- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-10
- Bylos Nr.
- 2YT-10397-328/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07933-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Žukauskienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Kategorijos
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.4.5.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio G. J. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis G. J., Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas 2017 m. gegužės 23 d. skundu prašo: 1) nedelsiant panaikinti 2017 m. gegužės 4 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-17-91-3592 ir informuoti apie tai A. G. autotransporto įmonę; 2) pripažinti visus priverstinio išieškojimo veiksmus, pradėtus be pareiškėjo žinios, neteisėtais ir nedelsiant pareiškėjui grąžinti visas išieškotas, su šiais veiksmais susijusias vykdymo išlaidas į pareiškėjo banko sąskaitą; 3) nurodyti dokumentus, patvirtinančius, jog antstolis, prieš pradėdamas vykdymo veiksmus, įsitikino, jog vykdymui pateiktas dokumentas yra įsigaliojęs ir priverstinai vykdytinas. Paaiškėjus, jog vykdymui pateiktas dokumentas nėra įsigaliojęs ir priverstinai vykdytinas, grąžinti šį dokumentą Valstybinei mokesčių inspekcijai, o visas iš pareiškėjo sąskaitos nurašytas lėšas nedelsiant grąžinti; 4) skundą perdavus nagrinėti teismui, pripažinus, jog byloje buvo akivaizdžiai nepagrįstai pradėtas priverstinis išieškojimas, kurio pagrindu priskaičiuotos it priverstinai iš pareiškėjo išieškotos vykdymo išlaidos, prašo teismo skirti antstoliui baudą, siekiant prevencinių tikslų – kad tokie veiksmai nesikartotų vykdant išieškojimus ateityje iš kitų skolininkų. Nurodo, jog iki 2017 m. gegužės 8 d. visiškai nebuvo informuotas ne tik apie tai, kad jo atžvilgiu yra pradėtas išieškojimas, bet net nežinojo paties fakto, kad jam yra skirta bauda administracinių teisės pažeidimų byloje. Antstolio išsiųsti dokumentai jam įteikti tik 2017 m. gegužės 22 d., tačiau ir šie dokumentai – tik nurodymai apie priverstinį išieškojimą, neįvardijant konkrečių tokio skubaus priverstinio vykdymo priežasčių. Raginimo įvykdyti sprendimą negavo, nors jis pareiškėjui turėjo būti išsiųstas. Mano, jog piniginių lėšų areštas pareiškėjui buvo pritaikytas nepagrįstai, kadangi nėra nė mažiausio pagrindo manyti, jog jis paslėps savo turtą ar pinigines lėšas. Dėl neteisėtų, atrodytų net piktybiškų antstolio veiksmų, darbovietėje jis įtrauktas į sprendimų nevykdančių skolininkų sąrašą. Nurodo, jog jam nebuvo sudarytos galimybės sprendimą įvykdyti geranoriškai. Nesutinka su antstolio apskaičiuotomis vykdymo išlaidomis, kurios viršija įsiskolinimo dydį. Iš esmės visos vykdymo išlaidos yra susijusios tik su priverstiniais skolos išieškojimo veiksmais, kurie pareiškėjo įsitikinimu, buvo ir nepagrįsti, ir neteisėti. Prašo įvertinti, ar antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos šioje byloje nėra akivaizdžiai nepagrįstos. Pripažinus, jog byloje buvo nepagrįstai priskaičiuotos ir išieškotos vykdymo išlaidos, prašo skirti antstoliui baudą. Nurodo, jog nutarimo, kuriuo jam paskirta bauda, negavo, todėl labai tikėtina, jog nutarimas vis dar nėra įsiteisėjęs. Mano, jog antstolis privalėjo įsitikinti, jog Valstybinė mokesčių inspekcija patikrino, ar apie nutarimą yra tinkamai informuotas asmuo, kurio atžvilgiu nutarimas priimtas, t .y. ar prie nutarimo yra pridėti dokumentai, patvirtinantys jo išsiuntimą pareiškėjui. Nesant tokių dokumentų, antstolis privalėjo atsisakyti priimti nutarimą vykdyti ir grąžinti jį Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Suinteresuotas asmuo antstolis G. J. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, patvarkymu jo netenkino ir skundą kartu su vykdomąja byla Nr. 0091/17/00572 perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Patvarkyme nurodė, jog tuo atveju, kai įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas skolininkui nėra siunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam terminui iš karto pradeda priverstinius vykdymo veiksmus. Nurodė, jog patvarkymas, skirtas skolininko darbovietei neatšauktinas, kadangi yra įvykdytas, o nurašytos piniginės lėšos skolininkui negrąžintinos, kadangi skolininkas nepateikė duomenų, jog skola būtų sumokėta bei nėra išieškotos vykdymo išlaidos.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo su skundu nesutiko. Nurodė, jog pareiškėjui bauda buvo paskirta 2017 m. vasario 17 d., iki 2017 m. kovo 22 d. pareiškėjas turėjo teisę šią baudą sumokėti. Skolininkui iki nustatymo termino neįvykdžius prievolės, išieškojimas perduotas antstoliui. Skeptiškai vertintini pareiškėjo argumentai, jog pastarasis nežinojo, už ką jam paskirta policijos bauda. Mano, jog pareiškėjo skundas nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškėjo skundas atmestinas.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog antstolio G. J. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0091/17/00572, pradėta pagal 2017 m. gegužės 2 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išduotą vykdomąjį dokumentą – dokumentą administracinių teisės pažeidimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (23.31-08) 483-35752, dėl 120 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. B. išieškotojos valstybės naudai (v. b. l. 3). 2017 m. gegužės 4 d. turto arešto aktu antstolis areštavo skolininko turtą – ginklą (v. b. l. 10-11, 13). 2017 m. gegužės 4 d. antstolis apskaičiavo vykdymo išlaidas 170,66 Eur sumai ir priėmė patvarkymą dėl jų išieškojimo iš skolininko (v. b. l. 14, 15). 2017 m. gegužės 4 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas antstolis patvarkė iš skolininko vardu atidarytos banko sąskaitos kredito įstaigoje priverstinai nurašyti pinigines lėšas (v. b. l. 16), tos pačios dienos patvarkymu Nr. S-17-91-3592 antstolis įpareigojo skolininko darbdavį iš skolininkui mokamo darbo užmokesčio atlikti išskaitas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (v. b. l. 17). 2017 m. gegužės 17 d. antstolio kontoroje gautas (grąžintas) įvykdytas 2017 m. gegužės 4 d. patvarkymas Nr. S-17-91-3592 (v. b. l. 21-24). 2017 m. gegužės 24 d. turto areštas, taikytas skolininko turtui 2017 m. gegužės 4 d. turto arešto aktu, panaikintas (v. b. l. 30).
Pareiškėjas 2017 m. gegužės 23 d. skundu prašo panaikinti 2017 m. gegužės 4 d. patvarkymą Nr. S17-91-3592, kuris adresuotas skolininko darbdaviui, pripažinti antstolio veiksmus, atliktus pareiškėjui nežinant, neteisėtais, pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog antstolis, prieš pradėdamas vykdymo veiksmus, įsitikino, jog vykdymui pateiktas dokumentas yra įsigaliojęs ir priverstinai vykdytinas; pripažinus, jog byloje buvo akivaizdžiai nepagrįstai pradėtas priverstinis išieškojimas, kurio pagrindu priskaičiuotos it priverstinai iš pareiškėjo išieškotos vykdymo išlaidos, prašo teismo skirti antstoliui baudą.
Civilinio proceso kodekso 586 straipsnio 1 dalis numato, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Remiantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, be kitų, vykdomuoju dokumentu yra laikomi vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių, taip pat arbitražo sprendimų ir nutarčių pagrindu, taip pat institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių nusižengimų bylose tiek – kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais (Civilinio proceso kodekso 584 straipsnis, 587 straipsnio 1 punktas, 6 punktas). Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis išieškojimą vykdo pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išduotą vykdomąjį dokumentą – institucijos (pareigūno) nutarimą administracinių teisės pažeidimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu (sprendimas išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius teisės pažeidimus iš turto) Nr. (23.31-08) 483-35752. Sprendimas išieškoti baudą priimtas remiantis duomenimis apie skolininko prievolę sumokėti baudą už administracinį nusižengimą pagal administracinį nutarimą Nr. 30N-85580810-17, parengtą 2017 m. vasario 7 d. Prievolės įvykdymo terminas – 2017 m. kovo 22 d.
Civilinio proceso kodekso 651 straipsnio 1 dalis numato, jog antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (šio Kodekso 650 straipsnis); ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (šio Kodekso 590 straipsnis); ar vykdomojo dokumento turinys atitinka šio Kodekso 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (šio Kodekso 646 straipsnio 5 dalis); ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (šio Kodekso 606 straipsnis); jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (Civilinio proceso kodekso 651 straipsnio 2 dalis). Nenustatęs Civilinio proceso kodekso 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (Civilinio proceso kodekso 651 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog išieškotoja Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vykdomąjį raštą pateikė vykdyti antstoliui G. J. po to, kai baigėsi prievolės įvykdymo terminas, o duomenų apie sumokėtą baudą, išieškotoja neturėjo. Vykdomasis dokumentas antstolio kontoroje priimtas 2017 m. gegužės 2 d. (v. b. l. 9). Pažymėtina, jog vykdymo procesą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos nesuteikia antstoliui teisės ar pareigos tikrinti, ar vykdomasis raštas yra išduotas pagrįstai, o Civilinio proceso kodekso 651 straipsnio 1 dalis įgalina patikrinti, ar nėra priežasčių, sudarančių kliūtis išduotą vykdomąjį raštą priimti vykdyti. Bylos duomenimis nustatyta, jog vykdomojo rašto priėmimo vykdyti klausimas išspręstas Civilinio proceso kodekso 651 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais, pateikiant vykdomąjį raštą vykdyti duomenų, jog bauda sumokėta, nebuvo. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo argumentas, jog antstolis, prieš priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą turėjo įsitikinti, jog Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos patikrino, ar apie nutarimą yra tinkamai informuotas asmuo, kurio atžvilgiu nutarimas priimtas, yra nepagrįsti.
Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“, 4 punktą nenustatęs akivaizdžių kliūčių, antstolis vykdomąjį dokumentą ne vėliau kaip kitą darbo dieną užregistruoja Antstolių informacinėje sistemoje, parengia patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užveda vykdomąją bylą. Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir raginimas įvykdyti sprendimą siunčiami skolininkui. Raginimas įvykdyti sprendimą - dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Skolininkas įvykdyti sprendimą raginamas vykdomąjį dokumentą pateikus vykdyti pirmą kartą, išskyrus šio Kodekso 661 straipsnyje numatytus atvejus (Civilinio proceso kodekso 645 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Civilinio proceso kodekso 661 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, raginimas įvykdyti sprendimą nesiunčiamas ir antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis išieškojimą vykdo dėl baudos už administracinį nusižengimą pagal administracinį nutarimą, administracinio nutarimo įvykdymo terminas – 2017 m. kovo 22 d. Taigi dokumente, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta bauda, buvo nurodytas jo įvykdymo terminas, todėl remiantis Civilinio proceso 661 straipsnio 1 dalimi, skolininkui raginimas įvykdyti sprendimą geranoriškai neturėjo būti siunčiamas.
Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, pripažinti, jog antstolis išieškojimo veiksmus vykdė nepagrįstai, ar pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, nesiųsdamas skolininkui raginimo įvykdyti sprendimą, nėra pagrindo.
Pareiškėjo argumentai, jog piniginių lėšų areštas pareiškėjui buvo pritaikytas nepagrįstai, kadangi nėra nė mažiausio pagrindo manyti, jog jis paslėps savo turtą ar pinigines lėšas, atmestini kaip nepagrįsti. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis vykdymo procese 2017 m. gegužės 4 d. turto arešto aktu areštavo skolininkui priklausantį ginklą. 2017 m. gegužės 4 d. antstolis priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, esančias skolininko vardu kredito įstaigoje atidarytoje piniginių lėšų sąskaitoje. Taigi išieškojimą antstolis nukreipė į skolininko pinigines lėšas, o ne nepagrįstai areštavo šį turtą, kaip nurodo pareiškėjas. Pažymėtina, jog Civilinio proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios vykdymo procesą, numato, jog tuo atveju, jei skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, arba tuo atveju, kai raginimas nėra siunčiamas, per sprendime nurodytą jo įvykdymo terminą, sprendimo nevykdo, antstolis pradeda sprendimą vykdyti priverstinai (Civilinio proceso kodekso 624 straipsnio 1 dalis). Įstatymas numato, jog antstolis turi diskrecijos teisę pasirinkti, kokias priverstinio vykdymo priemones taikyti, be to vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės. Priverstinių vykdymo priemonių sąrašas pateikiamas Civilinio proceso kodekso 624 straipsnio 2 dalyje, vienos kurių – išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių.
Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog 2017 m. gegužės 4 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo antstolis įpareigojo skolininko darbdavį atlikti išskaitas iš skolininkui mokamo darbo užmokesčio Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Minėtas patvarkymas yra grąžintas antstoliui, kadangi įvykdytas (Civilinio proceso kodekso 740 straipsnio 2 dalis), todėl nėra pagrindo šio patvarkymo naikinti.
Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog 2017 m. gegužės 4 d. patvarkymu antstolis apskaičiavo vykdymo išlaidas 170,66 Eur sumai, nutarė šias išlaidas išieškoti iš skolininko (v. b. l. 14, 15). Pareiškėjas su vykdymo išlaidų apskaičiavimu nesutinka, mano, jog vykdymo išlaidos akivaizdžiai nepagrįstos.
Civilinio proceso kodekso 609 straipsnis numato, jog vykdymo išlaidas sudaro: vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 ,,Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtina Sprendimų vykdymo instrukcija. Vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymu ir pervedamos į antstolio depozitinę sąskaitą. Patvarkymą su detaliais vykdymo išlaidų skaičiavimais antstolis išsiunčia skolininkui, išieškotos vykdymo išlaidos antstoliui išmokamos ne anksčiau kaip po 20 dienų nuo patvarkymo ir vykdymo išlaidų skaičiavimų išsiuntimo skolininkui dienos (Civilinio proceso kodekso 611 straipsnio 2 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau –Instrukcija) nurodyta, jog visos vykdymo išlaidos, išskyrus šioje Instrukcijoje numatytas išimtis, išieškomos iš skolininko pagal šioje Instrukcijoje nustatytus dydžius nepriklausomai nuo to, ar išieškotojas buvo atleistas nuo vykdymo išlaidų, ar jos buvo sumažintos, ar atidėtos (Instrukcijos 33 punktas). Kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, iš skolininko išieškomos būtinos ir papildomos vykdymo išlaidos. Atlygis antstoliui už sprendimo įvykdymą iš skolininko šiuo atveju neimamas (Instrukcijos 67 punktas). Kai skolininkas įvykdo sprendimą arba šalys sudaro taikos ar skolos padengimo sutartį pasibaigus raginime įvykdyti sprendimą nustatytam terminui, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos (Instrukcijos 68 punktas). Taigi, jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas nevykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007. Teismų praktika. 2007, 27).
Vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos (Civilinio proceso kodekso 611 straipsnio 1 dalis). Iš 2017 m. gegužės 4 d. patvarkymo, kuriuo apskaičiuotos vykdymo išlaidos, turinio matyti, jog vykdymo išlaidos byloje sudaro 170,66 Eur sumą, iš kurių būtinosios vykdymo išlaidos sudaro 24 Eur, atlygis antstoliui – 79,99 Eur, papildomos vykdymo išlaidos – 62,80 Eur, pašto išlaidos – 3,87 Eur (v. b. l. 14).
Instrukcijos 43 punktas numato, jog vykdymo išlaidos skirstomos į vykdomosios bylos administravimo (būtinosios išlaidos) ir į atlygį antstoliui. Būtinos vykdymo išlaidos mokamos atsižvelgiant į vykdomajame dokumente nurodytą išieškotiną sumą arba, jeigu dalis šios sumos buvo anksčiau išieškota ir vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti pakartotinai, – į likusią išieškoti sumą (1 lentelė) (Instrukcijos 47 punktas). Į būtinas vykdymo išlaidas įskaitomos patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti parengimo, vykdomosios bylos užvedimo, vykdymo išlaidų apskaičiavimo, patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo parengimo, vykdomosios bylos archyvavimo, saugojimo ir sunaikinimo išlaidos. Papildomos vykdymo išlaidos už šių dokumentų parengimą ir nurodytų veiksmų atlikimą neskaičiuojamos (Instrukcijos 48 punktas).
Nagrinėjamu atveju antstolio vykdomas vykdomasis dokumentas yra išduotas dėl konkrečios piniginių lėšų sumos išieškojimo, todėl vykdymo išlaidos apskaičiuojamos nuo išieškotinos sumos (Instrukcijos 49 punktas, 50 punktas). Remiantis Instrukcijos 50 punkto 1 lentelės 4 punktu, už vykdomojo dokumento vykdymą būtinosios išlaidos sudaro 24 Eur, o atlygis antstoliui – 79,99 Eur, kai išieškotina suma ne mažesnė nei 57,92 Eur ir ne didesnė nei 289,62 Eur. Nagrinėjamu atveju, antstolis išieškojimą vykdė dėl 120 Eur skolos, piniginės lėšos iš skolininko išieškotos 2017 m. gegužės 5 d. ir 2017 m. gegužės 8 d. (v. b .l. 23,24), t. y. po to, kai baigėsi prievolės sumokėti baudą įvykdymo terminas 2017 m. kovo 22 d. (v. b. l. 2), antstoliui atlikus priverstinio išieškojimo veiksmus. Todėl remiantis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, skolininkui tenka pareiga atlyginti antstoliui vykdymo procese patirtas vykdymo išlaidas, taip pat sumokėti atlygį antstoliui.
Iš 2017 m. gegužės 4 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo turinio matyti, jog antstolis vykdomojoje byloje apskaičiavo papildomas vykdymo išlaidas 62,80 Eur sumai bei nurodė, jog patyrė 3,87 Eur pašto išlaidas.
Papildomų vykdymo išlaidų rūšys bei jų dydžiai yra įtvirtinti Instrukcijos 3 lentelėje. Minėtoje lentelėje įtvirtinta, jog raginimo parengimas, patvarkymo dėl vykdymo išlaidų ieškojimo parengimas, taip pat patvarkymo dėl skolos išieškojimo parengimas ir kt. lentelėje nurodyti patvarkymai yra įkainoti 2 Eur suma, antstolio surašyto dokumento patvirtinta kopija – 1,20 Eur (3 lentelės 3 punktas). Lentelės 12 punktas numato, jog turto arešto akto surašymas įkainotas 24 eurų suma už vieną darbo valandą areštuojant ar aprašant turtą; skolininko asmens ir kitų duomenų, susijusių su vykdoma vykdomąja byla ar skolininko turtine padėtimi, patikrinimas (nevykstant į skolininko gyvenamąją ar buveinės vietą) – 1,20 Eur už kiekvieną užklausą nepriklausomai nuo užklausos formos ir pateikimo būdo (3 lentelės 5 punktas). Kitos šios Instrukcijos 3 lentelėje nenurodytos vykdymo išlaidos (pašto ir kurjerių, turto saugojimo, turto perkėlimo (perkraustymo) ir (ar) išvežimo, elektroninių varžytynių vykdymo, atlyginimo ekspertams, vertėjams ir kitiems vykdymo procese dalyvaujantiems asmenims, skelbimams visuomenės informavimo priemonėse, banko pavedimų, mokamų užklausų ir kitos išlaidos, kurias antstolis privalo sumokėti tretiesiems asmenims, vykdydamas antstolio funkcijas) atlyginamos (išieškomos) atsižvelgiant į faktines išlaidas, susijusias su šių veiksmų atlikimu (Instrukcijos 65 punktas).
Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis parengė vieną turto arešto aktą, priėmė patvarkymus dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, patvarkymą dėl skolos, vykdymo išlaidų išieškojimo, nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, parengė šių dokumentų kopijas, būtinas tam, kad procesinių dokumentų pakaktų ir skolininkui informuoti apie atliktus vykdymo veiksmus, vykdomojoje byloje patyrė pašto išlaidas, kadangi siuntė skolininkui procesinius dokumentus, taip pat viešuosiuose registruose atliko skolininko asmens duomenų, skolininko duomenų, susijusių su turtine padėtimi, patikrinimą ir kt. Įvertinus antstolio atliktą apskaičiavimą, vykdomosios bylos medžiagą, pripažintina, jog nagrinėjamu atveju vykdymo išlaidos apskaičiuotos pagal Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytus dydžius, vykdymo išlaidos yra pagrįstos vykdomosios bylos medžiaga, atitinka faktiškai atliktus bei planuojamus atlikti vykdymo veiksmus. Esant nurodytoms aplinkybėms, nepagrįsti pripažintini pareiškėjo argumentai, jog antstolio apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra akivaizdžiai nepagrįstos.
Nenustačius, jog antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, apskaičiuodamas vykdymo išlaidas, pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, apskaičiuotos vykdymo išlaidos yra nepagrįstos, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl baudos antstoliui skyrimo (Civilinio proceso kodekso 611 straipsnio 5 dalis).
Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo pareiškėjui grąžinti iš jo išieškotas pinigines lėšas, kadangi nenustatyta, jog vykdymo veiksmai atlikti neteisėtai ar nepagrįstai.
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas, visų pirma, skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2012 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; kt.).
Nagrinėjamu atveju, įvertinus vykdomosios bylos medžiagą, nenustatyta, jog atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis būtų pažeidęs vykdymo procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, nepagrįstai priėmęs vykdyti vykdomąjį raštą, išieškojimą nukreipęs į skolininko turtą bei vykdomojoje byloje apskaičiavęs vykdymo išlaidas, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo priešingai išvadai, pareiškėjo skundas nepagrįstas, todėl atmestinas (Civilinio proceso kodekso 513 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo A. B. skundą atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0091/17/00572 grąžinti antstoliui G. J..
Nutartis per septynias dienas nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.