Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-46-486/2012Proceso Nr. 1-15-1-00320-2011-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.2.4.1; 2.1.7.4; 2.1.8; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.7; 2.3.4; 2.3.5; 2.3.6; 2.3.6.4.5

2012 m. rugpjūčio 22 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1979-03-27, Vilniuje, LR pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, turintis sugyventinę ir du vaikus, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1998-01-08 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 278 str. 1 d., 42 str (BK str. galiojo iki 2003-05-01);2001-06-14 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 3 d., 35 str. (BK str. galiojo iki 2003-05-01);2003-06-05 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 ir 2 d., 63 str. 1 d., 2010-10-18 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 259 str. 2 d. – skirta 3 MGL dydžio baudą,

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis 2011-05-15, apie 22.20 val., kieme prie namo adresu (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą kumščiu sudavė A. G. į petį ir nukentėjusiajam nukritus ir atsitrenkus į šaligatvį, buvo padarytas kairės pusės smilkinkaulio bei kaukolės pamato vidurinės daubos lūžis su galvos smegenų sumušimu, t. y. sunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais veiksmais A. T. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str. 1 d.

Kaltinamasis A. T. teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis 2011 m. gegužės mėnesį, tiksliai datos neatsimena, ėjo su sugyventine ir jos vaiku pro namą Užkiemio g. 17, Vilniuje. Tą dieną jis buvo išgėręs alaus. Jie pamatė pažįstamą A. G. su dar dviem draugais. Tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko žodinis konfliktas, dėl ko – negali pasakyti. Kaltinamojo sugyventinė ir du A. G. draugai stovėjo toliau ir nesikišo į konfliktą. A. T. pirmas pradėjo konfliktuoti, tada A. G. jį pastūmė. Atsakydamas kaltinamasis jam sudavė kumščiu į pečio sritį ir A. G. nukrito ant žemės bei galva pataikė į šaligatvio kelkraštį. Ikiteisminiame tyrime duotuose parodymuose konstatuota, kad kaltinamasis sudavė į veidą, tačiau teismo posėdyje jis teigia, kad į veidą nukentėjusiajam nesudavė, tik į peties sritį. Kad nukentėjusysis atsitrenks su galva krisdamas į šaligatvio kelkraštį negalėjo numatyti. Be to, jo smūgis kumščiu buvo nestiprus, jis nenorėjo, kad nukentėjusysis nukristų. Kaltinamasis po konflikto nuėjo namo. Jokios pagalbos jis nukentėjusiajam nepasiūlė, nes jis buvo su draugais. Be to, pats nukentėjusysis buvo girtas. Jis nematė, kad nukentėjusiajam būtų bėgęs kraujas. Vėliau kiti žmonės tai pasakė. Kaltinamasis teigė, kad šiuo metu nedirba. Iš Darbo biržos išmetė, nes atsisakė siūlomo darbo. Sugyventinė taip pat nedirba. Sugyventinės mama gyvena ir dirba Anglijoje, todėl jie gyvena jos bute. Kaltinamasis ir jo sugyventinė gyvena iš neoficialių pajamų, dar jiems padeda sugyventinės mama. Dėl pateikto civilinio ieškinio jis sutinka ir neprieštarauja jam.

Nukentėjusysis A. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis 2011 m. gegužės mėnesį, datos tiksliai nepamena, ėjo iš parduotuvės. Buvo girtas, todėl su kuo ėjo neatsimena. Prie namo (duomenys neskelbtini), tarp jo ir kaltinamojo įvyko žodinis konfliktas. Nežino, dėl ko. Pamena, kad kaltinamąjį pastūmė, paskui jis jam kumščiu sudavė į peties sritį. Nukentėjusysis, neišlaikęs pusiausvyros, kadangi buvo neblaivus, nukrito ir pataikė su galva ant šaligatvio kelkraščio. Po to kaltinamasis nuėjo. Nukentėjusysis atsisėdo, bet jam bėgo kraujas, todėl iškvietė greitąją pagalbą. Ligoninėje A. G. pragulėjo 2 dienas ir jis teigia, kad nieko ten jam nedarė, tik vieną injekciją gavo ir išleido namo. Nukentėjusysis dabar jaučiasi gerai, todėl civilinio ieškinio nereiškė. Ant A. T. nepyksta ir pretenzijų jam neturi.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. T. parodė, kad įvykio dieną jis kartu su nukentėjusiuoju A. G. ėjo iš parduotuvės. Jis ėjo priekyje, o A. G. jam iš paskos. Kodėl A. G. ėjo atsilikęs nežino, nes abu buvo girti. Be A. G. daugiau žmonių aplinkui nebuvo. Kai jis po 4 min. grįžo pažiūrėti, kur dingo A. G., jis gulėjo ant žemės, be sąmonės. Todėl I. V. iškvietė greitąją pagalbą.

Liudytoja I. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusįjį A. G. pažįsta, nes draugauja su jo mama. A. T. iki šio įvykio nepažinojo. Įvykio dieną ji buvo namuose (duomenys neskelbtini), ir žiūrėjo televizorių. Staiga išgirdo lauke triukšmą. Pro langą pamatė A. G. sėdintį ant žemės, o A. T. girtą stovintį šalia. Atėjusi į įvykio vietą paklausė, kas atsitiko, nes A. G. bėgo kraujas. Ji paskambino A. G. mamai, paskui iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. A. T. nieko nelaukęs nuėjo, kadangi paaiškinti nieko nesugebėjo.

Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės aiškios, kaltinamasis iš esmės jų neneigia, o kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai tik patvirtina A. T. pateiktų kaltinimų pagrįstumą:

1) tarnybiniais pranešimais užfiksuota, kad 2011-05-15 buvo sumuštas A. G., kuris po to buvo nuvežtas į Lazdynų ligoninę ir paguldydas į neurochirurginį skyrių (b.l. 5-7);

3) Teismo medicinos tarnybos išvada, kurioje nurodyta, kad A. G. padarytas kairės pusės smilkinkaulio bei kaukolės pamato vidurinės daubos lūžis su galvos smegenų sumušimu, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2011-05-15), paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 28-30);

4) savo parodymus kaltinamasis A. T. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 49-51).

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, yra pakankamas pagrindas išvadai daryti, kad A. T. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą.

Kaltinamasis teismo posėdyje neneigė sudavęs nukentėjusiajam vieną smūgį kumščiu į petį, po to pasišalino iš įvykio vietos, tačiau tvirtino, kad negalėjo numatyti tokių padarinių ir kad jo veiksmai sukels tokio sunkumo pasekmes. Nukentėjusysis teismo posėdyje patvirtino kaltinamojo nurodytas aplinkybes, teigdamas, jog prie namo (duomenys neskelbtini), tarp jo ir kaltinamojo įvyko žodinis konfliktas. A. G. kaltinamąjį pastūmė, o tas jam kumščiu sudavė į peties sritį. Nukentėjusysis, neišlaikęs pusiausvyros, kadangi buvo neblaivus, nukrito ir pataikė su galva ant šaligatvio kelkraščio. Liudytoja I. V. taip pat patvirtino, kad matė nukentėjusijį ir kaltinamąjį įvykio vietoje ir kaip liudytojas A. T. parodė, kad po įvykio A. G. buvo kruvinas, todėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba bei jis nuvežtas į ligoninę. Teismo medicinos tarnybos išvadoje nurodyta, kad A. G. buvo padarytas kairės pusės smilkinkaulio bei kaukolės pamato vidurinės daubos lūžis su galvos smegenų sumušimu, galimai aplinkybėse nurdytu laiku (2011-05-15), paveikus kietu buku daiktu (b.l. 28-30).

Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnyje numatytas sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju, jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju – nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Tyčia gali būti ir neapibrėžta, nekonkretizuota. Tais atvejais, kai kaltininkas pavartoja smurtą neapibrėžta (nekonkretizuota) tyčia padarinių atžvilgiu, atsakomybė jam iškyla už faktiškai padarytą žalą. Tokiu būdu, sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju jis atsako pagal BK 135 straipsnį, o nukentėjusiojo mirties atveju – už nužudymą.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis, užpuolęs nukentėjusįjį, tyčia smogdamas jam kumščiu į petį, suvokė, kad kelia pavojų jo sveikatai, numatė, kad gali sunkiai sutrikdyti jam sveikatą ir nors galimai nenorėjo sunkiai sužaloti nukentėjusiojo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti (netiesioginė tyčia). Tokie kaltinamojo veiksmai buvo valingi, sąmoningi bei uždrausti įstatymo. A. T. tyčia padarinių atžvilgiu buvo neapibrėžta ir nekonkretizuota, todėl jis turi atsakyti už faktiškai padarytą žalą – už sunkų nukentėjusiojo A. G. sveikatos sutrikdymą.

Kvalifikuojant veiką pagal BK 135 straipsnį, yra pripažįstamas tik būtinasis priežastinis ryšys, kuris nustatomas atsižvelgiant į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga pasekmei kilti ( be jos ši nekiltų), ar kilusi pasekmė buvo dėsningas (ne atsitiktinis) veikos rezultatas. Iš teismo posėdyje apklaustų nukentėjusiojo, liudytojų parodymų ir rašytinės bylos medžiagos matyti, kad po sumušimo nukentėjusiajam iš karto buvo kviečiama greitoji medicinos pagalba bei jis nuvežtas į ligoninę. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad tarp suduotų smūgių nukentėjusiajam ir atsiradusių padarinių nebuvo įsiterpęs joks veiksnys, galintis turėti lemiamos įtakos sužalojimo mastui, todėl laikytina, kad tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys ir jo veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį.

Nukentėjusysis neneigia, kad įvykio metu buvo girtas, todėl teismas sutinka su kaltinamojo gynėjo B. A. nuomone, kad buvo paties nukentėjusiojo provokuojantis elgesys kaltinamojo atžvilgiu, kurio metu jis pastūmė kaltinamąjį, o kaltinamasis atsakydamas sudavė smūgį nukentėjusiajam ir šis nukrito.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę.

A. T. padarė sunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 5 d.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis savo kaltę pripažino bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.) ir ta, kad kaltinamojo elgesiui įakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.), ką pripažino ir pats nukentėjusysis. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis A. T. baustas administracine tvarka, keturis kartus teistas, paskutinį kartą – 2010-10-18 Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme skirta 3 MGL bauda, jos nesumokėjo, turi du mažamežius vaikus su sugyventine, niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis yra pakankamai jauno amžiaus, yra jo atsakomybę dvi lengvinančios aplinkybės ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusįjį bei šis jam atleido ir jokių pretenzijų neturi.

Esant šioms aplinkybėms, teismo nuomone, A. T. turi būti paskirta vienintelė sankcijoje numatyta už šį nusikaltimą reali laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už bausmės vidurkį.

Jokių aplinkybių, leidžiančių A. T. atžvilgiu taikyti LR BK 54 str. 3 d. arba LR BK 62 str. ir paskirti švelnesnę nei sankcijoje numatytą bausmę, teismas nenustatė.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajam A. T. skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – naikintina (LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 6 p., b. l. 52).

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas 1140,24 Lt dydžio civilinis ieškinys už nukentėjusiojo A. G. gydymą tenkintinas visiškai, kadangi jis yra pagrįstas bylos medžiaga ir kaltinamasis iš esmės jį pripažįsta (LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d., b.l. 34-42,).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) 301 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308, 313 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. T. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 2 (dviejų) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės visiškai pridėti bausmę, paskirtą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-10-18 nuosprendžiu, ir skirti A. T. galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę su 3 MGL dydžio baudą, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. T. sulaikymo dienos.

A. T. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš A. T. civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 1140,24 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt litų 24 ct) nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 4 apylinkės teismą.