- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-29
- Bylos Nr.
- e2-1808-534/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15099-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Žiedelis
- Ieškovas
- J. K.
- Atsakovas
- N. K.
- Advokatai
- Artūras Cibulskas
- Kategorijos
- 2.3.4.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui N. K. dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovės J. K. (toliau – ieškovė) ieškinys (CBP-15077) atsakovui N. K. (toliau – atsakovas), kuriuo prašoma: 1) nustatyti nepilnamečio K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 2638 Eur išlaikymo įsiskolinimą; 3) priteisti iš N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai išlaikymą periodinėmis išmokomis po 248 Eur nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kas mėnesį mokant iki vaiko pilnametystės; 4) nepilnamečio K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti jo motiną J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini); 5) Teismo sprendime nurodyti, kad priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydis kasmet indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 6) nustatyti, kad N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turi teisę bet kada susitikti ir bendrauti su nepilnamečiu sūnumi K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tik iš anksto su jo motina J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), suderinęs bendravimo laiką ir vietą; 7) priteisti iš atsakovo N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė, teikdama ieškinį, pateikė prašymą taikyti laikiną apsaugos priemonę – priteisti iš N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai laikiną išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant po 316 Eur kas mėnesį iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti vaiko motiną J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės: iš atsakovo N. K. priteistas nepilnamečio sūnaus K. K. laikinas išlaikymas po 316 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šios nutarties priėmimo dienos (2023 m. spalio 16 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos:2) ieškovė J. K. paskirta nepilnamečiui vaikui K. K. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Šalies argumentai
4. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu N. K. susipažino (duomenys neskelbtini), gyveno kartu, santuokos sudarę nebuvo. Gyvenant kartu, (duomenys neskelbtini), ieškovė ir atsakovas susilaukė sūnaus K. K., kurio atžvilgiu atsakovas pripažino tėvystę. Gimus sūnui, atsakovas pradėjo girtauti, nesirūpino vaiku ir jo neišlaikė. Nuo (duomenys neskelbtini ieškovė su atsakovu gyvena skyrium. Nuo to laiko atsakovas mažamečiu sūnumi nesidomi, su juo nebendrauja, išlaikymo neteikia. Ieškovė nurodė, kad sūnus nuo gimimo gyvena su ja, o atsakovas neprieštarauja, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina (ieškove), todėl teismo prašo, kad nepilnamečio vaiko K. K. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina J. K. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, jos pajamas sudaro 309 Eur vaiko priežiūros išmoka ir 136 Eur išmoka vaikui. Ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui išleidžia 480 Eur per mėnesį. Kadangi ieškovė gyvena pas savo tėvus, jai nereikia mokėti už būstą ir jo išlaikymą, be to ieškovės tėvai nuperka vaikui būtinus daiktus ir maisto. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui periodinėmis išmokomis po 248 Eur per mėnesį. Ieškovė nurodė, kad atsakovas sūnui išlaikymo neteikia nuo pat jo gimimo (duomenys neskelbtini) todėl susidarė 2638 Eur (2 mėn. x 203 Eur +9 mėn. x 248 Eur) išlaikymo įsiskolinimas, kurį ieškovė prašo priteisti iš atsakovo. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu atsakovas su vaiku nebendrauja, tačiau ji neprieštarauju, kad tėvas ir sūnus bendrautų ateityje, jeigu atsakovas pakeis savo požiūrį į tėvo pareigas, todėl prašo nustatyti tokią tėvo ir sūnaus bendravimo tvarką, kad atsakovas bet kada, tik iš anksto su ieškove suderinęs bendravimo vietą ir laiką, su sūnumi galėtų susitikti ir bendrauti.
Žemesnės instancijos teismas
5. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. K. teikiama valstybės garantuojama 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba.
6. Atsakovui N. K. teismo procesiniai dokumentai įteikti 2024-01-24 (DOK-15996), tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
7. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą (DOK-19975) dėl ieškinio reikalavimų, kurioje nurodė, kad šeima Tarnybai dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų nėra žinoma. Tarnybos atstovė apsilankė ieškovės gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), bei nustatė, jog ieškovė bei jos nepilnametis sūnus K. K. gyvena, ieškovės teigimu jos tėvams nuosavybės teise priklausančiame, 3 kambarių, 89 kv. m ploto name su visais patogumais. Apsilankymo metu buvo tvarkinga. Ieškovė su vaiku dalinasi vienu kambariu. Pokalbio metu ieškovė nurodė, jog su atsakovu N. K. skyriumi gyvena apie metus laiko. Moteris nurodė, jog antstoliai iš atsakovo išskaičiuoja išlaikymą vaikui. Ieškovė teigė, jog atsakovas vartoja alkoholį, neišeina į darbą, tad antstoliai išlaikymą išskaičiuoja nuo atsakovo išdirbtų dienų (už gruodžio mėn. gavo apie 178 Eur.), papildomai prie vaiko išlaikymo jis niekaip neprisideda. Anot moters, ji nepasitiki Atsakovu, jo gebėjimais pasirūpinti vaiku, jo apsaugoti, todėl neleis atsakovui imti vaiko su nakvyne. Ieškovė pažymėjo, jog norėtų apriboti tėvo valdžią.
8. Tarnybos atstovei pavyko su atsakovu N. K. susisiekti telefonu. Atsakovui buvo paaiškinta priežastis, kodėl Tarnybos atstovai turi apsilankyti jo gyvenamojoje vietoje, ištirti buities sąlygas, tačiau atsakovas nurodė, jog ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) kartais nakvoja, tačiau dažniausiai būna (duomenys neskelbtini) pas savo merginą. Atsakovas nurodė, jog yra gavęs ieškinį ir yra su juo susipažinęs. Vyras teigė, jog sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove J. K., nesutinka dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo. Atsakovas nurodė, jog antstoliai iš atlyginimo išskaičiuoja apie 500 Eur/mėn. (galutinė suma priklauso nuo išdirbtų valandų). Vyras dalinosi, jog su Ieškove skyriumi gyvena apie metus laiko, moteris neleidžia su vaiku susitikti, bendrauti, pakalbėti telefonu, neinformuoja apie vaiko sveikatą, ugdymą, raidą, nesiunčia nuotraukų ir absoliučiai ignoruoja, bando atriboti jį nuo vaiko. Vyras teigė, jog paskutinį kartą sūnų matė 2023 m. gegužės mėn. Vyras nurodė, jog nori matytis su sūnumi, bendrauti, atkurti ryšį.
9. Kadangi pagal turimus byloje duomenis, vaikas tėvams pradėjus gyventi skyriumi liko gyventi su mama, kuri juo rūpinasi tinkamai, taip pat įvertinus tai, kad Atsakovas šiam ieškinio reikalavimui neprieštarauja, manytina, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su mama jo interesus atitiks geriausiai.
10. Remiantis šalių teiktais paaiškinimais Tarnybos atstovei, matyti, jog pastovus bendravimas su vaiku nevyksta, o įvertinus labai mažą berniuko amžių, labai tikėtina, kad vaikas tėčio neprisimena ir ryšio šiuo metu tarp jų nėra. Tarnybos manymu, tikslu atkurti tėvo ir vaiko ryšį, būtų tikslinga nustatyti atitinkamus bendravimo tvarkos rėmus. Įvertinus šiuo metu byloje pateiktas aplinkybes, manytina, jog šalims tikslinga apsvarstyti bendravimo galimybes pasiteikiant tarpininkų paslaugas. Tarnyba siūlo/rekomenduoja pasikreipti pagalbos į specialistus, pavyzdžiui, organizacija VšĮ Sotas, „Viena stotelė“ (https://sos-vaikukaimai.lt/veiklos/viena-stotele/ ), Vilniaus arkivyskupijos caritas Mediacijos centras „In pace“, kadangi ten dirbantys specialistai teikia įvairaus pobūdžio paslaugas ir galėtų padėti atsakovui kurti santykį su sūnumi.
11. Vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgiant į ieškinyje pateiktą informaciją bei minėtas teisės aktų nuostatas, Tarnyba palaiko ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Nustačius, kad iki kreipimosi į teismą dienos tėvas nevykdė savo pareigos išlaikyti vaiką, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turėtų būti tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismo posėdžio metu ieškovė J. K. ir jos atstovas, advokatas Artūras Cibulskas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir ieškinio reikalavimus. Ieškovė papildomai paaiškino, kad ji susisiekė su atsakovu N. K., kuris nurodė, kad vykstantis teismo procesas jo nedomina.
13. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024-02-06 gautas Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Tarnyba) prašymas (DOK-19967) bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
14. Iš į bylą pateikto vaiko gimimo įrašo nustatyta, kad ieškovė J. K. ir atsakovas N. K. yra nepilnamečio vaiko K. K., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai (duomenys neskelbtini). Šalys nėra sudarę santuokos, gyvena skyriumi, vaikas faktiškai gyvena su motina (ieškove). Atsakovas išlaikymo vaikui neteikia, vaiku nesirūpina ir su juo nebendrauja.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
15. Ieškovė teismo prašo nustatyti nepilnamečio K. K. gyvenamąją vietą su motina (ieškove) J. K., jos gyvenamojoje vietoje. Teismo posėdžio metu ieškovė papasakojo apie vaikui suteiktas gyvenimo sąlygas. Atsakovas dėl šio ieškinio reikalavimo prieštaravimų nepateikė. Tarnyboje išvadoje nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog vaikas nuolat gyvena su motina kuri tinkamai rūpinasi vaiku ir tarp vaiko bei motinos yra stiprus emocinis ryšys, vaiko nuomonę, vertina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus.
16. Vienas esminių tėvų valdžios elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios. CK 3.174 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
17. Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi nepilnamečio vaiko interesais ir atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, teismo įvertinamos kiekvieno iš tėvų pastangos bei galimybės užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygos. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas nustato vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas.
18. Bylos duomenimis, šalių nepilnametis sūnus K. K., gim. (duomenys neskelbtini) nuo pat gimimo yra prižiūrimas ir gyvena su motina (ieškove). Tarnyba pateikė byloje šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą kuriame nustatė, kad vaikui ieškovės gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, Tarnybos atstovei prieštaravimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina (ieškove) neišsakė.
19. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus duomenis bei įrodymus, šalių ir Tarnybos poziciją nurodytu reikalavimu, taip pat į tai, kad šalių vaiko faktinė gyvenamoji vieta yra nuo pat gimimo su ieškove, nesant duomenų, kad ieškovė blogai vykdytų motinos pareigas, ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkinamas ir nepilnamečio vaiko K. K. gyvenamoji vieta nustatoma su motina J. K.
Dėl išlaikymo vaikui priteisimo
20. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo N. K. materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui K. K. po 248 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki K. K. pilnametystės. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino aplinkybes apie vaiko poreikius ir jos turtinę padėtį. Atsakovas atsiliepimo dėl ieškinio reikalavimų teismui nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Tarnyba palaiko išvadoje ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 248 Eur iki vaiko pilnametystės.
21. Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.
22. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).
23. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
24. Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).Be to, turi būti atsižvelgiama ir į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).
25. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 248 Eur periodinį išlaikymą sūnui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo pilnametystės. Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio paaiškino apie vaiko konkrečius vidutiniškus poreikius per mėnesį (t. y. sūnaus išlaikymui per mėnesį išleidžia 480 Eur.), apie savo turtinę padėtį, Ieškovės teigimu, išlaikymas turi būti teikiamas abiejų tėvų lygiomis dalimis, bet prašo iš atsakovo priteisti 248 Eur periodinį išlaikymą.
26. Teismas pažymi, kad ieškovės nurodyti vaiko poreikiai iš esmės atitinka orientacinį išlaikymo dydį, atsižvelgtina ir į tai, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA dydis siekia 924 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis vaikui (po 248 Eur) atitinka orientacinius dydžius, taip pat įvertinęs turimus byloje duomenis apie šalių turtinę padėtį, nurodytus konkrečius vaiko poreikius, taip pat Tarnybos pateiktą išvadą, sprendžia, jog ieškinys šioje dalyje pagrįstas, todėl tenkinamas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas, būdamas jauno amžiaus, darbingas (nėra duomenų apie galimą atsakovo nedarbingumą ar kitas objektyvias aplinkybes, kurios trukdytų gauti pajamas), negalėtų užtikrinti vaiko poreikius lygiomis dalimis, o konkrečiai teikti 248 Eur periodinį išlaikymą. Todėl iš atsakovo priteistinas 248 Eur dydžio išlaikymas sūnui K. K., mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
27. Nepilnamečiui sūnui K. K. išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė J. K., kuri yra vaiko atstovė pagal įstatymą ir su kuria nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
28. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo N. K. išlaikymo vaikui įsiskolinimą, sudarantį 2638 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė šias ieškinyje nurodytas aplinkybes dėl išlaikymo įsiskolinimo, pabrėžė, kad iš esmės ieškovė viena išlaiko vaiką be atsakovo pagalbos. Atsakovas atsiliepimo dėl ieškinio reikalavimų nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Tarnyba išvadoje nurodė, kad jeigu byloje bus įrodyta, jog atsakovas buvo nusišalinęs nuo vaiko išlaikymo arba nepakankamai dalyvavo vaiko išlaikyme, Tarnyba palaikys ieškovės prašymą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
29. Pagal CK 3.200 straipsnio nuostatas išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo momento, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje nuostatoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.
30. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tai reiškia, kad momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt. Sprendžiant ginčus dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo svarbu tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą tarp šalių. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, laikoma, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo. Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. gruodžio 17 d. išlaikymo praktikos apžvalga). Taigi esminis kriterijus, sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo, yra tai, ar tėvas (motina) išlaikymą vaikui teikė, o ne tai, kada vaikui atstovaujantis asmuo ar vaikas kreipėsi dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso arba jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Minėta, kad išlaikymo įsiskolinimas priteisiamas iki momento, nuo kada nustatomas išlaikymas, t. y. išlaikymas vaikui yra prievolė į ateitį, o išlaikymo įsiskolinimas yra skolinis reikalavimas, kuris yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Kartu pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių.
31. Kaip minėta, kasacinis teismas taip pat laikosi nuosekliai nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo teismo išlaikymo praktikos apžvalga; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-329-916/2018; 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Atsakovas šiuo teismo posėdyje nurodė, kad išlaikymo vaikui neteikė. Taigi nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas per išlaikymo įsiskolinimo terminą kartu su atsakovu negyveno, faktiškai iki šiol vaikas gyvena su motina (ieškove). Atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie išlaikymo teikimą ieškovei. Ieškovė pateikė savo skaičiavimus, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti (kai atsakovas, gyvendamas skyriumi nuo vaiko, nepateikė teismui priešingų įrodymų, t. y. kad teikė išlaikymą), kad faktiškai susidarė 2638 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
32. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės: iš atsakovo N. K. priteistas nepilnamečio sūnaus K. K. laikinas išlaikymas po 316 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šios nutarties priėmimo dienos (2023 m. spalio 16 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos; 2) ieškovė J. K. paskirta nepilnamečiui vaikui K. K. priteisto laikino išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
33. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo yra vykdoma skubiai, 2023 m. spalio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinamos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
35. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
36. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. K. teikiama valstybės garantuojama 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba.
37. Už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo mokėtinas 218 Eur žyminis mokestis. Ieškinio reikalavimus patenkinus 100 proc, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo.
38. Patenkinus reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 66,96 Eur žyminio mokesčio išlaidų (248 x 12 x 3 proc. x 75 proc.). Patenkinus reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 59,35 Eur (2638 Eur x 3 proc. x 75 proc.). Iš viso iš atsakovo valstybės naudai priteistina 344,31 Eur (218 Eur +66,96 Eur +59,35 Eur ) žyminio mokesčio suma. (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
39. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2024-02-12 pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 264.58 Eur (du šimtai šešiasdešimt keturi Eur 58 ct). Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.
40. Nagrinėjamoje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 25,25 Eur. Šios išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovės J. K. ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnamečio vaiko K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina (ieškove) J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 248 Eur (du šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 638 Eur (du tūkstančius šešis šimtus trisdešimt aštuonis eurus) išlaikymo įsiskolinimo.
Paskirti vaikui K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja ieškovę J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Sprendimo dalį dėl periodinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Panaikinti 2023 m. spalio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
Priteisti iš atsakovo N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 344,31 Eur (tris šimtus keturiasdešimt keturis Eur, 31 cnt) žyminio mokesčio.
Išaiškinti atsakovui, kad priteistos į valstybės biudžetą žyminio mokesčio išlaidos mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 5660.
Priteisti iš atsakovo N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 264.58 Eur (du šimtus šešiasdešimt keturis Eur 58 cnt).antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Išaiškinti atsakovui, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Priteisti iš atsakovo N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 25,25 Eur (dvidešimt penkis Eur., 25 cnt.) išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu.
Išaiškinti atsakovui, kad išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.