmus, nerimastingumą, todėl natūralu, kad pasikeitus jos gyvenimo aplinkybėm (ėmus gyventi savaitę pas tėvą, savaitę pas mamą; būnant atskirtai nuo sesers ir mamos), A. nuslopinti jausmai ima reikštis išveikomis: piktumu, blogais sapnais. Ekspertizės akte yra pasisakyta, kad A. yra tokio amžiaus, kuomet formuojasi jos gyvenimo pastovumo, nuoseklumo jausmai, kurie bus reikšmingi ateityje kuriant bei palaikant santykius, pasitikint aplinka ir aplinkiniais. Taip pat pakartotinai pasisakoma, kad mergaitė išsako norinti praleisti daugiau laiko kartu su mama, kas yra natūralu jos amžiui. Pasisakydami apie gyvenamosios vietos nustatymą, ekspertė rekomenduoja atsižvelgti į A. amžiaus tarpsniui reikšmingus poreikius (pastovumas, nuoseklumas) bei į tai, kad A. atskyrimas nuo sesers negatyviai veikia abiejų mergaičių tarpusavio santykius, nes auga jų konkurencija, mažėja lygiavertiškumas.

3. Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame prašo atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Atsakovas taip pat prašo: 1) palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartimi nustatytą A. R. bendravimo su tėvu tvarką nepakeistą; 2) pakeisti M. R. bendravimo su tėvu tvarką, suvienodinant su sesers A. R. bendravimo tvarka, t. y. nepertraukiamai nuo porinės metų savaitės penktadienio iki neporinės metų savaitės penktadienio. Nurodė, kad:

Šalies argumentai

3.1. Ieškovės prašymas pakeisti nusistovėjusią laikinąją bendravimo tvarką iš esmės pakeistų A. gyvenimo aplinkybes, tektų dažnai keisti nakvynės vietą, sukeltų jai papildomą įtampą, paskatintų dar labiau slopinti jausmus. A. nesuprastų, kodėl nebegali būti su tėtuku tiek, kiek yra įpratusi.

Žemesnės instancijos teismas

3.2. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas geba tinkamai pasirūpinti vaiku, be to, ieškovė pati pripažino, kad atsakovas su dukra A. yra sukūręs glaudų ryšį, todėl apeliacinės instancijos teismas vertino, kad teismui nebuvo pagrindo trumpinti dukros A. bendravimo su tėvu laiko, juo labiau, taikyti ieškovės siūlomą bendravimo tvarką.

3.3. Atsakovo siūloma bendravimo tvarka nereikalauja kasdieninio dukros A. kilnojimosi iš vieno tėvo pas kitą, todėl ji nesukelia vaikui streso, tokia bendravimo tvarka yra nusistovėjusi ir atitinka vaiko interesus. Bendravimas su dukra A. po 7 dienas ir naktis nepertraukiamai, jau taikoma 1 metus ir 5 mėnesius. Tokia tvarka dukrai tapo įprasta, A. yra rami, neigiamų emocijų ar elgesio pokyčių dėl to nėra, todėl dar vienas bendravimo tvarkos pakeitimas A. traumuotų emociškai.

3.4. Jaunesnioji M. jau yra pakankamo amžiaus, kad galėtų būti pas tėvą daugiau nei parą nepertraukiamai. Remiantis ekspertų rekomendacijomis yra tikslinga neatskirti seserų joms būnant pas tėvą. Mergaitė jau yra suformavusi artimą emocinį ryšį su tėvu, jaučiasi rami ir saugi būdama kartu su juo. Tikslinga M. su tėvu bendravimo laiką ilginti ir nustatyti tokį patį, kaip sesers A.

3.5. Dažnas A. ir M. aplinkos keitimas ir ypatingai trumpas pabuvimas pas kiekvieną iš tėvų kenkia vaikų interesams, nes jie priversti jaustis visuomet „kelyje“ ir adaptuotis prie naujos aplinkos. Ieškovės siūloma bendravimo tvarka, vyktų daugiausiai naktimis (pertraukiamai 5 nakvynės ir pertraukiamai 3 dienos per dvi savaites), taigi būtų sutrumpintas tėvų ir dukrų bendravimas, tai neigiamai atsilieptų mergaičių emocinei būsenai, emociniam ryšiui tarp mergaičių ir tėvo. Dažnai besikeičianti aplinka kenktų vaikų emocinei būsenai ir vystymosi raidai. Pagal ieškovės siūlomą bendravimo tvarką mergaitės nuolat jaustų nerimą ir įtampą, laukdamos kada vėl reikės persikelti į kitus namus. Ieškovės siūloma bendravimo tvarka ir ypatingai trumpi vaikų buvimo su tėvu intervalai, tai siekimas apriboti tėvo teisę bendrauti su vaikais, siekimas minimalaus bendravimo.

3.6. Ne kartą tarp šalių yra kilę konfliktai dėl vaikų perdavimo ligos atveju, ieškovė manipuliuoja vaikų savijauta ir atsisako perduoti vaikus. Atsakovas nesutinka su ieškovės sąlyga, kad praleistas laikas nebus kompensuojamas, kadangi ieškovė linkusi manipuliuoti vaikų sveikata.

3.7. Nesutiktina su ieškovės siūloma bendravimo tvarka atostogų metu. Taikant ieškovės tvarką, liepos mėnesį mergaitės nesimatytų su tėvu nepertraukiamai 11 dienų. 2022 m. rugpjūčio 5 d. ir 12 d. yra penktadieniai, rugpjūčio 13 d. ir 20 d. yra šeštadieniai. Pagal siūlomą bendravimo tvarką dar nesibaigus ieškovės rugpjūčio mėnesio atostogoms mergaitės turėtų keliauti pas tėvą, tačiau prašyme nėra numatytas perdavimo laikas, kas tikėtinai sukeltų naują šalių konfliktą dėl dukrų perdavimo. Vadinasi, mergaitės pas tėvą tik pernakvotų, o kitą dieną turėtų grįžti pas ieškovę. Pabuvusios dieną pas ieškovę, mergaitės vėl keliautų pas atsakovą. Taikant esamą tvarką, abi mergaitės po savaitę būtų su kiekvienu iš tėvų ir nereikėtų spręsti mergaičių atostogų klausimo.

3.8. Ieškovės siūlomoje tvarkoje nebeliko bendravimo skambučiais. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pasisakė dėl susiskambinimo su vaikais šeštadieniais ir pirmadieniais, todėl tikslinga palikti galioti nustatytą skambučių laiką.

Atsiliepimas

4. Ieškovė pateikė atsiliepimą į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriame prašo atmesti atsakovo prašymą ir nustatyti ieškovės siūlomą bendravimo tvarką. Nurodo, jog:

4.1. Būtinybę pakeisti nustatytą bendravimo tvarką lėmė ekspertizės metu nustatytos išvados ir tai, kad jaunesnioji M. yra nuolatiniame sesers laukime, o vyresnioji A. – laukime kada vėl bus su mama ir sese. Bendravimo pakeitimas būtinas, kad galutinai nesužlugdyti abiejų mergaičių sveikos raidos. A. tapo labai nerami, ir dabar dažnai būna, kad prabunda naktį ir ima verkti, sapnuoja negerus sapnus, dukra vis labiau sklendžiasi į save. Būdama pas ieškovę vis dažniau renkasi žaidimus, kur nebereikia sesės, o tiesiog panirusi mergaitė į save. Dažnėja isterijų priepuoliai reikalaujant gauti kažką, kas jai lengvai prieinama pas tėtį (kompiuteris, planšetės, kinas), nesiliauja priklausomybė čiulpti pieno buteliuką net ir nesant buteliuke jokio gėrimo, kietėjantys viduriai ir kt. Ieškovės prašoma tvarka paremta medicininiais duomenimis, kad mergaitės nebūtų atskiriamos tarpusavyje, taip pat sutrumpinamas atskyrimo nuo mamos laikas, nes savaitės atskyrimas neigiamai veikia A. psichologinę bei fizinę būklę. Atsakovas neatsižvelgia į ekspertų išvadas ir rekomendacijas, o jo prašymas ne tik, kad negerina A. padėties, bet ir pabloginti M. emocinę būklę. Ekspertų nustatyta, kad bendravimo tvarka savaitė–savaitė, A. sukėlė pasekmes jos emocinei būklei. Specialistai jau rekomenduoja ir tokia mažametė jau lankosi pas psichoterapeutą. Mergaitei liks spraga teigiamos pasaulėžiūros suvokime, kodėl ji turi būti taip ilgai atskirta nuo mamos ir gyventi įtampoje.

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Tarnyba nurodė, jog atsižvelgiant į ieškovės argumentus, bylos aplinkybes ir vaiko interesus, vadovaudamiesi vaiko teisių ir teisėtų intereso prioriteto gynimo principu bei teismų praktika, pagal kurią prioritetiniu vaiko interesu laikomas jo gyvenamosios aplinkos saugumas ir stabilumas bei, nustatant bendravimo tvarką, pirmiausia orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu/motina darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą, prieštarauti prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo iš esmės nėra pagrindo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gegužės 20 d. nutartimi ieškovės ir atsakovo prašymus tenkino iš dalies bei nusprendė pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartimi nustatytą laikiną atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką, ir nustatyti tokią laikiną atsakovo bendravimo tvarką, pagal kurią tėvas su dukromis bendrauja:

6.1. Tėvas su dukromis bendrauja porinėmis metų savaitėmis nuo trečiadienio iki sekmadienio, paimdamas dukras trečiadienį iš ugdymo įstaigos (o dukrai (dukroms) nelankant įstaigos, iš vaikų gyvenamosios vietos 18:00–18:30 val.) ir grąžindamas dukras sekmadienį į jų gyvenamąją vietą 18:00–18:30 val.;

6.2. Tėvas su dukromis bendrauja neporinėmis metų savaitėmis nuo trečiadienio iki penktadienio, paimdamas dukras trečiadienį iš ugdymo įstaigos (o dukrai (dukroms) nelankant įstaigos, iš vaikų gyvenamosios vietos 18:00–18:30 val.) ir grąžindamas dukras penktadienį ryte į ugdymo įstaigą, o dukroms nelankant įstaigos – 10:30–11:00 val. į jų gyvenamąją vietą;

6.3. Mama ir tėvas sudaro galimybę kitam iš tėvų bendrauti telefonu bei kitomis pasirinktomis ryšio priemonėmis su dukromis tuomet, kai dukros būna su kitu iš tėvų tokiu laiku: šeštadieniais 10:30–11:00 val. Jei skyrium nuo dukrų esantis tėvas (dukrų mama) nepageidauja ar neturi galimybių numatytu laiku bendrauti su dukromis, jis (ji) turi pranešti raštu (el. paštu, SMS žinute ar pan.) tam iš tėvų, su kuriuo yra dukros, ne vėliau kaip prieš 24 val. iki numatyto bendravimo laiko apie tai, kad nebendraus su dukromis vaizdo skambučio (konferencijos) būdu;

6.4. 2022 m. liepos ir rugpjūčio mėn. tėvas su vaikais bendrauja (atostogauja) tokiomis dienomis:

6.4.1. birželio 29 d. – liepos 3 d. (kaip numatyta tvarkos 1 punkte);

6.4.2. liepos 8–15 d. nepertraukiamai, paimdamas vaikus liepos 8 d. 10:30-11:00 val. ir grąžindamas liepos 15 d. 18:00–18:30 val.;

6.4.3. liepos 27–31 d. (kaip numatyta tvarkos 1 punkte);

6.4.4. rugpjūčio 5–12 d. nepertraukiamai, paimdamas vaikus rugpjūčio 5 d. 10:30–11:00 val. ir grąžindamas rugpjūčio 12 d. 18:00–18:30 val.;

6.4.5. rugpjūčio 24–28 d. (kaip numatyta tvarkos 1 punkte);

6.5 Jei tėvas šioje nutartyje nurodytu laiku negali paimti ar grąžinti dukrų dėl savo darbinio užimtumo ar kitų svarbių priežasčių, jis turi pasiūlyti dukrų mamai kitą jam tinkamą (maksimaliai artimiausią nustatytam šioje nutartyje) vaikų paėmimo (grąžinimo) laiką. Tėvas ir dukrų mama gali susitarti ir dėl kitokios tėvo bendravimo su dukromis tvarkos arba pakeisti šia nutartimi patvirtintą laikinąją bendravimo tvarką ar tvarkos atskirus aspektus, pirmiausia atsižvelgdami į vaikų kasdienę dienotvarkę, jų poreikius, kitas svarbias aplinkybes, šalių tarpusavio sutarimu, išreikštu raštu, el. paštu, SMS žinutėmis ar kitu rašytiniu būdu kitomis šalims priimtinomis ryšio priemonėmis.

7. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad abi šalys sutaria dėl to, jog yra svarbu neišskirti seserų, sutinka, kad vaikų interesus geriausiai atitiktų situacija, kai A. ir M. iš mamos namų į tėvo namus ir atgal keliauja kartu. Teismas pripažino esant pagrįstus tokius šalių argumentus. Brolių (seserų) neišskyrimo svarba pripažįstama tiek įstatyme, tiek teismų praktikoje. Šioje byloje atliktos teismo psichologijos ekspertizės rezultatai patvirtina, kad tarp seserų egzistuoja artimas ryšys. Iš ekspertizės aktų nustatyta, kad jaunesnioji sesuo nuolat dairosi vyresniosios, stengiasi kopijuoti jos elgesį. Manytina, kad ieškovės nurodoma aplinkybė, jog vyresnioji dukra dažnai čiulpia buteliuką, liudija ne ką kita, o tai, kad ir vyresnioji dukra „mėgdžioja“ jaunesniąją, galimai taip siekia mamos dėmesio, „nori būti maža“ – kaip sesė. Teismas papildomai pažymėjo, kad tarp tėvų susiklosčius įtemptiems, priešiškiems santykiams, sesers ryšys su seserimi tampa dar svarbesnis, toks ryšys kuria saugumo jausmą abiem vaikams. Konstatuotina, kad nustatyta būtinybė neišskirti seserų yra pagrindas keisti laikiną bendravimo tvarką tokiu būdu, kad tėvas (motina) bendrautų su abiem vaikais vienu metu.

8. Psichologė, šeimos ir teismo mediatorė, Mykolo Riomerio universiteto Psichologijos instituto profesorė Jolanta Sondaitė savo knygoje skyrybas išgyvenantiems tėvams „Myliu ir mamą, ir tėtį“, nurodo, kad Danijoje atliktas tyrimas rodo, kad jau nuo ankstyvos vaikystės vaikas yra pajėgus kurti artimą ryšį daugiau nei su vienu žmogumi. Jaunesni nei 2 metų vaikai turėtų gyventi su vienu iš tėvų, bet svarbu, kad kitas iš tėvų turėtų galimybę su vaiku būti kuo dažniau (ne rečiau kaip kas tris dienas). 2–3 metų vaikas jau gali pabūti pas kitą tėvą su nakvyne, geriausia vieną naktį savaitės viduryje ir vieną savaitgalį per mėnesį, o 4–5 metų vaikams rekomenduojama sudaryti nuoseklų priežiūros tvarkaraštį, o atsiradusius pasikeitimus vaikui paaiškinti. Išsiskyrimas su tuo iš tėvų, prie kurio vaikas labiau prisirišęs, turėtų būti ne ilgesni negu savaitė. Jeigu yra galimybė, rekomenduojama 4 dienas gyventi su vienu iš tėvų ir 3 su kitu. Auginant 6–8 metų, 9–12 metų vaikus jau tinka bendratėvystės modelis, kai pusę laiko gyvenama pas kiekvieną iš tėvų. Bendratėvystė neturėtų būti suprantama tik kaip daugmaž po lygiai su vaiku praleidžiamas laikas, bet ir kaip abiejų tėvų bendradarbiavimas, pasiskirstymas atsakomybėmis ir įsipareigojimais, susitarimas dėl bendrų taisyklių ir jų laikymasis, kas iš esmės atitinka ir Lietuvoje įtvirtintą ir gerbiamą tėvų lygiateisiškumo principą.

9. Patvirtinus atsakovo prašomą tvarką susiklostytų situacija, kuomet jaunesnioji šalių dukra M., iki šiol atsakovo namuose praleisdavusi ilgiausiai nuo penktadienio 18:00 val. iki sekmadienio 11:00 val., t. y. atsiskirdavusi nuo mamos 41-ai valandai, turėtų be mamos praleisti 7 dienas paeiliui, su nakvynėmis, t. y. 168 valandas (daugiau kaip keturis kartus ilgesnį laiko tarpą). Įvertintina tai, kad M. ilgai buvo maitinama krūtimi, mama jau tebėra artimiausias asmuo, ji naktimis galimai gali ieškoti mamos (krūties) kaip nusiraminimo. Kaip jau pažymėta šioje nutartyje ir 2021 m. vasario 10 d. nutartyje, po vaiko gimimo atsakovas su šia dukra buvo bendravęs tik minimaliai, dukros neaugino, po jos gimimo šalys niekada kartu nebegyveno. Atsakovas iki 2021 m. rudens, t. y. iki M. sukako dveji metai, nebuvo pasiėmęs dukros su nakvyne. Vertintina, kad savaitės laikas būtų pernelyg ilgas bendravimo su tėvu laikas, toks drastiškas pokytis būtų pernelyg staigus mažametei, neatitiktų geriausių M. interesų.

10. Sprendžiant dėl ieškovės prašomos nustatyti tvarkos, iš dalies sutiktina su atsakovo argumentu, kad dažnas vaikų kilnojimasis iš vienų į kitus namus, nakvojimas kas vieną–dvi naktis vis kituose namuose vargintų vaikus. Todėl ieškovės prašoma tvarka visa apimtimi netvirtintina.

11. Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, kad derinant tokius šiuo konkrečiu atveju svarbius kriterijus kaip pirma, seserų neišskyrimas, antra, optimalaus laiko jaunesniajai dukrai atsiskirti nuo mamos nustatymas, ir trečia, stabilumo vyresniajai dukrai A. išsaugojimas, prioritetas teiktinas pirmiesiems dviem. Vertintina, kad A. yra pakankamo amžiaus, kad galėtų suprasti bendravimo tvarkos pasikeitimus. Abiem vaiko tėvams tenka pareiga tinkamai paaiškinti vaikui, kodėl keičiasi bendravimo tvarka (nes taip sutarė suaugę, įvertinę visus svarbius dalykus), taip pat patikinti mergaitę, kad į jos norus bus atsižvelgta ir tvarka galės būti keičiama.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismas sprendė, kad taikytinas „ilgosios“ ir „trumposios“ savaičių modelis, kuomet vieną savaitę vaikai tėvo namuose nakvoja keturias naktis, o kitą – dvi. Bendravimo savaitės (metų porinės ir neporinės) parenkamos tokiu būdu, kad būtų išlaikytas dabar galiojančios tvarkos tęstinumas, kuomet atsakovas su vaikais praleidžia porinių metų savaičių savaitgalius. Atsižvelgiant į tai, kad keičiami bendravimo laikotarpiai, koreguotinas ir bendravimo ryšio priemonėmis intensyvumas, paliekant vieną pokalbių laiką šeštadieniais.

13. Atsižvelgiant į tai, kad artėjo vasaros laikotarpis, į tai, kad ieškovė nurodė savo pageidaujamus atostogų su vaikais laikotarpius (liepos 16–23 d., rugpjūčio 13–20 d.), taip pat pasiūlė atsakovo atostogų laikotarpius (liepos 8–15 d., rugpjūčio 5–12 d.), o atsakovas tokių laikotarpių nenurodė, tik teikė pastabas dėl bendravimo nenuoseklumo, teismas iš esmės tenkino ieškovės prašymą dėl liepos ir rugpjūčio mėnesių, su pakeitimais, kuriais bendravimas šiais mėnesiais derinamas su likusia tvarka. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad liepos–rugpjūčio mėnesiais atsakovo bendravimas su vaikais nustatomas ypač plačios apimties, taigi tiek atsakovas turės galimybę kokybiškai leisti laiką su dukromis, tiek vyresnioji dukra A. nepajus esminio bendravimo apimties pasikeitimo.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

14. Atsakovas P. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutartį ir priimti naują nutartį nustatant tokią atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką:

Žemesnės instancijos teismas

14.1. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartimi nustatytą A. R. bendravimo su tėvu P. R. tvarka nuo porinės metų savaitės penktadienio iki neporinės metų savaitės penktadienio, pasiimant dukrą A. penktadienį iš ugdymo įstaigos, o dukrai nelankant įstaigos, iš jos gyvenamosios vietos 18:00 val., ir perduodant dukrą penktadienį ryte į ugdymo įstaigą, o dukrai nelankant įstaigos – 18:00 val. į jos gyvenamąją vietą;

14.2. Pakeisti M. R. bendravimo su tėvu P. R. tvarką suvienodinant su sesers A. R. bendravimo tvarka, t. y. nuo porinės metų savaitės penktadienio iki neporinės metų savaitės penktadienio, pasiimant dukrą M. penktadienį iš ugdymo įstaigos, o dukrai nelankant įstaigos, iš jos gyvenamosios vietos 18:00 val., ir perduodant dukrą penktadienį ryte į ugdymo įstaigą, o dukrai nelankant įstaigos – 18:00 val. į jos gyvenamąją vietą;

14.3. Dukrų tėvas ir mama sudaro galimybę kitam iš tėvų bendrauti skambučiais su dukra A. ir dukra M. tuomet, kai dukros būna su kitu iš tėvų tokiu laiku: šeštadieniais – nuo 10:30 val. iki 11:00 val., pirmadieniais – nuo 18:00 val. iki 18:30 val. Jei skyrium nuo dukrų esantis tėvas (mama) nepageidauja ar neturi galimybių numatytu laiku bendrauti su dukromis, jis (ji) turi pranešti raštu (el. paštu, SMS žinute ar pan.) tam iš tėvų, su kuriuo yra dukros, ne vėliau kaip prieš 24 val. iki numatyto bendravimo laiko apie tai, kad nebendraus su dukromis skambučio būdu;

14.4. 2022 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais tėvas su vaikais atostogauja tokiomis dienomis (sutampa su bendravimo laiku pagal siūlomą tvarką): liepos 15–22 d. nepertraukiamai, paimdamas vaikus liepos 15 d. 10:30–11:00 val. ir grąžindamas liepos 22 d. 18:00–18:30 val.; rugpjūčio 12–19 d. nepertraukiamai, paimdamas vaikus rugpjūčio 12 d. 10:30–11:00 val. ir grąžindamas rugpjūčio 19 d. 18:00–18:30 val.

15. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

15.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutartyje nurodyti motyvai dėl tėvo bendravimo su 5 m. dukra A. R. prieštarauja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m vasario 10 d. nutartyje nurodytiems motyvams ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartyje nurodytiems motyvams.

15.2. Abi dukros yra vienodai prisirišusios prie abiejų tėvų, todėl mergaičių bendravimo laikas turi būti lygus su abiem tėvais.

15.3. Dukrų tėvo siūloma bendravimo tvarka nereikalauja dažno dukrų A. ir M. kilnojimosi iš vieno tėvo pas kitą, todėl nesukelia vaikams streso, nereikalauja didelių tėvų resursų, atitinka vaikų interesus. Atsakovas bus atsakingas ne tik už vaikų laisvalaikio užtikrinimą, bet ir prisiims reikšmingą ieškovei tenkančią kasdieninių rūpesčių naštą.

15.4. Bendravimo tvarka, kuomet duktė A. vieną savaitę būna pas tėvą, kitą savaitę pas motiną, vaikams yra tinkama ir suprantama. (duomenys neskelbtini) A. supranta kada bus pas vieną iš tėvų, džiaugiasi kada tėtis parsiveda ir sesę M., kuriai atskirojo skundo teikimo metu yra (duomenys neskelbtini). Nebūna ir sunkaus A. ir tėčio išsiskyrimo, nes A. žino, kad po savaitės vėl susitiks. Iki nusistovėjusios savaitė–savaitė tvarkos dukrai A. išsiskyrimai būdavo ypatingai skausmingi.

15.5. Nėra jokių objektyvių priežasčių trumpinti nusistovėjusią bendravimo tvarką savaitė–savaitė ar kitaip riboti dukrai A. buvimo laiką su tėvu, bei keisti nuo 2020 m. spalio 29 d. nusistovėjusią tvarką, prie kurios dukra A. per beveik du metus jau yra įpratusi.

15.6. Bendravimo tvarka, kuomet A. gyvena pas kiekvieną iš tėvų buvo pradėta taikyti, kai mergaitė buvo (duomenys neskelbtini)amžiaus (nuo (duomenys neskelbtini)). Jaunesnioji dukra M. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, kas nesudaro reikšmingo skirtumo, kuomet A. pradėjo gyventi po savaitę pas kiekvieną iš tėvų. Teismo psichologijos ekspertai konstatavo, kad duktė M. kopijuoja vyresniąją seserį A., nori būti kartu su ja. Iš to darytina išvada, kad M. savaitinis atsiskyrimas nuo atsakovo ar ieškovės streso ar neigiamų išgyvenimų nesukeltų, nes mergaitė jau suvokia, kad gyvena dvejuose namuose, yra apsipratusi su tėvo namų aplinka, turi savo žaislų, susiformavę dienos įpročiai būnant pas tėvą.

15.7. Jaunesniosios dukros M. buvimo laiką su tėvu reikia ilginti – tai rekomenduoja tiek psichologai, tiek teismas. Kuomet dukra pradėjo sistemingai nakvoti tėvo namuose, sustiprėjo emocinis dukros-tėvo emocinis ryšys, kuris ir toliau stiprėja. Pasikeitus bendravimo tvarkai po 2022 m gegužės 20 d. Nutarties, atėjus laikui mergaitėms eiti pas ieškovę, jos abi klausinėja, kodėl taip trumpai pabuvo, ar gali pabūti ilgiau.

15.8. Pagal nustatytą bendravimo tvarką A. ir M. nuo trečiadienio vakaro iki penktadienio ryto (įskaitant darželio lankymą) praleidžia su tėvu. Tokiu būdu vaikai ateina pas tėvą tik pernakvoti, o bendravimui lieka maždaug 3 valandos įskaitant į jas ir buitinius dalykus, tokius kaip persirengti, pavalgyti, nusiprausti, pasiruošti miegui ir kt. Tiek laiko nepakanka jokiai prasmingai veiklai, tęstiniam ryšio bei emocinio santykio formavimui su tėvu. Vaikai nespėja apsiprasti su namų aplinka, o jau vėl ją reikia keisti.

15.9. Nustačius atsakovo siūlomą bendravimo tvarką, t. y. A. ir M. būna pas tėvą nepertraukiamai nuo porinės metų savaitės penktadienio iki neporinės metų savaitės penktadienio, nereikėtų spręsti mergaičių atostogų klausimo, nes tiek ieškovė, tiek atsakovas galėtų atostogauti su abiem dukromis tą savaitę, kai jos būna pas vieną iš šalių. Taip mergaitės nepatirtų įtampos dėl bendravimo su tėvais ritmo pasikeitimų, būtų laikomasi ekspertų rekomendacijų užtikrinti pastovumą ir nuoseklumą.

Atsiliepimas

16. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, kuriuo prašė atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime iš esmės nurodo:

16.1. Ieškovė paprašė pakeisti laikinąją bendravimo tvarką, remdamasi ekspertų išvadom, remdamasi, kad mergaitei dėl nuolatinės įtampos ekspertai rekomendavo taikyti psichologinę/psichoterapinę pagalbą, tuo, kad vaikui labai stipriai kietėja viduriai, dėl ko tenka taikyti gydymą. Visos nurodytos aplinkybės rodo, kad bendravimo tvarka savaitė/savaitė nebuvo tinkama šalių dukrai A.

16.2. Pagal ekspertų rekomendacijas, ieškovė paprašė taikyti tokią bendravimo tvarką, kad seserys nebūtų atskiriamos. Pagal vaikų teisių tarnybos išvadą, ieškovės siūloma laikinoji bendravimo tvarka atitinka mergaičių poreikius ir pilnai užtikrina tėvo teises.

16.3. Kaip matyti iš atskirojo skundo, apeliantą tenkintų tik tokia bendravimo tvarka, kokia atitiktų jo pageidavimus. Jokių argumentų, kodėl teismas neturėtų vadovautis teismo ekspertizės aktu, išvadą duodančios institucijos išvada, apeliantas nenurodo.

Šalies argumentai

17. Ieškovė A. N. atskiruoju skundu prašo pakeisti iš dalies 2022 m. gegužės 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, nustatant, kad atsakovas bendrauja su dukterimis tokia tvarka:

17.1. Neporinėmis metų savaitėmis dukrų tėvas abi dukras paima iš darželio antradienio vakare ir trečiadienio ryte abi veda į ugdymo įstaigą. Jei vaikai serga ar tėvadienis – grąžina į jų gyvenamąją vietą trečiadienį 17 val. Dukrų tėvas abi dukras pasiima penktadienį iš darželio 16:30–17 val., jei dukros dėl ligos ar mamadienio yra namuose, pasiima iš namų 17 val. ir grąžina į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 19 val.

17.2. Porinėmis metų savaitėmis dukrų tėvas abi dukras paima iš darželio antradienį 16:30–17 val. iki ketvirtadienio ryto, kai abi veda į ugdymo įstaigą. Jei vaikai serga ar tėvadienis – grąžina į jų gyvenamąją vieta ketvirtadienį 17 val.

18. Ieškovės atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Nors pagrindinis motyvas, kuriuo teismas nustatė laikinąją bendravimo tvarką yra psichologės, šeimos ir teismo mediatorės, Mykolo Riomerio universiteto Psichologijos instituto profesorės Jolantos Sondaitės knygoje skyrybas išgyvenantiems tėvams „Myliu ir mamą, ir tėtį“, aprašytas Danijoje atliktas tyrimas, teismas visiškai nesivadovavo jo išvadomis. Profesorės rekomendacijoje yra nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) vaikas jau gali pabūti pas kitą tėvą su nakvyne, geriausia vieną naktį savaitės viduryje ir vieną savaitgalį per mėnesį. Ieškovė, prašydama nustatyti tiek laikinąją, tiek nuolatinę bendravimo tvarką jau pati pasiūlė platesnę, nei rekomenduojama bendravimo tvarką. Pagal psichologės siūlomą modelį (duomenys neskelbtini) vaikas, o tokio amžiaus yra M., pas skyriumi gyvenantį tėvą turėtų praleisti 6 naktis per mėnesį. Ieškovė iš karto pasiūlė 10 naktų per mėnesį, taip priartindama laiką prie vyresniosios dukters, kuriai yra (duomenys neskelbtini).

18.2. Pagal profesorės rekomendacijas modelis 3 ir 4 naktys taikytinas vaikams, kurių amžiaus intervalas nuo (duomenys neskelbtini). Nei M., nei A. tokio amžiaus nėra sulaukusios. Pagal rekomendacijas (duomenys neskelbtini) vaikams rekomenduojama sudaryti nuoseklų priežiūros tvarkaraštį, o atsiradusius pasikeitimus vaikui paaiškinti. Išsiskyrimas su tuo iš tėvų, prie kurio vaikas labiau prisirišęs, turėtų būti ne ilgesni negu savaitė. Pagal ieškovės siūlomą tvarką išsiskyrimai nebūtų ilgesni nei savaitė. Numatyti laikai yra kiekvieną savaitė.

18.3. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai vyresniajai dukrai iš pradžių pritaikė bendravimo modelį savaitė – savaitė ir tik kai teismo psichologai patvirtino, kad tai mergaitei sukėlė psichologines ir sveikatos sutrikimo pasekmes, tvarka buvo pakeista. Tokių eksperimentų kaina vaikams yra per didelė. Viena iš dukrų neteko galimybės baigti natūralų maitinimą, kitai dėl per ilgų atskyrimų nuo mamos ir sesers, pagal psichologų rekomendacijas, pradėta taikyti psichoterapija, siekiant pašalinti vaikui atsiradusį nerimą bei nuolatinius tuštinimosi sutrikimus.

18.4. Teismui Tarnybos išvada nėra privaloma, tačiau tuomet, savo sprendime teismas motyvuotai turi pasisakyti, kodėl ja nesivadovauja. Tarnyba aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakė, kad teismas, nustatydamas bendravimo tvarką pirmiausia orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu/motina darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą.

18.5. Šalių dukra M. tik neilgą laiką pradėjo nakvoti pas atsakovą po dvi naktis. Jai dar nėra net trejų metų. Atskyrimas nuo motinos, su kuria ir pagal teismo ekspertų išvadas vaiką sieją itin artimas ryšys, po 4 paras, vaikui sukels didelius psichologinius sunkumus.

Atsiliepimas

19. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, kuriame išdėstytų motyvų pagrindu prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti bei nustatyti atsakovo atskirajame skunde išdėstytą bendravimo su vaikais tvarką. Atsiliepime iš esmės nurodoma:

19.1. Pagal pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytą tvarką, kiekvieną savaitę A. aplinkos pasikeitimas vyksta skirtingu laiku (porinę savaitę – sekmadienis, neporinę – penktadienis). Anksčiau galiojusi savaitė–savaitė tvarka A. netraumuoja, skirtingai negu dabar galiojanti ar ieškovės siūloma tvarka, nes per du su puse metų įprastas savaitinis, visuomet tą pačią dieną aplinkos pakeitimas jai yra suprantamas ir įprastas.

19.2. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad A. atsiskyrimai nuo mamos ir sesers sukėlė mergaitei nerimo bei tuštinimosi sutrikimų. A. nerimo priežastis (kaip nurodo teismo psichologijos ekspertai) yra konfliktiški santykiai, įtampa tarp tėvų, vaiko savęs kaltinimas dėl tėvų nesutarimų. A. nerimas ir tuštinimosi sutrikimai kilo iki pradedant taikyti savaitinę bendravimo tvarką, dėl to ieškovės teiginiai yra netiesa, todėl atmestini.

19.3. A. psichologų konsultacijos buvo rekomenduotos 2020 m. spalio mėnesį viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) pal. J. Matulaičio šeimos paramos centro darbuotojų dar iki ieškinio pateikimo dienos (2020 m. gruodžio 14 d.) ir iki bendravimo modelio savaitė–savaitė taikymo pradžios (2020 m. spalio 29 d.). Dukra A. nuo savaitinės tvarkos taikymo pradžios tapo nerami yra ne bendravimo tvarkos pasekmė. Dukros elgesio pakitimus sąlygojo tai, jog ieškovė perkelia savo emocijas dukrai ir ją nuteikinėja prieš tėvą.

19.4. Ieškovė teigia, kad „Šalių dukra M. tik neilgą laiką pradėjo nakvoti pas atsakovą po dvi naktis.“. Pastebėtina, kad taip vadinamas „neilgas laikas“ šio atsiliepimo dieną yra 10 mėnesių, t. y. beveik metai (nuo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarties priėmimo). Per šį tariamai „neilgą laiką“ M. nepasireiškė jokie psichologiniai ir fiziologiniai sutrikimai. M. jau beveik metus nakvojant atsakovo namuose atsakovo namų aplinka jai yra sava. Atsakovo namuose ji jaučiasi laisvai, yra užmezgusi artimą emocinį ryšį su atsakovu, todėl nakvojimas atsakovo namuose daugiau nei dvi naktis jai papildomo streso mergaitei nesukeltų ir nesukelia.

Šalies argumentai

19.5. Ieškovės teigimas, kad mastitas ir pieno dingimas yra tiesiogiai susijęs su bendravimo tvarkos pakeitimu yra netiesa, todėl atmestinas. Antrojo parengiamojo teismo posėdžio metu (2021 m. liepos 12 d. parengiamojo posėdžio įrašas, nuo 35:07 min. iki 36:10 min.) ieškovė teigia, kad žindymą jau baigia, turi nedaug pieno ir tik vienoje krūtyje, palieka M. nakvoti pas savo mamą, ir negalėjo vienareikšmiškai atsakyti į teisėjos klausimą ar ji vis dar žindo M. Žindymą baigti ji buvo nutarusi kai dukra pradės lankyti darželį (nuo 2021 m. rugsėjo mėn.), t. y. pusantro mėnesio anksčiau, nei pradėta taikyti bendravimo tvarka, kuomet M. pradėjo nakvoti tėvo namuose (pagal 2021 m. spalio 07 d. nutartį).

19.6. M. nakvojimas tėvo namuose nesukelia įtampos, nes ji mato kaip gerai jaučiasi vyresnė sesuo, todėl kopijuodama seserį taip pat jaučiasi laisva ir rami. Per 10 mėnesių nakvodama tėvo namuose M. jau priprato prie namų aplinkos, dienotvarkės, bendravimo ir emocinės savijautos. Tuo remiantis galima teigti, kad M. gyvendama po savaitę su kiekvienu iš tėvų nepatirs įtampos, tai jei nesukels neigiamų išgyvenimų.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskiruosiuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskiruosius skundus, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirųjų skundų ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

22. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkintas iš dalies, atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmestas, pakeičiant Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartimi nustatytą laikiną atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarką, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

23. Atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė VšĮ pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centro pagalbos planus, pozityvios tėvystės kursų pažymėjimą, ieškovės trumposios žinutės kopiją bei pokalbių įrašus.

24. CPK XVI skyriaus 2 skirsnis nenumato išimčių, susijusių su naujų įrodymų prijungimu apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant atskirąjį skundą, vadovaujamasi bendrosiomis CPK XVI skyriaus taisyklėmis (CPK 301–333 straipsniai).

25. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

26. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog atsakovo kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti VšĮ pal. J. Matulaičio šeimos pagalbos centro 2020 m. spalio 19 d., 2021 m. liepos 26 d., 2021 m. gruodžio 23 d. ir 2022 m. kovo 14 d. pagalbos planai bei pozityvios tėvystės kursų pažymėjimas jau yra pateikti civilinėje byloje, todėl nėra pagrindo priimti perteklinių įrodymų. Atsakovo pateikti garso įrašai, nesant galimybės nustatyti šių įrodymų leistinumo ir autentiškumo, taip pat nėra priimami į bylą. Tačiau kiti pateikti rašytiniai įrodymai priimtini ir vertinti nagrinėjant atskiruosius skundus, kadangi jais atsakovas remiasi pagrindžiant jo nurodomas aplinkybes ir atsikirtimus į ieškovės teiginius atskirajame skunde.

Dėl bendravimo tvarkos

27. Su pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutartimi pakeista ir nustatyta laikinąja atsakovo bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarka nesutinka tiek ieškovė, tiek atsakovas. Ieškovė atskirajame skunde prašo pakeisti skundžiamos nutarties dalį, kuria nustatyta laikina bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarka porinėmis ir neporinėmis savaitėmis ir nustatyti ieškovės prašomą bendravimo tvarką. Ieškovės atskirajame skunde iš esmės teigiama, kad teismas netinkamai vadovavosi motyvuose aptartu Danijoje atliktu tyrimu. Ieškovės vertinimu, jos siūloma tvarka atitinka šio tyrimo išvadas, Tarnybos išvadą bei teismo ekspertų rekomendacijas. Dukros M. atskyrimas nuo motinos, su kuria ir pagal teismo ekspertų išvadas vaiką sieją itin artimas ryšys, po 4 paras, vaikui sukels didelius psichologinius sunkumus. Atsakovas nesutikimą su skundžiama nutartimi motyvuoja tuo, jog pagal nustatytą bendravimo tvarką A. ir M. nuo trečiadienio vakaro iki penktadienio ryto praleidžia su tėvu. Tokiu būdu vaikai ateina pas tėvą tik pernakvoti, o bendravimui lieka itin mažai laiko. Vaikai nespėja apsiprasti su namų aplinka, o jau vėl ją reikia keisti. Atsakovo vertinimu, jo siūloma bendravimo tvarka nereikalauja dažno dukrų A. ir M. kilnojimosi iš vieno tėvo pas kitą, todėl nesukelia vaikams streso, nereikalauja didelių tėvų resursų, atitinka vaikų interesus. Teismo psichologijos ekspertai konstatavo, kad duktė M. kopijuoja vyresniąją seserį A., nori būti kartu su ja. Iš to darytina išvada, kad M. savaitinis atsiskyrimas nuo atsakovo ar ieškovės streso ar neigiamų išgyvenimų nesukeltų. Be to jaunesniosios dukros M. buvimo laiką su tėvu reikia ilginti – tai rekomenduoja tiek psichologai, tiek teismas.

28. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena; tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

29. Dėl CK 3.175 straipsnio 2 dalies taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. Procesinio sprendimo vykdymo tvarka gali būti keičiama įstatymų nustatyta tvarka, tačiau šalims ir šiuo atveju vaikui turi būti aiški bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka ir periodai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

30. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuri skirta apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, taip pat ir sprendžiant dėl laikinos vaikų ir tėvo bendravimo tvarkos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).

31. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 38 punktas).

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aptartais principais, susijusiais su skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaikais tvarkos nustatymu, turi būti vadovaujamasi tiek nustatant laikinąją bendravimo su vaikais tvarką, tiek vėliau ją keičiant. Taigi, sprendžiant dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) laikinosios bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, turi būti siekiama maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaikus, skyrium gyvenančio tėvo (motinos) apribojimai bendrauti su vaikais gali būti nustatyti tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti.

33. Atkreiptinas dėmesys, kad klausimas dėl nuolatinės ieškovės ar atsakovo (priklausomai nuo to, su kuria šalimi bus nustatyta šalių nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta) bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo bus išspręstas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus teismo sprendimą. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio, priešieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės. Šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, kuria siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo dienos nebūtų pažeidžiamos ne tik vaikų, bet ir jų tėvų teisės bei teisėti interesai. Preliminariai įvertinęs šalių pateiktus ir prašymuose dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atskiruosiuose skunduose nurodytus duomenis bei aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nustatyta laikina atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarka geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

34. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad iki skundžiamos nutarties priėmimo tarp šalių galiojo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nustatyta laikina atsakovo (tėvo), bendravimo su dukromis tvarka, pagal kurią:

34.1. Tėvas su dukra A. bendrauja nuo porinės metų savaitės penktadienio iki neporinės metų savaitės penktadienio, paimdamas dukrą A. penktadienį iš ugdymo įstaigos, o dukrai nelankant įstaigos, iš jos gyvenamosios vietos 18:00 val., ir grąžindamas dukrą penktadienį ryte į ugdymo įstaigą, o dukrai nelankant įstaigos – 18:00 val. į jos gyvenamąją vietą;

34.2. Tėvas su dukra M. bendrauja porinėmis metų savaitėmis penktadienį nuo 18:00 val. iki sekmadienio 11:00 val.; ir neporinėmis metų savaitėmis trečiadieniais – ketvirtadieniais, paimdamas M. trečiadienį iš ugdymo įstaigos, o dukrai nelankant įstaigos, iš jos gyvenamosios vietos 10:30–11:00 val., ir grąžindamas dukrą ketvirtadienį ryte į ugdymo įstaigą, o dukrai nelankant įstaigos – 10:30–11:00 val. į jos gyvenamąją vietą;

34.3. Šalys sudaro galimybę kitam iš tėvų bendrauti telefonu bei kitomis pasirinktomis ryšio priemonėmis su dukra A. ir dukra M. tuomet, kai dukros būna su kitu iš tėvų tokiu laiku: šeštadieniais – nuo 10:30 val. iki 11:00 val., pirmadieniais – 18:00–19:00 val. Jei skyrium nuo dukrų esantis tėvas (dukrų mama) nepageidauja ar neturi galimybių numatytu laiku bendrauti su dukromis, jis (ji) turi pranešti raštu (el. paštu, SMS žinute ar pan.) tam iš tėvų, su kuriuo yra dukros, ne vėliau kaip prieš 24 val. iki numatyto bendravimo laiko apie tai, kad nebendraus su dukromis vaizdo skambučio (konferencijos) būdu;

34.4. Tėvas ir dukrų mama gali susitarti ir dėl kitokios tėvo bendravimo su dukromis tvarkos arba pakeisti šia nutartimi patvirtintą laikinąją bendravimo tvarką ar tvarkos atskirus aspektus, pirmiausia atsižvelgdami į vaikų kasdienę dienotvarkę, jų poreikius, kitas svarbias aplinkybes, šalių tarpusavio sutarimu, išreikštu raštu, el. paštu, SMS žinutėmis ar kitu rašytiniu būdu kitomis šalims priimtinomis ryšio priemonėmis.

35. Kaip minėta anksčiau, atsižvelgdama į teismo psichologijos ekspertizės išvadas, ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nustatytą laikinąją atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikai tvarką. Iš šių teismo ekspertizių nustatyta, kad nepilnamečius vaikus sieja artimi ir glaudūs ryšiai su abiejais tėvais. Pastebėta, kad ekspertizės atlikimo metu, A. emocinėje būsenoje vyrauja nerimas ir įtampa dėl tėvų tarpusavio santykių. Taip pat ekspertizės akte pažymėta, jog M. šiuo metu reikšmingiausias asmuo yra mama. Kitas emociškai reikšmingas asmuo – sesuo A., kurią M. patiria kaip pavyzdį ir imituoja, per ją mokosi pažinti pasaulį. Kaip nustatyta iš šalių siūlomų laikinųjų bendravimo tvarkų, abu tėvai siekia neišskirti seserų ir jų buvimo laiką pas kiekvieną iš tėvų suvienodinti. Esminis šalių pozicijų skirtumas tas, jog atsakovas prašo nustatyti tvarką, kuomet jis su abiem vaikais bendrauja po savaitę, nuo penktadienio iki penktadienio; tuo tarpu ieškovė prašanti, kad atsakovo bendravimas nepertraukiamai trunka po 1–2 dienas (su viena nakvyne) arba 2–3 dienas (su dviem nakvynėmis).

36. Įvertinęs paminėtus duomenis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad būtinybė neišskirti seserų yra pagrindas keisti laikiną bendravimo tvarką tokiu būdu, kad tėvas (motina) bendrautų su abiem vaikais vienu metu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia teismo išvada bei atkreipia šalių dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai identifikavo kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama pakeičiant laikinąją bendravimo tvarką. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad turi būti derinami, pirma, seserų neišskyrimas, antra, optimalaus laiko jaunesniajai dukrai atsiskirti nuo mamos nustatymas, ir trečia, stabilumo vyresniajai dukrai A. išsaugojimas. Įvertinus anksčiau pateiktas teismų ekspertizių duomenis bei siekiant suderinti abiejų šalių siūlomas tvarkas, teismas pagrįstai padarė išvadą, kad prioritetas teiktinas pirmiesiems dviem kriterijams.

37. Nors atsakovas siekia, kad jo bendravimo laikas su jaunesniąja dukra M. būtų sulygintas su A., t. y. su abiem būtų bendraujama po savaitę, tačiau pažymėtina, kad tokiu atveju kiltų grėsmė pažeisti geriausius M. interesus. Kaip nustatyta teismo ekspertizės akte, šiuo metu artimiausias žmogus M. yra jos mama, be kurios, nustačius atsakovo siūlomą tvarką, dukra turėtų praleisti visą savaitę. Tai lyginant su anksčiau taikyta laikinąja bendravimo tvarką, kai M. pas atsakovą praleisdavo 1 ir 2–3 dienas (su dviem nakvynėmis), spręstina, jog šis pokytis jai būtų per daug staigus. Esant aptariamai priežasčiai ir konstatavus dukrų neišskyrimo svarbą, yra pagrindas riboti atsakovo siūlomą vienodą tėvų ir vaikų bendravimo laiką, todėl A. bendravimo laikas su atsakovu mažintinas ir jis sutapatinamas su M. Tokiu atveju bus apsaugoti M. interesais, jai sudarytas pereinamasis laikotarpis atsiskirti nuo mamos ir priprasti ilgiau pabūti pas tėvą.

38. Tais pačiais pagrindais atmetamas ir atsakovo atskirojo skundo argumentas, jog per dažnas vaikų kilnojimas iš bylos šalių namų vargintų vaikus ir keistų A. įprastą tvarką. Šiuo atveju M. interesų apsauga bei buvimas su seserimi vienodą laiką, turi didesnę svarbą nei vaikų pripratimas prie besikeičiančių bendravimo vietų. Laikytina, kad būtent dukroms esant kartu ir vienodą dienų skaičių jos greičiau apsipras prie naujos vietos, didins saugumo jausmą bei darys teigiamą įtaką vaikų psichologinei būsenai. Be to, skundžiama nutartimi nustatytas ilgesnis nepertraukiamas M. ir atsakovo bendravimo laikas nei buvo pagal Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartį, todėl tai sąlygos glaudesnius ir artimesnius dukros santykius su tėvu. Apibendrinant, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl laikinosios tvarkos pakeitimo, kadangi esamu laikotarpiu dukrų bendravimo tvarkos suvienodinimas neatitiks geriausių vaikų interesų.

39. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu pripažįsta ieškovės atskirojo skundą argumentą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi skundžiamos nutarties motyvuose pateiktu Danijoje atliktu tyrimu. Pažymėtina, kad iš pirmosios instancijos motyvų turinio bei dėstomų aplinkybių, nustatyta, jog šis tyrimas buvo laikomas kaip vienas iš daugelio vertinamojo pobūdžio aspektų, į kuriuos atsižvelgta, siekiant parinkti geriausią vaikų teises ir interesų apsaugą atitinkančią bendravimo tvarką. Skundžiamoje nutartyje pateiktas tyrimas nesuponuoja pagrindo teismui apriboti savo kompetenciją sprendžiant dėl tėvų ir vaikų bendravimo susijusius klausimus. Kartu atmestinas kaip nepagrįstas ir ieškovės atskirojo skundo argumentas, jog teismas turėjo išsamiai pasisakyti kodėl nesivadovavo Tarnybos išvadomis. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Tarnyba iš esmės pritarė ieškovės siūlomos laikinosios bendravimo tvarkos pakeitimui. Nors ieškovė savo siūlomos bendravimo tvarkos pagrįstumą motyvuoja kaip atitinkančią ekspertų išvadas bei rekomendacijas, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai aptarė bendravimo tvarkos nustatymui įtaką darančius veiksnius. Vertinant nepilnamečių vaikų psichologinę būseną, jų amžių bei tiesioginio bendravimo svarbą su skyriumi gyvenančiais tėvais, buvo atsižvelgta ne tik į teismo ekspertizės išvadas, dalykinę literatūrą (tyrimas Danijoje), bet ir į atsakovo siūlytą bendravimo tvarką. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir nuosekliai analizuodamas bylos aplinkybes bei aktualius duomenis, siekė suderinti vaikų prioritetinius interesus su tėvų bendravimo svarba. Esant šioms aplinkybėms, tai, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino ieškovės siūlomą bendravimo tvarką, bet atskirai nepasisakė dėl Tarnybos nuomonės, kuria pritariama ieškovės pozicijai, skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi.

40. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į CPK 376 straipsnyje įtvirtintą aktyvų teismo vaidmenį, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose įtvirtintą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas ėmėsi aktyvaus vaidmens, vertino šalių pozicijas, lygino jas tarpusavyje ir nustatė, nors ir ne išimtinai siūlytą, bet suderintą laikinąją bendravimo tvarką. Spręstina, jog vienašališkai patvirtinus ieškovės siūlomą bendravimo tvarką, nepilnametės dukros pas atsakovą apsistotų tik 1 ar 2–3 dienoms (dvi nakvynės) per savaitę. Tokiu atveju, atsakovas iš esmės neturėtų laiko stiprinti tėvo ir dukrų tarpusavio santykių, užmegzti glaudesnio ir artimesnio ryšio. Dukrų kilnojimas iš vienų namų į kitus tokiu trumpu intervalu išties jas vargintų ir neturėtų jokio pozityvaus grįžtamojo ryšio. Toks vienadienis epizodas sudarytų galimybę bendravimą su tėvu laikyti kaip praeinantį reiškinį, o ne garantuoti tėvo ir vaikų santykių tęstinumą bei užtikrintumą. Ieškovės atskirojo skundo argumentas, kad pagal skundžiamos nutarties nustatytą bendravimo tvarką M. patirs didelius neigiamus sunkumus, taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Kaip minėta anksčiau, nustatyta bendravimo tvarka neišskirs seserų bendravimo su tėvais laikotarpiais, todėl M., pagal vyresniosios sesers pavyzdį, turės galimybę stiprinti tarpusavio santykius su tėvu. Atsižvelgiant į visa tai spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės prašymą dėl laikinosios bendravimo tvarkos pakeitimo tenkino iš dalies.

41. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, šalys nesutaria daugeliu vaikų ugdymo, bendravimo, rūpinimosi klausimais. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismo ekspertizių aktuose pažymėta, jog mergaites gali neigiamai veikti supanti konfliktiška aplinka, negatyvios nuostatos vieno iš tėvų atžvilgiu, ribojimas bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu. Todėl šalys yra skatintinos geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečių vaikų labui, o iškilusius klausimus visų pirma spręsti tarpusavyje derinant savo ir nepilnamečių vaikų teisėtus interesus, siekiant užtikrinti vaikams tinkamas ne tik vystymosi, bet ir psichologinės atmosferos sąlygas.

42. Kiti atskirųjų skundų argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas šalių teiktus atskiruosius skundus, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas). Įvertinus tai, kas išdėstyta, atskirieji skundai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl procesinės bylos baigties

43. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai atsižvelgė į nepilnamečių vaikų interesus, pagrįstai ir visapusiškai įvertino visus byloje esančius įrodymus, pagrįstai nustatė vaikų ir atsakovo laikinąją bendravimo tvarką, todėl keisti nutartį remiantis atskirųjų skundų argumentais nėra pagrindo. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

apeliantų A. N. ir P. R. atskiruosius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė