- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-28
- Bylos Nr.
- eAS-733-525/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00838-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- J. B.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- M. B.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. B. (J. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. (J. B.) skundą atsakovui Vilniaus miesto administracijai (trečiasis asmuo – M. B. (M. B.) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo J. B. patikslinto skundo dalį dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2019 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. A30-1865/19 „Dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) suprojektavimo ir plano tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) panaikinimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2020 m. spalio 1 d. pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atlikti bet kokius veiksmus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą, esantį prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir Sklypas), suformuotą Įsakymu iki teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-2723-426/2020 įsiteisėjimo dienos.
Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, kad gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyrius (toliau – ir Skyrius) 2020 m. rugsėjo 23 d. raštą Nr. 49SF-2338- (14.49.104.) „Dėl susipažinimo su sprendimo projektu“ (toliau – ir Raštas). Kartu su Raštu Skyrius pateikė susipažinti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Žemės sklypą projektą. Pareiškėjas nurodė, kad Sklypo suformavimo teisėtumas yra nagrinėjamas šioje administacinėje byloje.
Pareiškėjas akcentavo, kad Rašte taip pat nurodyta, jog iki 2020 m. spalio 5 d. Skyrius ketina priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių į Sklypą atkūrimo. Pareiškėjo nuomone, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala – gali būti atkurtos nuosavybės teisės į Žemės sklypą tretiesiems asmenims, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 1 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Teismas, vadovaudamasis ABTĮ nuostatomis (70 str. 1 d. ir 3 d.) ir atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad, nors pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tačiau nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismas pažymėjo, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.
Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Raštas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, gali būti apskųstas teismui per 30 dienų nuo sužinojimo apie šio sprendimo turinį dienos. Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, kad pareiškėjas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.
III.
Pareiškėjas J. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atlikti bet kokius veiksmus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Žemės sklypą, suformuotą Įsakymu, iki teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. el3-2723-426/2020 įsiteisėjimo dienos.
Pareiškėjas iš esmės pakartoja prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pateiktame pirmosios instancijos teismui, argumentus. Papildomai pareiškėjas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nors ir pripažino, kad neigiamų pasekmių atsiradimo rizika reali, tačiau pareiškėjo prašymo netenkino.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo M. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad šioje administracinėje byloje klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo jau buvo sprendžiamas. Pareiškėjas pirminiame ir patikslintame skunde prašė uždrausti Skyriui vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą į Žemės sklypą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 16 d. nutartyje pasisakė, kad NŽT atžvilgiu pareiškėjas nepareiškė jokio materialaus reikalavimo, todėl, atsižvelgus į ginčo pobūdį, reikalavimo užtikrinimo priemonių negali prašyti taikyti pastarosios atžvilgiu. Spręsdamas šį klausimą pakartotinai, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartyje nurodė, kad šios nagrinėjamos bylos esminis dalykas – Įsakymo pagrįstumas ir teisėtumas, o pareiškėjas prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, įpareigojančią Skyrių imtis tam tikrų veiksmų (uždrausti atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą), t. y. instituciją, kuri nėra bylos dalyviu šioje byloje, jos atžvilgiu nėra reiškiami jokie reikalavimai, prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės dalykas nėra susijęs su šio skundo dalyku (reikalavimu, priimtu nagrinėti šioje byloje). Teismas pažymėjo, kad 2020 m. kovo 16 d. nutartyje dėl trūkumų šalinimo teismas pareiškėjui buvo išaiškinęs, jog prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi atitikti keliamo ginčo ribas. Taigi, pirmosios instancijos teismui toje pačioje byloje atskirose nutartyse du kartus išaiškinus, kad pareiškėjas negali prašyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones asmens, kuris nėra proceso dalyvis, atžvilgiu, pareiškėjas su analogišku prašymu į teismą kreipėsi jau trečią kartą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, kad būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas (-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas atskirajame skunde visiškai nepasisakė dėl skundžiamos nutarties motyvų, o tik pakartojo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pateiktame pirmosios instancijos teismui, argumentus
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog neigiamų pasekmių atsiradimo rizika yra reali ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tik išaiškino, kad jei ateityje priimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjo vertinimu būtų neteisėtas, tai pareiškėjas turės teisę jį apskųsti teismui, tačiau skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, kad sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui gali sukelti neigiamų pasekmių.
Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškina, kad pareiškėjas nutyli, jog nuosavybės teisės į Žemės sklypą bus atkurtos ne tik trečiajam suinteresuotam asmeniui M. B., bet ir jam pačiam. Iš sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo projekto, pridėto prie pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, matyti, kad pareiškėjui žemės sklype, kurio suformavimą jis ginčija, planuojama atkurti 0,1755 ha iš 0,2340 ha, t. y. 75 proc. viso žemės sklypo. Todėl, trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjo teiginiai, kad priėmus sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo bus pažeistos jo teisės, yra nepagrįsti. Priešingai, NŽT priėmus sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pareiškėjui bus atkurtos nuosavybės teisės į žemės plotą prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame iki tol joks žemės sklypas suformuotas nebuvo.
Atsakovas Administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
Administracija teigia, kad pareiškėjui nepagrindus ir neįrodžius, kad nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, toks pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemone laikytinas aiškiai nemotyvuotu ir nepagrįstu ir negali būti tenkinamas, kadangi neatitiktų ne tik įstatymo leidėjo ir teismų praktikoje numatytų sąlygų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui, tačiau neatitiktų ir reikalavimo užtikrinimo priemonių esmės bei tikslų ir neleistinai pastatytų pareiškėją į tokią padėtį, kai iš esmės yra tenkinami pareiškėjo reikalavimai net bylos neišnagrinėjus iš esmės.
Administracija akcentuoja, kad pareiškėjas prašo reikalavimo užtikrinimo priemones taikyti net ne atsakovo (Administracijos) atžvilgiu, tačiau kitos institucijos, kuri šioje administracinėje byloje netgi nedalyvauja – NŽT atžvilgiu. Administracijos nuomone, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas institucijų, kurioms nėra reiškiami jokie reikalavimai ir kurios netgi nedalyvauja byloje ir negali pasisakyti dėl prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, atžvilgiu, yra negalimas, kadangi tokiu būdu ne tik, kad būtų peržengiamos šios administracinės bylos nagrinėjimo ribos, tačiau būtų pažeisti ir pastarojo subjekto, kurio sprendimai šioje administracinėje byloje nėra ginčijami, teisės ir teisėti interesai.
Administracija nurodo, kad, pareiškėjui šioje byloje nepareiškus jokių reikalavimų NŽT atžvilgiu, reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymas NŽT atžvilgiu, t. y. uždraudžiant atlikti bet kokius veiksmus nuosavybės teisių atkūrimo procese, yra negalimas. Be to, Administracija atkreipia dėmesį į tai, kad NŽT jau gali būti priėmusi sprendimą, kurio prašomomis taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonėmis siekia išvengti pareiškėjas, nes NŽT nurodė, kad sprendimą priims iki 2020 m. spalio 5 d.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo pareiškėjo J. B. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atlikti bet kokius veiksmus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą, esantį prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, suformuotą Įsakymu iki teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-2723-426/2020.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino.
Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam kils žala. Be to, pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog neigiamų pasekmių atsiradimo rizika reali.
Teisėjų kolegija nurodo, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (uždrausti atlikti bet kokius veiksmus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Žemės sklypą, suformuotą Įsakymu, iki teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-2723-426/2020), reikalingumą taikyti šią reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindžia tuo, kad jam gali būti padaryta neatitaisoma didelė žala.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių (pareiškėjas iš esmės nurodė tik bendro pobūdžio frazę, kad jam kils neatitaisoma didėlė žala), kurios patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų (finansinių) pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012, 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-651-261/2020).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012; 2017 m. liepos 26 d. nutartis administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-651-261/2020).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas nepagrindė, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones. Aplinkybė, kad, pareiškėjo nuomone, jis patirs didelę žalą, savaime nesudaro pagrindo taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, kadangi ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones siejamas su reikalavimo tikėtinai pagrįsti reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus jo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Įvertinusi pareiškėjo išdėstytų argumentų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nepagrindė, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atlikti bet kokius veiksmus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Žemės sklypą, suformuotą Įsakymu, iki teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-2723-426/2020.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. B. (J. B.) atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.