Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Nerijaus Meilučio, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas) ir Gyčio Večersko,

rašytinio proceso tvarka išna­grinėjusi nuteistojo A. T. (A. T.) skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. gegužės 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. T. nuteistas Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį 2 metams 2 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi pridėta dalis neatliktos bausmės pagal 2010 m. spalio 18 d. nuosprendį ir galutinė paskirta bausmė – 2 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo ir 3 MGL bauda. Bausmės pradžia – 2014 m. rugpjūčio 21 d., pabaiga – 2016 m. spalio 21 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 mėnesiai 26 dienos (skaičiuojant komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną).Komisija, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, įvertinusi so­cia­li­nio tyrimo išvadą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų vykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal OASys metodiką, nutarė taikyti A. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Marijampolės rajono apylinkės teismas, gavęs prokuroro skundą, 2016 m. birželio 21 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016 m. gegužės 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis A. T. skunde prašo peržiūrėti Marijampolės rajono apylinkės teismo nuos­pren­dį.Nuteistasis teigia, kad įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas prie­mo­nes, sumažino pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balą, mokosi vidurinėje mokyk­lo­je, buvo skatintas, dalyvavo įvairiose pataisos namų rengiamose programose. Nuteistojo teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad jis pasitaisė ir kad paskutinį kartą atlikinėjo bausmę prieš 12 metų, per tą laiko tarpą jis sukūrė šeimą – turi sugyventinę ir du nepil­na­me­čius vaikus. Prašo atsižvelgti į tai, jog šiuo metu bausmę atlieka už netyčini nusikaltimą, su­mažino savo nusikalstamumo riziką. Taip pat nuteistasis nurodo, kad teismas klaidingai vertino, jog jis būdamas pataisos įstaigoje nedirbo, tačiau jis nedirbo, kadangi pataisos įstaigoje neįmanoma dirbti ir mokytis vienu metu. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta. Nuteistojo A. T. skundas atmestinas.Nors nuteistasis skunde prašo peržiūrėti Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį, tačiau iš skundo turinio matyti, kad yra skundžiama Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartis, todėl teismas nagrinėja skundą dėl šios nutarties.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nu­ma­tyta, jog laisvės atėmimo bausmę pa­tai­sos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo indi­vi­dua­liame socia­li­nės reabilitacijos plane nu­ma­tytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pa­tai­sos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pa­tai­sos įstai­gos ir kurių nusikalstamo elge­sio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusi­kals­tamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lyg­ti­nai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klau­simą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įs­tai­gos ver­tin­tina nuteis­tojo nu­si­kals­tamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lin­g­vistinio aiš­ki­ni­mo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pa­žan­ga maži­nant nusikalstamo el­gesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo el­ge­sio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis lai­ky­sis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ap­svars­to nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabili­taci­jos prie­mo­nes ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nuro­dy­tą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima mo­ty­vuo­tą nutarimą taikyti nu­teis­ta­jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio pa­lei­di­mo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo spren­džiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos iš­vados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 str. 2 d.).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertini­mą naudojant „OASys“ metodiką nustatyta, kad A. T. priklauso vidutinės rizikos grupei (53 balai), todėl šiuo atveju būtina nustatyti nekeliančią jokių abejonių ir akivaizdžią nuteistojo pa­žangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.Nuteistasis A. T. bausmės atlikimo metu baustas drausmine nuobauda, buvo pa­reikštas papeikimas, nuobauda yra nebegaliojanti, vieną kartą buvo skatintas. Ir nors nuo­bauda šiuo metu negalioja, kolegija pažymi, jog kiekvienas bausmės atlikimo režimo rei­ka­la­vimų pažeidimas rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos na­mų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi.Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad A. T. du kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis nepasimokė iš padarytų klaidų ir pažeidinėjo lygtinio paleidimo sąlygas bei lygtinio paleidimo metu padarė naujus nusi­kal­ti­mus, todėl galima manyti, jog į priežiūrą ir apribojimus nuteistasis žiūri su netinkamomis nuos­­tatomis. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistojo galimybė oficialiai įsidarbinti maža, kadangi jis neturi legalaus darbo stažo, nuteistasis gali neturėti nuolatinio pajamų šal­tinio ir gali būti priklausomas nuo kitų asmenų, todėl ši aplinkybė, teismo nuomone, tik didin­tų pakartotinio nusikalstamumo riziką. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog nuteistasis priteisto ieškinio savanoriškai nedengia, pataisos namuose nėra aprūpintas darbu, pripažįsta, kad darė nusikaltimus dėl finansinių lėšų stygiaus, tačiau pinigų valdymą ir susidorojimą su skolomis neįvardija kaip problemų. Taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad vis dar egzistuoja nusikalstamo elgesio riziką didinantys (kriminogeniniai) veiksniai: ankstesni nu­si­kalstami veiksmai (ankstesni teistumai), gyvenimo stilius (nerūpestingas, rizikingas elge­sys) ir piktnaudžiavimas alkoholiu. Apeliantas skunde akcentuoja, jog jis pasitaisė, jo nusikalstamo elgesio rizikos verti­ni­mo rezultatas sumažėjo. Nepaisant to, nuteistojo elgesio esminiai pokyčiai, kurie mažintų jo nusikalstamo elgesio riziką nagrinėjamu atveju nėra pakankamai akivaizdūs. Bylos duo­me­nys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą A. T. vykdo, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo minimaliai (nuo 57 iki 53 balų), kas rodo, jog nuteistasis rodo polinkį stengtis taisytis teigiama linkme, tačiau vertinant šią aplinkybę su visomis kitomis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad A. T. daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, o pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra būtina sąlyga, norint nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti iš­va­dai, kad A. T. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteis­tojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų, teismo neįpareigoja priimti jam pa­lan­kų sprendimą. Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš dalies atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį pa­leidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Mari­jam­polės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. T. (A. T.) skundą atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.