Kauno apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Deimantei Sireikytei ir teismo posėdžių sekretorei Sigitai Martikaitytei,

dalyvaujant ieškovo UAB „Nobaltis“ atstovams - vadovui M. N., advokatui L. S. ir advokato padėjėjai L. S.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Nobaltis“ 2018-05-04 ieškinį atsakovui UAB „V.“ dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovo UAB „Nobaltis“ atstovas - vadovas M. N. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad įvairioms įmonėms siūlė pastatų valymo paslaugas. Jų įmonėje dirba socialiai integruoti asmenys - invalidai, asmenys iš įkalinimo įstaigų ir pan. Siūlomomis valymo paslaugomis susidomėjo UAB „V.“. Buvo apžiūrėtas objektas (duomenys neskelbtini), išsiųstas komercinis pasiūlymas. Kadangi atsakovui tiko pasiūlyta kaina, buvo pasirašyta Sutartis. Sutartį rengė ieškovas, tačiau dalis sąlygų buvo keičiamos atsakovo pageidavimu. Sąlyga dėl 100,00 Eur dydžio delspinigių atsirado UAB „V.“ iniciatyva, pradiniame Sutarties variante buvo numatyti procentinio dydžio delspinigiai - 0,01 proc. ar 0,02 proc. Valymo darbus pradėjo pirmadienį, o užbaigė - penktadienį. Valant patalpas ten nuolat dirbo atsakovui pavaldūs darbuotojai - dažė sienas, tvirtino grindjuostes, nešiojo baldus ir t.t. Visus valymo darbus atliko kokybiškai. Valant patalpas po statybos darbų jie išvalo giluminį purvą, didžiausius nešvarumus, o likusį paviršinį purvą vėliau išsivalo pati statybų įmonė priduodama objektą užsakovui. Patalpų valymo kokybei vienareikšmiškai didelės įtakos turėjo aplinkybė, kad tuo pačiu metu, kai buvo valomos patalpos, ten nepertraukiamai dirbo atsakovo darbuotojai, kurie užbaiginėjo statybos darbus. Tekdavo prašyti, kad atsakovo darbuotojai išeitų iš valomų patalpų, patalpos būdavo išvalomos, o po to atsakovo darbuotojai grįždavo užbaigti pradėtus statybos darbus. Patalpų valymo eigą fiksavo fotonuotraukose, taip pat filmavo. Objekte kiekvieną dieną lankėsi UAB „V.“ atsakingi asmenys, jokių pretenzijų dėl valymo kokybės iš jų nesulaukė. Užbaigus valyti patalpas, penktadienį apie tai pranešė atsakingam atsakovo darbuotojui - A. Š.. Pastarasis atvyko į objektą, tačiau atsisakė pasirašyti darbų perdavimo-priėmimo aktą. Motyvuoto tokio atsisakymo priežasčių nenurodė, vis teigė, kad tam neturi įgaliojimų. Kadangi visi valymo darbai buvo atlikti laiku ir kokybiškai, atsakovui buvo išrašyta ir pateikta apmokėjimui PVM sąskaita-faktūra. UAB „V.“ jos neapmokėjo. Susidariusią situaciją buvo bandoma spręsti gera valia, vyko elektroninis susirašinėjimas, tačiau jis buvo nesėkmingas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje esantys faktiniai duomenys liudija, kad 2018-01-23 ieškovas UAB „Nobaltis“ (Vykdytojas) ir atsakovas UAB „V.“ (Užsakovas) sudarė Sutartį (t.y. Vienkartinių postatybinio valymo darbų sutartį Nr. BS-36). Nurodytos Sutarties pagrindu ieškovas įsipareigojo suteikti vienkartinę valymo darbų paslaugą objekto, esančio (duomenys neskelbtini), viduje, o atsakovas įsipareigojo už nurodytus darbus sumokėti 1389,00 Eur (+ PVM) sumą (Sutarties 1.1 p. ir 2.1 p.). Sutartyje buvo numatyta, kad darbų pradžia 2018-01-29, o pabaiga 2018-02-05 imtinai (Sutarties 3.1 p.). Šalys susitarė, kad atliktų darbų perdavimas bus atliktas pasirašant darbų perdavimo-priėmimo aktą (Sutarties 3.2 p.).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje tarp šalių nėra ginčo, kad valymo darbai objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo pradėti 2018-01-29, o užbaigti 2018-02-02.

Ieškovas UAB „Nobaltis“ 2018-02-02, 15 val. 45 min., surašė darbų atlikimo aktą. Nurodytas aktas yra pasirašytas vienasmeniškai ieškovo UAB „Nobaltis“ atstovo - vadovo M. N.. Atsakovo UAB „V.“ įgaliotas asmuo A. Š. minėto akto nėra pasirašęs.

Ieškovas UAB „Nobaltis“ 2018-02-05 išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2017090 1680,69 Eur sumai. Ginčo šalių pateikti elektroninio susirašinėjimo duomenys liudija, kad minėta PVM sąskaita-faktūra 2018-02-06 buvo išsiųsta atsakovui UAB „V.“. Atsakovas atsisakė sumokėti 1680,69 Eur sumą, motyvuodamas tuo, kad atsakingas asmuo A. Š. nėra pasirašęs darbų perdavimo akto, darbai atlikti nekokybiškai.

Atsakovas UAB „V.“ 2018-02-12 parengė ir išsiuntė ieškovui UAB „Nobaltis“ raštą „Dėl valymo darbų“, kuriame nurodė, kad valymo darbai pagal Sutartį neatlikti, darbų perdavimo-priėmimo aktas nepasirašytas, dėl ko prašo užbaigti vykdyti sutartinius įsipareigojimus.

Ieškovas UAB „Nobaltis“ 2018-02-22 parengė Priminimo pažymą Nr. N0000015 (Pradelstos apmokėti S/F) bei 2018-02-23 išsiuntė atsakovui UAB „V.“ raštą „Dėl susidariusios skolos“, kuriuo pareikalavo apmokėti išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 2017090 1680,69 Eur sumai.

Atsakovas UAB „Volungė“ 2018-02-26 išsiuntė ieškovui UAB „Nobaltis“ „Pretenziją dėl valymo darbų“, kurioje nurodė, kad 2018-02-21 antstolis M. P. atliko faktinių aplinkybių konstatavimą ir užfiksavo ieškovo atliktų valymo darbų trūkumus.

Ieškovas UAB „Nobaltis“ 2018-05-04 ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „V.“ 1680,69 Eur skolą, t.y. negautą atlygį už suteiktas valymo paslaugas.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčas kilo dėl ieškovo UAB „Nobaltis” teisės gauti atlygį už suteiktas patalpų valymo paslaugas šalių sudarytos Sutarties (t.y. Vienkartinių postatybinio valymo darbų sutarties Nr. BS-36) pagrindu, kai atsakovas UAB “V.” ginčija valymo darbų atlikimo kokybę.

Ginčo šalių 2018-01-23 sudaryta Sutartimi, Vykdytojas (ieškovas) įsipareigojo tinkamai bei pilna apimtimi suteikti vienkartinę valymo paslaugą Užsakovo (atsakovo) objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), valymo darbus atliekant vidinėje pastato dalyje (Sutarties 1.1 p.), o Užsakovas (atsakovas) įsipareigojo sumokėti už atliktus ir priimtus darbus per 5 k. d. po darbų atlikimo (Sutarties 4.1.5. punktas). Taigi sudaryta Sutartimi, ieškovas įsipareigojo tinkamai bei pilna apimtimi atlikti valymo darbus atsakovo objekte. Valymo darbai buvo detalizuoti Sutarties 2.2 p. - grindų plovimas, siurbimas, dulkių valymas nuo vertikalių ir horizontalių paviršių, plytelių valymas, durų valymas, langų valymas iš vidinės pusės, san. mazgų valymas. Joks galutinis rezultatas, kokį turi pasiekti vykdydamas Sutartį ieškovas, numatytas nebuvo. Sutarties 4.2.1 p. nustatė pagrindinę Vykdytojo (ieškovo) pareigą - kokybiškai atlikti valymo darbus Sutartyje nurodytu laiku. Tačiau Sutartyje nebuvo įtvirtinti jokie valymo darbų kokybės standartai ar kriterijai.

Toks sutartinių įsipareigojimų reguliavimas, nagrinėjamos civilinės bylos atveju, leidžia teismui konstatuoti atlygintinų paslaugų teikimo teisinių santykių egzistavimą tarp ginčo šalių, nes šalių sudarytos sutarties dalykas yra ne nematerialaus pobūdžio, bet kitokių paslaugų, t.y. valymo paslaugų, suteikimas, nesusijęs su materialaus objekto sukūrimu. Būtent tokios praktikos kvalifikuojant ginčo santykius laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018-06-21 nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Nobaltis“ v. UAB „KG Constructions“, civilinės bylos Nr. e2A-695-450/2018; ir kt.).

Paslaugų sutarties samprata suformuluota Lietuvos Respublikos CK 6.716 str. 1 d., joje apibūdinant, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Paslaugų sutarties dalykas - nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu. Taigi paslaugų sutartimi paprastai neįsipareigojama sukurti tam tikrą rezultatą, tačiau galimybė susitarti ir dėl tam tikro rezultato numatyta CK 6.718 straipsnio 5 dalyje. Valymo paslaugoms rezultatas yra svarbus, tačiau šis rezultatas yra neatskiriamas nuo pačios veiklos, t.y. rezultato nėra kaip savarankiško objekto, kurį klientui būtų galima perduoti kaip savarankišką objektą.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai sutartis sudaryta dėl paslaugų teikimo, jų teikėjo įsipareigojimų ribos turi būti apibrėžtos tiek kiekybiniu, tiek kokybiniu aspektais, t.y. nagrinėjant tokį ginčą būtina nustatyti, ką teikėjas įsipareigojo daryti ir kokius reikalavimus turi atitikti suteikta paslauga. Sprendžiant dėl sutartinės atsakomybės už netinkamą atlygintinų paslaugų teikimą, turi būti įvertinta, ar paslaugų teikėjo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos CK 6.717 str. taisykles, kurios įpareigoja teikėją veikti sąžiningai, protingai, kad paslaugų teikimas labiausiai atitiktų kliento interesus, atsižvelgiant į paslaugų rūšį, laikytis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų, neteikti paslaugų, jeigu kliento nurodymai prieštarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos ir etikos taisyklėms, standartams, sutarties sąlygoms ir t.t. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017-06-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-687/2017; ir kt.).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo, kad ieškovas valymo darbus atsakovo objekte esančiame (duomenys neskelbtini), pradėjo ir užbaigė laiku (pradėjo - 2018-01-29; užbaigė 2018-02-02). Taip pat nėra ginčo tarp šalių, kad buvo išvalytos visos patalpos atsakovo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), dėl kurių buvo sudaryta Sutartis. Ginčas kilo tik dėl suteiktų valymo paslaugų kokybės - ieškovas UAB „Nobaltis“ teigė, kad valymo paslaugas suteikė tinkamai ir kokybiškai (todėl privalo gauti už tai sutartą atlygį), o atsakovas UAB „V.“ įrodinėjo, kad dalis patalpų buvo išvalytos netinkamai ir ne iki galo (todėl neturi pareigos mokėti ieškovui Sutartyje numatyto atlygio).

Teismo posėdžio metu liudytoju buvo apklaustas UAB „V.“ atsakingas asmuo (sutarties 3.2 p.) - statybos direktorius A. Š.. Pastarasis paaiškino, kad darbus ieškovui pavaldūs darbuotojai pradėjo pirmadienį, o baigė penktadienį, po pietų. Jis buvo pakviestas pasirašyti darbų perdavimo-priėmimo akto, tačiau jam atvykus ieškovo darbuotojai dar dirbo, ne visos patalpos buvo išvalytos pilnai. Jis nesutiko pasirašyti darbų perdavimo-priėmimo akto, siūlė susitikti ir tokį aktą pasirašyti kitą dieną. Tačiau pirmadienį ieškovo darbuotojų objekte nebuvo, buvo atsiųsta tik PVM sąskaita-faktūra apmokėjimui, darbų perdavimo-priėmimo akto niekas nepasirašė. Sutinka su tuo tuo, kad dalis patalpų buvo išvalyta tinkamai. Laiko, kad tinkamai buvo išvalyta apie 75-80 proc. visų valytų patalpų. Kitur valymo paslaugos buvo suteiktos paviršutiniškai - netinkamai buvo valyta apie tualetus, santechnikos įrenginius ir pan. Dėl netinkamai išvalytų patalpų pretenzijas reiškė pagrindinis užsakovas, dalį patalpų reikėjo valyti iš naujo, tai darė UAB „V.“ darbuotojai. Pripažįsta, kad ieškovo darbuotojams valant patalpas objekte vis dar buvo atliekami baigiamieji statybos darbai - buvo klojama kiliminė danga, kalami „plintusai“ (grindjuostės), kai kur taisomos ir dažomos sienos. Valymo kokybei tai gal ir galėjo pakenkti, tačiau ieškovui ir nebuvo reiškiamos jokios pretenzijos dėl valymo kokybės vietose, kur dar dirbo statybininkai. Blogiausiai buvo išvalytos pirmo aukšto patalpos, dalis antro aukšto patalpų.

Ieškovo UAB „Nobaltis” pateiktos fotonuotraukos ir vaizdo įrašai liudija, kad atsakovo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), patalpų valymo metu, buvo atliekami statybos darbai. Fotonuotraukose matomi įvairūs įrankiai, dažai, stelažai, statybinės atliekos ir kt. Vaizdo įrašuose, pateiktuose 2018-10-18, matyti vaikščiojantys statybininkai, matyti kaip jie dažo sienas (atkreiptinas dėmesys, kad tai daroma pirmame pastato aukšte, t.y. aukšte, kuris liudininko A. Š. teigimu, buvo išvalytas blogiausiai), matyti statybinė įranga ir statybiniai įrankiai, stovintys stelažai. Šias aplinkybes, kaip jau buvo minėta, pripažino ir UAB „V.“ atsakingas asmuo - statybos direktorius A. Š.. Tai teismui leidžia konstatuoti, kad atsakovas UAB „V.” tinkamai nesilaikė Sutarties 4.1.1 punkte jam nustatytų pareigų - sudaryti nekliudomas sąlygas (pašalinti statybines šiukšles ir darbinę įrangą) ieškovo darbuotojams savo darbinėms funkcijoms atlikti.

Pažymėtina, kad Sutarties 3.2 p. šalys susitarė, jog darbų perdavimas bei priėmimas turi būti suderintas su atsakingu asmeniu, pasirašant darbų priėmimo-perdavimo aktą. Kaip jau buvo minėta, ieškovas UAB „Nobaltis“ 2018-02-02, 15 val. 45 min., surašė darbų atlikimo aktą, kurį patvirtino vienašališkai ieškovo atstovas - vadovas M. N., atsakovo įgaliotas atstovas nurodyto akto nepasirašė. Ieškovas tiek su ieškiniu, tiek ir kartu su 2018-10-18 prašymu, pateikė fotonuotraukas, kuriuose užfiksuotos patalpos po atliktų valymo darbų. Teismas atkreipia dėmesį, kad tokios fotonuotraukos galėjo būti padarytos tik iš karto po valymo darbų atlikimo, nes vėliau (t.y. po 2018-02-02) jokie ieškovo darbuotojai ar kiti atsakingi asmenys nesilankė objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Fotonuotraukose užfiksuotos patalpos yra švarios, jokio statybinių atliekų, purvo ar kitokių nešvarų pėdsakų nematyti.

Iš to seka, kad ieškovas UAB „Nobaltis“ atliko valymo paslaugas atsakovo UAB „V.“ objekte, esančiame (duomenys neskelbtini) - išvalė visas patalpas, kurias privalėjo išvalyti, laikėsi Sutarties 2.2 p. reikalavimų, ieškovo pateiktuose fotonuotraukose užfiksuoti vaizdai neleidžia manyti, kad valymo darbai buvo atlikti nekokybiškai ar paviršutiniškai.

Teismas pažymi, kad atsakovo pateikti įrodymai nėra pakankami konstatuoti, kad ieškovas valymo paslaugas atliko netinkamai, nekokybiškai ir neturi teisės gauti jam priklausančio atlygio. Pažymėtina, kad atsakovo iniciatyva antstolis M. P. faktinių aplinkybių konstatavimą atliko tik 2018-02-21, t.y. praėjus net 19 d. nuo tos dienos, kai UAB „Nobaltis“ darbuotojai užbaigė patalpų valymo darbus. Per tokios trukmės (beveik trijų savaičių) laikotarpį, pastate toliau nepertraukiamai UAB „V.” darbuotojams vykdant baigiamuosius statybos darbus, patalpų paviršinis užteršimas dulkėmis bei purvu buvo tikėtinas ir visiškai įmanomas. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas UAB “V.“ niekaip nefiksavo išvalytų patalpų būklės iš karto po to, kai ieškovo UAB „Nobaltis“ darbuotojai baigė valymo darbus, t.y. 2018-02-02 ar 2018-02-05, nors būtent netinkamai atliktų valymo darbų kokybe atsakovas grindė atsisakymą pasirašyti darbų perdavimo-priėmimo aktą. Toks atsakovo elgesys laikytinas nerūpestingu ir nesąžiningu, todėl laiku ir tinkamai neužfiksavęs ieškovo atliktų valymo darbų trūkumų, atsakovas negali tokiu faktu remtis ir jį įrodinėti po beveik trijų savaičių darytomis patalpų fotonuotraukomis. Jokių kitų faktinių duomenų, kurie leistų daryti bent prielaidą, kad ieškovo atlikti patalpų valymo darbai nebuvo kokybiški, atsakovas nepateikė.

Lietuvos Respublikos CK 6.720 str. 3 d. nurodo, jog suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos. Byloje ginčo, kad ieškovas nesuteikė kažkurios dalies valymo paslaugų atsakovui, nėra. Patikimų ir savalaikiai gautų (užfiksuotų) įrodymų, liudijančių, kad atliktų darbų akto parengimo metu (t.y. 2018-02-02) valymo paslaugos buvo atliktos netinkamai ir nekokybiškai, atsakovas UAB „V.“ taip pat nepateikė. Nagrinėjamoje civilinėje byloje faktinių duomenų, kurie liudytų, kad atsakovas UAB „V.“ patyrė išlaidų (nuostolių), susijusių su pakartotiniu patalpų valymu, taip pat nėra. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovas UAB Nobaltis“ tinkamai suteikė atsakovui UAB „V.“ patalpų valymo paslaugas, kas sukelia atsakovui pareigą sumokėti paslaugos teikėjui (ieškovui) Sutartyje nustatytą atlyginimą. Todėl ieškovui UAB „Nobaltis“ iš atsakovo UAB „V.“ priteistina 1680,69 Eur skolos suma (Lietuvos Respublikos CK 6.720 str.).

Ieškovas UAB „Nobaltis“ 2018-05-04 ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „V.“ - 3900,00 Eur delspinigių. Kartu su ieškiniu ieškovas pateikė delspinigių pažymą DELSP Nr. 18-03-22, iš kurios matyti, kad delspinigiai atsakovui buvo skaičiuojami nuo 2018-02-12 iki 2018-03-22, t.y. už 39 dienas.

Šalys sudarytos Sutarties (t.y. Vienkartinių postatybinio valymo darbų sutarties Nr. BS-36) 5.1 p. ir 5.2 p. susitarė dėl netesybų taikymo netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus. Sutarties 5.1 p. numatė, kad Užsakovas, nepagrįstai uždelsęs atsiskaityti už atliktus darbus arba juos priimti, moka Vykdytojui 100,00 Eur dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Analogiško dydžio delspinigių mokėjimas buvo numatytas ir Vykdytojui, pastarajam pradelsus atlikti darbus Sutartyje nustatytu terminu (Sutarties 5.2 p.).

Netesybos - tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (Lietuvos Respublikos CK 6.71 str. 1 d.), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, be kita ko - dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (Lietuvos Respublikos CK 6.156 str.). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (Lietuvos Respublikos CK 6.205 str.). Nagrinėjamos bylos atveju šalys susitarė, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, t.y. laikoma, jog netesybos mokamos delspinigių forma (Lietuvos Respublikos CK 6.71 str. 3 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas - kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (Lietuvos Respublikos CK 6.71 str.), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018-04-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018; ir kt.). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010-11-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; ir kt.).

Jau anksčiau buvo konstatuota, kad UAB „V.“ nepagrįstai atsisakė sumokėti UAB „Nobaltis“ jam priklausantį atlygį už suteiktas patalpų valymo paslaugas, uždelsė tinkamai ir laiku atsiskaityti su paslaugų teikėju, dėl ko atsakovas privalo pagal Sutarties 5.1 p. sumokėti ieškovui netesybas - delspinigius. Atsakovas UAB „V.“ nesutikdamas su tokiu ieškovo UAB „Nobaltis“ reikalavimu, be kita ko, nurodė, jog prašoma priteisti delspinigių suma - 3900,00 Eur - yra neprotinga, nesąžininga ir akivaizdžiai neteisinga, ji beveik tris kartus viršija patį skolos dydį, taip ieškovas siekia nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaitą.

Lietuvos Respublikos CK 6.73 str. 2 d. (taip pat ir Lietuvos Respublikos CK 6.258 str. 3 d.) yra įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (Lietuvos Respublikos CK 6.258 str. 3 d.). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, turi būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į Lietuvos Respublikos CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, Lietuvos Respublikos CK 6.251 str., reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį civilinėje byloje turi įrodyti šalys. Kasacinis teismas savo nutartyse nėra nustatęs universalaus netesybų dydžio, kuris būtų pripažintinas protingu kiekvienos bylos atveju.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad (1) Sutarties objektas buvo nesudėtingo pobūdžio paslaugų (valymo paslaugų) teikimas, (2) Sutartyje numatytų paslaugų apimtis ir vertė buvo itin maža (vos 1680,69), (3) ginčo šalių nesiejo ilgalaikio bendradarbiavimo santykiai (tokio pobūdžio sutartis tarp ginčo šalių buvo sudaryta pirmą kartą), taip pat į tai, kad (4) pagrindinės prievolės dydis yra 1680,69 Eur, o paskaičiuotų delspinigių dydis už 39 dienas - netgi 3900,00 Eur (vos ne tris kartus viršijantis pagrindinės skolos sumą), konstatuoja, kad šalių Sutarties 5.1 p. nustatytas delspinigių dydis (100,00 Eur už kiekvieną pavėluotą dieną) yra akivaizdžiai per didelis ir prieštaraujantis Lietuvos Respublikos CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, protingumo ar sąžiningumo principams. Todėl yra teisinis pagrindas jį sumažinti. Akcentuotina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-06-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-248/2016; ir kt.). Šiuo atveju ieškovas UAB „Nobaltis“ įrodymų, leidžiančių manyti, jog dėl to, kad atsakovas su juo neatsiskaitė jis patyrė net 3900,00 Eur dydžio nuostolius (kai suteiktų paslaugų vertė vos 1680,69 Eur), nepateikė.

Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad netesybų mažinimas iki minimalių įstatymo įtvirtintų nuostolių dydžio (įprastai - 0,02 proc.) gali be pagrindo paneigti šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, pažeisti protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010; ir kt.). Pžaymėtina, kad šalys sudarytos Sutarties 5.1 p. susitarė dėl delspinigių konkrečia pinigų suma už kiekvieną pavėluotą dieną, o ne nustatė procentinį delspinigių dydį. Todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei šalių interesų pusiausvyros principu, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes netesybos mažintinos iki 10,00 Eur už kiekvieną pavėluotą dieną. Remiantis tuo, UAB „Nobaltis“ ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies - ieškovui iš atsakovo priteistina 390,00 Eur delspinigių suma.

Ieškovas UAB „Nobalis“ prašė priteisti iš atsakovo UAB „V.“ ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. numato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašymu iš atsakovo priteistinos ir prašomos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (byla iškelta: 2018-03-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovas UAB „Nobaltis“ nagrinėjamoje civilinėje byloje patyrė 2288,88 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (kurias sudaro 126,00 Eur dydžio sumokėtas žyminis mokestis (už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir už ieškinį) ir 2162,88 Eur dydžio išlaidos teisinei pagalbai apmokėti).

Atsakovas UAB „V.“ nagrinėjamoje civilinėje byloje patyrė 1825,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (kurias sudaro 75,00 Eur dydžio sumokėtas žyminis mokestis (už pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo) ir 1750,00 Eur dydžio išlaidos teisinei pagalbai apmokėti).

Ieškovo UAB „Nobaltis“ 2018-05-04 pateiktas ieškinys tenkintinas 37 proc. apimtimi (t.y. ieškovui iš atsakovo priteistina bendra 2070,69 Eur suma iš prašytos 5580,69 Eur sumos). Todėl ieškovas UAB „Nobalis“ turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų dalį, proporcingą patenkintų reikalavimų daliai - 847,00 Eur. Atsakovas UAB „V.“ turi teisę į bylinėjimosi išlaidų dalį, proporcingą atmestų ieškinio reikalavimų daliai, t.y. 1150,00 Eur. Atlikus nurodytų sumų įskaitymą, atsakovui UAB „V.“ iš ieškovo UAB „Nobaltis“ priteisina 303,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje susidarė ir 8,60 Eur dydžio išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų siuntimu. Ieškovo 2018-05-04 ieškinį tenkinus iš dalies, nurodytos išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš UAB „Nobaltis“ ir UAB „V.“, t.y. po 4,30 Eur iš kiekvienos ginčo šalies, valstybės naudai (Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 92 str., 93 str., 96 str., 183 str., 185 str., 259 str., 260 str., 268 str., 270 str.,

nusprendžia:

Ieškovo UAB „Nobaltis“ (j.a.k. 303268031) 2018-05-04 ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „Nobaltis“ (j.a.k. 303268031) iš atsakovo UAB „V.“ (j.a.k. (duomenys neskelbtini)) - 1680,69 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt eurų ir 69 ct.) skolos, 390,00 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų) delspinigių ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (byla iškelta: 2018-03-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti atsakovui UAB „V.“ (j.a.k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo UAB „Nobaltis“ (j.a.k. 303268031) dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų - 303,00 Eur (tris šimtus tris eurus).

Priteisti iš ieškovo UAB „Nobaltis“ (j.a.k. 303268031) ir iš atsakovo UAB „V.“ (j.a.k. (duomenys neskelbtini)) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas - po 4,30 Eur (keturis eurus ir 30 ct.) iš kiekvienos ginčo šalies, valstybės naudai (Nurodytos sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (į.k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas: 5660)).

Sprendimas per 30 d. (trisdešimt dienų) apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.