Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-11-19 · Civilinė byla Nr. e2-1613-790/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-19
Bylos Nr.
e2-1613-790/2020
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00295-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marius Bajoras
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės V
Atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1613-790/2020Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00295-2020-7Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.10 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 19 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės V. B. vaistinės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria buvo pripažintas nepaduotu ir grąžintas padavusiam asmeniui ieškovės uždarosios akcinės bendrovės V. B. vaistinės ieškinys atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl konkurso sąlygų pripažinimo neteisėtomis ir įpareigojimo nutraukti konkurso procedūras,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė V. B. vaistinė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtomis atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos patikėjimo teise valdomų, savivaldybei nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų, esančių Liepojos g. 49, Klaipėdoje, 61,75 kv. m bendrojo ploto (pastato unikalus Nr. 2198-8003-0018, žymėjimas plane 1D5p), paskelbto nuomos konkurso sąlygas, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. AD2-1518, ir įpareigoti nutraukti konkurso procedūras. Ieškovė nurodė, kad atsakovės paskelbtose konkurso sąlygose nėra nustatyta kvalifikacijos reikalavimų konkurso dalyviams, taip pat reikalavimų, kuriuos konkursą laimėjęs dalyvis turėtų atitikti ir įgyvendinti patalpų nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu, yra sudaryta galimybė nuomininkui nevykdyti patalpose vaistinės veiklos, bet vykdyti tik kosmetikos ir tualeto reikmenų mažmeninę prekybą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą pašalinti ieškinio trūkumus. Teismas nurodė, kad iš ieškovės pateikto ieškinio nėra aišku, kokį materialinį suinteresuotumą turi ieškovė reikšdama tokius reikalavimus. Teismas nurodė, kad ieškovė turi aiškiai pagrįsti, kad ji siekia apginti savo teises.

Šalies argumentai

3. Ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad ji siekia dalyvauti patalpų nuomos konkurse. Ieškovės teigimu, neužtikrinus, kad konkurso sąlygos būtų parengtos tinkamai, yra pažeidžiama jos, kaip teisę verstis vaistinių veikla turinčio subjekto, teisė pagrįstai ir objektyviai pretenduoti nuomoti patalpas teisėtai vykdomame konkurse.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Šalies argumentai

5. Teismas nurodė, kad ieškovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi. Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad siekia dalyvauti atsakovės vykdomame patalpų nuomos konkurse, tačiau šios aplinkybės ji nepagrindė jokiais įrodymais. Iš nuomos konkurso sąlygų matyti, kad komisijos posėdis turėjo įvykti 2020 m. rugsėjo 11 d., o ieškinys teismui buvo pateiktas tik 2020 m. rugsėjo 9 d. Teismas vertino, kad ieškovė neištaisė teismo nutartyje nurodytų trūkumų.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Ieškovė pateikė teismui visus įmanomus dokumentus, pagrindžiančius jos siekį dalyvauti konkurse, t. y. turimas licencijas ir įstatus, iš kurių matyti, kad ieškovės pagrindinė veikla – tai vaistinių veikla. Užsiimdama vaistinių veikla, ieškovė turi tiesioginį suinteresuotumą dalyvauti konkurse. Ieškovė negalėjo pateikti teismui jokių kitų dokumentų, patvirtinančių jos siekį dalyvauti konkurse, kadangi 2020 m. rugsėjo 10 d., anksčiau, nei pagal konkurso sąlygas turėjo būti teikiamos paraiškos dalyvauti konkurse, konkursas buvo sustabdytas ir paraiškos jame nebuvo priimamos.

6.2. Ieškovė tinkamai gynė savo pažeistas teises ir pareiškė teisme ieškinį tada, kai dar nebuvo prasidėjęs paraiškų priėmimo laikotarpis ir nebuvo įvykęs komisijos posėdis. Sužinojusi apie paskelbtą konkursą, ieškovė nedelsdama kreipėsi į teismą.

6.3. Ieškove yra suinteresuota bylos baigtimi. Konkurso sąlygos, kuriose nėra nustatyta kvalifikacijos reikalavimų ir reikalavimų turėti teisę verstis atitinkama licencijuojama veikla, apsunkina ieškovei, turinčiai atitinkamą kvalifikaciją ir licencijas, galimybę varžytis dėl patalpų nuomos sutarties sudarymo.

6.4. Ieškovė prašo, kad teismas priimtų naujai teikiamą įrodymą – atsakovės pranešimą, kad konkurso procedūros yra stabdomos. Poreikis pateikti šį įrodymą iškilo po to, kai buvo priimta ginčijama teismo nutartis; jį priėmus nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktą įrodymą nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

8. Ieškovė prašo apeliacinės instancijos teismo priimti jos kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus – dokumentus, patvirtinančius, kad atsakovės vykdomas patalpų nuomos konkursas, kurio sąlygas šioje byloje ginčija ieškovė, buvo sustabdytas. Teismo vertinimu, ieškovės naujai pateikti įrodymai yra susiję su nagrinėjamoje byloje kilusiu ginču ir galėtų būti reikšmingi vertinant atskirajame skunde keliamus klausimus. Nors šie naujai teikiami įrodymai, atsižvelgiant į jų parengimo laiką, galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su ieškovės paduotu patikslintu ieškiniu, teismui priėmus juos šioje proceso stadijoje nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas priima ieškovės naujai pateiktus dokumentus ir vertins juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

9. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas laikė nepaduotu ieškovės pateiktą ieškinį, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad kiekvienas asmuo turi teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).

11. Teisės į veiksmingą teisminę gynybą principas civiliniame procese atsispindi CPK 5 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CPK 5 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Taigi, CPK 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos dvi prielaidos tam, kad atsirastų asmens subjektinė teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai besikreipiančio asmens suinteresuotumas ir jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-684/2020).

12. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019). Jei asmuo kreipiasi į teismą su ieškiniu gindamas jam pačiam priklausančią teisę arba interesą, tai jis privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas, nes teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-267-611/2019; 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-701/2019). Materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turintis asmuo, įgyvendindamas teisę į teisminę gynybą, siekia, kad būtų sukurtos, pakeistos ar panaikintos jo teisės ir pareigos.

13. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugsėjo 10 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą pašalinti jos pateikto ieškinio trūkumus ir aiškiai nurodyti, kokį materialinį teisinį interesą ji siekia apginti. Teismas nurodė, kad susipažinus su ieškinio turiniu, nėra aišku, kokį teisinį suinteresuotumą turi ieškovė inicijuodama šią bylą. Ieškovei pateikus patikslintą ieškinį, teismas priėmė skundžiamą nutartį, kurioje konstatavo, kad ieškovė neturi materialinio suinteresuotumo jos inicijuojamos bylos baigtimi. Teismas nurodė, kad ieškovė neištaisė ankstesnėje teismo nutartyje nurodyto ieškinio trūkumo ir laikė jį nepaduotu. Taigi, pirmosios instancijos teismas laikė ieškinį nepaduotu dėl to, kad, jo vertinimu, ieškinio priėmimo stadijoje ieškovė neįrodė savo suinteresuotumo bylos baigtimi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nėra pagrįsta.

14. Pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, teismas, priimdamas ieškinį, turi įvertinti, ar jis atitinka formalius jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti, ar ieškovas aiškiai suformulavo savo pateikto ieškinio reikalavimą (dalyką) ir nurodė aplinkybės, kuriomis grindžia pareikštą reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai), pateikė įstatyme nurodytus duomenis apie dalyvaujančius byloje asmenis (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tinkamai pasirašė pateiktą procesinį dokumentą (CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punktas), sumokėjo atitinkamo dydžio žyminį mokestį ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 135 straipsnio 2 dalis) ir pan. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnyje nustatytų formalių jam keliamų reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (CPK 138 straipsnis).

15. Nors pagal CPK 5 straipsnį teisė į teisminę pažeistų teisių gynybą yra garantuojama asmenims, kurie turi teisinį suinteresuotumą pareikšti ieškinį, aplinkybė, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę į ieškinį) materialiąja prasme, nėra tikrinama sprendžiant klausimą dėl ieškinio priėmimo. Įstatyme yra draudžiama atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pvz., negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai siejama su Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje nustatytais teisės į teisminę gynybą prieinamumo ir universalumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2014; 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-701/2019).

16. Ieškovas turi pareigą įrodyti savo materialinį teisinį suinteresuotumą ir savo pažeistą teisę, kai civilinė byla teisme yra nagrinėjama iš esmės. Jeigu ieškovas neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019, 2020 m. vasario 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-684/2020). Vadinasi, asmens suinteresuotumas bylos baigtimi yra reikšmingas sprendžiant, ar yra pagrindas patenkinti ieškinį, bet ne nustatant, ar asmuo turi procesinę teisę pareikšti ieškinį. Ši aplinkybė galėtų sudaryti pagrindą atmesti pareikštą ieškinį tuo atveju, jei asmuo neįrodytų suinteresuotumo dėl keliamo ginčo teismui nagrinėjant jo bylą iš esmės, bet ne atsisakyti jį priimti.

17. Išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės paduoto ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai taikė ir aiškino civilinį procesą reglamentuojančias teisės normas. Teismas neturėjo pagrindo ieškinio priėmimo stadijoje reikalauti, kad ieškovė įrodytų savo materialinį teisinį suinteresuotumą pareikšti atitinkamus reikalavimus, o vėliau, remdamasis šiuo pagrindu, laikyti jos pateiktą ieškinį nepaduotu.

18. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovė aiškiai neturi suinteresuotumo jos inicijuojamos bylos baigtimi. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija vykdo jos patikėjimo teise valdomų patalpų nuomos konkursą. Pagal Negyvenamųjų patalpų Liepojos g. 49, Klaipėdoje, nuomos sąlygų, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. AD2-1517 (toliau – Patalpų nuomos sąlygos), 3 punktą, patalpos yra nuomojamos farmacijos, medicinos ir ortopedinių prekių, kosmetikos ir tualeto reikmenų mažmeninei prekybai vykdyti. Turtas yra nuomojamas 5 metų laikotarpiui (Patalpų nuomos sąlygų 7 punktas).

19. Atsakovei priklausančio turto nuomos konkurso vykdymo tvarka yra reglamentuota ieškovės pateiktame Klaipėdos miesto savivaldybės materialiojo turto nuomos tvarkos apraše, patvirtintame Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2020 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. T2-52 (toliau – Aprašas). Aprašo 14 punkte nustatyta, kad asmenys, norintys dalyvauti turto nuomos konkurse, skelbime nurodytu metu turi pateikti komisijos sekretoriui užklijuotą voką, kuriame, be kita ko, turi būti konkurso dalyvio užpildyta paraiška. Pagal Aprašo 15.1 ir 15.2 papunkčius, komisijos sekretorius įregistruoja konkurso dalyvius turto nuomos konkurso duomenų registracijos knygoje ir išduoda konkurso dalyviui registracijos pažymėjimą, kuriame yra nurodomas registracijos eilės numeris, voko gavimo data ir laikas. Toks konkurso organizatoriaus išduotas dalyvio registracijos pažymėjimas galėtų aiškiai pagrįsti, kad asmuo dalyvauja konkurse ir yra suinteresuotas, kad šio konkurso sąlygos užtikrintų sąžiningą konkurso dalyvių varžymąsi. Vis dėlto iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė neturėjo objektyvių galimybių pateikti teismui tokio dokumento.

20. Pirmiau minėtų Patalpų nuomos sąlygų 8 punkte nustatyta, kad paraiškos dalyvauti atsakovės vykdomame patalpų nuomos konkurse bus registruojamos 2020 m. rugsėjo 11 d. nuo 9.00 iki 10.00 val. Patalpų nuomos sąlygų 11 punkte nurodyta, kad komisijos posėdis turi įvykti 2020 m. rugsėjo 11 d. 10.30 val. Tačiau ieškovės kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai patvirtina, kad šie konkurso etapai neįvyko. Iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad dar 2020 m. rugsėjo 10 d. atsakovės interneto svetainėje buvo pateiktas pranešimas, jog ginčo patalpų nuomos konkursas yra stabdomas neribotam terminui ir kad apie jo atnaujinimą bus pranešta atskiru pranešimu. Atsižvelgiant į tai, kad konkursas buvo sustabdytas anksčiau, nei įvyko jo dalyvių registracija, ieškovė neturėjo galimybės pateikti paraišką konkurse ir tokiu būdu teisme pagrįsti savo suinteresuotumą ginčyti konkurso sąlygas.

21. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal ieškovės įstatus, ji yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kurio veiklos objektas – vaistinių, ruošiančių ir parduodančių vaistus, veikla; medicinos ir ortopedinių prekių mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse; kosmetikos ir tualeto reikmenų mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse (įstatų 1 ir 5 punktai). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos yra išdavusi ieškovei vaistinės veiklos licenciją, kurioje nurodyta, kad ieškovė gali vykdyti visuomenės vaistinės veiklą, ir licenciją farmacinei veiklai su narkotiniais ir psichotropiniais vaistais bei vaistinėmis medžiagomis, pagal kurią ieškovė gali užsiimti narkotinių ir psichotropinių vaistų bei vaistinių medžiagų mažmenine prekyba. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė, kaip atitinkamą veiklą vykdantis subjektas, galėtų būti suinteresuota dalyvauti atsakovės vykdytame patalpų, skirtų vaistinės veiklai vykdyti, nuomos konkurse ir galėtų realizuoti tokius ketinimus atsakovei atnaujinus konkurso procedūras. Tai savo ruožtu sudaro pagrindą vertinti, kad ieškovė galėtų turėti suinteresuotumą jos inicijuojamos bylos baigtimi.

22. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus teismas vertina, kad šiuo atveju yra pagrindas patenkinti ieškovės atskirąjį skundą iš dalies – panaikinti skundžiamą nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir perduoti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės V. B. vaistinės ieškinio priėmimo klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjas Marius Bajoras