Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2024-12-16 · Byla Nr. TS-34-564/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-12-16
Bylos Nr.
TS-34-564/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01885-2024-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audronė Šiupšinskaitė
Kategorijos
  • 2.5.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Teikimas (Skundas) Nr. TS-34-564/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01885-2024-3Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. gruodžio 16 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Audronė Šiupšinskaitė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Arvydo Furmono skundą dėl 2024 m. lapkričio 25 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. RV-20-8470 dėl lygtinio paleidimo taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Arvydas Furmonas prašo pakeisti 2024 m. lapkričio 25 d. Komisijos nutarimą Nr. RV-20-8470 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir nuteistajam D. D. netaikyti lygtinio paleidimo. Pagrindiniai skundo argumentai:

1) nuteistajam nustatyti keturi kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, kuriuos jis turi ir privalo sumažinti arba visai eliminuoti, todėl pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką negali būti vertinama, kaip akivaizdi. Nuteistasis nusikalstamas veikas vykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nors asmuo lankė tam tikrus priklausomybių prevencijos grupės užsiėmimus, tačiau šių problemų sprendimas reikalauja itin nuoseklių ir pastovių pastangų bei asmens motyvacijos siekiant jas spręsti, todėl šis veiksnys išlieka gana aukštas, dėl kurio kyla pagrįsta abejonė, ar nuteistasis galės ir sugebės savo elgesį kontroliuoti tinkama linkme;

2) nuteistasis teistas devynis kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, daug kartų baustas administracine tvarka dėl smulkių vagysčių, baudų nemokėjo. Nuteistasis buvo teistas ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas – už smurtą prieš vieną sugyventinę, gyvenant su kita sugyventine, nuteistajam buvo pritaikytas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, kurio sąlygas nuteistasis pažeidė. Minėtos aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis nusikalsto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Asmuo yra įgijęs 8 klasių išsilavinimą, turi 13 400 Eur nesumokėtų administracinių baudų, priteista daugiau nei 4 000 Eur ieškinių, sumokėta suma tik 122 Eur. Nuteistasis nėra linkęs laikytis struktūruotoje aplinkoje nustatytų elgesio taisyklių, kas asmenį charakterizuoja neigiamai ir sudaro pagrindą abejoti, kad laisvėje asmuo sugebės tinkamai įsilieti į visuomenę ir gyventi laikantis nustatytų elgesio taisyklių;

3) nuteistasis neatlikęs dar pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies – 1 metų 8 mėnesių 21 dienos laisvės atėmimo. Tai neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, kad įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai;

4) nuteistasis dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltę pripažįsta tik iš dalies, negeba įvertinti savo neigiamo elgesio pasekmių, linkęs jas minimalizuoti, kaltinti aplinkinius, mąstymas abstraktus. Negebėdavo kontroliuoti savo emocijų, prarasdavo savitvardą. Minėtos aplinkybės rodo, kad šiuo metu dar nėra padaryta tokia pažanga, kuri leistų neabejoti, kad nuteistasis gebės tinkamai socializuotis visuomenėje, gyventi laikantis nustatytų taisyklių, kad jo elgesys pakito teigiama linkme ir, kad jis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Nustatyta, kad D. D. teistas 2024-09-09 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 187 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 6 dalimi, paskirta subendrinta bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2024-06-05 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžio paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai 1 mėnesis laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2024-01-17, bausmės pabaiga – 2026-08-11. Likusi neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai 8 mėnesiai 21 diena.

Komisija priėmė skundžiamą nutarimą atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu vieną kartą skatintas, dalyvavo įvairiuose socialinės reabilitacijos programose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Nuteistasis yra ramaus būdo, mandagus. Asmuo neturi problemų dėl gyvenamosios vietos išėjus į laisvę. Palaiko ryšius su artimaisiais. Yra įgijęs plataus profilio metalo apdirbimo staklėmis specialybę, bausmės atlikimo metu dirba, darbo vietą turės ir paleistas lygtinai. Komisijai pristatomas antrą kartą, įvykdė visas Komisijos rekomendacijas. Nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Komisijos teigimu, nuteistasis už padarytą nusikalstamą veiką patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausmę.

Prokuroras skundą grindžia tuo, kad nuteistajam nustatyti keturi kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, kuriuos jis turi ir privalo sumažinti arba visai eliminuoti, todėl pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką negali būti vertinama, kaip akivaizdi. Nuteistasis nusikalstamas veikas vykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nors asmuo lankė tam tikrus priklausomybių prevencijos grupės užsiėmimus, tačiau šių problemų sprendimas reikalauja itin nuoseklių ir pastovių pastangų bei asmens motyvacijos siekiant jas spręsti, todėl šis veiksnys išlieka gana aukštas, dėl kurio kyla pagrįsta abejonė, ar nuteistasis galės ir sugebės savo elgesį kontroliuoti tinkama linkme.

Teismas, pritardamas prokuroro pozicijai, pažymi, kad statinis kriminogeninis veiksnys nustatomas informacija apie teisės pažeidimus, o dinaminiai – lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, alkoholio vartojimas, mąstymas ir elgesys. Minėti kriminogeniniai veiksniai nuteistajam nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, t. y. įvertinus ne tik praeityje buvusias aplinkybes, bet ir aplinkybes, susijusias su nuteistojo pataisos procesu jam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertintina, kad kriminogeninių veiksnių buvimas sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistasis deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Taigi, šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią, pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.

Teismo vertinimu, prokuroras pagrįstai išskiria alkoholio vartojimą, kaip vieną iš nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių. Socialinio tyrimo išvadoje fiksuota, jog būtent alkoholio vartojimas yra vienas iš pagrindinių nuteistojo kriminogeninių veiksnių, turėjusių įtaką nusikalstamai veikai. Nuteistasis alkoholį vartojo neatsakingai, pats pripažįsta, kad turėjo problemų dėl nesaikingo jo vartojimo, tačiau būdamas laisvėje, nesiėmė visiškai jokių veiksmų šiai problemai spręsti. Pavartojęs alkoholio tapdavo lengvabūdiškas, pasiduodantis kitų įtakai, nekontroliavo savo elgesio, galėjo pasielgti agresyviai. Asmuo yra teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, taip pat baustas administracine tvarka už neblaivaus padarytus nusižengimus. Nekontroliuojant šio kriminogeninio veiksnio, išlieka rizika pakartotinai nusikalsti. Teismas pažymi, jog socialinio tyrimo išvadoje taip pat fiksuota, jog nuteistasis supranta, kokį poveikį jam turėjo alkoholio vartojimas, tačiau jo požiūris, kaip reikėtų spręsti šią problemą, dažnai buvo nelogiškas. Vogdavo, kad gautų pinigų. Teismas sutinka su prokuroro skunde esančiu teiginiu, jog nors asmuo lankė tam tikrus priklausomybių prevencijos grupės užsiėmimus, tačiau šių problemų sprendimas reikalauja itin nuoseklių ir pastovių pastangų bei asmens motyvacijos siekiant jas spręsti, todėl šis veiksnys išlieka gana aukštas, dėl kurio kyla pagrįsta abejonė, ar nuteistasis galės ir sugebės savo elgesį kontroliuoti tinkama linkme.

Dar vienas prokuroro skundo argumentas – nuteistasis teistas devynis kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, daug kartų baustas administracine tvarka dėl smulkių vagysčių, baudų nemokėjo. Nuteistasis buvo teistas ir už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas – už smurtą prieš vieną sugyventinę, gyvenant su kita sugyventine, nuteistajam buvo pritaikytas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, kurio sąlygas nuteistasis pažeidė. Minėtos aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis nusikalsto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Asmuo yra įgijęs 8 klasių išsilavinimą, turi 13 400 Eur nesumokėtų administracinių baudų, priteista daugiau nei 4 000 Eur ieškinių, sumokėta suma tik 122 Eur. Nuteistasis nėra linkęs laikytis struktūruotoje aplinkoje nustatytų elgesio taisyklių, kas asmenį charakterizuoja neigiamai ir sudaro pagrindą abejoti, kad laisvėje asmuo sugebės tinkamai įsilieti į visuomenę ir gyventi laikantis nustatytų elgesio taisyklių.

Teismas taip pat pritaria prokuroro pozicijai, kad nurodytos aplinkybės leidžia teigti, jog nuteistasis nėra linkęs gyventi pagal visuotinai nustatytas taisykles, kas kelia pagrįstą abejonę, jog lygtinai paleidus asmenį, jis gebės tinkamai gyventi visuomenėje ir daugiau nenusikalsti. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktu tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Net devyni ankstesni teistumai bei nusikalstamų veikų pobūdis neabejotinai didina tiek nuteisto padaryto nusikaltimo, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.

Prokuroro nurodo, jog nuteistasis neatlikęs dar pakankamai didelės jam paskirtos bausmės dalies – 1 metų 8 mėnesių 21 dienos laisvės atėmimo. Tai neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, kad įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog įstatymas nenumato kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Prokuroras skunde akcentuoja ir tai, kad nuteistasis dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltę pripažįsta tik iš dalies, negeba įvertinti savo neigiamo elgesio pasekmių, linkęs jas minimalizuoti, kaltinti aplinkinius, mąstymas abstraktus. Negebėdavo kontroliuoti savo emocijų, prarasdavo savitvardą. Minėtos aplinkybės rodo, kad šiuo metu dar nėra padaryta tokia pažanga, kuri leistų neabejoti, kad nuteistasis gebės tinkamai socializuotis visuomenėje, gyventi laikantis nustatytų taisyklių, kad jo elgesys pakito teigiama linkme ir, kad jis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Teismas pritaria aptariamam prokuroro skundo argumentui ir pažymi, kad aukščiau nurodyti socialinio tyrimo išvadoje esantys faktai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai abejoti, kad jis laisvėje savo tikslų sieks teisėtomis priemonėmis, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga.

Pažymima, jog sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo nuomone, šiuo atveju Komisijos nebuvo įvertinta tinkamai. Asmens byloje yra duomenų teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ir pan., todėl skundžiamame nutarime išvardintos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra besąlyginis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Teismas mano, kad Komisija tinkamai neįvertino visų pataisos procesui reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas ir nuteistasis lygtinio paleidimo laikotarpiu laikysis įstatymų bei nenusikals.

Atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokuroro skundas dėl Komisijos 2024 m. lapkričio 25 d. nutarimo Nr. RV-20-8470 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tenkintinas – Komisijos nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalie 1 punktą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Prokuroro Arvydo Furmono skundą tenkinti.

Pakeisti Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. lapkričio 25 d. nutarimą Nr. RV-20-8470 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. D. ir jam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Audronė Šiupšinskaitė