Alytaus apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 17 d. pažyma, kurioje nurodytas apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam R. J. pagal 2024 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. ATS-2024-22658 ir prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą. Pažymoje nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 218,75 Eur dydžio išlaidas (5 t., b. l. 60-62).

Prokuroras prašė teikimą tenkinti ir priteisti iš nuteistojo valstybės patirtas išlaidas už nukentėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Nurodė, kad nuteistojo turtinė padėtis nėra tokia sunki, kad būtų pagrindas valstybei nepriteisti jos patirtų išlaidų.

Nuteistasis M. P. teismo posėdžio metu prašė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo netenkinti. Paaiškino, kad jis yra įvydęs visus Kauno apygardos teismo nuosprendžio reikalavimus. Kauno apygardos teismas yra pasisakęs, kad vadovaujantis BPK 106 straipsniu, BPK 307 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą ir dėl proceso išlaidų, taip pat ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, atlyginimo. Prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku, t. y. iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos (šiuo atveju – iki teisėjų kolegijos išėjimo į pasitarimų kambarį), suteikiant kitiems proceso dalyviams galimybę pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą. Kauno apygardos teismo posėdis nagrinėjamoje byloje vyko 2024 m. rugpjūčio 28 d., o pažyma pateikta 2024 m. rugsėjo 17 d., todėl ši pažyma pradelsus 20 dienų buvo visai nenagrinėjama. Jam yra keistas advokato Jono Zenevičiaus prašymas ją nagrinėti praėjus 4 mėnesiams. Jis nesupranta, kad advokatas jo teigimu dirbo 7.45 val., rengė dokumentus 5 val. konsultavo, 1.45 val. ir rinko dar vieną valandą įrodymus. Pažymos užpildymas, tai šabloninio blanko užpildymas, kuris jo manymu galėjo užtrukti apie 5 minutes. Advokatas nesugebėjo to laiku padaryti ir dabar po keturių mėnesių bando išsireikalauti pinigų. Kauno apygardos teisme bylos nagrinėjimas vyko pagal jo pateiktą skundą, jam nėra žinoma, ką advokatas ten pateikinėjo. Jis pats yra neįgalus, 10 metų serga sunkia liga, o šis persekiojimas jam sveikatos neprideda. Nesupranta, kodėl pavėluotai buvo pateikta pažyma, nes advokatas tikriausiai ne vienerius metus užsiima advokato praktika. Jo materialinė padėtis yra sunki, jis gauna valstybės išmoką 311 Eur. Vasarą vykdo individualią veiklą, prie ežero, gauna apie 1 000 Eur pajamų. Gyvena su sutuoktine, kuri dirba mokytoja mokykloje, kur gauna apie 1 000 Eur darbo užmokestį. Su sutuoktine turi gyvenamąjį namą, sutuoktinės paveldėtame žemės sklype ir 2014 m. transporto priemonę „Toyota“. Jam priklauso du po 1,5 ha ploto miško paskirties žemės sklypai, kurių vienas yra prie Avirio ežero.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Teismas turi teisę priimti sprendimą ir dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šis klausimas neišspręstas teismo nuosprendyje (BPK 361 straipsnio 2 dalis).

BPK 106 straipsnyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009; 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016, 2K-331-976/2018 ir kt.). Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis byloje Nr. 1A-418-626/2020).

Bylos medžiaga nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2024 m. birželio 7 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu, M. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant M. P. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi. Nukentėjusiojo R. J. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Iš M. P. priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo R. J. naudai, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas. Nagrinėjant baudžiamąją bylą nukentėjusiajam R. J. buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl pirmos instancijos teismas iš nuteistojo M. P. priteisė valstybės naudai 770,04 Eur išlaidas už nukentėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. rugsėjo 17 d. prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas paliktas nenagrinėtas, kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma buvo pateikta jau po Kauno apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 28 d. posėdžio, t. y. teisėjų kolegijai išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo.

Kaltinamasis nesutikdamas su prašomomis priteisti valstybės patirtomis išlaidomis už nukentėjusiajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą nurodo, kad prašymas jas priteisti pateiktas tik po keturių mėnesių, todėl nuteistojo nuomone prašymas neturėtų būti tenkintas. Pažymėtina, kad prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku, t. y. iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, nes prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo turi būti paskelbtas ir dėl šių prašymo kitiems proceso dalyviams turi būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą. Nors nagrinėjamu atveju nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma buvo pateikta jau po Kauno apygardos teismo posėdžio, todėl apeliacinės instancijos teismas prašymą paliko nenagrinėtą, tačiau tokiu atveju nėra užkertama galimybė šių išlaidų ieškojimo klausimo spręsti teismo nuosprendžio vykdymo stadijoje, BPK 361 straipsnio tvarka kreipiantis į nuosprendį priėmusį pirmosios instancijos teismą, nes BPK 361 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę priimti sprendimus, be kita ko, dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-153-1020/2023).

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 17 d. pažymos, kurioje nurodytas apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam R. J. pagal 2024 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. ATS-2024-22658 matyti, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 218,75 Eur dydžio išlaidas (5 t., b. l. 60). Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nedalyvavo, todėl jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro už teiktas konsultacijas, įrodymų rinkimą ir už atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimą (5 t., b. l. 61-62). Pagal BPK 106 straipsnio normas teismas privalo priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Nors nuteistasis M. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad jo turtinė padėtis yra sunki, tačiau teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo gaunamas pajamas sudaro jam mokama 311 Eur valstybės išmoka, vasaros metu jis gauna apie 1 000 Eur pajamas iš individualios veiklos už nuomą prie ežero, sutuoktinė dirba mokytoja, gauna apie 1 000 Eur atlyginimą. Taip pat jam nuosavybės teise priklauso du po 1,50 ha ploto miško sklypai, kurių vienas yra prie Avirio ežero, su sutuoktine turi gyvenamąjį namą ir 2014 metų gamybos transporto priemonę „Toyota“. Prašomų priteisti išlaidų suma – 218,75 Eur nėra didelė, todėl įvertinus nuteistojo turtinę padėtį teismas neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirtos ir prašomos priteisti išlaidos už nukentėjusiajam R. J. suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, yra neprotingos ar neproporcingos nuteistojo turtinei padėčiai. Atkreiptinas dėmesys, kad šios išlaidos yra beveik keturis kartus mažesnės, nei priteistos iš nuteistojo nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmos instancijos teisme.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas tenkintinas ir valstybės turėtos 218,75 Eur išlaidos nukentėjusiojo advokato pagalbai apmokėti priteistinos iš nuteistojo M. P..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 361 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą tenkinti.

Priteisti iš M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 218,75 Eur (dviejų šimtų aštuoniolikos eurų 75 ct) išlaidas valstybės naudai už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam R. J..

Informuoti M. P., kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos turi būti sumokėtos į pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Surenkamosios sąskaitos: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AB „Citadele banka“ Lietuvos filialas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius LT74 4010 0510 0132 4763; AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.