Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. O. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Jonas Petrikas, Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į antstolį su 2017-06-12 skundais ir jų papildymais, kuriuose prašo išnagrinėti pareiškėjo skundus, panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), taikyti senaties terminus visoms vykdomosioms byloms, panaikinti areštą (duomenys neskelbtini) pataisos namuose esančioms pareiškėjo sąskaitoms, atidėti skolos mokėjimą, kol pareiškėjas bus paleistas į laisvę, palikti naudoti 1 MMA (380 Eur) kas mėnesį. Nurodo, kad skundžiamas patvarkymas apriboja skolininko teises įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų už nuteistojo artimųjų pervestas pinigines lėšas į laisvės atėmimo įstaigos sąskaitą. Nuteistasis (suimtasis) neturi galimybės įsigyti būtiniausių maisto produktų ir reikmenų laisvoje rinkoje ir vienintelė galimybė įsigyti tokių reikmenų yra įkalinimo įstaigos parduotuvė. Nurodo, kad skundžiamu atveju, pagal antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne minimalų mėnesio atlyginimą, todėl nelieka jokių pajamų, kurias būtų galima naudoti savo reikmėms – nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.

Antstolis Jonas Petrikas patvarkymu atsisakė patenkinti skundus ir 2017-06-20 perdavė Klaipėdos miesto apylinkės teismui skolininko skundą kartu su vykdomosiomis bylomis (Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš vykdomųjų bylų medžiagos nustatyta, kad antstolis Jonas Petrikas vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal 2010-11-02 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 106,55 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. O. išieškotojos Valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal 2010-03-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-1087-526/2009 dėl 564,76 Eur baudos išieškojimo iš skolininko A. O. išieškotojos Valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai;vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal 2010-12-14 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 11,58 Eur baudos išieškojimo iš skolininko A. O. išieškotojos Valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal 2012-08-29 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.9.-830-904/2012 dėl 26,07 Eur baudos išieškojimo iš skolininko A. O. išieškotojos Valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai. Nustatyta, kad pareiškėjas A. O. šiuo metu atlieka bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. 2015-01-30 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) minėtose vykdomosiose bylose areštuotos A. O. priklausančios 1 708,96 Eur piniginės lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, nurodant jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (vykd. b. Nr. (duomenys neskelbtini) l. 70). 2016-12-05 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo tikslinamas 2015-01-30 patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini), vykdomosiose bylose areštuotos A. O. priklausančios 1 690,58 Eur piniginės lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, paliekant skolininkui sąskaitoje piniginių lėšų sumą, lygią, Vyriausybės nustatytai vienai minimalios mėnesinės algos (MMA) sumai (vykd. b. Nr. (duomenys neskelbtini) l. 95).

Dėl patvarkymo dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), arba arešto tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems) panaikinimo ir pareiškėjo sąskaitų, esančių (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, arešto panaikinimo

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu yra realizuojamas teismo procesinis sprendimas. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų teisės aktų nustatytos teismų sprendimų vykdymo tvarkos. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnis).

Procesiniams veiksmams atlikti įstatyme nustatyti terminai. Jie drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Dėl svarbių priežasčių praleistus procesinius terminus galima atnaujinti (CPK 78 straipsnis), tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikęs procesinio veiksmo ilgiau nei nustatyta ši galutinė riba, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas. Toks terminas nustatytas CPK 512 straipsnyje, reglamentuojančiame antstolio veiksmų apskundimo terminą. Šiame straipsnyje nustatytas 20 dienų skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, jį praleidus dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam naikinamajam 90 dienų terminui nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti teismui skundą dėl antstolio veiksmų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skundas, paduotas teismui praleidus šį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 3 d. nutartis Nr. 3K-3-143/2008; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis Nr. 3K-3-340/2006). Taip pat kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad šis 90 dienų naikinamasis terminas įstatyme nustatytas kaip pakankamas aktyviai ir sąžiningai veikiantiems vykdymo proceso dalyviams sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus ir imtis priemonių šias teises ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis Nr. 3K-3-578/2014).

Byloje nustatyta, kad skundžiamas patvarkymas yra priimtas ir skolininkui į pataisos namus išsiųstas 2016-12-05, tačiau pareiškėjas šį antstolio procesinį veiksmą skundžia tik 2017-06-14. Pažymėtina, kad naikinamasis 90 dienų terminas skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad yra suėjęs naikinamasis 90 dienų terminas ir skundas paduotas teismui praleidus šį terminą, pareiškėjo 2017-06-12 prašyme dėl termino atnaujinimo (v.b.l. 97) nurodytos priežastys dėl jo sveikatos sutrikimo pagal 2017 m. gegužės mėnesio duomenis nelaikytinas svarbia termino praleidimo priežastimi ir šiuo atveju naikinamasis terminas negali būti atnaujintas, todėl ši civilinės bylos dalis nutrauktina (CPK 512 straipsnis).

Dėl įpareigojimo antstoliui leisti pareiškėjui naudotis Vyriausybės nustatyta vienos minimalios mėnesinės algos suma

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. BVK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad perlaidomis gauti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą, o nuteistiesiems, turintiems teisę turėti grynų pinigų, įteikiami. Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji neturi teisės turėti grynų pinigų. Pinigai yra įtraukti į BVK 1 priede numatytą daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, sąrašą. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme (toliau- Įstatymas) nurodyta, kad suimtiesiems leidžiama gauti pinigines perlaidas ir siųsti jas sutuoktiniams, sugyventiniams ir artimiesiems giminaičiams, o tardymo izoliatoriaus direktoriaus leidimu – kitiems asmenims. Perlaidomis gauti pinigai įrašomi į suimtojo asmeninę sąskaitą (Įstatymo 25 straipsnio 1, 2 dalys). CPK 688 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. CPK 688 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys antstolio reikalavimu privalo per jo nustatytą terminą pranešti, ar pas juos yra skolininko pinigų bei kitokio turto, taip pat ar jie privalo išmokėti skolininkui pinigų sumas arba duoti kitokį turtą, jeigu privalo, tai kokiu pagrindu ir per kokį terminą (CPK 688 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 688 straipsnio 3 dalį, nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko turto, antstolis jį aprašo ar surašo to turto arešto aktą. Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos LR Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352, 4 punkte nurodyta, jog nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kitos kompensacijos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą, laidojimo pašalpa, išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai, išeitinės išmokos.

2016-12-05 patvarkymu buvo nuspręsta vykdyti išieškojimą iš pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, paliekant pareiškėjui sąskaitoje piniginių lėšų sumą lygią Vyriausybės nustatytai vienai minimaliosios mėnesinės algos sumai. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti antstolį leisti pareiškėjui naudotis vienos MMA suma yra patenkintas antstolio 2016-12-05 patvarkymu, todėl teismas dėl šio reikalavimo plačiau nepasisako.

Dėl senaties termino vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)

Pareiškėjas nurodo, kad vykdomoji byla turėtų būti nutraukta suėjus senaties terminui. Iš vykdomųjų bylų medžiagos nustatyta, kad antstolis Jonas Petrikas vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal 2010-12-14 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 11,58 Eur baudos išieškojimo iš skolininko A. O. išieškotojos Valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai; vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal 2012-08-29 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.9.-830-904/2012 dėl 26,07 Eur baudos išieškojimo iš skolininko A. O. išieškotojos Valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai. Pagal CPK 584 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismo nutarimai administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. Pagal CPK VI dalyje numatytas taisykles taip pat vykdomi institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais (CPK CPK 584 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – ANKPĮĮTĮ) 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, kad administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017-01-01, teisena vyksta pagal ATPK. Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017-01-01 ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ATPK. Kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK. Iki 2017-01-01 įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus (ANKPĮĮTĮ 6 straipsnio 1 dalis). Nutarimą skirti baudą vykdo antstolis ATPK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (ATPK 312 straipsnis). ATPK 308 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo ATPK 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau vadovaujantis 2013-11-19 įstatymu Nr. XII-601 (Žin., 2013, Nr. 124-6280) nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015-07-01) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka. Baudos pareiškėju buvo paskirtos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2010-12-14 nutarimu ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-08-29. Taigi baudų paskyrimo metu galiojusiame ATPK 308 straipsnyje nebuvo numatytas baudos priverstinio vykdymo senaties terminas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų taikymo būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-10-12 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009-09-18 nutartis administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos vykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007, 2009-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). ATPK 308 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-132/2013). Tačiau teisminėje praktikoje pripažįstama, jog nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas laikomas nepraleistu ne tik tada, kai nepraleistas minėtas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems terminams, tačiau ir kai vykdymo laikotarpyje nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-18 nutartis administracinėje byloje N3-1012-07).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2010-12-14 nutarimu pareiškėjui skirta 11,58 Eur bauda. 2011-02-18 antstolio kontoroje gautas minėtas nutarimas. 2011-02-19 antstolis priėmė patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą (vykd. b. Nr. (duomenys neskelbtini) l. 1-3). Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-08-29 nutarimu pareiškėjui skirta 26,07 Eur bauda. Minėtas nutarimas įsiteisėjo 2012-09-19 ir 2012-11-05 buvo pateiktas antstoliui vykdyti. 2012-11-05 antstolis priėmė patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą (vykd. b. Nr. (duomenys neskelbtini) l. 1-1-5). Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad, vadovaujantis ATPK 308 straipsnio 1 dalimi, nėra praleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas.

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis visą išieškojimo laikotarpį atliko vykdymo veiksmus: 2011-02-19 ir 2012-11-05 priėmė siūlymus sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas, 2014-04-02 priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo, 2015-01-30, 2016-12-05 priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, 2015-02-12 priėmė patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo. Be to, vykdymo proceso metu antstolis tikrino skolininko turtinę padėtį, teikė užklausas kredito įstaigoms, tikrino Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenis, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenis, valstybinio ginklų registro duomenis, teikė užklausas antstolių informacinėje sistemoje Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra praleistas dvejų metų laikotarpis, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos vykdymo. Taigi, vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nuobaudos vykdymo senaties terminas nėra suėjęs.

Dėl senaties termino vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)

Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis Jonas Petrikas vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal 2010-11-02 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 106,55 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. O. išieškotojos Valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai. Minėta skola iš pareiškėjo yra priteista remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) nuostatomis. Taigi, šiuo atveju iš pareiškėjo yra išieškoma mokestinė nepriemoka. MAĮ 107 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Pagal MAĮ 107 straipsnio 5 dalį MAĮ 106 straipsnyje nurodytais būdais pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Be to, 5 metų senaties terminas taikomas mokesčių administratoriaus išieškojimo veiksmams, bet nėra mokestinės prievolės pasibaigimo pagrindas. Todėl esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo senaties terminas nėra suėjęs.

Dėl senaties termino vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Jonas Petrikas vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal 2010-03-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-1087-526/2009 dėl 564,76 Eur baudos išieškojimo iš skolininko A. O. išieškotojos Valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai. Pagal CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismo nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai baudžiamosiose bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. Vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai reglamentuoti CPK 629 straipsnyje. Nurodyto straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Civilinio proceso kodeksas nenustato senaties termino vykdomojo dokumento dėl skolos išieškojimo vykdymui, t. y. vykdomosios bylos vykdymo trukmės. Taigi, konstatuotina, jog vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo senaties terminas nėra suėjęs.

Dėl skolos išieškojimo atidėjimo

Pareiškėjas prašo atidėti skolos mokėjimą, kol pareiškėjas bus paleistas į laisvę. Nurodo, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, todėl neturi pakankamai piniginių lėšų skola sumokėti. CPK 626 straipsnyje reglamentuojamas privalomasis vykdomosios bylos ir vykdymo veiksmų sustabdymas. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą: 1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; 2) skolininkui netekus veiksnumo; 3) iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui; 4) skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); 5) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; 6) kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus). Pagal CPK 627 straipsnį antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus: 1) kai raštu prašo išieškotojas; 2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; 3) kai skolininkas gydosi ligoninėje; 4) kai paskelbta skolininko paieška (CPK 620 straipsnis); 5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; 6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą; 7) kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai. Taigi, šiuo atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės, nesudaro pagrindo sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus, todėl jo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas, todėl netenkintinas (CPK 510 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, teismas

nutaria:

nutraukti civilinės bylos Nr. 2YT-11223-889/2017 pagal pareiškėjo A. O. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Jonas Petrikas, Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dalį dėl reikalavimų panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems) ir panaikinti areštą (duomenys neskelbtini) pataisos namuose esančioms pareiškėjo sąskaitoms.

Pareiškėjo A. O. skundo dėl antstolio veiksmų kitoje dalyje netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.