Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-962-92/2012

Teisėjas Jeugenijušas Jaglinskis Teisminio proceso Nr. 1-15-1-00320-2011-7

2012 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. pripažintas kaltu pagal BK 135 str. 1 d. ir jis nubaustas laisvės atėmimu dvejiems metams dviem mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su neatlikta bausme, paskirta Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-10-18 nuosprendžiu, ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė su 3 MGL dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Taip pat iš A. T. priteista 1140,24 Lt civiliniam ieškovui Valstybinėms ligonių kasoms prie Sveikatos apsaugos ministerijos nukentėjusiojo gydymo išlaidoms padengti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. nuteistas už tai, kad jis sunkiai sutrikdė sveikatą o būtent:

2011 m. gegužės 15 d., apie 22.20 val., kieme prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė A. G. į petį ir nukentėjusiajam nukritus ir atsitrenkus į šaligatvį, buvo padarytas kairės pusės smilkinkaulio bei kaukolės pamato vidurinės daubos lūžis su galvos smegenų sumušimu, t. y. sunkiai sutrikdyta sveikata.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. T. neigia tyčia sužalojęs nukentėjusįjį, todėl prašo jo veiką perkvalifikuoti iš BK 135 str. 1 d. į BK 137 str. 1 d.

Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu asmens padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį ir jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką (BK 2 str. 3 d., 4 d.). Asmens kaltė darant nusikaltimą gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (BK 14 str.).

Esminis BK 135 str. 1 d. ir 137 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų atribojimo požymis yra skirtinga kaltės forma. BK 135 str. 1 d. numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tik tyčia, o BK 137 str. 1 d. numatytas nusikaltimas – dėl neatsargumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tais atvejais, kai kaltininkas, vartodamas smurtą prieš nukentėjusįjį, suvokė tokio savo veiksmo pavojingumą, numatė, kad dėl to nukentėjusiajam gali būti sutrikdyta sveikata, tačiau buvo abejingas tokios veikos galimiems padariniams, o nukentėjusysis, be tiesioginių smūgio padarinių, patiria ir kitų sužalojimų (pvz., krisdamas) ir dėl to sunkiai sutrikdoma jo sveikata, kaltininko veika kvalifikuojama kaip tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-854/2007, 2K-194/2008, 2K-368/2009). Įvertinus nuteistojo A. T. ir nukentėjusiojo A. G. parodymus, aišku, kad tarp jų buvo kilęs žodinis konfliktas, kurio metu nukentėjusysis stumtelėjo A. T., todėl pastarasis ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam, kuris praradęs pusiausvyrą nukrito ir susitrenkė galvą į šaligatvį. Pats nuteistasis neneigia to, kad norėjo suduoti smūgį nukentėjusiajam, todėl akivaizdu, kad jis savo veiksmais sąmoningai siekė smurtauti prieš nukentėjusįjį, dėl to nėra pagrindo A. T. suduoto smūgio traktuoti kaip gynybinio pobūdžio. Nors nuteistasis teigia, kad nesiekė suduoti stipriai, tačiau apklaustas ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad dėl girtumo jam nepavyko apskaičiuoti smūgio jėgos, be to, nuteistasis patvirtino suvokęs tai, kad nukentėjusysis A. G. buvo girtas, todėl A. T. turėjo numatyti, kad asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, nuo suduoto smūgio gali neišlaikyti pusiausvyros ir nugriūti. Taip pat nuteistasis parodė, kad jis nesuteikė pagalbos nukentėjusiajam, kai šis nugriuvo, o nuėjo namo, toks A. T. elgesys po smūgio sudavimo rodo jo abejingumą atliktų veiksmų pasekmėms. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių padarinių (sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšys ir, nors nuteistasis nenorėjo tokių padarinių, tačiau sąmoningai leido jiems kilti, t.y. buvo abejingas galimoms pasekmėms, todėl veikė netiesiogine tyčia. Priežastinį ryšį tarp nuteistojo veiksmų ir nukentėjusiajam padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo, be kita ko, patvirtina byloje esanti specialisto išvada. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nuteistąjį veikus netiesiogine tyčia.

Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra abejonių dėl to, kad nukentėjusiajam A. G. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nors pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje nukentėjusysis, teigdamas, jog kaukolė jam nebuvo lūžusi ir ligoninėje jis gulėjo vos dvi dienas, norėjo sumenkinti jam padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, tačiau tokius nukentėjusiojo parodymus paneigia byloje esanti specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad A. G. padarytas kairės pusės smilkinkaulio bei kaukolės pamato vidurinės daubos lūžis su galvos smegenų sumušimu, kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu, be to, specialisto išvadoje nurodyta, kad ligos istorijoje užfiksuota, jog A. G. ligoninėje gydytas nuo 2011-05-15 iki 2011-05-19. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti specialisto išvados teisingumu, todėl nesiremti specialisto išvada nėra pagrindo. Be kita ko, pats nuteistasis A. T. neginčija to, kad įvykio metu nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

BK 135 str. 1 d. sankcijoje yra numatyta, kad už nusikaltimo padarymą yra baudžiama laisvės atėmimu iki dešimties metų. Alternatyvių bausmės rūšių sankcijoje nėra numatyta. A. T. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi ir kad nusikaltimo padarymui įtakos turėjo nukentėjusiojo provokuojantis elgesys (BK 59 str. 1 d. 2 p., 6 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Atsižvelgiant į tai, kad padarytas sunkus nusikaltimas, įvertinus nuteistojo asmenybę (anksčiau baustas administracine tvarka, teistas, niekur nedirba), nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, konstatuotina, kad skiriant bausmę taikyti BK 54 str. 3 d. ar 62 str. arba atidėti paskirtos bausmės vykdymą (BK 75 str.) negalima, nes nėra įgyvendinamos minėtuose straipsniuose numatytos imperatyvios sąlygos. Nuteistajam skirti švelnesnės bausmės nesudaro pagrindo ir tai, jog jis su sugyventine augina du mažamečius vaikus, nes laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vaikais pasirūpins sugyventinė. BK 135 str. 1 d. numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra daugiau nei 5 metai. Nuosprendžiu nuteistasis nubaustas laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams, t.y. ženkliai mažesne bausme už sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, nepažeidžiant BK 61 str. nuostatų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino BK 54 str. numatytas ir kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, paskirta bausmė neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo A. T. apeliacinį skundą atmesti.