Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Atsiliepimas

6. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkas ir pretendentas atkurti nuosavybės teises į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusių savininkų B. ir J. B. nuosavybės teise valdytą žemę, į kurią patenka ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namų valdos žemės sklypas. Kartu su juo atkurti nuosavybės teises į žemę pretenduoja ir M. B.. Abu pretendentai yra pateikę tinkamus prašymus.

8. Atsakovas paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 2002 m. kovo 28 d. priėmė sprendimą Nr. 674V „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto tvirtinimo“, kuriuo patvirtino (duomenys neskelbtini) individualios namų valdos 0,6750 ha žemės sklypo ribas. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius (toliau – ir Žemėtvarkos skyrius) 2005 m. kreipėsi į Administraciją ir nurodė, kad yra du pretendentai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, paprašė suformuoti ne tik naudojamos namų valdos žemės sklypą, tačiau atskirame žemės sklype taip pat suformuoti ir likusią natūra grąžintiną žemę. Administracija 2007 m. kovo 28 d. priėmė įsakymą, kuriuo 2002 m. kovo 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos sprendimą pripažino netekusiu galios ir vietoje nustatyto 0,6750 ha ploto nustatė 0,3861 ha namų valdos plotą.

9. Atsakovas pažymėjo, kad NŽT Vilniaus skyrius 2014 m. sausio 7 d. suformavo žemės sklypą ir patvirtino šio sklypo kadastro duomenų bylą, atkūrė J. B. nuosavybės teises į 0,3861 ha žemės, grąžinant natūra naudojamą 0,3861 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Atsiliepimas

11. Atsakovas nurodė, kad Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2019 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. A30-1865/19 suprojektuotas laisvoje natūra grąžinamoje kitos paskirties žemėje sklypas (duomenys neskelbtini) (ne namų valdos) ir patvirtintas šio žemės sklypo planas. Įsakymas 2019 m. gruodžio 16 d. perduotas NŽT. Pareiškėjas NŽT 2020 m. vasario 3 d. raštu buvo kviestas susipažinti su grąžintino natūra žemės sklypo plotu, vieta, ribomis. Nesutikdamas su Įsakymu, pareiškėjas kreipėsi į teismą.

12. Atsakovas pažymėjo, kad nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį po okupacijos nekilnojamąjį turtą reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas). Atsakovas teigė, kad nagrinėjamu atveju nesupranta skundo teiginių, susijusių su valstybės išperkama iš piliečių žeme, kadangi skundžiamu Įsakymu suprojektuotas natūra grąžintinas žemės sklypas, o ne išperkami iš piliečių žemės sklypai. Šiuo metu Administracijoje rengiamas įsakymo projektas dėl žemės sklypo suprojektavimo prie naudojamų pastatų, taip pat likusio laisvoje natūra grąžinamoje žemėje sklypo suformavimo įsakymo projektas. Suformuotas žemės sklypas prie naudojamų pastatų bus grąžinamas natūra pastatų savininkui (pareiškėjui). Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. kovo 28 d. sprendimas Nr. 674V, kuriuo pareiškėjas grindžia skundą, netekęs galios ir neaktualus, šiuo atveju neturi jokios teisinės reikšmės.

Atsiliepimas

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. B. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo pritarė atsakovo atsiliepime į skundą nurodytai pozicijai, jog pareiškėjas, prašydamas panaikinti Įsakymą, nepagrįstai remiasi Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Skundžiamu Įsakymu suformuotas žemės sklypas neužimtas pastatais, statiniais ar įrenginiais. Dėl žemės sklypo dydžio, reikalingo šalia esančiam bei pareiškėjui priklausančiam gyvenamajam namui ir ūkio pastatui eksploatuoti, VAAT ir LVAT jau pasisakė kitoje administracinėje byloje priimtuose sprendimuose. Žemės sklypas skundžiamu Įsakymu buvo suformuotas natūra grąžinti pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui, o ne valstybei išpirkti, todėl Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas šiuo atveju netaikytinas.

16. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjas, pasisakydamas dėl žemės sklypo, skirto namų valdai, dydžio, remiasi negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 674V „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto tvirtinimo“, kadangi šis sprendimas buvo panaikintas Administracijos direktoriaus 2007 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. 30-620 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ 4 punktu. Tarp jo ir pareiškėjo kilęs ginčas dėl prie pareiškėjo statinių formuotino žemės sklypo dydžio buvo galutinai išspręstas neseniai pasibaigusioje administracinėje byloje (VAAT 2017 m. gegužės 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-1333-642/2017, LVAT 2019 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-304-525/2019, LVAT 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eP-69-415/2019).

Atsiliepimas

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad net jei pareiškėjas įrodys, jog statiniams eksploatuoti turi būti suformuotas didesnis nei 0,2 ha ploto žemės sklypas, tai namų valdos žemės sklypas galės būti padidintas kito atkūrimui formuojamo žemės sklypo, schemoje pažymėto „Apie 1 960 kv. m ploto natūra grąžintinas žemės sklypas“, sąskaita. Atsižvelgiant į tai, reikalavimas dėl Įsakymo panaikinimo laikytinas nepagrįstu, nes šiuo Įsakymu suformuotas žemės sklypas netrukdo pareiškėjui suformuoti ir grąžinti iki 0,3 ha dydžio žemės sklypą statinių eksploatavimui.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad remiantis atsakovo pateikta preliminaria žemės sklypo schema, neįskaitant skundžiamu Įsakymu suformuoto žemės sklypo, prie pareiškėjo statinių yra dar 3 960 kv. m (2 000 kv. m + 1 960 kv. m) grąžintinos žemės. Net ir tuo atveju, jei bus nustatyta, kad pareiškėjui prie statinių turi būti suformuotas maksimalaus 0,3 ha dydžio žemės sklypas, tai esamos žemės užteks tokiam sklypui suformuoti ir dar liks 0,0960 ha kitam, pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui natūra grąžintinam, žemės sklypui suformuoti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reiškiamas reikalavimas panaikinti Įsakymą dėl to, jog juo suformuotas žemės sklypas gali sutrukdyti suformuoti žemės sklypą pareiškėjo statiniams eksploatuoti, nepagrįstas.

Atsiliepimas

28. Pareiškėjas nurodo, kad nesupranta teismo argumentų, jog žemės sklypas buvo suformuotas ne valstybei išpirkti, kadangi apie jo išpirkimą nebuvo kalbama nei skunde, nei atsiliepimuose į skundus, tačiau pareiškėjas yra įsitikinęs, jog toks sklypas negalėjo būti formuojamas namų valdos sklypo užimtoje žemėje. Tokią jo poziciją papildomai pagrindžia Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir ŽRĮ) 9 straipsnio 3 dalis.

Atsiliepimas

31. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

32. Atsakovas atsiliepimą grindžia aplinkybėmis, nurodytomis pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą. Administracija papildomai pažymi, kad šio ginčo kontekste atsirado naujų su ginču susijusių faktinių aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teismui. Administracijos direktoriaus pavaduotojos 2021 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 30-2567/21 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ nustatyta, kad pradedamas rengti apie 595 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – suformuoti naudojamą žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Žemės tvarkymo ir administravimo skyriui pavesta parengti nurodyto projekto rengimo reikalavimus ir nustatyta tvarka kreiptis į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl projekto rengimo reikalavimų pateikimo. Atsakovas prideda šį įsakymą kartu su jo aiškinamuoju raštu, kuriame išsamiai paaiškinamas formuojamo žemės sklypo dydžio apskaičiavimas, taip pat pateikiama ir preliminari žemės sklypo (duomenys neskelbtini) schema. Iš pridedamos schemos matomos formuojamo namų valdos (duomenys neskelbtini) sklypo ribos, kurios nekerta gretimų žemės sklypų ribų. Šie dokumentai nebuvo ir negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, kadangi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu jie neegzistavo. Atsižvelgiant į tai, šie dokumentai gali būti priimti apeliacinės instancijos teismo, jie gali būti reikšmingi nagrinėjamai bylai, kadangi paneigia pareiškėjo poziciją byloje, kad formuojamas namų valdos žemės sklypas persidengs su kokiais nors kitais sklypais. Tokie dokumentai turėtų padėti apeliacinės instancijos teismui teisingai išnagrinėti šią administracinę bylą.

33. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertino pareiškėjo nurodomus argumentus dėl tariamai besidengiančių sklypų ir nustatė, jog pareiškėjui statiniams eksploatuoti sklypas gali būti suformuotas tik ne didesnis nei 0,3 ha ir tik nustačius, jog jis tokį plotą naudoja statiniams eksploatuoti. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikti jokie įrodymai ir argumentai, kad pareiškėjui turės būti formuojamas toks sklypas, kuris „dengtųsi“ su jau suformuotu sklypu nuosavybės teisių atkūrimo procedūroje. Faktiškai formuojamas namų valdos žemės sklypas nesidengs su kitais sklypais. Tačiau šios administracinės bylos dalyku ir nėra pareiškėjo norimos namų valdos suformavimo klausimas, šios administracinės bylos dalykas yra būtent Įsakymo teisėtumo klausimas.

Atsiliepimas

35. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas argumentu, jog jis gali pasirinkti namų valdos sklypo vietą, nesirėmė pirmosios instancijos teisme, todėl tai yra naujas argumentas, kuris nebuvo įvertintas pirmosios instancijos teismo. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas galbūt peržengė skundu suformuotos šios administracinės bylos ribas, keldamas naujus faktinius ir teisinius klausimus dėl Įsakymo teisėtumo. Šis pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas apskritai neturėtų būti vertinamas. Tačiau pareiškėjo pozicija apie jo diskreciją pasirinkti namų valdos vietą, yra niekuo nepagrįsta, o be to, net ir nesudaranti pagrindo abejoti Įsakymo teisėtumu, kadangi šios administracinės bylos dalyku yra ne namų valdos sklypo formavimo klausimas, o Įsakymo teisėtumo klausimas.

36. Atsakovo teigimu, remiantis Žemės reformos įstatyme pateikiamomis sąvokomis ir reglamentavimu, namų valdos žemės sklypas yra siejamas su nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu ir namų valdai naudojamu žemės sklypu. Todėl vien tai, kad pareiškėjas turi teisę formuoti namų valdos sklypą, savaime nereiškia, jog toks sklypas gali būti formuojamas bet kur – pati namų valdos esmė sako, kad toks sklypas gali būti formuojamas ten, kur yra statiniai, tiksliau – nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas (ŽRĮ 9 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad į Įsakymu suprojektuotą sklypą jokie pareiškėjo statiniai nepatenka, todėl lieka neaišku, kuo remdamasis pareiškėjas laiko, kad namų valda gali būti formuojama šiame Įsakymu suprojektuotame sklype, t. y. ne ten, kur faktiškai yra pareiškėjui priklausantys statiniai (gyvenamasis namas).

37. Atsakovas pažymi, kad su atsiliepimu pateikta preliminari žemės sklypo (duomenys neskelbtini) schema patvirtina, kad namų valdos žemės sklypui suformuoti pakanka žemės. Taigi nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo pozicija, kad jis turi diskreciją pasirinkti namų valdos sklypo vietą. Įstatymo formuluotės aiškiai suponuoja išvadą, kad namų valdos sklypas galimas ten, kur yra gyvenamasis namas, o ne kokioje nors kitoje vietoje. Toks sklypas formuojamas būtent statiniams eksploatuoti. Be to, ir pats pareiškėjas nepateikė jokios konkrečios teisės akto nuostatos, suteikiančios jam diskrecijos teisę pasirinkti formuoti namų valdos žemės sklypą kitoje vietoje, nei faktiškai yra statiniai, kuriems namų valdos žemės sklypas būtų formuojamas.

38. Trečiasis suinteresuotas asmuo M. B. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

Atsiliepimas

40. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad skundžiamu Įsakymu žemės sklypas buvo suformuotas žemėje, kuri anksčiau nepateko į pareiškėjo 0,3861 ha žemės sklypą, t. y. Įsakymu žemės sklypas buvo suformuotas vietoje, kurioje iki tol jokie kiti žemės sklypai nebuvo suformuoti ir ši žemė nei pareiškėjo, nei ko nors kito naudojama nebuvo. Aplinkybę, kad Įsakymu suformuotas žemės sklypas yra laisvoje ir nenaudojamoje valstybinėje žemėje, patvirtina ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2019 m. rugpjūčio 29 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-721-(14.49.74.), kuris buvo surašytas atlikus patikrinimą pagal paties pareiškėjo prašymą.

41. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 674V, kadangi jis buvo panaikintas Administracijos direktoriaus 2007 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 30-620 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ 4 punktu. Be to, pareiškėjo minimas sprendimas neįrodo fakto, kad pareiškėjas naudoja tokio dydžio (0,6750 ha) namų valdą. NŽT Vilniaus miesto skyriui 2019 m. atlikus patikrinimą, buvo nustatyta, kad bent jau tas, netoli pareiškėjo statinių esantis, žemės sklypo plotas, kuriame skundžiamu Įsakymu buvo suformuotas žemės sklypas, nėra užimtas jokiais statiniais, o yra tik apaugęs medžiais.

Atsiliepimas

43. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad sprendime teismas konstatavo, jog, kaip nurodo atsakovas, šiuo metu Administracijoje rengiamas įsakymo projektas dėl žemės sklypo suprojektavimo prie naudojamų pastatų, taip pat likusio laisvoje natūra grąžinamoje žemėje sklypo suformavimo įsakymo projektas. Suformuotas žemės sklypas prie naudojamų pastatų bus grąžinamas natūra pastatų savininkui (pareiškėjui). Šie veiksmai, nors yra naudingi tik pareiškėjui, buvo pradėti vykdyti tik po to, kai atitinkamus prašymus pateikė trečiasis suinteresuotas asmuo, norėdamas greičiau užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Tuo tarpu pats pareiškėjas, skųsdamasis teisių ir interesų pažeidimu, jokios iniciatyvos dėl žemės sklypo prie savo statinių suformavimo neparodė.