Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei G. V.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams B. D., A. U. ir D. C. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, trečiasis asmuo byloje J. M.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ieškovas, Skyrius, Tarnyba) pateikė ieškinį, kurį 2023 m. balandžio 28 d. patikslinusi teismo prašė: 1) neterminuotai apriboti D. C. motinos valdžią sūnaus N. D. ir dukters P. U. atžvilgiu; 2) neterminuotai apriboti B. D. tėvo valdžią sūnaus N. D., atžvilgiu; 3) neterminuotai apriboti A. U. tėvo valdžią dukters P. U. atžvilgiu; 4) priteisti iš D. C. dukters P. U. naudai išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 5) priteisti iš D. C. išlaikymą sūnaus N. D. naudai po 110 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiantį infliaciją; 6) nustatyti nuolatinę globą N. D. ir P. U. ir jų globėja paskirti J. M.; 7) pakeisti 2019 m. kovo 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl P. U. iš tėvo A. U. priteisto išlaikymo lėšų tvarkymo uzufrukto teise, pavesto D. U. (C.), ir nustatyti, kad išlaikymo lėšų tvarkymas uzufrukto teise pavestinas vaiko globėjai J. M.; 8) pakeisti 2019 m. kovo 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir nustatyti nepilnametės P. U. gyvenamąją vietą jos nuolatinės globėjos gyvenamojoje vietoje (CK 3.265 straipsnio 1 punktas); 9) pakeisti 2012 m. vasario 24 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl N. D. iš tėvo B. D. priteisto išlaikymo lėšų tvarkymo uzufrukto teise, pavesto D. U. (C.), ir nustatyti, kad išlaikymo lėšų tvarkymas uzufrukto teise pavestinas vaiko globėjai J. M.; 10) pakeisti 2012 m. vasario 24 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos ir nustatyti nepilnamečio N. D. gyvenamąją vietą jo nuolatinės globėjos gyvenamojoje vietoje (CK 3.265 straipsnio 1 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai

Dėl tėvų valdžios ribojimo

23. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį, gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas dėl byloje pareikšto reikalavimo apriboti tėvų valdžią pagrįstumo, teismas turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms bei tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

24. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko – jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios apribojimą. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnyje, svarbu nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytų sąlygų sąrašas, kai ribojama tėvų valdžia, yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaikų vystymuisi ar visiškai jais nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

25. Iš į bylą pateiktų gimimo įrašo kopijų nustatyta, kad nepilnamečio vaiko N. D., gimusio (duomenys neskelbtini), motina yra atsakovė D. C. (registracijos metu – D.), tėvas – atsakovas B. D. Nepilnamečio vaiko P. U., gimusios (duomenys neskelbtini) motina yra atsakovė D. C. (registracijos metu – D.), tėvas – atsakovas A. U. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės 2021 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) N. D. nustatyta laikinoji globa nuo 2021 m. lapkričio 9 d., laikinaisiais globėjais paskirti J. M. ir R. M. Nepilnamečio globos vieta nustatyta globėjų gyvenamojoje vietoje. Taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės 2021 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) P. U. nustatyta laikinoji globa nuo 2021 m. lapkričio 9 d., laikinaisiais globėjais paskirti J. M. ir R. M. Nepilnametės globos vieta nustatyta globėjų gyvenamojoje vietoje.

28. Byloje nustatyta, kad nuo laikinosios globos nustatymo 2021 m. lapkričio 9 d., padėtis šeimoje nepasikeitė - atsakovai D. C. ir A. U. vengia atlikti savo pareigas, dukters P. U., o atsakovė – ir sūnaus N. D., neaugina. Byloje taip pat nustatyta, kad nepilnamečių vaikų tėvai D. C. ir A. U. nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, neatsižvelgia į jų rekomendacijas, atsakovė D. C. nevykdo pagalbos plane iškeltų uždavinių, nėra motyvuoti keisti gyvenimo būdo, šeimoje ilgą laiką nevyksta teigiami pokyčiai. Atsakovo A. U. šeimai buvo taikoma atvejo vadyba Vilniaus rajono socialinių paslaugų centre, kuri užbaigta dėl paslaugų gavėjo nebendradarbiavimo ir paslaugų atsisakymo. Tėvai neužtikrina nepilnametės dukters, o atsakovė – ir nepilnamečio sūnaus, saugių gyvenimo sąlygų, nesirūpina vaiko emociniu stabilumu. Socialinių darbuotojų, dirbančių su šeima pastebėjimu, paslaugų gavėjai nėra linkę priimti siūlomos specialistų pagalbos, kadangi nemato tam poreikio.

30. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai. Nepaisant to, jog atsakovas A. U. prašymą laikinai apriboti tėvo valdžią grindžia ir pablogėjusia sveikatos būkle, spręsdamas dėl tėvo valdžios apribojimo būdo (laikinai ar neterminuotai), teismas pažymi, jog ir iki sveikatos problemų atsakovas minimaliai bendravo su nepilnamete dukra, tinkamai ja nesirūpino. Pats atsakovas atsiliepime nurodo, jog su P. bendravo tik 2021 m. vasarą, tuo tarpu laikinoji globa mergaitei nustatyta nuo 2021 m. lapkričio, t. y., net ir nustačius laikinąją globą, atsakovas nesistengė keisti savo gyvenimo būdo, tinkamai dalyvauti dukters gyvenime, nesiekė užtikrinti tinkamų buities, gyvenamosios vietos sąlygų, susigrąžinti vaiko į šeimą, o priešingai – sutiko, kad dukra ir toliau augtų senelių šeimoje. Kartu pažymėtina, jog atsakovui susidūrus su sveikatos problemomis, jo bendravimas su dukra išliko itin retas, tik paskutiniu metu atsakovas pora kartų atsakė į siunčiamas žinutes.

31. Ištyrus bylos medžiagą, išklausius byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų, teismas daro išvadą, jog toks atsakovų D. C. ir A. U. elgesys, epizodinis atsiradimas vaiko(-ų) gyvenime, bendravimas telefonu, nėra nuolatinio pobūdžio, todėl negali būti vertinamas kaip tinkamas tėvų pareigų įgyvendinimas. Motinystė ir tėvystė visų pirma yra pareigos vaikams. Vien retkarčiais paskambinti ar atvykti aplankyti vaiko ir juo pasidomėti neužtenka. Tėvai turi vaikus auginti, tenkinti jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius kasdien. Vaikams kasdieną yra reikalingos sveikos ir saugios raidos bei gyvenimo sąlygos. Tinkamas vaikų poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais. Šeimos ryšiai turi būti puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. Pabrėžtina, kad tėvų ilgai trunkančiu savo asmeninių problemų sprendimu, negali būti paneigtos vaikų teisės į vaikystę, į fiziškai ir emociškai saugią aplinką, kaip būtiną sąlygą sveikai ir subalansuotai jų raidai.

32. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su Tarnybos pozicija, jog toks atsakovų elgesys, t. y., abejingumas, motyvacijos stoka, epizodinis motiniškų pareigų savo vaikams įgyvendinimas bei faktinis tėvo A. U. nusišalinimas nuo tėvo pareigų vykdymo, rodo, kad atsakovai gyvena tenkindama tik savo poreikius ir interesus, ir nėra suinteresuoti tėvų valdžios įgyvendinimo išsaugojimu savo nepilnamečiui vaikui (atsakovė – savo nepilnamečiams vaikams). Nustačius laikinąją globą, atsakovai D. C. ir A. U. turėjo laiko pakeisti savo gyvenimo būdą, išspręsti priklausomybių problemas ir susigrąžinti vaiką (-us), tačiau jokių realių aktyvių veiksmų taip ir neatliko, pagalbos šeimai plane iškeltų įpareigojimų nevykdė, gyvenimo būdo nepakeitė, siūloma pagalba nesinaudojo, todėl darytina išvada, kad yra nemotyvuoti keisti gyvenimo būdo ir susigrąžinti dukrą, o atsakovė – ir sūnų, savo priežiūrai. Teismo vertinimu, paskirtas laikotarpis buvo pakankamas laiko tarpas atsakovams įvykdyti socialinių darbuotojų iškeltus įpareigojimus, pasiruošti, nusiteikti vaiko(-ų) grįžimui į šeimą, jį(juos) susigrąžinti ir pasirengti savarankiškai auginti, išlaikyti ir rūpintis visais poreikiais. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovai stokoja socialinių įgūdžių, nesugeba auginti ir auklėti vaikų, ilgą laiką vaikų gyvenime tinkamai nedalyvauja, nesistengia keisti savo gyvenimo būdo, todėl šiai dienai jie nėra pajėgūs tinkamai užtikrinti savo nepilnametės dukters, o atsakovė – ir nepilnamečio sūnaus, interesų, nesistengia, kad jie augtų ir vystytųsi pilnavertėje, saugioje, patikimoje aplinkoje ir užaugtų dorais žmonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai ilgą laiką vaikų gyvenime tinkamai nedalyvauja, nesistengia keisti savo gyvenimo būdo, su vaikais bendrauja epizodiškai, tėvai minimaliai dalyvauja vaikų gyvenime, jų neaugina, neteikia tinkamo išlaikymo, tėvų valdžia abiem atsakovams vaiko(-ų) atžvilgiu apribotina neterminuotai.

33. Teismas pažymi, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

34. Sprendimas dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).

Dėl atskyrimo nuo tėvo

35. CK 3.155 straipsnio, reglamentuojančio tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

36. Atkreiptinas dėmesys, kad CK įtvirtintos dvi tėvų valdžios ribojimo formos: vaiko atskyrimas nuo tėvų (CK 3.179 straipsnis) ir tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių. Vadinasi, tėvų ir vaiko atskyrimas – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma iki tol, kol išnyks aplinkybės, dėl kurių vaikas atskirtas nuo tėvų (2020 m. spalio 7 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-378/2020, 49 punktas). CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų, o nurodytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

37. Esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti dėl kokių priežasčių tėvų valdžia yra neįgyvendinama, įvertinti tėvų veiksmus, jų pobūdį. Kasacinis teismas pažymi, kad tokio pobūdžio bylose teismo pareiga išsamiai išanalizuoti faktines aplinkybes apima būtinybę įvertinti emocinius, psichologinius, materialinio ir medicininio pobūdžio veiksnius, išklausyti proceso dalyvius (tėvus), esant galimybei – išklausyti vaiko nuomonę, taip pat įvertinti socialinių darbuotojų, gydytojų ir ekspertų nuomones, išanalizuoti tėvų valdžios įgyvendinimo su pagalba galimybę ir atsižvelgti į kitas konkrečioje situacijoje reikšmingas aplinkybes tam, kad būtų išsaugotos esamos socialiai reikšmingos vaiko poreikių tenkinimo galimybės ir sudarytos sąlygos užkirsti kelią vaiko interesų pažeidimams (2022 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-402-378/2022).

38. Nagrinėjamu atveju tyrus tiek byloje surinktus įrodymus, tiek ir išklausius Tarnybos atstovės paaiškinimų, atsakovo B. D. bei trečiojo asmens parodymų, nustatyta, jog atsakovas B. D. palaiko nuolatinį ryšį su sūnumi N. D., periodiškai su juo susiskambina, atsakovas taip pat reguliariai teikia sūnui išlaikymą, o grįžęs į Lietuvą su juo praleidžia laiką, norėtų susigrąžinti sūnų, tačiau kol kas neturi galimybių, nes gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo taip pat patvirtino šias aplinkybes. Atsakovas Tarnybos specialistams paaiškino, kad nuolatos būna darbe. Jei sūnų pas save pasiimtų, jam būtų sunku, nes reikėtų mokytis užsienio kalbos, nukentėtų mokslai (2021 m. lapkričio 12 d. motyvuoto siūlymo duomenys). Atsakovas nuolat domisi sūnumi, iš globėjos gauna visą informaciją apie vaiką

39. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju atsakovo B. D. gyvenimas ne kartu su vaiku N. D. yra nulemtas objektyvių aplinkybių – atsakovo (vaiko tėvo) gyvenimo užsienio valstybėje – (duomenys neskelbtini), darbo ir stabilių ryšių šioje šalyje susiformavimo. Nors atsakovas kol kas neturi planų grįžti į Lietuvą, tačiau nuolat palaiko ryšį su vaiku, nėra nusišalinęs nuo tėvo pareigos vykdymo, nuolat domisi vaiku, nuolat bendrauja su vaiko seneliais (globėja), teikia išlaikymą, pagal galimybes aplanko vaiką per atostogas, su vaiku palaiko emocinį ryšį.

40. Pagal kasacinio teismo praktiką neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė), taikoma tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis) (2020 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020, 25 punktas). Nagrinėjamu atveju iš to, kas jau nurodyta, matyti, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog atsakovas daro ypatingą žalą vaiko N. D. atžvilgiu ar juo visiškai nesirūpina. Bylos duomenimis atsakovas rūpinasi vaiku, kiek leidžia galimybės gyvenant kitoje valstybėje.

41. Įvertinus nustatytas aplinkybes, byloje dalyvavusių asmenų rašytinius ir žodinius paaiškinimus, sutiktina su ieškovo patikslinta pozicija, kad atsakovas B. D. šiuo metu negali tinkamai įgyvendinti tėvo valdžios nepilnamečio N. D. atžvilgiu, tačiau ne dėl išskirtinai kaltų atsakovo veiksmų, todėl atsakovo atžvilgiu taikytinas vaiko atskyrimas nuo tėvo – priemonė, nekonstatuojant tėvo kaltės.

42. Atsakovui B. D. išaiškintina, kad atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 3 dalis).

43. Pažymėtina, kad jei atskirti tėvai (tėvas ar motina) nuo vaikų savo tėvų valdžią naudoja priešingai vaikų interesams, jiems gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.181 straipsnio 5 dalis).

44. Sprendimas dalyje dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo (motinos) vykdomas skubiai (CPK 496 straipsni

Dėl nepilnamečių vaikų globos

45. Vadovaujantis CK 3.256 straipsniu, nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai.

46. CK 3.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vaiko globa (rūpyba) nustatoma remiantis geriausių vaiko interesų pirmumo, vaiko globos (rūpybos) šeimoje, pirmumo teisę tapti globėjais (rūpintojais) turi vaiko giminaičiai ir kiti su vaiku emociniais ryšiais susiję asmenys, jeigu tai atitinka vaiko interesus.

47. Nepilnamečiui N. D. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės 2021 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji globa nuo 2021 m. lapkričio 9 d. Nepilnametei P. U. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės 2021 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta laikinoji globa nuo 2021 m. lapkričio 9 d. Abiejų vaikų laikinaisiais globėjais paskirti J. M. ir R. M. Nepilnamečių globos vieta nustatyta globėjų gyvenamojoje vietoje. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad trečiasis asmuo J. M. sutinka tapti nuolatiniu globėju, tinkamai rūpinasi nepilnamečiais vaikais, jie trečiojo asmens namuose jaučiasi mylimi ir laimingi. Globojamų vaikų aplankymo aktai patvirtina, kad laikinoji globa vyksta sklandžiai, globėja užtikrina vaikų emocinius ir fizinius poreikius, saugią aplinką. Tiek atsakovas B. D., tiek ir atsakovas A. U. nurodė, jog seneliai tinkamai rūpinasi vaikais, todėl sutinka, kad jie būtų paskirti nuolatiniais nepilnamečių N. D. ir P. U. globėjais.

48. Atsakovei D. C. apribojus motinos valdžią, o atsakovui B. D. taikius atskyrimą yra pagrindas nustatyti nepilnamečiui N. D. nuolatinę globą (CK 3.251 straipsnio 1 dalis, CK 3.256 straipsnis, CK 3.257 straipsnio 3 punktas, 6 punktas, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 20 straipsnio 2 dalis, CPK 407 straipsnis). Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad tinkamai rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, atstovauti ir ginti jo teises ir teisėtus interesus, sudaryti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, rengti berniuką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje (CK 3.248 straipsnis, CK 3.268 straipsnis) gali ir sutinka trečiasis asmuo – vaiko senelė J. M. Kitų asmenų, kurie norėtų ir galėtų rūpintis vaiku, nėra. Vadovaujantis CK 3.249 straipsnyje įtvirtintais vaiko globos nustatymo principais, ieškovo prašymas tenkintinas, nepilnamečiui N. D. nustatytina nuolatinė globa, nepilnamečio globėja ir gaunamų lėšų bei turto administratore paskirtina J. M., nepilnamečio gyvenamoji vieta nustatytina globėjos gyvenamojoje vietoje (CK 3.245, 3.252 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalies 1 punktas, 3.256, 3.257 straipsnio 6 punktas, 3.259, 3.263 straipsniai, 3.264 straipsnio 3 dalis, 3.265 straipsnio 1 punktas, CPK 493 straipsnis). Atitinkami keistinas 2012 m. vasario 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. N2-355-131/2012, kuriuo buvo nutraukta pareiškėjų šalių B. D. ir D. D. santuoka ir po santuokos nutraukimo nepilnamečio vaiko N. D. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jo motina D. D., šiuo sprendimu N. D. gyvenamąją vietą nustatant jo nuolatinės globėjos gyvenamojoje vietoje.

49. Atsakovei D. C. apribojus motinos valdžią, o atsakovui A. U. tėvo valdžią yra pagrindas nustatyti nepilnametei P. U. nuolatinę globą (CK 3.251 straipsnio 1 dalis, CK 3.256 straipsnis, CK 3.257 straipsnio 6 punktas, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 20 straipsnio 2 dalis, CPK 407 straipsnis). Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad tinkamai rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, atstovauti ir ginti jo teises ir teisėtus interesus, sudaryti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje (CK 3.248 straipsnis, CK 3.268 straipsnis) gali ir sutinka trečiasis asmuo – vaiko senelė J. M. Kitų asmenų, kurie norėtų ir galėtų rūpintis nepilnamete P. U., nėra. Vadovaujantis CK 3.249 straipsnyje įtvirtintais vaiko globos nustatymo principais, ieškovo prašymas tenkintinas, nepilnametei P. U. nustatytina nuolatinė globa, nepilnametės globėja ir gaunamų lėšų bei turto administratore paskirtina J. M., nepilnametės gyvenamoji vieta nustatytina globėjos gyvenamojoje vietoje (CK 3.245, 3.252 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalies 1 punktas, 3.256, 3.257 straipsnio 6 punktas, 3.259, 3.263 straipsniai, 3.264 straipsnio 3 dalis, 3.265 straipsnio 1 punktas, CPK 493 straipsnis). Atitinkami keistinas 2019 m. kovo 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2-668-1045/2019, kuriuo buvo nutraukta pareiškėjų A. U. ir D. U. santuoka ir po santuokos nutraukimo nepilnamečio vaiko P. U. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su jos motina D. U., šiuo sprendimu P. U. gyvenamąją vietą nustatant jos nuolatinės globėjos gyvenamojoje vietoje.

50. Nustačius nuolatinę globą, laikinoji nepilnamečio vaiko globa baigiasi (CK 3.255 straipsnio 3 punktas).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

51. Vadovaujantis CK 3.195 straipsniu, tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir jiems apribojus tėvų valdžią ar atskyrus vaikus nuo tėvų. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, absoliuti ir imperatyvi, jos negalima atsisakyti, perleisti kitiems asmenims ar sustabdyti. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.). CK 3.198 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius.

52. Teismui pateiktame patikslintame ieškinyje Tarnyba nurodė, jog įsiteisėjusiu 2012 m. vasario 24 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-335-131/2012 santuoka, sudaryta tarp D. D. ir B. D. buvo nutraukta bendru abiejų sutuoktinių sutikimu ir patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai susitarė nutraukus santuoką šalių nepilnamečio sūnaus N. D. gyvenamąją vietą nustatyti su vaiko motina D. D. (C.). Vadovaujantis ta pačia sutartimis pareiškėjai susitarė, kad vaiko tėvas B. D. nepilnamečio sūnaus N. D. išlaikymui skirs po 101 Eur (350 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki nepilnamečio vaiko pilnametystės.

53. Kadangi minėtu teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje atsakovas B. D. įsipareigojo teikti sūnui N. D. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 101 Eur (350 Lt) iki sūnaus pilnametystės, todėl Tarnyba reikalavimo priteisti iš atsakovo B. D. išlaikymą nepilnamečiui sūnui N. D. nereiškė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiu sprendimu atsakovė D. D. (C.) buvo paskirta vaiko gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, teismo prašė pakeisti išlaikymo lėšų uzufruktorių, juo paskiriant nepilnamečio nuolatinę globėją J. M. Reikalavimas dėl uzufruktoriaus pakeitimo tenkintinas pilnai.

54. Teismui pateiktame patikslintame ieškinyje Tarnyba taip pat nurodė, jog įsiteisėjusiu 2019 m. kovo 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-668-1045/2019 buvo nutraukta D. U. ir A. U. santuoka ir patvirtinta šalių 2019 m. vasario 15 d. sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai susitarė šalių nepilnametės dukters P. U. gyvenamąją vietą nustatyti su vaiko motina D. U. Vadovaujantis ta pačia sutartimi, šalys susitarė, kad vaiko tėvas A. U. nepilnametės dukters P. U. išlaikymui skirs po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki nepilnamečio vaiko pilnametystės.

55. Kadangi minėtu teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje atsakovas A. U. įsipareigojo teikti dukters P. U. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur iki dukters pilnametystės, todėl Tarnyba reikalavimo priteisti iš atsakovo A. U. išlaikymą nepilnametei dukrai P. U. nereiškė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiu sprendimu atsakovė D. U. (C.) buvo paskirta vaiko gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, teismo prašė pakeisti išlaikymo lėšų uzufruktorių, juo paskiriant nepilnametės nuolatinę globėją J. M. Reikalavimas dėl uzufruktoriaus pakeitimo tenkintinas pilnai.

56. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės D. C. išlaikymą nepilnamečiui vaikui N. D., mokamą periodinėmis išmokomis po 110 Eur per mėnesį, o nepilnametei dukrai P. U., mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur per mėnesį, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės.

57. Sprendžiant dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo, pažymėtina, jog išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Kaip jau buvo minėta, tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu.

58. Vertinant atsakovės turtinę padėtį, pažymėtina, jog ji yra jauno amžiaus, darbinga, laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 20 d. iki 2022 m. vasario 3 d. ir nuo 2022 m. gegužės 19 d. besiverčianti kita individualia veikla ne pagal verslo liudijimą. Duomenų apie gaunamas pajamas atsakovė teismui nepateikė.

59. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į kiekvieno iš vaikų poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Kartu pažymėtina, jog išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas. Teismo praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-16-706/2016).

60. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2023 m. sausio 1 d. patvirtinta 840,00 Eur dydžio MMA, atskaičius mokesčius ji sudaro 633,00 Eur, iš jos atėmus vaikui mokamą universalią išmoką 85,75 Eur, orientacinis išlaikymo dydis būtų 547,25 Eur, o vienam iš tėvų tenkanti dalis, esant jų turtinei padėčiai lygiavertei, sudarytų apie 274,00 Eur.

61. Teismo vertinimu, ieškovo prašomas priteisti išlaikymas iš atsakovės nepilnamečiui vaikui N. D., mokamas periodinėmis išmokomis po 110 Eur per mėnesį, yra daugiau nei dvigubai mažesnis už minimalią neįrodinėtiną išlaikymo sumą ir negali užtikrinti net minimaliausių būtinųjų nepilnamečio vaiko poreikių.

62. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė turi du nepilnamečius vaikus, byloje nenustatyta, kad ji būtų riboto darbingumo, įvertinus nepilnamečių vaikų protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitam ugdymui, o taip pat aplinkybę, jog iš atsakovo A. U. yra priteistas išlaikymas dukrai periodinėmis išmokomis po 200 Eur per mėnesį, o atsakovas B. D., nepaisant iš jo priteisto išlaikymo (101 Eur per mėnesį), nepilnamečiui sūnui faktiškai teikia didesnį išlaikymą, sudarantį po 200 Eur per mėnesį, atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečių vaikų poreikiai yra panašaus dydžio, nėra nustatyta specialiųjų poreikių, pareikštas ieškinys dalyje dėl išlaikymo tenkintinas pilnai, iš motinos (atsakovės) priteisiant išlaikymą nepilnametei dukrai P. U., mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur per mėnesį, nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės.

63. Sprendžiant dėl iš atsakovės priteistino išlaikymo nepilnamečiui sūnui N. D., pažymėtina, jog atsižvelgdamas į šeimos teisinių santykių prigimtį ir ypatumus, būtinybę priimti teisingą sprendimą įstatymų leidėjas šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikia galimybę veikti aktyviai (t. y., savo iniciatyva rinkti įrodymus, jei tai, teismo nuomone, reikalinga bylai teisingai išspręsti, o taip pat atsižvelgiant į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, teisę viršyti pareikštus reikalavimus: patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į aktyvų teismo vaidmenį šeimos bylose, kurį nustato ne tik CPK 376 straipsnis bet ir CK šeimos teisės knygos nuostatos, ieškovo prašomą priteisti išlaikymo periodinėmis išmokomis sumą, sudarančią po 110 Eur per mėnesį, kuri yra daugiau nei dvigubai mažesnis už minimalią neįrodinėtiną išlaikymo sumą ir negalinti užtikrinti net minimaliausių būtinųjų nepilnamečio vaiko poreikių, likusioje dalyje teismas pareikštą patikslintą ieškinį tenkina pilnai, viršydamas pareikštus reikalavimus ir iš motinos (atsakovės) priteisdamas išlaikymą nepilnamečiui sūnui N. D., mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur per mėnesį, nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės.

64. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikams dydis, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų amžių, jų poreikius ir jų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių turtinę padėtį, yra proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

65. Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

66. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

67. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

68. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas pilnai (100 proc.), o bylose dėl tėvų valdžios ribojimo šalys atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), iš atsakovės D. C. į valstybės biudžetą priteistinas 54,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai (200 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) ir 54,00 Eur žyminis mokestis už reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnamečiui sūnui (200 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.), iš viso 108,00 Eur (CPK 79 straipsnio 1 dalis, CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

69. 2023 m. gegužės 12 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kurioje nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 353,33 Eur (trys šimtai penkiasdešimt trys Eur 33 ct) (DOK-78258). Atsižvelgiant į aplinkybę, jog patikslintas ieškinys atsakovo A. U. atžvilgiu buvo patenkintas pilnai, valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma nepriteistina.

70. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 86,78 Eur, todėl iš atsakovų į valstybės biudžetą turėtų būti priteisiamos lygiomis dalimis po 28,90 Eur (86,78 Eur /3) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Įvertinus aplinkybę, jog atsakovas A. U. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų bei su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai priteistinos tik iš atsakovų D. C. ir B. D.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406–407 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Neterminuotai apriboti atsakovei D. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią nepilnamečio vaiko N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu;

Atskirti nepilnametį vaiką N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo tėvo B. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nuolatinę globą N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo globėja ir gaunamų lėšų bei turto administratore paskirti J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Pakeisti 2012 m. vasario 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-355-131/2012 nustatytą nepilnamečio vaiko N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir nepilnamečio vaiko N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti jo nuolatinės globėjos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš D. C. išlaikymą nepilnamečiui sūnui N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomos po 200 (du šimtus) Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (t. y., nuo 2022 m. liepos 15 d.) iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiantį infliaciją.

Pakeisti 2012 m. vasario 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-355-131/2012 nustatytą nepilnamečio vaiko N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš tėvo B. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gaunamų išlaikymo lėšų tvarkytoją uzufrukto teise ir juo paskirti J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Neterminuotai apriboti atsakovei D. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią nepilnamečio vaiko P. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti atsakovui A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnamečio vaiko P. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti nuolatinę globą P. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos globėja ir gaunamų lėšų bei turto administratore paskirti J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Pakeisti 2019 m. kovo 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-668-1045/2019 nustatytą nepilnamečio vaiko P. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir nepilnamečio vaiko P. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti globėjos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš D. C. išlaikymą nepilnametei dukrai P. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomos po 200 (du šimtus) Eur per mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (t. y., nuo 2022 m. liepos 15 d.) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiantį infliaciją.

Pakeisti 2019 m. kovo 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-668-1045/2019 nustatytą nepilnamečio vaiko P. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš tėvo A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gaunamų išlaikymo lėšų tvarkytoją uzufrukto teise ir juo paskirti J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės D. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 108,00 Eur (vieną šimtą aštuonis eurus, 00 euro centų) žyminio mokesčio.

Išaiškinti, kad priteistas žyminis mokestis turi būti sumokėtas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovės D. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą, 28,90 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 90 euro centų) bylinėjimosi išlaidų (t. y., procesinių dokumentų siuntimo išlaidų) atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo B. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą, 28,90 Eur (dvidešimt aštuonis eurus 90 euro centų) bylinėjimosi išlaidų (t. y., procesinių dokumentų siuntimo išlaidų) atlyginimo.

Išaiškinti, kad priteista procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimą dalyje dėl tėvų valdžios ribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvo ir išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.