Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , anksčiau neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. 2018 m. liepos 2 d., apie 09.33 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „Ford Mondeo“, v/n (duomenys neskelbtini) važiuodamas juo (duomenys neskelbtini) pr., kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, pažeidė Kelių eismo taisyklių 8; 9; 101; 124; 127 ir 181 punktų reikalavimus, tai yra buvo neatsargus, važiuodamas draudžiama, maršrutiniam transportui skirta ir pagal Kelių eismo taisyklių ženklinimą, 3 priedo 1.21 p. raide „A“ pažymėta eismo juosta, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, kad galėtų sustoti iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, jo nesulėtino ir nesustojo dėl susidariusių aplinkybių, keisdamas važiavimo kryptį, pavojingai manevravo į dešinę, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu ir nedavė kelio kitiems eismo dalyviams, užvažiavęs ant dešiniojo (duomenys neskelbtini) šaligatvio partrenkė juo ėjusią pėsčiąją S. M., gim. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į viešojo transporto stotelėje (duomenys neskelbtini) stovintį autobusą, v/n (duomenys neskelbtini), sustojime stovėjusį tvarkaraščių stulpą ant kurio buvo pritvirtintas Kelių eismo taisyklių 3 priedo ženklas Nr. 548 ir šiukšlių dėžę. Eismo įvykio metu buvo sužalota pėsčioji S. M., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 straipsnio 3 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. S. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad kaltinamajame akte nurodytą dieną jis nesuvaldė savo automobilio, užvažiavo ant šaligatvio, partrenkė juo ėjusią nukentėjusiąją. Taip pat kliudė stovinti stotelėje autobusą ir stulpą su tvarkaraščiu. Kaltinamasis taip pat parodė, kad jis nukentėjusiosios atsiprašė, jos ir dabar jos atsiprašo ir jie susitaikė. Esant šioms aplinkybėms baudžiamąją bylą jo atžvilgiu prašė nutraukti kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius.

Nukentėjusioji S. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji nelabai pamena to įvykio. Atsimena tik tiek, kad ryte ruošėsi į darbą. Vėliau iš daktaro sužinojo, kad ją partrenkė automobilis. Jai buvo nustatytas kaukolės pamato lūžis, kairės rankos žastikaulio lūžis. Lankė reabilitaciją, turėjo atidėti planus, galvoti kur palikti vaiką. Iki šiol negali vairuoti automobilio, nes bijo, nedarbinga buvo 4 mėnesius. Kaltinamasis jos atsiprašė, atlygino žalą ir nukentėjusioji jam pretenzijų neturi. Sutinka, kad byla būtų nutraukta kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius.

Taigi kaltinamasis V. S. visiškai prisipažino kaltu įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir po kaltinamojo akto paskelbimo pageidavo duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, prokuroras ir advokatas sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl baudžiamoji byla nagrinėtina sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka (LR BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. S. kaltę, be jo visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulio A. M., D. K. tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad 2018 m. liepos 2 d. jiems patruliuojant po 1 PK teritoriją gautas pranešimas, kad pranešėjas patrenkė moterį, ji be sąmonės, kvėpuoja (t. 1, b. l. 4-5).

Eismo įvykio schemoje užfiksuotos esminės įvykio aplinkybės (t. 1, b. l. 24).

Pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas nurodoma kokios buvo oro sąlygos eismo įvykio metu (t. 1, b. l. 32).

VTMT teismo medicinos ekspertė J. M.-Č. pateikė išvadą, kad S. M. nustatyta poodinė kraujosrūva kaktoje, muštinė žaizda kairio antakio srityje, paviršiniai odos nubrozdinimai abiejose čiurnose, galvos smegenų sukrėtimas, smulkūs sumušimo židiniai galvos smegenų dešinėje kaktinėje ir pakaušinėje skiltyse (nustatyta MRT tyrimo metu), oro susikaupimas kaukolės ertmėje, kairės akiduobės šoninės sienos lūžis su perėjimu į akiduobės stogą (kaukolės pamato priekinės daubos lūžis), kraujo susikaupimas kairės pusės pleištakaulio antyje, kairio žastikaulio didžiojo gumburo lūžis. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi atitinka Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktą (t. 1, b. l. 69).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Ž. P. parodė, kad 2018-07-02, apie 09:30 val., jis buvo Vilniuje ir vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis Audi nuosavybės teise priklauso jo tėvui, tačiau šiuo automobiliu naudojasi jis pats. Minėtu laiku važiavo (duomenys neskelbtini) gatvės, tačiau nematė, kad įvyktų koks nors eismo įvykis (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) maršrutinio transporto sustojime. Niekas į jį nesikreipė, o minėtą sustojimą jis pravažiavo, nes važiavo į darbą, t. y. važiavo (duomenys neskelbtini). ir sustojimas (duomenys neskelbtini) buvo jo kelionės maršrute. Ar tuo metu rikiavosi, bei kokia eismo juosta važiavo, neprisimena. Jokio garso jis taip pat negirdėjo. Apie 2017-07-02, apie 09.30 val., sustojime (duomenys neskelbtini) įvykusį eismo įvykį nieko nežinojo. Jo automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesugadintas (t. 1 , b. l. 51).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. B. parodė, kad 2018-07-02, apie 09:30 val., jis vairavo autobusą valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dirbdamas maršrutu Nr. (duomenys neskelbtini). Jis vairuodamas minėtą autobusą važiavo Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvės. Buvo dienos metas, apsiniaukę, lijo lietus. (duomenys neskelbtini) Sustojus sustojimo aikštelėje, jis paspaudė durų atidarymo mygtuką ir atsidarė viso autobuso durys. Keleiviai lipo iš autobuso pro vidurines ir galines duris. Jis tuo metu sėdėjo autobuse, vairuotojo vietoje ir stebėjo išlipančius keleivius pro autobuse įrengtą dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį. Keleiviai lipo iš autobuso ant šaligatvio. Staiga lipant keleiviams pamatė, kad prie sustojimo esančiu šaligatviu, dideliu greičiu, važiuoja Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis priekine dalimi atsitrenkė į jo vairuojamo ir stovinčio autobuso galinę dalį savo kairiuoju priekiniu kampu, bet nuo smūgio nesustojo, prabraukė autobuso dešinės pusės šoną, ir atsitrenkė į sustojime ant šaligatvio esantį tvarkaraščių stulpą bei jį nulaužęs sustojo. Kai pamatė minėtą automobilį, jis staiga užvažiavo ant šaligatvio, nuo (duomenys neskelbtini) važiuojamosios dalies pusės ir užšoko ant šaligatvio dešiniais abiem ratais. Po smūgio jis iškarto išlipo iš autobuso. Išlipęs pamatė, kad Ford vairuotojas stovėjo prie automobilio, išlipęs. Šalia automobilio priekinės dalies, ant šaligatvio, pamatė gulinčią moterį. Ji nejudėjo, matėsi kraujas. Šalia susirinko daug žmonių. Jis bendruoju pagalbos telefonu pranešė apie eismo įvykį ir netrukus atvyko policija. Vėliau praėjus apie 10 minučių atvyko ir GMP, kurie nukentėjusią moterį išvežė. S. B. suprato, kad moteris buvo sužalota šio eismo įvykio metu, bet pats nematė kaip ji buvo sužalota. Sužalotą moterį pamatė, tik išlipęs iš autobuso. Su Ford vairuotoju pats liudytojas įvykio vietoje nebendravo, jis visą laiką, iki policijos atvykimo, stovėjo prie sužalotos moters (t. 1, b. l. 55 ).

Eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas autobusas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi (duomenys neskelbtini) reguliuojamos sankryžos. Nuo priekinio dešiniojo rato ašies iki kairiojo važiuojamosios dalies krašto 0,4 m., iki pastato (duomenys neskelbtini) galo, 20 m. Nuo galinio dešiniojo rato ašies iki A juostos pradžios 35 m. A. F. Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovi ant šaligatvio, viešojo transporto stotelės (duomenys neskelbtini). Nuo priekinio dešiniojo rato ašies iki apgadinto KET kelio ženklo Nr. 548, 1,5 m. (t. 1, b. l. 13-17, 19-24).

Lietuvos Teismo E. C. specialisto Išvadoje Nr. 11-1537(18) konstatuota, kad šioje kelio situacijoje automobilio „Ford Mondeo “ vairuotojo V. S. veiksmai - pavojingai manevruodamas į dešinę užvažiavo ant dešiniojo (duomenys neskelbtini) šaligatvio, kur partrenkė tuo metu šaligatviu ėjusią pėsčiąją ir atsitrenkė į tvarkaraščių stulpą ir šiukšlių dėžę, trenkėsi maršrutinio transporto stotelėje stovėjusį autobusą - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Nėra pagrindo teigti, kad „Audi A4“ vairuotojo veiksmai, - važiavo (duomenys neskelbtini) eismo juosta, kada dešiniau jo esant pakankamam šoniniam intervalui maršrutiniam transportui skirta eismo juosta judėjo automobilis „Ford Mondeo“, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (t. 1, b. l. 44-49).

UAB (duomenys neskelbtini) pateikė vaizdo įrašuose matyti, kad (duomenys neskelbtini) pusės, trys eismo juostos ir maršrutinio transporto (duomenys neskelbtini) sustojimo aikštelėje matosi prie stovinčio autobuso galinės dalies pažymėta KET 3 priedo ženklinimu 1.21 p. raidė „A“. Tuo metu matosi, kad autobuso salone yra daug tiek stovinčių, tiek sėdinčių keleivių. Autobusas stovi sustojime, nevažiuoja. 09:30:06 val., matosi, kad (duomenys neskelbtini) pusės, link sustojimo (duomenys neskelbtini) pirma ir antra eismo juosta šalia vienas kito važiuoja du automobiliai. Vėliau įraše matosi, kad pirma eismo juosta važiuoja automobilis Ford, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o antra eismo juosta Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobiliai važiuoja link sustojimo greta vienas kito, Audi nežymiai priekyje. 09:30:07 val., matosi, kad Audi automobilis pradeda keisti judėjimo trajektoriją, kryptį į dešinę, palaipsniui rikiuojasi į dešinę, kur paženklinta punktyrine linija. Tuo metu pirmąja eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui, šalia ta pačia kryptimi, važiuojantis automobilis Ford staigiai keičia judėjimo kryptį, rikiuojasi į dešinę, įvažiuoja į maršrutinio transporto sustojimo aikštelę. Minėtu laiku, matosi, kad Audi automobilis palaipsniui keičia judėjimo kryptį į dešinę, mirksi dešinės pusės posūkio žibintas. Tuo metu matosi, kad (duomenys neskelbtini) sustojime šaligatviu eina pėsčioji, kuri rankoje laiko išskleistą skėtį. Ji eina ramiu tempu, kryptimi link (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. 09:30:08 val. automobilis Ford dešiniaisiais abiem ratais užvažiuoja ant šaligatvio, esančio sustojimo vietoje, ir priekine dalimi, priekiniu bamperiu, variklio dangčiu per vidurį partrenkia šaligatviu ėjusią pėsčiąją su skėčiu. Pirminis smūgis pėsčiajai į priekinę abiejų kojų dalį, ties keliais. Pėsčioji užkrenta ant variklio dangčio ir parbloškiama automobilio judėjimo kryptimi į priekį. Kas vyksta toliau nesimato, vaizdo kameros matymo laukas neapima. Matosi, kad sudreba filmuojamas vaizdas, automobilis Ford dingsta iš vaizdo kameros matymo lauko, važiuodamas dešiniais abiem ratais šaligatviu prie autobuso dešiniojo šono. Autobuso keleiviai pradeda keltis iš sėdėjimo vietų, nuolat juda. Autobuso durys tuo metu uždarytos. Pėsčiosios violetinės spalvos skėtis nukrito prie autobuso galinės dalies, ant asfalto. A. A. dingsta iš vaizdo kameros matymo lauko. 09:30:09 val., nuvažiuoja (duomenys neskelbtini)link (duomenys neskelbtini) gatvės, visa dar tęsdamas rikiavimosi manevrą iš antros į pirmą eismo juostą. Vaizdas iki įrašo galo nesikeičia, pėstieji vaikšto šaligatviu, (duomenys neskelbtini) vyksta automobilių eismas. 09:30:28 val. autobuso durys atsidaro ir keleiviai išlipa.

Peržiūrėjus kitą vaizdo įrašą matyti, kad įvykio dieną, 09:30:08 val., matosi, kad į maršrutinio transporto (duomenys neskelbtini) sustojimo aikštelę, nuo (duomenys neskelbtini) ., staiga įvažiuoja automobilis Ford, krypdamas į dešinę. Automobilis staigiai keičia judėjimo kryptį į dešinę, įvažiuoja į maršrutinio transporto (duomenys neskelbtini) sustojimo aikštelę, dešiniais abiem ratais užvažiuoja ant šaligatvio. Tuo metu matosi, kad (duomenys neskelbtini) sustojime, šaligatviu eina pėsčioji, kuri rankoje laiko išskleistą skėtį. Ji eina ramiu tempu, kryptimi link (duomenys neskelbtini) link automobilio Ford, prieš eismą, tarp paviljono ir stovinčio autobuso. 09:30:09 val., automobilis Ford priekine dalimi, priekiniu bamperiu, variklio dangčiu per vidurį partrenkia šaligatviu ėjusią pėsčiąją su skėčiu. Pirminis smūgis pėsčiajai į priekinę abiejų kojų dalį, ties keliais. Pėsčioji užkrenta ant variklio dangčio ir parbloškiama automobilio judėjimo kryptimi į priekį, kūnas pakyla į orą ir versdamasis nukrito ant šaligatvio, prie gatvės apšvietimo stulpo, 09:30:10 val. Tuo metu kiti pėstieji, kurie ėjo šaligatviu, pabėgo į šoną. A. F. kairiuoju priekiniu kampu trenkiasi į stovinčio autobuso valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (iš kurio filmuojama), dešinį šoną ir galinę dalį, po to judėdamas toliau, priekine dalimi, atsitrenkia į autobuso tvarkaraščio stulpą ir jį nuvertė. Automobilis sustojo ant šaligatvio, prie autobuso dešiniojo šono, 09:30:11 val. Šaligatviu, prie sustojimo (duomenys neskelbtini) vaikšto pėstieji, iš autobuso išlipa keleiviai. Iš Ford automobilio, pro dešinės pusės priekines duris, išlipa vairuotojas, vyras, 09:30:30 val. Jis, stovėdamas prie automobilio Ford, rankose laiko telefoną, prideda jį prie kairios ausies. Ant šaligatvio guli partrenkta moteris, nejuda. Prie jos priėjo praeivis, pasilenkė ir prisilietė prie galvos 09:30:41 val. 09:31:00 val. vaizdo įrašo pabaiga. Taip pat, vienu metu filmuojamas vaizdas autobuso „S. U.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekyje, pro priekinį langą. M. L. pr. trys eismo juostos kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) pusės, dešinysis šaligatvis prie maršrutinio transporto (duomenys neskelbtini) sustojimo aikštelės. Lyja nestiprus lietus, autobuso valytuvai valo priekinį stiklą. Važiuojamoji dalis asfaltas - šlapias. Šaligatviu eina pėstieji, važiuojamąja dalimi juda transporto priemonės. 09:30:10 val. filmuojamas vaizdas sudreba, matosi, kad (duomenys neskelbtini) pr., antra eismo juosta, link (duomenys neskelbtini) g. nuvažiuoja lengvasis automobilis Audi, tamsios spalvos, sedanas. Tuo metu Ford automobilis atsitrenkė į autobusą, matosi iš filmuojamo vaizdo, iš autobuso dešiniojo šono. Iki vaizdo įrašo pabaigos matosi, kad vaikšto šaligatviu pėstieji, juda gatve automobiliai (t. 1, b. l. 39-40).

Pagal LR BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal LR BK 281 straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti, kad šis asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų KET pažeidimą (pažeidimus) bei tai, jog būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Minėtame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 3 dalį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardintų požymių buvimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154-699/2016).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. S. vairuodamas automobilį „Ford Mondeo“, važiuodamas juo (duomenys neskelbtini) . gatvės pusės, pažeidė Kelių eismo taisyklių 8; 9; 101; 124; 127 ir 181 punktų reikalavimus, o būtent buvo neatsargus, važiuodamas draudžiama, maršrutiniam transportui skirta ir pagal Kelių eismo taisyklių ženklinimą, 3 priedo 1.21 p. raide „A“ pažymėta eismo juosta, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, kad galėtų sustoti iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, jo nesulėtino ir nesustojo dėl susidariusių aplinkybių, keisdamas važiavimo kryptį, pavojingai manevravo į dešinę, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu ir nedavė kelio kitiems eismo dalyviams, užvažiavęs ant dešiniojo šaligatvio partrenkė juo ėjusią pėsčiąją S. M. atsitrenkė į viešojo transporto stotelėje stovintį autobusą v/n (duomenys neskelbtini), sustojime stovėjusį tvarkaraščių stulpą ant kurio buvo pritvirtintas Kelių eismo taisyklių 3 priedo ženklas Nr. 548 ir šiukšlių dėžę.

V. S. teisiamojo posėdžio metu pripažino nebuvęs visiškai atsargus vairuodamas transporto priemonę, todėl ir sukėlė eismo įvykį. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu, kurie papildomi taip pat pareigūnų tarnybiniame pranešime nurodyta informacija, vaizdo įrašais, sveikatos sutrikdymas įrodytas objektyvių įrodymų – nukentėjusiosios medicinos dokumentų – apžiūra. Iš specialisto išvados matyti, kad sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi atitinka Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktą. T. V. S. veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Teismas daro išvadą, kad V. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281 straipsnio3 dalį.

Dėl V. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja.

Bylą nagrinėjant teisme, nukentėjusioji S. M. ir kaltinamasis V. S. pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai susitaikius.

Pagal LR BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

V. S. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių nusikalstamų veikų. Nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino kaltu, tačiau teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, patvirtino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailėjosi. Be to, kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios, nurodė apgailestaujantis dėl padarytų veiksmų. S. M. bylą nagrinėjant teisme patvirtino, kad kaltinamasis jos atsiprašė. Teismui, tiesiogiai išklausiusiam abu asmenis, nekyla abejonių, kad kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąja. Byloje yra tarp šalių pasirašyta taikos sutartis (susitarimas), kurioje pažymima, kad nusikalstama veika padaryta turtinė ir neturtinė žala, kurią bendrai įvertino 8000 eurų yra atlyginta. Nukentėjusioji su kaltinamuoju susitarė, kad atlyginta žala apima tik nukentėjusiosios pareikštus reikalavimus kaltinamajam ir neapima kaltinamojo civilinės atsakomybės draudiko ABD (duomenys neskelbtini) kuri paskaičiavo 3 500 eurų draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti (b. l. 29-30).

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. S. anksčiau nėra teistas (b. l. 99), nors baustas administracine tvarka (b. l. 97-98), tačiau V. S. sumokėjo visas paskirtas baudas. Kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pastovų darbą, yra jauno amžiaus. Atsižvelgiant į kaltinamojo elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo, jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad V. S. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esant nustatytoms visoms atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygoms, įtvirtintoms LR BK 38 straipsnio 1 dalyje, teismas daro išvadą, kad tikslinga taikyti LR BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius.

LR BK 67 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Teismas, įvertinęs V. S. padarytos nusikalstamos veikos laipsnį, neatsargią kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, bet atsižvelgdamas į tai, kad visgi dėl padarytos nusikalstamos veikos buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, be to ne kartą baustas administracine tvarka už pažeidimus susijusius su kelių eismo taisyklių pažeidimais (t. 1, b. l. 97-98), daro išvadą, kad šiuo atveju yra teisinis pagrindas skirti jam vieną iš baudžiamojo poveikio priemonių, nustatytų LR BK 68 straipsnio 2 dalyje. Teismas vertina, kad šiuo atveju teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 (vienerių ) metų laikotarpiui atitiktų teisingumo bei proporcingumo principus.

Dėl civilinio ieškinio.

Baudžiamojoje byloje buvo pateiktas nukentėjusiosios S. M. patikslintas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti civilinės ieškovės S. M. naudai 9000 eurų dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti iš kaltinamojo V. S. ir bylinėjimosi išlaidas. Taip pat priteisti 3500 eurų draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 172-178).

Teisminio nagrinėjimo metu buvo gautas ADB (duomenys neskelbtini) prašymas nagrinėti baudžiamąją bylą civiliniam atsakovui ADB (duomenys neskelbtini) nedalyvaujant (t. 2, b. l. 25-26). Rašytiniame atsiliepime į civilinį ieškinį ADB (duomenys neskelbtini) nurodė, kad paskaičiuota 3500 eurų suma nukentėjusiajai bus išmokėta, tačiau tik nustačius kaltinamojo V. S. atsakomybę už eismo įvykio metu padarytą žala ( t. 2, b. l. 25- 26).

Tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios 2019-08-06 sudaryta taikos sutartis (susitarimas dėl žalos atlyginimo), kurioje išspręsti visi civilinės atsakomybės klausimai. Sutartyje nurodoma, kad nukentėjusioji S. M. kaltinamajam V. S. jokių pretenzijų neturi, kaltinamasis jos atsiprašė, turtinė ir neturtinė žala 8000 eurų dydžio yra atlyginta (t. 2, b. l. 29-30), todėl baudžiamąją byla prašo nutraukti.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, būtina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t. y. išsiaiškinti, į kokią asmeninę neturtinę/turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikšmė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, bei vadovautis principu, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypač stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją negu kitų – santykinių – vertybių pažeidimo atvejais. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas.

Taigi teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, taip pat teismų praktika, pagal kurią eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteistina nuo 5 792 eurų iki 34 504 eurų neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-519-507/2015, 2K-52-942/2016 ir kt.). Visgi neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, argumentuoti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką, netgi ir esant tokiems patiems padariniams, atsižvelgiant į kitas reikšmingas byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatomos ir priteisiamos atlyginti neturtinės žalos dydis būna skirtingas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2013).

Nagrinėjamoje byloje spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą bei nustatydamas padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad eismo įvykiu metu nukentėjusiajai S. M. buvo padaryti kaukolės pamato lūžis, kairės rankos žastikaulio lūžis. Dėl sužalojimų, ji lankė reabilitaciją, buvo nedarbinga 4 mėnesius. Šiuo metu yra likę neigiamų padarinių - randų ant veido, atsirado atminties sutrikimai. Teismo posėdyje nukentėjusiosios išsakytus teiginius patvirtino prie bylos pridėti medicininiai dokumentais (t. 2, b. l. 7-15). Kaltinamasis turtinę ir neturtinę žalą atlygino, civilinis atsakovas ADB (duomenys neskelbtini) pripažino civilinį ieškinį, esant priežastiniam ryšiui tarp V. S. veiksmų ir atsiradusių padarinių, todėl 3500 eurų suma priteistina iš ADB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiosios S. M. naudai, neturtinei žalai atlyginti.

Nors pačiame rašytiniame civiliniame ieškinyje nukentėjusioji prašė priteisti iš kaltinamojo proceso išlaidas už advokato paslaugas, tačiau šį klausimą kaltinamasis ir nukentėjusioji išsprendė pasirašant taikos sutartį.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: du vaizdo įrašus „3110 galas.avi“ ir „3110 sonas“ nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Kardomoji priemonė ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta nebuvo ir šioje proceso stadijoje skirti netikslinga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. S., padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti LR BK 38 straipsnio pagrindu, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-1670-486/2019 V. S. atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti V. S., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti V. S. baudžiamojo poveikio priemonę, specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomoji priemonė ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirta ir šioje proceso stadijoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neskirti.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : du vaizdo įrašus „3110 galas.avi“ ir „3110 sonas“, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Baudžiamąją bylą dalyje dėl nukentėjusiosios S. M. civilinio ieškinio dėl 9000 (devynių tūkstančių) neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš kaltinamojo V. S., nutraukti, patvirtinus kaltinamojo ir nukentėjusiosios susitarimą (taikos sutartį) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios S. M. civilinį ieškinį dalyje dėl 3500 eurų priteisimo iš ADB (duomenys neskelbtini) neturtinei žalai atlyginti, tenkinti.

Priteisti iš ADB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiosios S. M. naudai 3500 (tris tūkstančius penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.