Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Evaldo Pašilio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. gynėjo advokato Mečislovo Norvaišo apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. gegužės 28 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (veikiant kartu su T. K.) – 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme;

- pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – 10 (dešimties) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės subendrintos iš dalies, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir E. B. paskirta subendrinta 10 (dešimties) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir E. B. paskirta subendrinta 10 (dešimties) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir E. B. paskirti galutinė subendrinta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikas, E. B. išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2024 m. gegužės 16 d.

Tuo pačiu nuosprendžiu T. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, tačiau nuosprendis šioje dalyje apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti ir pardavė narkotines medžiagas, o būtent: 2024 m. kovo 25 d. ne vėliau kaip 16.59 val. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti ir taip gauti neteisėtas pajamas, socialinių pokalbių programėlėje „Telegram“ kurioje yra pasivadinęs „M.“, susitarė E. K. už 60 Eur sumą, atsiskaitant kripto valiuta „Solana“, parduoti tris polietileninius paketėlius po 1,8 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos. Tęsdamas nusikalstamą veiką ir nevėliau kaip iki tos pačios dienos 17.43 val., E. K. atlikus mokėjimą į jo ( E. B.) nurodytą sąskaitą, jis (E. B.) socialinių pokalbių programėlėje „Telegram“, nurodė vietą – parke esančiame prie parduotuvės „L“, (duomenys neskelbtini) mieste, kurioje buvo paslėpti trys polietileniniai paketėliai su narkotine medžiaga – kanapių derva, kurios masė 5,367 g, tokiu būdu, jis (E. B.) turėdamas tikslą gauti neteisėtas pajamas, neteisėtai už 60 Eur sumą pardavė E. K. narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurios masė 5,367 g, kurias 2024 m. kovo 25 d. 18.53 val. ties (duomenys neskelbtini), patikrinus E. K. įvykio vietos apžiūros metu surado ir išėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

1.1. Be to, E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, o būtent: 2024 m. gegužės 16 d. ne vėliau kaip 17.25 val. iš anksto sutartoje vietoje Vilniaus mieste, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti ir taip gauti neteisėtas pajamas, įgijo labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono (sinonimai – 3-CMC, klopedronas), kurios masė 328,300 g, veikdamas bendrai su T. K. jo (E. B.) įgytas psichotropines medžiagas – 3-chlorometkatinono (sinonimai – 3-CMC, klopedronas), kurios masė 328,300 g, ir narkotines medžiagas – kanapių dervą, kurios masė 2,959 g, tą pačią dieną ne vėliau kaip 17.25 val. iš Vilniaus miesto į Kauno miestą keliu A1 Vilnius – Kaunas – Klaipėda, automobiliu „Ford Mondeo“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu V. P., vairuojamu T. K., automobilio daiktadėžėje, neteisėtai gabeno labai didelį kiekį psichotropines medžiagas – 3-chlorometkatinono (sinonimai – 3-CMC, klopedronas), kurios masė 328,300 g, o automobilio gale po sėdyne narkotines medžiagas – kanapių dervą, kurios masė 2,959 g, kol tą pačią dieną apie 17.25 val. kelyje A1 Vilnius – Kaunas – Klaipėda, T. K. vairuojamą automobilį „Ford Mondeo“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimui sustabdžius Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams, neteisėtai gabenamą labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 3-chlorometkatinono (sinonimai – 3-CMC, klopedronas), kurių masė 328,300 g, ir narkotines medžiagas – kanapių dervą, kurios masė 2,959 g, surado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

1.2. Be to, E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, o būtent: jis turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti ir taip gauti neteisėtas pajamas, neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu: 1 220,4407 g augalinės kilmės narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 9,055 g, augalinės kilmės narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis nuo 9,5% iki 13,6%, 3,151 g žalsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 2,495 g psichotropinės medžiagos – 2-pirolidinovalerofenono (PVP), 48,9763 g kristalinės medžiagos, kurios sudėtyje yra 40,2536 g psichotropinė medžiagas – 3-chlorometkatinonas (sinonimai – 3-CMC, klopedronas), 63,1983 g gelsvos ir baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 26,2544 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 28,4702 g tablečių, kurių sudėtyje yra 9,5518 g psichotropinės medžiagos – MDMA, šį labai didelį kiekį įgytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jis (E. B.) laikė paslėpęs Kauno, Jurbarko, Tauragės, Alytaus ir Marijampolės miestuose ir savo gyvenamosiose patalpose esančiose (duomenys neskelbtini), kurias 2024 m. gegužės 16 d. laikotarpyje nuo 18.50 val. iki 20.19 val. kratos metu jo (E. B.) gyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini), dalį – 945,748 g augalinės kilmės narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 3,721 g augalinės kilmės narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis 13,6%, 3,151 g žalsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 2,495 g psichotropinės medžiagos – 2- pirolidinovalerofenono (PVP), 1,74 g kristalinės medžiagos, kurios sudėtyje yra 1,442 g psichotropinė medžiaga – 3-chlorometkatinonas (sinonimai – 3-CMC, klopedronas), 32,003 g gelsvos ir baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 16,005 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 2024 m. gegužės 21 d. laikotarpyje nuo 12.30 iki 14.24 val. Kauno vietovės apžiūros metu, dalį – 7,3847 g. augalinės kilmės narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 3,7813g kristalinės medžiagos, kurios sudėtyje yra 3,1236 g psichotropinė medžiagas – 3-chlorometkatinonas (sinonimai – 3-CMC, klopedronas), 13,8473 g gelsvai baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 3,7664 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 3,5262 g tablečių, kurių sudėtyje yra 0,8498 g psichotropinės medžiagos – MDMA, 2024 m. gegužės 17 d. laikotarpyje nuo 13.23 val. iki 16.54 val. Jurbarko vietovės apžiūros metu, dalį – 136,257 g augalinės kilmės narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 21,077 g kristalinės medžiagos, kurios sudėtyje yra 17,355 g psichotropinė medžiagas – 3-chlorometkatinonas (sinonimai – 3-CMC, klopedronas), 7,918 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 5,663 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 7,120 g tablečių, kurių sudėtyje yra 2,442 g psichotropinės medžiagos – MDMA, 2024 m. gegužės 20 d. laikotarpyje nuo 15.47 val. iki 16.08 val. Tauragės vietovės apžiūros metu dalį – 15,991 g tablečių, kurių sudėtyje yra 5,592 g psichotropinės medžiagos – MDMA, 2024 m. gegužės 17 d. laikotarpyje nuo 09.45 val. iki 15.00 val. Alytaus vietovės apžiūros metu dalį – 40,438 g augalinės kilmės narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 5,334 g augalinės kilmės narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuriose tetrahidrokanabinolio kiekis 9,5 %, 6,491 g kristalinės medžiagos, kurios sudėtyje yra 5,006 g psichotropinė medžiagas – 3-chlorometkatinonas (sinonimai – 3- CMC, klopedronas), 9,430 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0,720 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 1,833 g tablečių, kurių sudėtyje yra 0,668 g psichotropinės medžiagos – MDMA, 2024 m. gegužės 17 d. laikotarpyje nuo 10.11 val. iki 15.30 val. Marijampolės vietovės apžiūros metu dalį – 90,613 g augalinės kilmės narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 15,887 g kristalinės medžiagos, kurios sudėtyje yra 13,327 g psichotropinė medžiagas – 3-chlorometkatinonas (sinonimai – 3-CMC, klopedronas) surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, tokiu būdu jis (E. B.) disponavo labai dideliu bendru narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu.

2. T. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad neteisėtai gabeno labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, o būtent: 2024 m. gegužės 16 d. ne vėliau kaip iki 17.25 val. veikdamas bendrai su E. B., žinodamas, kad E. B., Vilniaus mieste, neteisėtai tikslu parduoti ar kitaip platinti, įgijo labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 3-chlorometkatinono (sinonimai – 3-CMC, klopedronas), kurių masė 328,300 g, E. B. įgytas psichotropines medžiagas, tą pačią dieną ne vėliau kaip 17.25 val. neteisėtai gabeno iš Vilniaus miesto į Kauno miestą, keliu A1 Vilnius – Kaunas – Klaipėda, jo paties (T. K.) vairuojamu automobiliu „Ford Mondeo“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu V. P., kol tą pačią dieną apie 17.25 val. kelyje A1 Vilnius – Kaunas – Klaipėda, jo (T. K.) vairuojamą automobilį „ Ford Mondeo“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) patikrinimui sustabdžius Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams, neteisėtai gabenamą labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų – 3-chlorometkatinono (sinonimai – 3-CMC, klopedronas), kurių masė 328,300 g, surado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

3. Be to, jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: iki 2024 m. gegužės 16 d. 19.27 val. savo gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose esančiose (duomenys neskelbtini), jis (T. K.) neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo reikmėm laikė narkotines medžiagas – kanapių dervą, kurios masė 3,833 g, ir narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), kurių masė 0,041 g, tetrahidrokanabinolio koncentracija 6,2%, kol 2024 m. gegužės 16 d. laikotarpyje nuo 19.27 val. iki 19.48 val. kratos metu narkotines medžiagas – kanapių dervą, kurios masė 3,833 g ir narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), kurių masė 0,041 g, tetrahidrokanabinolio koncentracija 6,2%, surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamą apygardos teismo nuosprendį konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, E. B. neteisėtus veiksmus pagrįstai kvalifikavo kaip dvi savarankiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje. Nors byloje neginčijamai nustatyta, kad nuteistasis vertėsi narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavimu, tačiau įvertinus byloje esančių duomenų visumą, negalima daryti išvados, jog E. B. veiksmai, jam vykstant į Vilnių papildomai įsigyti psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono, buvo jo anksčiau vykdytų neteisėtų veiksmų, susijusių su narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavimu, tąsa. Be to, apygardos teismas tinkamai individualizavo nuteistajam paskirtą bausmę, kuri, priešingai nei teigiama E. B. gynėjo skunde, atitinka teisingumo principą ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ją švelninti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Dėl E. B. veiksmų teisinio vertinimo

10. Kasacinės instancijos teismo praktikoje baudžiamosiose bylose dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, išaiškinta, kad tęstinė nusikalstama veika konstatuojama ir tada, jei nustatytas neapibrėžtas sumanymas išplatinti kuo didesnį narkotinių medžiagų kiekį, siekiant kuo daugiau pasipelnyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-412/2007). Tačiau jei baudžiamojoje byloje nustatoma, kad dėl narkotinių medžiagų įgijimo ir (ar) pardavimo buvo tartasi atskirai, realizuojant atskirus sumanymus neteisėtai disponuoti narkotinėmis medžiagomis, kai skiriasi ir pats nusikalstamos veikos dalykas, t. y. parduodamos skirtingų partijų narkotinės medžiagos, kiekviena iš padarytų nusikalstamų veikų kvalifikuojama kaip savarankiška BK 260 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-46-719/2023). Sprendžiant apie bendros tyčios buvimą šios kategorijos bylose, be objektyvių duomenų, tokių kaip laiko tarpai tarp atskirų disponavimo narkotinėmis medžiagomis epizodų; ar medžiagos platinamos tam pačiam asmeniui; ar platinama ta pati medžiagų rūšis, svarbu yra ir subjektyvieji požymiai – kaip savo veiksmus suvokia kaltininkas, ar jo tyčia kiekvienąkart platinant narkotines medžiagas formuojasi savarankiškai, ar ne (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-648/2019).

11. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys ir patvirtina aplinkybę, jog E. B. aktyviai užsiėmė narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekyba, tačiau įvertinus tyrimo metu surinktų įrodymų visumą, nėra pagrindo konstatuoti, kad veiksmai, inkriminuoti jam pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, buvo atlikti pagal vieną sumanymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tyčia papildomai įsigyti psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono, kuri buvo rasta policijos pareigūnams sustabdžius T. K. vairuotą automobilį, E. B. susiformavo jau po ankstesnių, su narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavimu susijusių veiksmų, įvertinus minėtos medžiagos paklausą tarp pirkėjų ir siekiant gauti papildomas neteisėtas pajamas.

13. Aplinkybę, kad E. B. dar iki jo sulaikymo užsiėmė narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavimu, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. Tyrimo metu buvo paimtas ir apžiūrėtas E. B. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas. Nustatyta, kad mobiliojo ryšio telefone esančioje programėlėje „Telegram“ E. B. vartotojo vardas buvo „m.“. Jis bendravo įvairiose grupėse, tame tarpe ir grupėje pavadinimu „M.R.“, kuri skirta narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo dalyvių reputacijai vertinti ir atsiliepimams apie šių medžiagų kokybę skelbti. Iš byloje esančios Fotolentelės Nr. 1 (t. 3, b. l. 7–74) matyti, kad ši grupė buvo sukurta 2023 m. gruodžio 17 d. Grupėje pateikiama informacija apie Kauno mieste esančias narkotines ir psichotropines medžiagas, jų kainą, taip pat dalinamasi šias medžiagas įsigijusių asmenų atsiliepimais. Viename atsiliepime „m.“ įvardinamas kaip patikimas minėtų medžiagų pardavėjas. Asmuo, perkantis iš jo narkotines/psichotropines medžiagas nurodo, kad iš „m.“ narkotines/psichotropines medžiagas perka paskutinius du metus. 2024 m. balandžio 1 d. „M.R.“ grupėje parašė žinutę, kurioje nurodė, kad po truputį grįžta į darbus po atostogų. Vėliau grupėje pateikiama instrukcija kaip gauti koordinates, nurodančias narkotinių ar psichotropinių medžiagų paslėpimo ir perdavimo vietą (vadinamasis „drop‘as“). 2024 m. balandžio 25 d. grupėje persiųsta vartotojo „m.“ (E. B.) žinutė, kurioje nurodoma, kad jis turi visko: „kristalų“, „dūmų“, „hašo“, „amfos“, „šponkių“. Vėliau nurodoma, kad medžiagų galima įsigyti jau ir Alytaus, Marijampolės, Tauragės bei Jurbarko miestuose.

14. Bylos duomenys taip pat patvirtina aplinkybę, kad E. B. narkotines ir psichotropines medžiagas pardavimui įsigydavo iš to paties asmens. Iš Fotolentelės Nr. 2 (t. 3, b. l. 35–74) matyti E. B. („m.“) laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 27 d. iki 2024 m. gegužės 16 d. palaikė nuolatinį bendravimą programėlėje „Telegram“ su nenustatytu asmeniu, pasivadinusiu „u. (J.?)“. Šio bendravimo metu buvo tariamasi dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų iš „u. (J.?)“ įsigijimo, jų rūšių, kiekių bei atsiskaitymo sąlygų. Susirašinėjimų turinys patvirtina, kad E. B. ne kartą įsigijo įvairias narkotines ar psichotropines medžiagas, jas pakavo, platino, domėjosi tolimesniu šių medžiagų tiekimu ir planavo naujus įsigijimus. Nors iš šių susirašinėjimų turinio matyti, kad E. B. savo veiklą vykdė sistemingai – rinko pirkėjų užsakymus, gaudavo pinigus už parduotas medžiagas, planavo šias medžiagas įsigyti (susirinkti jam paliktus „drop‘us“) ir palaikė nuolatinį ryšį su tiekėju, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, tyčia nuvykti į Vilnių ir papildomai įsigyti psichotropinės medžiagos 3-chlorometkatinono, asmeniui susiformavo iš naujo, t. y. supratus, kad ši medžiaga yra paklausi ir ją parduoti bus lengviau, taip užsidirbant dar daugiau pinigų. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis iš E. B. ir nenustatyto asmens, programėlėje „Telegram“ pasivadinusio „u. (J.?)“ susirašinėjimas (t. 3, b. l. 59–60).

15. Iš 2024 m. gegužės 9 d. programėlėje „Telegram“ vykusio E. B. susirašinėjimo su nenustatytu asmeniu, pasivadinusiu „u. (J.?)“, matyti, kad E. B. aktyviai domėjosi galimybe papildomai įsigyti psichotropinės medžiagos – „kr“ (kristalų), teiravosi ne tik apie šios medžiagos turimą kiekį, bet ir kokiomis sąlygomis ji galėtų būti įsigyjama, bandė nusiderėti jos kainą. E. B. taip pat domėjosi šios medžiagos prieinamumu ilgesniam laikotarpiui bei būtinybe iš anksto rezervuoti. Iš susirašinėjimo turinio taip pat matyti, kad E. B. tuo metu buvo laikinai nutraukęs aktyvią narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekybos veiklą (nurodė esantis „atostogose“ ir „užkrovęs vieną berną“), disponavo tik likusiu šios psichotropinės medžiagos kiekiu, kurios dalis jau buvo realizuota, ir planavo per artimiausią laikotarpį įsigyti papildomą šios medžiagos kiekį, atsižvelgdamas į paklausą ir planuojamą tolesnę apyvartą. Būtent ši papildomai įsigyta medžiaga ir buvo rasta policijos pareigūnams sustabdžius T. K. vairuojamą automobilį.

16. Aplinkybę, kad E. B. anksčiau disponavo psichotropine medžiaga – 3-chlorometkatinonu ir dalį jos buvo realizavęs, patvirtina objektyvūs bylos duomenys. Iš byloje 2024 m. rugpjūčio 28 d. Specialisto išvados (t. 4, b. l. 144–168) matyti, kad kratos metu pas E. B. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasta įvairių narkotinių ir psichotropinių medžiagų, tame tarpe ir 1,74 g kristalinės medžiagos, kurios sudėtyje yra 1,442 g psichotropinės medžiagos 3-chlorometkatinono. Tuo tarpu iš 2024 m. birželio 27 d., liepos 10 d., rugsėjo 9 d. ir rugsėjo 19 d. specialistų išvadų (t. 5, b. l. 41–45, 52–57, 79–84, 102–104) matyti, kad policijos pareigūnams atliekant vietovių apžiūras Marijampolėje, Alytuje, Tauragėje, Jurbarke ir Kaune (t. 1, b. l. 149–155; t. 2, b. l. 1–4, 37–39, 49–56, 101–104) šios kristalinės medžiagos buvo rasta 47,2363 g, turinčios 40,2536 g psichotropinės medžiagos 3-chlorometkatinono.

17. Įvertinus nagrinėjamu atveju nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad 2024 m. gegužės 9 d. E. B. domėjimasis galimybe papildomai įsigyti psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono – nebuvo anksčiau jo nuosekliai vykdyto nusikaltimo tąsa. Nors kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tęstinė nusikalstama veika gali būti konstatuojama ir tuo atveju, kai nustatomas neapibrėžtas sumanymas išplatinti kuo didesnį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį, siekiant kuo daugiau pasipelnyti, tačiau kartu pažymima, kad tais atvejais, kai dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų įsigijimo ar realizavimo yra tariamasi atskirai, realizuojant savarankiškai susiformavusius sumanymus, taip pat kai disponuojama skirtingomis šių medžiagų partijomis, tokie veiksmai kvalifikuotini kaip savarankiškos nusikalstamos veikos.

18. Nagrinėjamu atveju iš E. B. susirašinėjimo su nenustatytu asmeniu turinio matyti, kad jis (E. B.), dar disponuodamas turėtu psichotropinės medžiagos kiekiu, iš naujo aiškinosi galimo papildomo minėtos medžiagos įsigijimo sąlygas – domėjosi, ar siūloma tos pačios partijos medžiaga, kokia būtų jos kaina perkant didesnį kiekį, pats nurodė esantis „atostogose“ ir nepriėmęs galutinio sprendimo dėl papildomo įsigijimo („taip dėliojuos“). Šias aplinkybes papildo ir paties E. B. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, kuriuose jis nurodė, kad sprendimą vykti į Vilniaus miestą ir įsigyti didesnį psichotropinės medžiagos kiekį priėmė tik po kelių sėkmingų realizavimo atvejų. Šios aplinkybės, vertinant ir subjektyviuosius požymius, atskleidžiančius, kaip pats E. B. suvokė savo veiksmus, leidžia spręsti, kad sprendimas įsigyti papildomą psichotropinės medžiagos – 3-chlorometkatinono – kiekį susiformavo savarankiškai, įvertinus susiklosčiusią paklausą, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti bendros tyčios ir vieningo nusikalstamo sumanymo buvimo, dėl ko konstatuotina, kad E. B. pagrįstai pripažintas kaltu kaip padaręs dvi savarankiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje.

Dėl bausmės

20. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

21. Teismų praktikoje pažymima, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikta išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be to, teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būti adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos padarymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-369-942/2015, Nr. 2K-99-511/2018, Nr. 2K-122-976/2021, Nr. 2K-266-648/2022).

22. Už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatyta laisvės atėmimo nuo dvejų iki aštuonerių metų bausmė, o už BK 260 straipsnio 3 dalyje – nuo dešimties iki penkiolikos metų. Pirmosios instancijos teismas E. B. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (labai didelio narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikymas) paskyrė dešimties metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (labai didelio narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimas ir gabenimas, veikiant su T. K.) – dešimties metų laisvės atėmimo bausmę.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas E. B. paskyrė bausmes, tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek subendrintą bausmę, kurios savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai prieštaraujančios teisingumo principui, o priešingai, atitinka nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį ir jo asmenybę. Vertinant nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį buvo atsižvelgta į tai, kad E. B. padarė tris tyčinius – vieną sunkų (BK 260 straipsnio 1 dalis) ir du labai sunkius (BK 260 straipsnio 3 dalis) – nusikaltimus. Teismas įvertino E. B. asmenybę: teisiamas antrą kartą (t. 8, b. l. 120–138), baustas administracine tvarka (t. 8, b. l. 139–142), dirba (t. 8, b. l. 143–146), vedęs (t. 9, b. l. 41). Teismas E. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, o jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų gailisi.

24. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos sąlygos, numatytos BK 62 straipsnyje. Priešingai nei teigia E. B. gynėjas apeliaciniame skunde, byloje taip pat nenustatytas pagrindas nuteistajam taikyti ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šių nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius ir kt., yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje, taip pat, kad kaltininko asmenybė yra mažiau pavojinga, veika atsitiktinio pobūdžio ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-150/2014, Nr. 2K-419-746/2015). BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti taip pat labai svarbi kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas; vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos padarymo ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013).

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės nebuvo įvertintos tinkamai. Nors E. B. yra jauno amžiaus, vedęs, o iš Lietuvos Samariečių bendrijos (duomenys neskelbtini) skyriaus, Lietuvos Šaulių sąjungos (duomenys neskelbtini) rinktinės, (duomenys neskelbtini) savivaldybės (duomenys neskelbtini) gimnazijos, (duomenys neskelbtini) sąjungos ir Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo pateiktų dokumentų (t. 9, b. l. 42–46, t. 10, b. l. 44, 51) matyti, kad jis yra charakterizuojamas teigiamai, taip pat iš pateiktų duomenų matyti, jog jis 2025 m. rugpjūčio 12 d. sudarė profesinio mokymo sutartį su (duomenys neskelbtini) mokymo centru (t. 10, b. l. 53–55), tačiau tai nesudaro pagrindo jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatytą bausmę. Visų pirma, teismas įvertino aplinkybę dėl E. B. prisipažinimo dėl visų jam inkriminuotų veikų bei nuoširdaus gailėjimosi ir tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nors E. B. gynėjo teigimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, atsižvelgė tik į tai, kad jis teisiamas jau antrą kartą ir yra baustas administracine tvarka, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė dėl ankstesnio asmens teistumo negali būti ignoruojama. Svarbu pažymėti, kad ir pirmasis E. B. teistumas yra susijęs su narkotinių medžiagų platinimu. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 2 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dvi veikos). Pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas jam buvo paskirta laisvės apribojimo bausmė. Veikas, dėl kurių jis minėtu nuosprendžiu pripažintas kaltu, E. B. įvykdė 2023 metais. Tačiau akivaizdu, kad paskirta laisvės apribojimo bausmė jam jokios teigiamos įtakos nepadarė. Byloje esantys susirašinėjimai patvirtina, kad nepraėjus nei metams po įvykdytų nusikalstamų veikų, jis ir toliau užsiėmė narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekyba. Tokiu būdu E. B. neįvertino jam teismo parodyto pasitikėjimo ir pasirinko toliau daryti nusikalstamas veikas. Akivaizdu, kad jei T. K. vairuojamo automobilio nebūtų sustabdę policijos pareigūnai, E. B. būtų siekęs išplatinti dar didesnį kiekį psichotropinių medžiagų. Jo siekį tai daryti patvirtina minėti susirašinėjimai, kuriuose jis teigia norintis užsidirbti iš „kristalų“ prekybos. Taigi, visos apeliaciniame skunde nurodomos E. B. asmenybę teigiamai charakterizuojančios aplinkybės neleidžia spręsti apie išimtinai pasikeitusį jo elgesį. Būdamas jaunas, darbingo amžiaus, praeityje teistas už narkotinių medžiagų platinimą, E. B. nepasirinko savo gyvenimo koreguoti teigiama linkme, užsidirbti sąžiningai ir gyventi iš teisėtai gaunamų ir legalių pajamų, o tai, teisėjų kolegijos vertinimu, itin neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę. Tai, kad nuteistasis vedęs, taip pat nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad neigiami laisvės atėmimo bausmės padariniai, nėra išskirtinės ar neįprastos aplinkybės, galinčios pateisinti paskirtos bausmės švelninimą. Tokie padariniai yra neišvengiama ir sąmoningai įstatymų leidėjo numatyta laisvės atėmimo bausmės pasekmė, būtina siekiant paveikti nuteistąjį ir užkirsti kelią tolesniam nusikalstamam elgesiui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį E. B. bei nustatydamas jos dydį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.

26. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes, paskirtas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį bausmes apygardos teismas subendrino dalinio sudėjimo būdu, o šią subendrintą bausmę vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu subendrino su bausme, paskirta pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir paskyrė subendrintą dešimties metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmės yra bendrinamos tada, kai nusikalstamos veikos, už kurias jos paskirtos, labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms. E. B. nuteistas už tyčinius nusikaltimus susijusius su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalį, yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), o veika, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje – labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Taigi nusikalstamos veikos pagal rūšį, pavojingumą bei kategoriją labai nesiskiria, todėl bendrinti už jas paskirtas bausmes taikant bausmių apėmimo būdą nebuvo teisinio pagrindo, bausmės turėjo būti bendrinamos iš dalies jas sudedant.

27. Kasacinėje praktikoje yra pasisakyta, kad nors pirmosios instancijos teismo klaidos, susijusios su netinkamu materialiosios ar proceso teisės normų taikymu, atsižvelgiant į apeliacinio proceso paskirtį ir vadovaujantis proceso koncentruotumo principu, paprastai taisomos pačiam apeliacinės instancijos teismui priimant teisėtą ir pagrįstą baigiamąjį aktą, vis dėlto, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismas privalo vadovautis (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalimi, draudžiančia pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį, jeigu dėl to nėra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundų. Baudžiamojo proceso teisės principas non reformatio in peius (pagal kurį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, apeliacinį skundą, negali pabloginti apelianto teisinės padėties) išlieka svarbiausias apeliacijos principas, dėl kurio teisė skųsti teismų sprendimus yra reali ir efektyvi, todėl skundą padavusio asmens (nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta) padėtis negali būti bloginama, kai procesas tęsiasi jo paties iniciatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164/2014, Nr. 2K-509-489/2015, Nr. 2K-278-788/2018). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą draudimą pabloginti nuteistojo padėtį, pasisako, kad šiuo atveju baudžiamąją bylą nagrinėjant tik pagal nuteistojo E. B. gynėjo apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti nurodytos pirmosios instancijos teismo klaidos, tinkamai bendrinant nuteistajam paskirtąsias bausmes, nes tokiu atveju jo teisinė padėtis pasunkėtų, neišeidamas už jo apeliacinio skundų ribų, todėl ši klaida netaisytina.

28. Taip pat, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis subendrintą bausmę apygardos teismas dalinio sudėjimo subendrino su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 2 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir E. B. paskyrė galutinę subendrintą vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pasirinko teisingą bausmių bendrinimo būdą. Įvertintina ir tai, kad bendrindamas bausmes pirmosios instancijos teismas prie subendrintos bausmės pridėjo minimalų laisvės atėmimo bausmės dydį – tris mėnesius.

29. Taigi, E. B. paskirta galutinė bausmė yra proporcinga padarytų nusikalstamų veikų bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, yra teisinga ir tinkamai individualizuota, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai, ją švelninti nėra teisinio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

30. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. sausio 16 d. pažyma Nr. APD-2026-00615, kurioje nurodytas apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajam E. B. pagal 2025 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. ATP-2025-06763 ir prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą. Pažymoje nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 25,00 Eur dydžio išlaidas.

31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. APD-2026-00615 Lietuvos apeliaciniame teisme buvo pateikta pavėluotai – 2026 m. sausio 16 d., t. y. teisėjų kolegijai jau išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, todėl proceso dalyviai dėl jos neturėjo galimybės pasisakyti. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš nuteistojo E. B. valstybės naudai priteisti 25,00 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas dėl nuteistojo atstovavimo apeliacinės instancijos teisme paliekamas nenagrinėtas

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistosios E. B. gynėjo advokato Mečislovo Norvaišo apeliacinį skundą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. sausio 16 d. prašymą priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas palikti nenagrinėtą.