Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos G. V. (toliau – ir pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. birželio 14 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn patrauktos G. V. skundas netenkintas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 18 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Institucijos nutarimu G. V. už ANK 416 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą paskirta galutinė 300 Eur bauda ir 6 mėnesių specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas. G. V. buvo nubausta už tai, kad 2022 m. lapkričio 4 d., 12 val. 09 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę neturint teisės ją vairuoti ir nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 28 km/val., t. y. važiavo 78 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Tokiais savo veiksmais G. V. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 127 punktų reikalavimus.

2. Administracinėn atsakomybėn patraukta G. V. Kauno apylinkės teismui pateikė skundą dėl Institucijos 2024 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), prašydama panaikinti arba sumažinti laikotarpį, kuriam bus atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemonę bei panaikinti arba sumažinti piniginę 300 Eur baudą. Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 14 d. nutartimi G. V. skundas netenkintas, o Institucijos 2024 m. balandžio 18 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas galioti.

3. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismo administracinėn atsakomybėn patraukta G. V. prašo panaikinti arba sumažinti laikotarpį, kuriam bus atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemonę bei panaikinti arba sumažinti piniginę 300 eurų baudą.

3.1. Pareiškėja nurodo, kad teisė vairuoti jai yra labai svarbi ir reikalinga, tiesiogiai vykdant darbo funkcijas. Pareiškėjos teigimu, ji savarankiškai susikūrė sau darbo vietą, įkūrusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri vykdo (duomenys neskelbtini) veiklą, yra atidariusi (duomenys neskelbtini) parduotuvę, taip pat vykdo (duomenys neskelbtini) veiklą. Pareiškėja nurodo, kad prekes užsakytas (duomenys neskelbtini) mieste pati išvežioja ir pristato savo klientams, o prireikus prekių papildymų, pati savo transportu važiuoja pirkti prekių į tiekėjų sandėlius, todėl neturint galimybės pačiai vairuoti transporto priemonę, ši pareiškėjos tiesioginė darbo funkcija būtų ypatingai apsunkinta arba tiesiog negalėtų vykdyti laiku klientų užsakymų, kas labai stipriai paveiktų jos įmonės apyvartą ir pelną. Pareiškėja nurodo, kad jos įmonės veikla ir gaunamas atlyginimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra vienintelis pajamų šaltinis.

3.2. Pareiškėja taip pat nurodo, kad jai nustatyta (duomenys neskelbtini), liepos 22 d. paskirtas reabilitacinis gydymas, taip pat pareiškėjai skiriama (duomenys neskelbtini) reabilitacija, kas sudaro kasdienes ambulatorines procedūras, kurias reikia lankyti kasdien nuo 5 iki 20 dienų. Pareiškėjos teigimu, kadangi savo įmonėje dirba viena, ji neturi galimybės imti nedarbingumo pažymėjimo ir uždarinėti parduotuvę darbo dienomis, nes tai labai įtakotų įmonės gaunamas pajamas, o vykstant į reabilitacijos procedūras savo automobiliu, turėtų galimybę sutaupyti laiko ir nesunkiai suderinti gydymą ir darbo laiką.

3.3. Skunde nurodoma, kad pareiškėjos sūnus yra (duomenys neskelbtini), šios sporto šakos intensyvus sezonas vyksta kovo–spalio mėnesiais, į varžybas pareiškėja su sūnumi vyksta savo transportu, varžybos vysta tik kituose Lietuvos ar Europos miestuose, todėl pareiškėja važiuoja kartu ir turi vairuoti transporto priemonę. Skunde taip pat nurodoma, kad pareiškėjos mamai 2024 m. spalio 4 d. yra numatyta atlikti sudėtingą (duomenys neskelbtini) operaciją, pooperacinis gydymo ir reabilitacijos laikotarpis truks iki 3 mėnesių, kurio metu jai bus sunku judėti ir reikės nuolatinės pagalbos. Pareiškėjos teigimu, kadangi ji yra vienintelė dukra (kitų artimų giminaičių nėra), neturint galimybės naudotis automobiliu, būtų neįmanoma tinkamai padėti mamai: nuvežti/parvežti į/iš gydymo įstaigų, aprūpinti būtiniausiais buities daiktais, maistu.

3.4. Pareiškėja skunde nurodo, kad dėl padaryto nusižengimo tikrai labai gailisi, yra pilietiška ir pareiginga, jai puikiai suprantama, kad reikia gerbti ir laikytis savo šalies įstatymų ir taisyklių bei yra tvirtai įsitikinusi, kad ateityje, tokių nusižengimų niekada nepadarys.

4. Institucija atsiliepimu prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 14 d. nutartį palikti galioti ir administracinėn atsakomybėn patrauktos G. V. apeliacinio skundo netekinti.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad iš bylos duomenų matyti, jog G. V. prarado teisę vairuoti transporto priemones dėl 2021 m. birželio 14 d. padaryto nusižengimo ROIK (duomenys neskelbtini), kai vairuodama viršijo leistiną greitį 57 km/h. Pareiškėjai protokole su administraciniu nurodymu buvo pasiūlyta iki 2021 m. liepos 15 d. sumokėti pusę minimalios baudos, t. y. 225 eurus, su teisės atėmimu minimaliam vieno mėnesio terminui. 2021 m. liepos 16 d. apmokėjus nurodytą baudą, teisės atėmimo terminas buvo pradėtas skaičiuoti sekančią dieną po administracinio nurodymo įvykdymo, t. y. nuo 2021 m. liepos 17 d. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d.. G. V. tik 2023 m. kovo 30 d. VĮ „Regitra“ sprendimu susigrąžino teisę vairuoti transporto priemones. Taigi, 2022 m. lapkričio 4 d. G. V. teisės vairuoti transporto priemones nebuvo susigrąžinusi, nors kaip ir pati nurodė, apie atimtą teisę žinojo.

4.2. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja vėl baudžiama ne tik už šiurkštų nusižengimą, kai vairavo, neturėdama teisės vairuoti, bet ir vėl važiavo viršydama leistiną greitį. Tokie daromi KET pažeidimai rodo G. V. neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas bei teisės aktais įtvirtintas, su eismo dalyvių elgesiu susijusias, privalomas elgesio taisykles. G. V. savo poreikius, susijusius su patogumais vairuoti transporto priemones, iškelia aukščiau visuomenės intereso, vairavo transporto priemonę neturėdama tam teisės vairuoti. Atsiliepime pažymima, G. V., kaip eismo dalyvės, charakteristika nėra išskirtinai teigiama, kadangi ji praeityje eilę kartų bausta administracine tvarka už KET pažeidimus ir po šio įvykio taip pat yra vėl baudžiama už KET pažeidimus, tarp jų – 2024 m. kovo 24 d. vėl už leistino greičio viršijimą, todėl akivaizdu, kad G. V. nėra drausminga eismo dalyvė bei yra linkusi nesilaikyti saugaus elgesio kelyje taisyklių.

4.3. Institucija atsiliepime nurodo, kad už G. V. padarytą administracinį nusižengimą nustatytas imperatyvus įpareigojimas skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą, kitų alternatyvų, suteikiančių galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą, įstatymas nenustato, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tačiau Institucija sutinka su Kauno apylinkės teismo pozicija, kad šioje byloje pagrindų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį nenustatyta. Institucijos teigimu, visos skunde nurodytos aplinkybės jau buvo pateiktos iki bylos nagrinėjimo žodinio bylos nagrinėjimo metu ir buvo įvertintos bylą ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigūno, tačiau šios aplinkybės savaime nelaikytinos ypatingomis ir sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Institucijos nuomone, įvertinus administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis bei teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio įstatyminio pagrindo taikyti G. V. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir sutrumpinti jai paskirtos specialiosios teisės atėmimo terminą ar jo iš viso neskirti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

administracinėn atsakomybėn patrauktos G. V. apeliacinis skundas netenkintinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinėn atsakomybėn patraukta G. V. neginčija administracinių nusižengimų padarymo fakto, su jų kvalifikavimu sutinka, prašo panaikinti arba pakeisti skundžiamus procesinius sprendimus dalyje dėl jai paskirtos nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentais, skundžiamos nutarties motyvais ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga, procesinių pažeidimų nenustatė, todėl bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015). Pažymėtina, kad asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės (ANK 27 straipsnio 1 dalis). Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis byloje Nr. 2AT-58-697/2017).

7. ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip dvidešimt, bet ne daugiau kaip trisdešimt kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, ir šio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimties eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Taigi, už šį administracinį nusižengimą nustatytas imperatyvus įpareigojimas skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Institucijos 2024 m. balandžio 18 d. nutarimu G. V. už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 3 dalyje, paskirta 60 eurų bauda, už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, paskirta 300 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių laikotarpiui.

8. ANK 38 straipsnis reglamentuoja administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimą už padarytus kelis administracinius nusižengimus. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai. Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda šiame skyriuje nustatyta tvarka skiriamos viena arba kelios administracinio poveikio priemonės, numatytos už bet kurį iš padarytų administracinių nusižengimų. Jei už padarytus administracinius nusižengimus šio kodekso straipsniuose ar straipsnio dalyse numatytos tos pačios rūšies administracinio poveikio priemonės, skiriama administracinio poveikio priemonė už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, Institucija paskirdama G. V. galutinę 300 eurų baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesių laikotarpiui, ANK 38 straipsnio nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, kad alternatyvų, suteikiančių galimybes svarstyti administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės neskyrimą, įstatymas nenustato, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

9. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

10. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad G. V. padarė ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą bei ANK 424 straipsnio 3 dalyje nurodytą administracinį teisės nusižengimą, t. y. 2022 m. lapkričio 4 d. viršijo greitį bei vairavo automobilį, neturėdama teisės vairuoti transporto priemonę, kuri buvo atimta dėl 2021 m. birželio 14 d. padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, nes neįvykdė savo pareigos susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones. Administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad G. V. specialiąją teisę susigrąžino tik 2023 m. kovo 30 d. (b. l. 29). Kaip minėta, administracinių nusižengimų padarymo aplinkybių neginčija ir pareiškėja, be to, ji ir pirmosios instancijos teismui nurodė, kad žinojo, jog neturi teisės vairuoti, nes vairuotojo pažymėjimas iš jos buvo atimtas 2021 metais (b. l. 37).

11. Administracinėn atsakomybėn patraukta G. V. savo prašymą neskirti arba sumažinti paskirtą administracinę nuobaudą bei neskirti arba sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą grindžia savo darbo funkcijomis, savo bei savo motinos sveikata bei sūnaus užsiimamos sporto šakos poreikiais. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui bei šeiminės aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024). Pažymėtina, kad G. V., kaip eismo dalyvio, charakteristika nėra išskirtinai teigiama, kadangi ji praeityje eilę kartų bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, nagrinėjamo administracinio nusižengimo padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų, be to, priešingai nei pareiškėja nurodė pirmosios instancijos teismui, ji ir po nagrinėjamų administracinių nusižengimų padarymo buvo net keturis kartus bausta administracine tvarka už KET pažeidimus (administracinio nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) dokumentų 16–22 lapai). Nors pareiškėja pirmosios instancijos teismui ir nurodė, kad jos vardu yra registruotos keturios transporto priemonės, kuriomis važinėja jos dukra ir vyras, o pareiškėja sumoka ir už jų padarytus administracinius pažeidimus (b. l. 37), tačiau ši aplinkybė aukštesniojo teismo vertintina kritiškai, kadangi G. V. visus jai fiksuotus administracinius pažeidimus pripažino, sumokėdama už juos paskirtas nuobaudas, todėl nagrinėjamu atveju vertinti, kad ne visi administracinių nusižengimų registro išraše fiksuoti nusižengimai buvo padaryti pareiškėjos, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinių nusižengimų registro išraše registruotų administracinių nusižengimų (pažeidimų) kiekis bei gana reguliarus jų darymas, rodo, kad G. V. nėra drausmingas eismo dalyvis bei yra linkusi nesilaikyti saugaus elgesio kelyje taisyklių. Be to, G. V. nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų jos teiginius apie tai, kad būtent ji vežioja sūnų į sporto renginius, o jei ir taip, tai, kad be jos niekas kitas jo ten nenuvežtų ir kad teisės vairuoti atėmimas sukeltų grėsmę jai ar jos motinai nenuvykti į gydymo įstaigas, kadangi akivaizdu, jog šeimoje tuo yra kam pasirūpinti, nes kaip nurodė pati pareiškėja pirmosios instancijos teisme, šeimoje vairuoja tiek jos dukra, tiek ir vyras. Taip pat byloje nepateikta jokių duomenų apie tai, kad G. V. atėmus specialiąją teisę vairuoti transporto priemones, jos darbinė veikla bus apsunkinta tiek reikšmingai, kad jai taikyta administracinio poveikio priemonė neatitiks proporcingumo ir teisingumo principų reikalavimų, kad šio įprasto gyvenimo trikdžio ji negali išspręsti jokiomis kitomis priemonėmis. Be to, kaip teisingai nurodoma ir skundžiamoje nutartyje, visos šios aplinkybės, kaip ir nuoširdus gailėjimasis, kurį pareiškėja akcentuoja ir apeliaciniame skunde, jau buvo įvertintos, individualizuojant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemonę bei turėjo įtakos, nustatant jų minimalius dydžius, todėl tai negali būti pagrindas dar labiau švelninti pareiškėjos atsakomybę.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymo leidėjas, nustatydamas ANK 424 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įpareigojimą skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų, rodo, kad šis administracinis nusižengimas, kitų su transportu ir kelių ūkiu susijusių administracinių nusižengimų kontekste, vertinamas kaip gana pavojingas. Tokią išvadą leidžia daryti ir įpareigojimas teisės vairuoti netekusiems asmenims pabaigti specialius mokymus prieš grįžtant dalyvauti viešajame eisme. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skiriamos siekiant: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Taigi, tiek nuobauda, tiek administracinio poveikio priemonė yra natūralios įstatymo leidėjo numatytos administracinį nusižengimą padariusio asmens priešingo teisei elgesio pasekmės, kurios neišvengiamai turi sukelti administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui socialinio gyvenimo nepatogumus, tam, kad jis gebėtų ateityje įvertinti savo elgesį, tokio elgesio sukeltus praradimus ir ateityje nedarytų naujų nusižengimų, o platus ir laisvas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų interpretavimas jas taikant, atsižvelgus į iš esmės įprastas kiekvienam asmeniui gyvenimo aplinkybes, nesant reikšmingų ir išskirtinių aplinkybių, neatitinka įstatymo leidėjo valios ir nėra teisingas. Pažymėtina, kad per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimų.

13. Įvertinus aptartus administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis bei teisinį reglamentavimą, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio įstatyminio pagrindo taikyti G. V. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir neskirti ar sumažinti jai paskirtą nuobaudą bei neskirti ar sutrumpinti paskirtos specialiosios teisės atėmimo terminą. Institucijos G. V. už ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą skirta 60 eurų dydžio, t. y. lygi sankcijoje numatytam vidurkiui, bauda, bei už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą skirta 300 eurų dydžio, t. y. sankcijoje numatyta minimali, bauda bei specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesių, t. y. minimaliam, laikotarpiui, buvo tinkamai individualizuotos, nes atitinka pareiškėjos padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, G. V. asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, ką pagrįstai ir teisėtai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

14. Aptartų duomenų pagrindu konstatuotina, kad G. V. Institucijos 2024 m. balandžio 18 d. nutarimu paskirta ir skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartimi palikta nepakeista administracinė nuobauda su administracinio poveikio priemone nėra aiškiai per griežtos, yra teisingos ir proporcingos padarytiems administraciniams nusižengimams, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkamos administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl tenkinti administracinėn atsakomybėn patrauktos G. V. apeliacinį skundą nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 14 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos G. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.