- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-24
- Bylos Nr.
- e2S-466-413/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00015-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolio S. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-458-470/2019 pagal pareiškėjos (išieškotojos) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą suinteresuotiems asmenims (skolininkui) V. B., R. B., antstoliui S. V. dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir VMI) kreipėsi į teismą prašydama vykdymo procese nustatyti skolininko V. B. turto, kuris yra jo bendra su sutuoktine R. B. nuosavybė, dalį. Nurodė, kad antstolio S. V. kontorai pateikė vykdyti 2017 m. lapkričio 8 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-382-224/2017 dėl 6 000 Eur skolos išieškojimo iš skolininko V. B. išieškotojai valstybei. Vykdymo proceso eigoje antstolis nustatė, kad skolininkas V. B. yra sudaręs santuoką su R. B., kuri dirba ir gauna darbo užmokestį ir kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo R. B. su prašymu nesutiko ir nurodė, kad teisme yra užvesta civilinė byla dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kur atsakovu yra patrauktas V. B.. Minimoje civilinėje byloje sprendžiami visų kreditorių finansiniai reikalavimai, todėl prašė civilinę bylą Nr. e2VP-458-470/2019 sustabdyti iki bus išspręsta civilinė byla Nr. e2-1105-470/2019 pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui V. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atmetė.
4. Teismas nurodė, jog įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, vienas iš jų, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
5. Iš bylos ir LITEKO duomenų teismas nustatė, kad 2019 m. spalio 7 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimu V. B. ir R. B. santuoka buvo nutraukta, o skola valstybei pagal 2017 m. lapkričio 8 d. Alytaus apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-382-224/2017 pripažinta asmenine V. B. prievole kreditorei. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.
6. Vadovaudamasis nurodytu, teismas sprendė, kad po santuokos nutraukimo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė baigėsi, buvusio sutuoktinio turtas, ir pajamos, šiuo metu gaunamos iš darbinės ar kitokios veiklos, nėra bendroji jungtinė nuosavybė ir kitam sutuoktiniui, šiuo atveju – skolininkui, nepriklauso, todėl vykdyti iš jų išieškojimą negalima.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu antstolis S. V. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartį ir pareiškėjos prašymą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. CPK 667 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendra su kitais asmenimis dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą bei pasiūlo skolininkui atlikti veiksmus, numatytus CPK 667 straipsnyje. Skolininkas į pateiktą pasiūlymą nereagavo, todėl išieškotojai buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.
7.2. Per laikotarpį nuo skolininkui kartu su sutuoktine priklausančios jungtinės nuosavybės arešto pradžios (2018 m. sausio 18 d.) iki 2019 m. liepos 2 d. gauta 685 Eur, kurie gauti darant išskaitas iš ½ dalies skolininko sutuoktinės R. B. areštuoto darbo užmokesčio.
7.3. Santuokos nutraukimo byloje Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1102-470/2019 nebuvo išspręstas klausimas dėl areštuotų lėšų padalijimo tarp besiskiriančių asmenų, todėl būtina nustatyti skolininkui priklausančią turto dalį iki 2019 m. spalio 7 d. gautame darbo užmokestyje vadovaujantis CPK 667 straipsnio nuostatomis.
8. Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatė.
10. Apeliacijos objektas – teisės normų, reglamentuojančių skolininkui priklausančios turto dalies nustatymą bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuotas asmeninės prievolės pobūdis, aiškinimas ir taikymas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Pagal CK 4.92 straipsnio 1 dalies nuostatas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato Civilinio kodekso trečiosios knygos normos. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016. Teismų praktika. 2016, 45, p. 46-53).
12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolis S. V. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0127/17/01304, kuri užvesta pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-382-224/2017. Vykdomasis raštas išduotas Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. baudžiamojo įsakymo, kuriuo V. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant valstybės naudai iš V. B. konfiskuotino turto – automobilio „Mercedes Bendz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę, atitinkančią 6000 Eur sumą.
Žemesnės instancijos teismas
13. Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo.
14. Antstolis 2018 m. sausio 18 d patvarkymu areštavo skolininkui V. B. priklausančią turtinę teisę – 1/2 dalį skolininko sutuoktinės R. B. kiekvieną mėnesį gaunamo darbo užmokesčio ir pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, dalies nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
15. Skundžiama nutartimi teismas netenkino išieškotojos prašymo, kadangi Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. sprendimu V. B. ir R. B. santuoka buvo nutraukta, o skola valstybei pagal 2017 m. lapkričio 8 d. Alytaus apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-382-224/2017 pripažinta asmenine V. B. prievole kreditorei.
16. Apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka ir nurodo, kad santuokos nutraukimo byloje Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1102-470/2019 klausimas dėl areštuotų lėšų padalijimo tarp besiskiriančių asmenų iki teismo sprendimo priėmimo nebuvo išspręstas, todėl būtina nustatyti skolininkui priklausančią turto dalį iki 2019 m. spalio 7 d. gautame R. B. darbo užmokestyje.
17. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. CK 3.87 str. numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK3.88 str. 1 d. 5 p.). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis).
18. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad R. B. į teismą dėl santuokos su V. B. nutraukimo ir prievolių padalijimo kreipėsi 2019 m. sausio 15 d., o vienas iš jos ieškinio reikalavimų buvo pripažinti atsakovo V. B. asmenine prievole pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-382-224/2017 dėl 6000 Eur išieškojimo išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai, vykdomą pas antstolį S. V. (vykdomoji byla Nr. 0127/17/01304) bei vykdymo išlaidas.
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. birželio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014, konstatavo, kad, esant teisme iškeltoms santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir vykdymo procese skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo byloms, teismas, nagrinėjantis bylą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo pagal CPK 667 straipsnio nuostatas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva spręsti dėl šios bylos sustabdymo iki bus išnagrinėta santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byla (CPK 164 str. 4 p.).
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, iškėlus teisme skolininko ir R. B. santuokos nutraukimo bylą, šios bylos nagrinėjimą sustabdė iki įsiteisės teismo sprendimas santuokos nutraukimo turto ir prievolių padalijimo byloje.
21. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1102-470/2019 yra nurodyta, kad antstolis S. V. išieško skolininko V. B. teismo nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „Mercedes Benz“ vertę, atitinkančią 6000 Eur. Pagal savo prigimtį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas prilyginama baudai už vieno sutuoktinio padarytą teisės pažeidimą, todėl teismas darė išvadą, jog tokia prievolė yra asmeninė to asmens, kuris padarė teisės pažeidimą (CK 3.115 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju V. B. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltas dėl nusikalstamos veikos padarymo, jam skirta piniginio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė, kas sąlygoja prievolės valstybei asmeninį pobūdį, todėl teismas ieškovės prašymą pripažinti prievolę dėl 6000 Eur išieškojimo asmenine V. B. prievole tenkino.
22. Kaip minėta šios nutarties 17 punkte, asmeninė sutuoktinio (buvusio sutuoktinio) prievolė vykdoma ne iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (CK 3.115 str.), o tik iš asmeninio turto. Jeigu turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, nepakanka, tai kreditorius, skolininkas ar kitas bendraturtis turi inicijuoti bylą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo ar turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, padalijimo (CPK 667 str., CK 3.116 str.). Kai sutuoktinio asmeninė prievolė (jos dalis) įvykdoma bendro turto sąskaita, šis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, o kompensavimo klausimas paprastai spręstinas dalijant bendrą sutuoktinių turtą (CK 3.98 str. 4 d.). Pagal CPK 667 straipsnio nuostatas, vykdymo procese yra nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas, nors, vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, turi būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
23. Taigi, įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra pripažinta, kad skolininko V. B. prievolė valstybei savo prigimtimi buvo ir liko asmeninė prievolė, ją skolininkas privalo vykdyti iš savo asmeninio turto.
24. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai pareiškėjos prašymą nustatyti skolininko V. B. pajamų dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su R. B. atmetė. Todėl tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, o skundžiama Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.