- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-23
- Bylos Nr.
- 1A-153-1020/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-0-00458-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Justas Namavičius, Ernestas Rimšelis
- Nuteistasis
- E. Š.
- Advokatai
- Aušra Saulėnienė
- Kategorijos
- 1.1.8.1.2Švelnesnės bausmės skyrimas, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.)
- 1.2.23.2.2.1Neteisėtas disponavimas dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 2 d.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Justo Namavičiaus ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo E. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį 8 (aštuonerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į E. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas jo laikino sulaikymo laikas – 2022 m. gegužės 4 d. (viena para). Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo E. Š. sulaikymo vykdant šį teismo nuosprendį dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. E. Š. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, disponavo dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, o būtent: tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2021 m. rugsėjo 6 d., iš nenustatyto asmens įgijo 9,7510 g narkotinės medžiagos – heroino, bei 4,7477 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, paslėpė jas jam perduoto sportinio batelio pade, kurį su kitais rūbais ir avalyne 2021 m. rugsėjo 6 d. automobiliu „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nugabeno į AB „Lietuvos paštas“ Panevėžio 5-ąjį skyrių, Klaipėdos g. 82, Panevėžyje, kur supakavo į dėžę bei tą pačią dieną apie 14.10 val. siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, adresuotą T. S., išsiuntė į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją, esančią Pravieniškių kaime, Kaišiadorių rajone, kur narkotinės ir psichotropinės medžiagos įstaigos pareigūnų buvo rastos ir paimtos siuntos patikrinimo metu.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistasis E. Š. apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nuosprendį pakeisti ir už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą arba paskirti mažesnio dydžio laisvės atėmimo bausmę nei minėto straipsnio sankcijoje nustatyta minimali laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis pažymi, kad viso proceso metu jis kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Pirmosios instancijos teismas tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nuteistojo teigimu, jo pažįstamam T. M. paprašius į pataisos namus išsiųsti siuntinį, jis sutikdamas nežinojo, kad bus siunčiamos narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Apie tai jis sužinojo tik po to, kai prie jo namų atvyko nepažįstamas asmuo ir padavė jam rūbus, batus ir paketą, kaip jam pasakė, su amfetaminu, kuriuos jis turėjo nusiųsti į pataisos namus. Taip pat nepažįstamas asmuo jam pasakė, kad paketą reikia įdėti į batų kulną bei nurodė siuntos gavėjo ir siuntėjo duomenis, kuriuos reikės užrašyti ant siuntinio. Išsiųsdamas siuntą, viską padarė taip, kaip jam nurodė minėtas nepažįstamas asmuo. Nuteistasis atkreipia dėmesį ir į tai, kad jo nusikalstamais veiksmais žala nebuvo padaryta, nes siuntos patikrinimo metu, Pravieniškių pataisos namų pareigūnai rado joje buvusias narkotines ir psichotropines medžiagas bei jas paėmė. Už siuntos išsiuntimą jam pažadėtų 100 Eur negavo, netgi pats iš savo pinigų sumokėjo už siuntos išsiuntimą. Apeliantas taip pat nurodo, kad šiuo metu dirba statybininku (vykdo individualią veiklą pagal pažymą). Anksčiau dirbo UAB „K“, kurioje charakterizuojamas teigiamai. Gyvena kartu su drauge, su kuria augina penkerių metų dukrą. Ja rūpinasi, prižiūri ir išlaiko. Paskyrus tokią griežtą 8 (aštuonerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, negalės išlaikyti savo šeimos, be kita ko, ir mažametės dukros, taip pat negalės ja rūpintis ir jos prižiūrėti.
3. Teismo posėdyje nuteistasis E. Š. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo E. Š. skundas atmestinas.
4. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam E. Š. paskirta bausmė yra teisinga. Esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų byloje nėra padaryta, todėl teisėjų kolegija pasisakys tik dėl apeliaciniame skunde ginčijamos bausmės klausimo.
5. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi, teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
6. BK 260 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta alternatyvų neturinti laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dešimties metų. Apygardos teismas E. Š. už šios nusikalstamos veikos padarymą paskyrė 8 (aštuonerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t. y. mažesnę už bausmės vidurkį ir artimesnę sankcijos minimumui bausmę. Pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teismas nenustatė.
7. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytas bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-179-719/2022).??? ???
8. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-P-89/2014, 2K-169-458/2020, 2K-125-689/2021 ir kt.). Švelnesnės bausmės skyrimą bei BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą gali lemti ir kaltininko asmenybės pavojingumo ypatumai. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-281-942/2018, 2K-24-689/2019, 2K-233-976/2021).??? Taigi, teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, turi nurodyti, kokios yra reikšmingos aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39/2009, 2K-491/2012, 2K-186-942/2015, 2K-126-693/2018, 2K-185-495/2020, 2K-120-511/2022).???
9. Skirdamas bausmę E. Š. apygardos teismas vertino nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes. E. Š., veikdamas iš savanaudiškų paskatų, padarė sunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą. Apygardos teismas pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad E. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bausmės individualizavimui kaip reikšmingos vertintos aplinkybės, kad E. Š. yra pilnametis, pakaltinamas, dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą statybininku. UAB „K“, kurioje E. Š. buvo samdomas pagal individualios veiklos pažymą, apibūdinamas teigiamai (5 t., 48 b. l.).
10. Kita vertus, iš E. Š. apibūdinančios medžiagos matyti, kad jis anksčiau yra vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir teistas penkis kartus (t. 4, b. l. 124-135). E. Š. 2005 m. vasario 15 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip nepilnametis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. 2005 m. balandžio 29 d. Panevėžio apygardos teismo nuteistas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams. Pritaikius BK 92 straipsnį šios bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams. 2006 m. balandžio 24 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams. Subendrinus bausmes ir paskyrus laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 2 (dviem) mėnesiams pagal BK 92 straipsnį šios bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams. 2011 m. balandžio 11 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio l dalį, 182 straipsnio 1 dalį 7 MGL dydžio bauda. 2011 m. spalio 26 d. to paties teismo nutartimi ši bauda pakeista 42 valandomis viešųjų darbų. 2011 m. lapkričio 23 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuteistas pagal BK 149 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams. 2012 m. vasario 28 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu veika perkvalifikuota pagal BK 149 straipsnio 2 dalį ir paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė bei 7 MGL dydžio bauda. 2013 m. birželio 27 d. teismo sprendimu taikytas lygtinis paleidimas. Paskutinį kartą E. Š. teistas už veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 10 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį areštu 75 paroms, pritaikius BK 64¹ straipsnį ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu iki 50 parų. Nagrinėjamoje byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo metu teistumas E. Š. nebuvo išnykęs. Apygardos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, pripažino atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veiką nuteistasis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, pagal byloje esančius duomenis E. Š. 2019-2021 m. laikotarpiu buvo daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už kelių eismo taisyklių pažeidimus, informacijos apie jam skirtų baudų sumokėjimą nuosprendžio priėmimo metu nebuvo (t. 4, b. l. 99 – 105).
11. Apygardos teismas, skirdamas bausmę, teisingai vertino ne tik padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją, bet ir kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Apibendrinus byloje esančius duomenis, matyti, kad nepaisant taikytų sankcijų ir poveikio priemonių E. Š. elgesys nesikeičia, priešingai – jis ir toliau renkasi nusikalstamą gyvenimo būdą, ryžtasi pavojingesnių veikų darymui. Visos šios aplinkybes teisėjų kolegijos vertinamos kaip didinančios asmenybės pavojingumą ir konkrečiu atveju paneigiančias galimybes svarstyti švelnesnės bausmės skyrimo nuostatų taikymą.
12. Nuteistasis skunde kaip vieną iš aplinkybių reikšmingų BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui išskiria, kad nusikalstamais veiksmais nebuvo padaryta žala, nes siuntos patikrinimo metu, narkotines ir psichotropines medžiagos pareigūnų buvo rastos ir paimtos. Teisėjų kolegija su tokiu skundo teiginiu nesutinka. BK 260 straipsnio 2 dalies sudėtis nereikalauja, kad medžiagos būtų išplatintos. Jau pats didelis jų kiekis ir tikslas platinti, siekis iš to pasipelnyti rodo išskirtinį veikos pavojingumą. Byloje nustatyta, kad E. Š. iš nenustatyto asmens įgijo didelį kiekį narkotinių (heroino) ir psichotropinių medžiagų (amfetamino). Jas pagal gautus nurodymus paslėpė sportinio batelio pade, maskuodamas supakavo siuntinį su kitais daiktais, nugabenęs į paštą siuntinį išsiuntė į pataisos namus, tikrino, ar siunta pasiekė adresatą, reikalavo atlygio už sutartą darbą. Tai, kad neteisėtos pavojingos medžiagos buvo rastos pareigūnų siuntos patikrinimo metu ir nebuvo išplatintos pataisos namuose, esmingai veikos pavojingumo vertinimo nekeičia. Byloje nėra aplinkybių, jų skunde nenurodo ir nuteistasis, kurios patvirtintų, kad pats E. Š. savo veiksmais būtų kaip nors prisidėjęs prie to, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimas pataisos namuose nebūtų įvykęs. Priešingai, byloje nustatyta, kad E. Š. nusikalstamus veiksmus planavo tikslingai ir siekė jų rezultato, tikėjosi iš to pasipelnyti. Tik atsitiktinumo dėka pavojingos medžiagos nepasiekė įkalinimo įstaigoje esančių nuteistųjų ir dėl to neatsirado žalingų pasekmių.
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundo teiginiai, kad E. Š., sutikdamas išsiųsti siuntinį, nežinojo apie siuntos turinį, apie jį sužinojo tik vėliau nepažįstamam asmeniui atvežus paketą su amfetaminu ir kitais daiktais, nesudaro pagrindo šių aplinkybių vertinti kaip asmenybės ar veikos pavojingumą mažinančių. E. Š. teisiamojo posėdžio metu (t. 5, b. l. 150), duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 5, b. l. 55-57), apklausiamas įtariamuoju (t. 5, b. l. 44-47) nuosekliai ir aiškiai nurodė, kad asmuo, iš kurio jis įgijo narkotines medžiagas, perduodamas paketėlius pasakė, kad juose yra amfetaminas. Nors pats nuteistasis teigia paketėlių neatplėšęs, bet pagal išvaizdą ir turimą informaciją supratęs, kad tai narkotinės medžiagos. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad suprato, jog siunčia narkotines medžiagas (t. 5, b. l. 151). Tai, kad nuteistasis galėjo neatskirti, kokia konkrečiai tai narkotinė medžiaga (kokainas, amfetaminas ar kt.) bendro suvokimo, kad jis neteisėtai į pataisos namus siunčia narkotines medžiagas nepaneigia. Taigi nuteistasis, priimdamas galutinį sprendimą vykdyti susitarimą dėl siuntos išsiuntimo, žinojo ir suprato, koks yra tikrasis siuntos turinys ir kokiu tikslu ji siunčiama į pataisos namus. Nepaisant to, net ir turėdamas galimybę atsisakyti nuo nusikalstamų veiksmų, savo apsisprendimo jis nepakeitė, toliau vykdė susitarimą su pažįstamu T. M..
14. Asmens ir veikos pavojingumo nemažina ir skunde nurodoma aplinkybė, kad nuteistasis negavo pažadėtų pinigų už atliktą darbą ir pats patyrė nuostolių, nes apmokėjo siuntos išlaidas. Ši nuteistojo nurodyta aplinkybė nepaneigia savanaudiškų paskatų daryti nusikalstamą veiką. Jo paties parodymai patvirtina, kad jis tarėsi dėl atlygio dydžio (100 Eur) nekonkretizuojant atsiskaitymo būdo, tikėjosi gauti pinigus, po atliktų veiksmų skambino teiravosi atlygio. Tačiau nusikalstamam sumanymui nepasiekus galutinio tikslo žadėto atlygio E. Š. negavo (t. 5., b. l. 150). Teisėjų kolegijos vertinimu, nuosprendyje teisingai konstatuota, kad nuteistasis veikė siekdamas pasipelnyti iš daromos nusikalstamos veikos, nes vertinant savanaudiškų paskatų buvimą nebūtina, kad asmuo realiai patirtų turtinę naudą, svarbu, kad byloje neabejotinai nustatyta, kad nusikalstamos veikos motyvas buvo materialinės naudos siekis. Pagal paties nuteistojo parodymus teisme, patirti materialiniai nuostoliai buvo minimalūs, jis už siuntinio išsiuntimą sumokėjo apie 3 Eur (t. 5, b.l. 150). Teisėjų kolegijos vertinimu, nusikalstamo sumanymo įgyvendinimui nuteistojo tikslingai pasirinktų priemonių naudojimo nulemtos išlaidos, negali būti vertinamos kaip nusikalstamos veikos pavojingumą mažinančios aplinkybės.
15. Nuteistasis E. Š. skunde nurodo, kad dirba, apibūdinamas teigiamai, su drauge augina mažametį vaiką, išlaiko šeimą.? Visgi, skunde nurodytos šeiminės aplinkybės buvo aktualios ir nusikalstamos veikos darymo metu (dukra gimusi 2017 m.), tačiau šios aplinkybės nepaveikė E. Š. teigiamai, nesulaikė nuo nusikalstamos veikos darymo. E. Š., nepaisant skunde nurodomų šeiminių aplinkybių, po ankstesniais teismų nuosprendžiais taikytų poveikio priemonių, suteiktų pasitikėjimo galimybių, nepadarė reikiamų išvadų ir nenustojo elgtis nusikalstamai bei neteisėtai. Tokioje situacijoje vien šeiminės aplinkybės pagrindu švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės skyrimas už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymą, būtų aiškiai neteisingas ir formuotų nebaudžiamumo jausmą.
16. Teismas, įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį apibūdinančių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad nagrinėjamoje byloje paskiriant bausmę pagal bendras bausmių skyrimo taisykles jų nepakanka teisingumo principui įgyvendinti. Nuosprendžiu įvertintos tiek nuteistojo atsakomybę lengvinančios, tiek ir jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, todėl E. Š. paskirta 8 (aštuonerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra proporcinga ir, turint omenyje nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nėra per griežta.
17. Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. vasario 9 d. pasibaigus teismo posėdžiui ir teisėjų kolegijai išėjus į pasitarimų kambarį gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pirminė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam E. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 143,33 Eur išlaidų. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 6 dalies 3 punktu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą ir dėl proceso išlaidų, taip pat ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, atlyginimo. Prašymai ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku, tai yra iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, nes prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo turi būti paskelbtas ir dėl šių prašymo kitiems proceso dalyviams turi būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad šiuo atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turėjo visas galimybes dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo į apeliacinės instancijos teismą kreiptis laiku – gynėjas nuteistajam parinktas 2023 m. sausio 20 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi paskirtas 2023 m. sausio 23 d. Teismo posėdis Lietuvos apeliaciniame teisme vyko 2023 m. vasario 9 d. Taigi, nuo gynėjo paskyrimo iki teismo posėdžio buvo pakankamas laiko tarpas paruošti prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo, tačiau tai padaryta nebuvo – prašymas pateiktas 2023 m. vasario 9 d. 13.43 val., t. y., teisėjų kolegijai išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo (posėdis baigtas 10.40 val.). Taigi, minėtų reikalavimų nebuvo laikytasi, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas, laikantis teismų praktikos ir kitose bylose, paliekamas nenagrinėtu. Toks sprendimas neužkerta galimybės šių išlaidų ieškojimo klausimo spręsti teismo nuosprendžio vykdymo stadijoje, BPK 361 straipsnio tvarka kreipiantis į nuosprendį priėmusį pirmosios instancijos teismą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėtu.