Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-10-27 · Civilinė byla Nr. e2A-1911-553/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-03-08Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-10-27Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-27
Bylos Nr.
e2A-1911-553/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-36400-2015-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aldona Tilindienė (pran.), Eglė Surgailienė, Henrichas Jaglinskis
Ieškovas
I. B.
Atsakovas
UAB „Mibarsas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1911-553/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36400-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.11.; 3.3.1.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-08 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo I. B. ieškinį atsakovui UAB „Mibarsas“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 2 896,00 EUR nuostolių, 898,40 EUR delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2014-01-21 ieškovas sudarė su atsakovu projektavimo darbų sutartį Nr. 14-01-01. Šia sutartimi atsakovas per 6 mėnesių laikotarpį nuo sutarties pasirašymo įsipareigojo atlikti ieškovui priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) detalųjį planą (sutarties punktai Nr. 3.1.; 6.1.). Minima sutartimi buvo numatyta bendra darbų kaina su PVM (sutarties punktas 5.3.) ir nuostata, kad užsakovas (ieškovas) sumoka vykdytojui (atsakovui) avansą – 5 000 Lt. (1 448,1 EUR.). Ieškovas šį sutarties reikalavimą įvykdė tą pačią dieną, įmokėdamas įmonei grynus pinigus. Atsakovas nustatytu laiku savo įsipareigojimų neįvykdė. 2014-02-24 ieškovas sudarė su atsakovu projektavimo darbų sutartį Nr. 14-02-04. Šia sutartimi atsakovas per 6 mėnesių laikotarpį nuo žemės sklypo kadastrinių duomenų pateikimo įsipareigojo atlikti ieškovui priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (vėliau, NŽT sprendimu šio sklypo kadastrinis numeris buvo pakeistas detalųjį planą (sutarties punktai Nr. 2.1.; 5.1.). Minima sutartimi buvo numatyta bendra darbų kaina su PVM (sutarties punktas 4.3.) ir nuostata, kad užsakovas (ieškovas) sumoka vykdytojui (atsakovui) avansą – 5 000 Lt. (1 448,1 EUR.). Ieškovas šį sutarties reikalavimą įvykdė tą pačią dieną, įmokėdamas įmonei grynus pinigus. Sutartimi reikalaujami iš ieškovo dokumentai buvo pateikti 2014-03-06. Atsakovas 2014-03-27 ieškovo vardu paruošė prašymą į Vilniaus rajono savivaldybę ir įregistravo jų pateikimą. Šių dokumentų pateikimo data ( 2014-04-10 d.) laikytina darbo atlikimo termino pradžia. Atsakovas nustatytu laiku savo įsipareigojimų neįvykdė. Galutinio rezultato, kokio pagrįstai buvo tikėtasi, ieškovas negavo, t. y. jo teisėtas ir pagrįstas lūkestis nebuvo patenkintas, nes atsakovas neatliko darbų. Ieškinyje nurodytose sutartyse buvo numatyta (p. 9.2.; 8.2.), kad vykdytojas moka užsakovui delspinigius už uždelstus šioje sutartyje numatyto darbo atlikimo terminus po 0,02 procento nuo visos sutartinės kainos už vieną pavėlavimo dieną. Tokiu būdu sutartimis numatyti delspinigiai sudaro iš viso 898,40 EUR.

Atsiliepimas

Atsakovas pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.

Paaiškino, kad dėl objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovo valios, įvykdyti sutartinius įsipareigojimus nebuvo įmanoma. Detaliojo plano rengimo metu buvo nustatyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos išduotose planavimo sąlygose Nr. Sp-842-13 yra reikalavimas: „6. ... Neplanuoti gyvenamųjų teritorijų rajoninės reikšmės kelio, numatomo krašto keliu po planuojamo laikotarpio, apsaugos zonoje." UAB „Mibarsas" specialistų nuomone, šis reikalavimas yra abejotinas. Buvo kreiptasi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, pateikiant detaliojo plano sprendinius. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorė 2014-08-04 raštu Nr. A33(l)-1919-25.3.1.) pranešė užsakovui I. B., kad detaliojo plano sprendiniai neatitinka nurodytų planavimo sąlygų 6 punkto reikalavimų - neplanuoti gyvenamųjų teritorijų rajoninės reikšmės kelio, numatomo krašto keliu po planuojamo laikotarpio, apsaugos zonoje. Vadovaujantis šiuo reikalavimu detaliojo plano rengimas pagal išduotas planavimo sąlygas nėra galimas, kadangi likusi žemės sklypo teritorija, nepatenkanti į numatomo krašto kelio apsaugos zoną, sudaro teritoriją, kurioje gyvenamoji statyba negalima: miško žemės teritorija; potvynio užliejama teritorijas; Neries upės apsaugos juostos teritorija. Užsakovas, kaip asmuo, vykdantis detaliojo plano organizatoriaus teises ir pareigas, turi kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją dėl išduotų planavimo sąlygų keitimo arba nutraukti sutartį, apmokant už atlikto darbo dalį. Nėra pagrindo skaičiuoti delspinigius. Vykdant įsipareigojimus buvo atlikti tokie darbai: esamos padėties analizė; viešo svarstymo procedūros; pagrindinis reglamentų brėžinys; inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų brėžinys. Parengus detaliojo plano sprendinius, užsakovas I. B. pareiškė, kad tokie sprendiniai jam netinka. Kadangi užsakovas I. B. neįvykdė sutarties Nr. 14-02-04 7.1.1. punkte numatyto įsipareigojimo per nustatytą terminą - nepateikė UAB „Mibarsas" planavimo užduoties, kuri yra esminių sutartinio darbo reikalavimų ir tinkamo atlikimo vertinimo kriterijų visuma, o vykdytojo pateiktas variantas neatitiko užsakovo lūkesčius, tolimesnis planavimas buvo galimas tik užsakovui pateikus užduotį planavimui. Užsakovui nepateikus planavimo užduoties sutartis turi būti nutraukta, apmokant už atlikto darbo dalį. Nėra pagrindo skaičiuoti delspinigius.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-08 sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad ginčo žemės sklypų planavimo organizatorius yra ieškovas I. B., nes 2011-06-10 ir 2012-10-12 jis su Vilniaus rajono savivaldybę sudarė Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 859-11 ir 794-12. Teismas nustatė, jog į bylą nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad ieškovas įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į Vilniaus rajono vyriausiąjį architektą dėl planavimo sąlygų išdavimo ir kad buvo atsisakyta išduoti planavimo sąlygas. Teismas sutiko su atsakovo atstovo nurodytomis aplinkybėmis, kad ieškovas netinkamai vykdė sudarytų sutarčių sąlygas ir nepateikė atsakovui planavimo sąlygų, todėl padarė išvadą, jog tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos Projektavimo darbų sutartis neįvykdytos būtent dėl ieškovo kaltės, nes nepateikus atsakovui planavimo sąlygų, negali būti pradėtas baigiamasis detaliųjų teritorijų planavimo etapas, t. y. derinimas su institucijomis bei jų tvirtinimas ir registracija. Kadangi didžioji projektavimo darbų dalis buvo atlikta, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą dėl atsakovui sumokėto avanso priteisimo. Atmetus reikalavimą dėl sumokėto avanso priteisimo, buvo atmestas ir ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo delspinigius bei procesines palūkanas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, išspręsti bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų paskirstymo klausimą ir priteisti apeliantui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas iš viso 986 EUR.

Nurodo, kad:

Teismas, nagrinėdamas bylą, netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, netinkamai, nesilaikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnyje numatytų nuostatų, vertino įrodymus byloje ir tokiu būdu ydingai nukrypo nuo civilinio proceso esminių principų bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose;Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnio 2 dalį visos sutarties dalys turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, norminius reikalavimus vykdytojui, sutarties esmę, tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, užsakovo pageidaujamą rezultatą bei sutarties tikslą. Atsakovas savo pareigas pradėjo vykdyti ir realiai vykdė atskirais epizodais, ko negalima buvo atlikti nesant, atsakovo tvirtinimu, pateiktų jam reikalaujamų bazinių dokumentų;Sudarytų sutarčių terminuotas pobūdis, sutarties sąlygų konkretumas ir išbaigtumas ieškovui leido pagrįstai tikėtis, kad jam bus sudarytos galimybės sutartais terminai baigus projektavimo darbus pradėti eksploatuoti žemės sklypus pagal tikslinę paskirtį ir gauti finansinę naudą iš šios veiklos, kurti savo gerbūvį. Galutinio rezultato, kokio pagrįstai buvo tikėtasi, ieškovas negavo, t.y. jo teisėtas ir pagrįstas lūkestis nebuvo patenkintas, nes atsakovas ne tik sutartu laiku, bet iš viso neatliko sutartimis sutartų darbų;Teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai iš esmės sutiko su atsakovo paaiškinimais ir teiginiais, kad atsakovas negalėjo atlikti visų numatytų darbų dėl to, kad negavo iš ieškovo reikalingos faktinės medžiagos. Teismas neįvertino paties atsakovo pateikto dokumentų paketo ir to pasėkoje padarė nepagrįstą išvadą, kad iš teismui pateiktų žemės sklypų detaliųjų planų matyti, kad detalieji planai nebaigti rengti dėl ieškovo kaltės. Byloje yra įrodymai, kad įstatymo nustatyta tvarka buvo kreiptasi į Vilniaus rajono vyriausiąjį architektą dėl planavimo sąlygų išdavimo ir, kad ieškovui buvo atsisakyta išduoti planavimo sąlygas;Sutinka, jog dalis paruošiamojo etapo darbų yra atlikta, tačiau ieškovas vertina situaciją taip, kad pagal sutartis jis po pusmečio turėjo gauti baigtus rengti ir nustatyta tvarka patvirtintus planus, t.y. laukiamą, tikėtiną ir sutartyje numatytą rezultatą. Tuo tarpu atlikus tik keletą selektyviai pasirinktų darbų ir dar pavėlavus virš metų, šie atlikti darbai neteko prasmės ir tapo beverčiais.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-08 sprendimą nepakeistą.

Nurodo, kad:

Ieškovas klaidingai interpretuoja skundžiamame sprendime nurodytas atsakovui nepateiktas planavimo užduotis, sutapatindamas jas su planavimo sąlygomis. Planavimo užduotis ir planavimo sąlygos yra skirtingi detaliojo plano procedūrų dokumentai. Ieškovo pirmosios instancijos teismo posėdyje pripažino, kad jis nesudarė planavimo užduoties, jos nesuderino su savivaldybės vyriausiuoju architektu ir nepateikė atsakovui;Vykdant 2014-01-21 sutartį Nr. 14-01-01 atsakovas neatliko detaliojo plano sprendinių derinimo, kadangi ieškovas nepateikė privalomojo esminio detaliojo plano sudėtinės dalies dokumento –planavimo užduoties ir išduotos planavimo sąlygos prieštaravo esamai padėčiai. Nepakeitus planavimo sąlygų ir nepateikus planavimo užduoties tolimesnių planavimo darbų vykdyti nebuvo galima;Vykdant 2014-01-21 sutartį Nr. 14-02-04 atsakovas neatliko detaliojo plano sprendinių derinimo, kadangi ieškovas nepateikė privalomojo esminio detaliojo plano sudėtinės dalies dokumento –planavimo užduoties.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.

Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias normas ir pagrįstai vertino, jog nėra pagrindo ieškovui priteisti iš atsakovo ieškovo sumokėtą avansą už teikiamas paslaugas.

Apeliantas apeliacinį skundą grindžia nekonkretizuotais argumentais, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose.

Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės nepripažįstamos įrodytomis, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad padarytas CPK 176 ar 185 straipsnių pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė visapusiškai ir objektyviai ištyręs ir įvertinęs visas bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, iš esmės tinkamai įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas. Jeigu teismo pateiktų motyvų pakanka spręsti dėl jo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, vien ta aplinkybė, kad sprendimo motyvuojamojoje dalyje aprašyti ne visi byloje esantys ar šalių įrodinėjant naudoti įrodymai, neteikia pagrindo spręsti dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012).

Apeliantas nesutinka su skundžiamo sprendimo motyvu, jog nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovas įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į Vilniaus rajono vyriausiąjį architektą dėl planavimo sąlygų išdavimo ir kad jam buvo atsisakyta išduoti planavimo sąlygas. Pasak apelianto, byloje yra įrodymai, kad visa tai buvo atlikta, gauta ir perduota atsakovui. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais šalių pateiktais įrodymais, nustatė, jog byloje nėra įrodymų apie tai, kad ieškovas po Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2014-03-04 rašto Nr. A33(1)-1919-(25.31) dėl klaidos Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiojo plano sprendiniuose būtų kreipęsis į Vilniaus rajono vyriausiąjį architektą dėl planavimo sąlygų išdavimo.

Apelianto įsitikinimu, teismas be jokio pagrindo sutiko su atsakovo paaiškinimais, kad neva didesnė dalis projektavimo darbų atlikta. Tuo pačiu apeliantas nurodo, jog sutinka, kad dalis paruošiamojo etapo darbų yra atlikta. Apeliantas taip pat nurodo, kad jis negavo laukiamo tikėtino ir sutartyje numatyto rezultato, o atsakovo selektyviai pasirinkti darbai neteko prasmės ir yra beverčiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentai nepaneigia fakto, jog atsakovas dalį darbų atliko, todėl pagal sutarties sąlygas jam priklauso atlygis proporcingai atliktų darbų daliai. Kaip matyti iš į bylą pateiktų detaliųjų planų, buvo įvykdytas vieši detaliųjų planų svarstymai, kuriems buvo pritarta. Taigi, buvo pradėtas kompleksinio teritorijų planavimo proceso baigiamasis etapas (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 25 str. 6 d. 1 p.) ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog atsakovas turi teisę į atlygį už suteiktas paslaugas. Apeliantas neginčijo priteistos sumos ir atliktų paslaugų proporcijų santykio, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Aldona TilindienėHenrichas JaglinskisEglė Surgailienė