- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-16
- Bylos Nr.
- eI-1333-643/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolita Rasiukevičienė, Margarita Stambrauskaitė, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- M. B.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui
- Trečiasis asmuo
- J. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,
atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atstovei – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vyriausiajai specialistei S. N.,
trečiojo suinteresuotojo asmens J. B. (J. B.) atstovams – advokatei N. S. ir J. B. sūnui L. B. (L. B.),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. skundą dėl sprendimų panaikinimo atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo J. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
M. B. (toliau – pareiškėjas), atstovaujamas advokato V. B., 2016 m. spalio 18 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus miesto skyriaus (toliau – NŽT Vilniaus skyrius) 2014 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. 49-SK-(14.49.109.)-8 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“ (toliau – 2014 m. sausio 7 d. sprendimas) ir NŽT 2014 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. 49S-2 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. B.“ (toliau – Atkūrimo sprendimas).
Pareiškėjas skundu nurodo, kad 2014 m. sausio 7 d. sprendimu suformuotas žemės sklypas ir patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Inžinerinė geodezija“ vykdytojos K. S. 2006 m. lapkričio 29 d. parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylą. Atkūrimo sprendimu atkurtos nuosavybės teises į piliečiui J. B. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,3861 ha žemės, grąžinat natūra naudojamą 0,3861 ha (vertė 79 343,55 Lt) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo žemės sklypas). Pareiškėjo įsitikinimu, skundžiami sprendimai yra neteisėti, nepagrįsti, priimti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
Pareiškėjas nurodo, kad jis kartu su ginčo žemės sklypo savininku J. B. yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į žemę, šalia ginčo žemės sklypo esančiame sklype, kuris nėra suformuotas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – Kadastro įstatymas) 7 straipsnio 4 dalimi sklypo formavimas laikomas baigtu, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Šiuo atveju 2006 metais tikslinant ginčo žemės sklypo kadastro duomenis, nebuvo atsižvelgta į 1983 m. balandžio 18 d. suformuotą žemės sklypo planą.
UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialas „Inžinerinė geodezija“ 2006 m. lapkričio 29 d. atliko žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir nustatė šio sklypo plotą – 3861 kv. m (0,3861 ha) bei ribas. Šis planas buvo patikrintas NŽT Vilniaus skyriaus vyr. specialistės (duomenys neskelbtini) ir 2007 m. gegužės 15 d. suderintas su skyriaus vedėja I. U., o taip pat patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybės administracija) direktoriaus 2007 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 30-620 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ (toliau – Savivaldybės įsakymas).
Skundžiamu 2014 m. sausio 7 d. sprendimu suformuotas ginčo žemės sklypas ir patvirtinti šio sklypo kadastro duomenys nustatyti būtent pagal 2006 m. lapkričio 29 d. parengtą ginčo žemės sklypo planą ir kadastro duomenų bylą. Pasak pareiškėjo, iš ginčo žemės sklypo planų, parengtų 1983 m. ir 2006 m., vizualiai matyti, kad ginčo žemės sklypo riba yra pakitusi, t. y. apie 6 m perkelta į žemės sklypo pusę, į kurią pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teisę. Pareiškėjo manymu, J. B. žemės sklypas neteisėtai padidėjo, o pareiškėjo teisės į kaimyninį žemės sklypą atitinkamai sumažėjo. Tai, kad riba yra perkelta, patvirtina, jog 1983 metais parengtame plane riba tarp šių žemės sklypų buvo paženklinta šalia statinio, plane pažymėto ženklu lYl/p, o 2006 metais parengtame plane ši riba paženklinta gerokai toliau už šio pastato į pareiškėjo pretenduojamą žemės sklypo pusę.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, kad žemės sklypo ploto pasikeitimai, atlikus tikslesnius kadastrinius matavimus yra leistini tik su sąlyga, jei dėl to nesikeičia žemės sklypo ribos (konfigūracija). Mano, kad nagrinėjamu atveju, buvo pažeista Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – Žemės reformos įstatymas) 21 straipsnio 3 dalies imperatyvi nuostata, nes 2006 m. lapkričio 29 d. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialui „Inžinerinė geodezija“ atlikus tikslesnius kadastrinius matavimus, Žemės sklypo riba, lyginant su 1983 metų žemės sklypo planu, buvo pakeista. Skunde pareiškėjas taip pat nurodo, kad skundžiamu Atkūrimo sprendimu buvo pažeistos tuo metu galiojusios Žemės reformos įstatymo bei Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos (šiuo metu ši tvarka vadinasi – Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau – Taisyklės)), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (toliau – Nutarimas Nr. 260), nuostatos. Remiantis Taisyklių 6 dalimi, pasak pareiškėjo, žemės sklypo plotas galėjo būti padidinamas, bet negalėjo būti didesnis kaip atitinkamai 0,2 hektaro ir 0,3 hektaro kiekvienam gyvenamojo namo bendraturčiui. Šiuo atveju J. B. – vieninteliam gyvenamojo namo bendraturčiui, Atkūrimo sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į beveik dvigubai didesnį nei pagal galiojančius teisės aktus leista ginčo žemės sklypo plotą t. y. į 0,3861 ha, tačiau dėl to nebuvo priimtas atskiras NŽT vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimas. Pareiškėjas mano, kad neįvykdžius minėtuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, J. B. nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą buvo atkurtos nepagrįstai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skundo argumentus, prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad negalima situacija, kad nuosavybės teisės natūra būtų atkurtos tik vienam iš pretendentų, nes tiek pareiškėjas, tiek ir J. B. turi tokią teisę.
Atsiliepimas
Atsakovas NŽT Vilniaus skyrius, atstovaujantis taip pat ir atsakovę NŽT, 2016 m. gruodžio 8 d. atsiliepime nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybė taip pat privalo vadovautis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) nuostatomis bei Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka). Paaiškina, kad Vilniaus miesto meras 2004 m. vasario 19 d. raštu informavo, kad yra suformuotas namų valdos sklypas, o likusi buvusių savininkų minėtu adresu turėta žemė patenka į miško plotą (valstybės išperkamą žemę), todėl pareiškėjui negali būti grąžinama žemė natūra. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad minėtas mero raštas buvo nustatyta tvarka ginčytas. Paaiškinama, kad visi statiniai ginčo žemės sklype priklauso J. B., todėl jam pagrįstai buvo atkurtos nuosavybės teisės į namų valdos žemės sklypą pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Nurodo, kad neturi pagrindo abejoti Savivaldybės administracijos kompetencija, suformuojant tam tikro dydžio naudojamą namų valdos sklypą.
NŽT Vilniaus skyrius, atstovaudamas ir NŽT, 2017 m. vasario 22 d. pateikė teismui kitą atsiliepimą į pareiškėjo skundą, nurodydamas, kad su skundu sutinka. Šiuo atsiliepimu prašoma pareiškėjo skundą tenkinti.
Šalies argumentai
Paaiškina, kad J. B. 1991 m. spalio 28 d. pateikė prašymą tuometei Vilniaus miesto valdybai, kuriuo prašė atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų B. ir J. B. turėtą žemę (duomenys neskelbtini). J. B. 2000 m. liepos 25 d. pateikė prašymą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui (toliau – Žemėtvarkos skyrius), kuriame nurodė pageidaujamą nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdą – namų valdai. Žemėtvarkos skyrius parengė 2003 m. rugpjūčio 29 d. pažymą, kuria nustatė, kad J. B. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 1,0251 ha buvusių savininkų B. ir J. B. turėtą žemę (duomenys neskelbtini). I. V. B. (pareiškėjo senelė) 2000 metais pateikė prašymą Žemėtvarkos skyriui, kuriame nurodė pageidaujamą nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdą – individualiai statybai. Žemėtvarkos skyrius parengė pažymą, kuria nustatė, kad I. V. B. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,3417 ha buvusių savininkų B. ir J. B. turėtą žemę (duomenys neskelbtini).
Nurodo, kad remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis J. B. nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Savivaldybės įsakymu nustatyti 3861 kv. m ploto namų valdos žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys. NŽT Vilniaus skyriaus 2014 m. sausio 7 d. sprendimu suformuotas ginčo žemės sklypas ir patvirtinti šio žemės sklypo kadastro duomenys, nustatyti pagal UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Inžinerinė geodezija“ vykdytojos K. S. 2016 m. lapkričio 29 d. parengtą ginčo žemės sklypo kadastro duomenų bylą. NŽT Atkūrimo sprendimu J. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra naudojamą ginčo žemės sklypą.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepime sutinka su pareiškėjo skunde nurodomais argumentais, kad pažeidus Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies ir 21 straipsnio 3 dalies nuostatas ginčijamais sprendimais J. B. buvo neteisėtai suformuotas ir atkurtas 3861 kv. m ploto namų valdos ginčo žemės sklypas. Nurodo, kad Atkūrimo sprendimu atkūrus nuosavybės teises J. B. į 3861 kv. m ploto ginčo žemės sklypą, t. y. atkūrus nuosavybės teises į didesnį plotą nei (duomenys neskelbtini) mieste leidžiamą 3000 kv. m namų valdos plotą, NŽT pažeidė imperatyvias Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio, Taisyklių 5 punkto ir Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas.
Nurodo, kad Žemėtvarkos skyrius 2003 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. 31/03/17-2175 „Dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo pil. J. B., I. V. B.“ kreipėsi į Savivaldybės administraciją su prašymu nustatyti, ar buvusių savininkų iki 1940 m. nacionalizacijos turėta žemė (duomenys neskelbtini), nėra priskirta valstybės išperkamai žemei ir esant galimybei suformuoti natūra grąžinamą žemės sklypą. Vilniaus miesto savivaldybės meras 2004 m. vasario 19 d. raštu Nr. 51-240-(3.6) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suformavimo nuosavybės teisių atkūrimui ir grąžinimui natūra“ informavo Žemėtvarkos skyrių, kad dalis buvusių savininkų iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės yra priskirta valstybės išperkamai žemei, o „likusioje kartografuoto žemės sklypo dalyje prie nuosavybės teise priklausančių namų valdos statinių (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės valdybos 2002-03-28 sprendimu Nr. 674V suformuotas 6750 kv. m žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui ir grąžinimui natūra“. Žemėtvarkos skyrius 2005 m. sausio 21 d. raštu Nr. 31/05/17-275 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002-03-28 sprendimo Nr. 674V „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto tvirtinimo“ peržiūrėjimo“ atsižvelgdamas į tai, kad yra 2 pretendentai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusių savininkų B. ir J. B. turėtą žemę, kurie nori turėtą žemę susigrąžinti natūra, prašė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos suformuoti J. B. namų valdos žemės sklypą, o likusią natūra grąžintiną žemę suformuoti atskirame žemės sklype, tačiau Savivaldybės įsakymu buvo nustatyti tik namų valdos ginčo žemės sklypo kadastro duomenys (plotas ir ribos). Atsiliepime atsakovai nurodo, kad teisės aktai diskreciją nustatyti namų valdos žemės sklypų ribas ir plotą suteikia savivaldybės administracijų direktoriui, todėl NŽT turėjo pakartotinai kreiptis į Savivaldybės administraciją, kad Žemės sklypas būtų performuotas į namų valdos žemės sklypą ir natūra grąžintiną sklypą, nes atkūrus nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą tik J. B. buvo pažeistos kitos pretendentės I. V. B.(teisių perėmėjas – pareiškėjas) teisės į nuosavybės teisių atkūrimą.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovų atstovė su skundu sutiko ir prašė jį tenkinti. Pažymėjo, kad šioje nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra ne vienas, o du pretendentai, kurie abu buvo išreiškę valią, kad žemė būtų grąžinta natūra. Pripažįsta, kad skundžiami sprendimai yra neteisėti, nes J. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės į didesnį nei 0,3 ha žemės sklypo plotą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo J. B. atsiliepimu prašo skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų, kad jis yra pretendentas į nuosavybės teisių atkūrimą nagrinėjamoje administracinėje byloje. Pasak jo, priešingai nei teigia pareiškėjas, ginčo žemės sklypas priklausė tik B. B.. Šią aplinkybę įrodo pateikiamas 1938 m. mokamasis reikalavimas sumokėti valstybinį žemės mokestį už 1938 metus. Šis dokumentas yra išrašytas B. B. vardu (t. y. buvusio savininko vardu). Paaiškina, kad B. B. visą savo turtą 1976 m. testamentu paliko jam. Faktą, kad sklypas priklausė tik B. B. patvirtina ir I. V. B. savo 2003 m. kovo 23 d. ir 2012 m. gegužės 28 d. raštuose.
Nurodo, kad visi dokumentai buvo pateikti laiku, o namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byloje yra nurodytas 3 861 kv. m naudojamas plotas, todėl formuojant sklypą teisės aktų nuostatos nebuvo pažeistos. Mano, kad iš pareiškėjo skundo turinio nėra aišku, kokiomis techninėmis priemonėmis pareiškėjas „vizualiai“ nustatė savo teisių pažeidimą. Ginčo žemės sklypo plotas, jo išmatavimai nesikeitė nuo pat 1949 metų. Atkreipia dėmesį, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. kovo 28 d. sprendimą buvo suformuotas 6750 kv. m žemės sklypas, kuris vėlesniais administraciniais aktais dėl nesuprantamų priežasčių buvo sumažintas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovai palaikė savo atsiliepimo argumentus ir prašė skundą atmesti. Advokatė atkreipė dėmesį, kad Savivaldybės įsakymas yra galiojantis ir byloje neginčijamas, todėl šio įsakymo pagrindu priimti skundžiami sprendimai yra teisėti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro NŽT Vilniaus skyriaus 2014 m. sausio 7 d. sprendimo ir NŽT 2014 m. sausio 9 d. Atkūrimo sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas. Teismas turi nustatyti, ar nagrinėjamu atveju, priimant skundžiamus sprendimus, nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar skundžiamus sprendimus priėmę subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar priimti sprendimai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių juos priėmusios institucijos buvo įsteigtos ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas yra 2014 m. spalio 9 d. mirusios I. V. B. įstatyminis paveldėtojas (t. I, b. l. 23–24). I. V. B. 2000 metais Žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą atkurti nuosavybės teisę į buvusių savininkų J. ir B. B. 1,3668 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) (toliau – buvusių savininkų žemės valda), pageidautas nuosavybės teisės atkūrimo būdas – individualiai statybai (t. II, b. l. 83). Iš esmės tokį pat prašymą pateikė ir I. V. B. brolis J. B., tačiau jis savo prašyme nurodė pageidaujamą nuosavybės teisių atkūrimo būdą – namų valdai. Vėlesniame (2003 m. kovo 21 d.) prašyme J. B. nurodė, kad pageidaujamas nuosavybės teisės atkūrimo būdas – namų valdai ir natūra (t. II, b. l. 67).
Žemesnės instancijos teismas
Žemėtvarkos skyrius 2001 m. sausio 4 d. raštu kreipėsi į Vilniaus miesto merą, prašydamas parengti žemės sklypo planą (t. II, b. l. 71), prie prašymo pridėjo namų valdos žemės sklypo ribų plano kopiją, kartografinę medžiagą ir kitus dokumentus. Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 2002 m. kovo 28 d. priėmė sprendimą Nr. 674V „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto tvirtinimo“ (toliau – Valdybos sprendimas), kuriuo patvirtino (duomenys neskelbtini) individualios namų valdos 0,6750 ha žemės sklypo ribas (t. II, b. l. 51).
2003 m. rugpjūčio 29 d. pažyma Nr. 256 Žemėtvarkos skyrius nustatė, kad I. V. B. buvusių savininkų žemės valdoje turi nuosavybės teisę į 0,3417 ha žemės (t. I, b. l. 25). Atitinkamai, 2003 m. rugpjūčio 29 d. pažyma Nr. 255 buvo nustatyta, kad J. B. buvusių savininkų žemės valdoje turi nuosavybės teisę į 1,0251 ha žemės (t. II, b. l. 61). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad trečiojo suinteresuoto asmens J. B. atsiliepimo argumentai, susiję su tuo, kad pareiškėjas nėra tinkamas subjektas ginčyti skundžiamus sprendimus, atmetami kaip nepagrįsti. Tiek J. B., tiek ir pareiškėjas yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų turėtą žemę, todėl pareiškėjas turi teisę ginčyti kito pretendento atžvilgiu priimtus atsakovų sprendimus, jei mano, kad jais yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai.
Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, kad Žemėtvarkos skyrius 2005 m. sausio 21 d. raštu kreipėsi į Savivaldybės administraciją, nurodydamas, kad yra du pretendentai dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir paprašė suformuoti ne tik naudojamos namų valdos žemės sklypą, tačiau atskirame žemės sklype taip pat suformuoti ir likusią natūra grąžintiną žemę. Nurodė, kad Valdybos sprendimas prieštarauja Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 3 punktui, nes dalis minėtu sprendimu patvirtinto žemės sklypo yra užimta miško plotu (t. II, b. l. 44). Apie prašymą peržiūrėti Valdybos sprendimą Žemėtvarkos skyrius Savivaldybės administracijai priminė 2007 m. sausio 17 d. raštu (t. II, b. l. 36).
Pareiškėjo ginčijamu 2014 m. sausio 7 d. sprendimu NŽT Vilniaus skyrius suformavo žemės sklypą ir patvirtino šio sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal 2006 m. lapkričio 29 d. parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylą. Šiame sprendime nurodyta, kad minėta kadastro duomenų byla yra neatskiriamoji sprendimo dalis (t. I, b. l. 6). Minėtą bylą parengė UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialas „Inžinerinė geodezija“ (t. II, b. l. 142–146). Pagal žemės sklypo kadastro duomenų bylą, (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) užstatyta teritorija yra 0,3861 ha, žemės sklypo naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija, žemės sklype yra 7 statiniai, prie jų – sodas, sklypą naudoja – J. B. (t. II, b. l. 142–143, 145–146). Iš kadastro duomenų byloje esančio žemės sklypo plano matyti, kad jis 2007 m. gegužės 15 d. buvo suderintas su Žemėtvarkos skyriumi (t. II, b. l. 133). Kaip minėta, visi šie kadastro duomenys buvo patvirtinti ir ginčo sklypas suformuotas pareiškėjo skundžiamu NŽT Vilniaus skyriaus 2014 m. sausio 7 d. sprendimu.
Pareiškėjo taip pat ginčijamu Atkūrimo sprendimu, NŽT, atstovaujama NŽT Vilniaus skyriaus, J. B. atkūrė nuosavybės teises į 0,3861 ha žemės, grąžinant natūra naudojamą 0,3861 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. II, b. l. 131–132). Skundžiamo Atkūrimo sprendimo priedu yra 2014 m. sausio 7 d. sprendimo neatsiejamą dalį sudarantis ginčo žemės sklypo planas (t. II, b. l. 133). Atkūrimo sprendimo 4 punkte numatyta, kad nuosavybės teisės į 0,6390 ha žemės bus atkurtos vėliau. Byloje nėra duomenų, kad J. B. po šio sprendimo priėmimo buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,6390 ha plotą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad I. V. B., o po jos mirties – jos įpėdiniui (pareiškėjui) buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,3417 ha plotą. Kaip minėta, Žemėtvarkos skyrius dar 2005 metais prašė Savivaldybės administracijos, kad ši suformuotų ne tik naudojamos namų valdos žemės sklypą, tačiau taip pat prašė atskirame žemės sklype suformuoti ir likusią natūra grąžintiną žemę abiems pretendentams. Pakartotinai priminė apie šį prašymą 2007 metais, tačiau Savivaldybės administracija Savivaldybės įsakymu nustatė tik namų valdos žemės sklypo plotą ir patvirtino jo ribas. Atitinkamai, NŽT Vilniaus skyrius skundžiamu 2014 m. sausio 7 d. sprendimu taip pat suformavo tik namų valdos žemės sklypą ir Atkūrimo sprendimu atkūrė į jį nuosavybės teises J. B., kuris, kaip minėta, yra šio sklypo naudotojas.
Pareiškėjas mano, kad ginčijamais sprendimais, priimtais J. B. atžvilgiu, buvo pažeistos jo (pareiškėjo) teisės, nes, pasak pareiškėjo, dėl NŽT Vilniaus skyriaus patvirtintų žemės sklypo kadastro duomenų, sumažėjo jo teisės į kaimyninį žemės sklypą, į kurį jis pretenduoja atkurti nuosavybės teises. Pareiškėjas nesutinka su skundžiamo 2014 m. sausio 7 d. sprendimo neatskiriama dalimi ir skundžiamo Atkūrimo sprendimo priedu esančiu žemės sklypo planu (konkrečiai – pietine sklypo riba), taip pat nesutinka su šiame plane nurodytu sklypo plotu (0,3861 ha). Pasak pareiškėjo, šio žemės sklypo plotas maksimaliai galėjo būti 0,3 ha, o pietinė sklypo riba yra pernelyg nutolusi nuo prie jos esančių statinių.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo advokatas patikslino, kad bylos ginčas iš esmės yra ne dėl ginčo žemės sklypo ribų, bet dėl per didelio sklypo ploto. Atsakovų atstovė teismo posėdyje, kaip minėta, su pareiškėjo skundu sutiko ir pripažino, kad skundžiamais sprendimais nepagrįstai buvo nustatytas 0,3417 ha ploto žemės sklypas, taip pat nepagrįstai buvo atkurtos J. B. nuosavybės teisės į tokio ploto žemės sklypą. Trečiojo suinteresuotojo asmens advokatė teismo posėdyje išsakė argumentus, kodėl atsakovių sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Pažymėjo, kad Savivaldybės įsakymas galioja, todėl šio įsakymo pagrindu priimti atsakovų sprendimai negali būti ginčijami, nenuginčijus minėto įsakymo. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad skundžiamas NŽT Vilniaus skyriaus 2014 m. sausio 7 d. sprendimas yra priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 32 straipsnio 3 dalies 12 punktu, Kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – Kadastro nuostatai), 12 ir 84¹.1.1.1 punktais. Taigi, nors skundžiamas sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į Savivaldybės įsakymą, tačiau jis nėra skundžiamo sprendimo priėmimo teisinis pagrindas, todėl jo nuginčijimas nėra privalomas, siekiant skundžiamo NŽT Vilniaus skyriaus sprendimo panaikinimo. Kaip minėta, 2014 m. sausio 7 d. sprendimo dalimi yra 2006 m. lapkričio 29 d. parengta kadastro duomenų byla, todėl pareiškėjas, ginčydamas 2014 m. sausio 7 d. sprendimą, turi teisę ginčyti ir žemės sklypo plotą bei kitus žemės sklypo kadastro duomenis, o teismas šiuo aspektu turi įvertinti, ar NŽT Vilniaus skyrius skundžiamu sprendimu teisėtai ir pagrįstai patvirtino ginčijamus kadastro duomenis. Atitinkamai, ar teisėtai ir pagrįstai minėtu sprendimu suformavo žemės sklypą.
Žemės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. spalio 1 d.) 32 straipsnio 3 dalies 12 punkte, be kita ko, nustatyta, kad NŽT priima sprendimus suformuoti suprojektuotus valstybinės žemės sklypus. Kadastro įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad vienas iš nekilnojamųjų daiktų formavimo būdų yra naujo nekilnojamojo daikto suformavimas. Kadastro nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. spalio 19 d. iki 2014 m. balandžio 8 d.) 12 punktas nustato, kad žemės sklypas laikomas baigtu formuoti NŽT vadovui ar jo įgaliotam teritorinio padalinio vadovui priėmus sprendimą patvirtinti nustatytus kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą). Iš esmės tokia pati nuostata yra įtvirtinta ir Kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje („Nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti“). Pagal Kadastro nuostatų 84¹.1.1.1 punktą, teikiant kadastro tvarkytojui prašymą, kai nustatomi formuojamų naujų žemės sklypų kadastro duomenys turi būti pateiktas NŽT sprendimas dėl žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo. Taigi, skundžiamo 2014 m. sausio 7 d. sprendime iš esmės nurodytos teisės aktų nuostatos, suteikiančios NŽT kompetenciją priimti sprendimus, kuriais baigiamas žemės sklypo suformavimas. Šios kompetencijos nepaneigia Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata, numatanti, kad laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietovėje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Iš šios nuostatos matyti, kad savivaldybės administracijos direktorius tvirtindamas žemės sklypo planus, taip pat dalyvauja žemės sklypų formavimo procese, tačiau galutiniame žemės sklypo formavimo etape sprendimą priima NŽT, patvirtindama žemės sklypo kadastro duomenis (galutinai suformuodama žemės sklypą). Šią teismo išvadą patvirtina ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 2 d.) 106¹ punktas, nustatantis savivaldybės administracijos direktoriaus kompetenciją suprojektuojant žemės sklypą ir patvirtinant kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą bei Žemėtvarkos skyriaus (šiuo metu – NŽT) kompetenciją suformuojant žemės sklypą (patvirtinant jo kadastro duomenis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad trečiojo suinteresuotojo asmens J. B. atstovės argumentai, susiję su pareiškėjo negalėjimu ginčyti NŽT sprendimo dėl ginčo žemės sklypo kadastro duomenų patvirtinimo, neginčijant Savivaldybės įsakymo, kuriuo tie duomenys buvo nustatyti, atmetami kaip nepagrįsti.
Pasak pareiškėjo, atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus, buvo pažeistas Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 11 punktas, numatantis, kad kadastriniai matavimai atliekamai, be kita ko, pagal jau esančius patvirtintus žemės sklypų planus. Pasak pareiškėjo šiuo atveju matavimai nebuvo atlikti pagal 1983 m. balandžio 18 d. žemės sklypo planą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad sklypo ribos, lyginant su ankstesniuoju 1983 metų žemės sklypo planu, buvo akivaizdžiai kitos, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – Žemės reformos įstatymas) 21 straipsnio 3 daliai. Atsakovai atsiliepime sutiko, kad ši įstatymo nuostata buvo pažeista.
Žemės reformos įstatymo (redakcija, galiojusi kadastrinių matavimų atlikimo metu) 21 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad vietovėje paženklintos žemės sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos. Nei pareiškėjas, nei atsakovai nepateikė teismui objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad 2006 m. lapkričio 29 d. kadastriniai matavimai buvo atlikti, nesilaikant šio ar kitų teisės aktų reikalavimų. Atsakovai atsiliepime, kaip minėta, nurodė, kad sutinka su pareiškėju, jog buvo pažeista Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis, tačiau atsiliepime nenurodė, kuo šis pažeidimas pasireiškė, kokios žemės sklypo ribos ir kaip buvo pakeistos. Atitinkamai, teisėjų kolegija šiuo aspektu neturi pakankamo pagrindo konstatuoti skundžiamo 2014 m. sausio 7 d. sprendimo neteisėtumo. Be to, teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas patikslino, kad iš esmės ginčija ne suformuoto žemės sklypo ribas, o ginčo žemės sklypo plotą, į kurį J. B. buvo atkurtos nuosavybės teisės.
Pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nuosavybės teisės į žemę atkuriamos, grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.
Atkūrimo sprendimu J. B. nebuvo atkurtos nuosavybės teisės į didesnį žemės sklypo plotą, nei jam 2003 m. pažymoje buvo nustatytas atkurtinas plotas (1,0251 ha). Šiuo aspektu pastebėtina, kad J. B. skundžiamu Atkūrimo sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės (grąžinant natūra) tik į tą žemės sklypo plotą, kurį J. B. naudoja namų valdai.
Atkūrimo sprendimą pareiškėjas ginčija, nurodydamas, kad minėtas sprendimas prieštarauja Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 3 daliai ir Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos (šiuo metu – Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau – Taisyklės)), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (toliau – Nutarimas Nr. 260), 6 punktui. Atsakovai atsiliepime sutiko, kad minėtos teisės aktų nuostatos buvo pažeistos.
Žemės reformos įstatymo (redakcija, galiojusi Atkūrimo sprendimo priėmimo metu) 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad miesto gyvenamosiose vietovėse, fiziniams asmenims, turintiems nuosavybės teise priklausančius gyvenamuosius namus, parduodami jų namų valdų naudojami žemės sklypai, pažymėti namų valdos techninės apskaitos bylose, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų, bet ne didesni kaip 0,2 ha Vilniuje. Parduodamo žemės sklypo plotas NŽT sprendimu gali būti padidintas, bet ne daugiau kaip iki 0,3 ha ir parduotas visas naudojamas namų valdos žemės sklypas, jeigu šio žemės sklypo arba jo dalies pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus nenumatoma panaudoti miesto ūkio, visuomenės poreikiams ar individualiai statybai suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą. Pareiškėjo nurodytas Taisyklių 6 punktas nustato, kad, jeigu gyvenamasis namas priklauso keliems savininkams (bendraturčiams), jiems parduodamas bendras naudojamas namų valdos žemės sklypas, kurio ribos nustatytos teritorijų planavimo dokumente, bet ne didesnis kaip 0,2 hektaro Vilniuje (jeigu gyvenamojo namo bendraturčiai naudoja didesnį kaip 0,2 hektaro namų valdos žemės sklypą, rengiant teritorijų planavimo dokumentą nustačius naudojamą žemės plotą, jų pageidavimu teritorijų planavimo dokumente parduodamo namų valdos žemės sklypo plotas gali būti padidinamas, bet negali būti didesnis kaip 0,2 hektaro kiekvienam gyvenamojo namo bendraturčiui, jeigu tos žemės sklypo dalies, pagal teritorijų planavimo dokumentą suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą, nenumatoma panaudoti individualiai statybai ar visuomenės poreikiams). Byloje nėra duomenų, kad ginčo žemės sklype esantis gyvenamasis namas priklausytų keliems savininkams, todėl ši Taisyklių nuostata šiuo atveju netaikytina. Šiuo aspektu pastebėtina, kad atsakovai atsiliepime nurodė, jog buvo pažeistas ne Taisyklių 6 punktas, o Taisyklių 5 punktas, numatantis, kad miestuose parduodami namų valdų žemės sklypai, kurių ribos nustatytos teritorijų planavimo dokumentuose, tačiau šie žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,2 hektaro Vilniuje (jeigu naudojamas namų valdos žemės sklypas yra didesnis kaip 0,2 hektaro, rengiant teritorijų planavimo dokumentą nustačius naudojamą žemės plotą, gyvenamojo namo savininko (bendraturčių) pageidavimu teritorijų planavimo dokumente parduodamo namų valdos žemės sklypo plotas gali būti padidinamas, bet ne daugiau kaip atitinkamai iki 0,3 hektaro, jeigu tos žemės sklypo dalies, pagal teritorijų planavimo dokumentą suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą, nenumatoma panaudoti individualiai statybai ar visuomenės poreikiams). Parduodamo namų valdos žemės sklypo plotas didinamas priimant sprendimą suformuoti teritorijų planavimo dokumente suprojektuotą padidinto ploto žemės sklypą. Taigi, iš šių nuostatų matyti, kad norint parduoti didesnį nei 0,2 ha naudojamos valstybinės žemės sklypą, reikalingas gyvenamojo namo savininko pageidavimas įsigyti didesnį nei 0,2 ha žemės sklypą, sprendimas dėl parduodamo žemės sklypo ploto padidinimo bei sąlyga, kad sklypas nebus panaudojamas individualiai statybai ar visuomenės poreikiams. Taip pat nagrinėjamos bylos kontekste ypač svarbu tai, kad Taisyklių 5 punkte nustatytas maksimalus naudojamo valstybinės žemės sklypo pardavimo plotas, t. y. 0,3 ha (Vilniuje).
Trečiojo suinteresuotojo asmens atstovė teismo posėdyje atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju negali būti remiamasi Nutarimu Nr. 260, nes jis reglamentuoja ne nuosavybės teisių atkūrimą, o naudojamos valstybinės žemės pardavimo teisinius santykius.
Nutarimo Nr. 260 2.3 punkte nustatyta, kad Taisyklių nuostatos, reglamentuojančios žemės sklypų dydžių nustatymą, taikomos formuojant grąžinamus natūra (turėtoje vietoje) ir perduodamus (suteikiamus) nuosavybėn neatlygintinai naudojamus namų valdos žemės sklypus pagal Žemės reformos įstatymą ir Atkūrimo įstatymą. Minėtame punkte taip pat yra detalizuojama, kas šiuo atveju laikytina namų valdos žemės sklypų formavimu, t. y. Taisyklės taikomos, rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, žemės sklypo planus ir nustatant žemės sklypų dydžius. Kaip minėta, ginčo žemės sklypo plotas buvo nustatytas Savivaldybės įsakymu, tačiau skundžiamu 2014 m. sausio 7 d. sprendimu ginčo žemės sklypo kadastro duomenis (taip pat ir ginčo žemės sklypo plotas) buvo patvirtintas. Atitinkamai, konstatuotina, kad NŽT Vilniaus skyrius minėtu sprendimu patvirtindamas ginčo žemės sklypo plotą, turėjo patikrinti, ar plotas nustatytas, laikantis Taisyklių reikalavimų. Šią teismo išvadą patvirtina ir Taisyklių 5 punkto nuostata, kad namų valdos žemės sklypo Vilniuje plotas daugiausiai iki 0,3 ha gali būti padidintas, priimant sprendimą suformuoti teritorijų planavimo dokumente suprojektuotą padidinto ploto žemės sklypą. Iš šios nuostatos turinio matyti, kad galutinį sprendimą dėl žemės sklypo padidinimo priima NŽT, suformuodama žemės sklypą. Šiuo atveju ginčo žemės sklypas buvo galutinai suformuotas skundžiamu 2014 m. sausio 7 d. sprendimu, patvirtinus ginčo žemės sklypo kadastro duomenis. Taigi, būtent šiuo sprendimu NŽT Vilniaus skyrius ir galėjo padidinti natūra grąžintino naudojamo žemės sklypo plotą iki 0,3 ha. Atsižvelgiant į J. B. ne kartą išreikštą valią dėl jam natūra turinčio tekti žemės sklypo ploto, taip pat į minėto asmens prašymuose ne kartą nurodytą žemės naudojimo būdą (namų valdai), atskiras pageidavimas dėl ploto padidinimo iki 0,3 ha nebuvo būtinas.
J. B. atstovė teismo posėdyje nurodė, kad šiuo atveju turi būti taikoma Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka. Teisėjų kolegija su šiuo atstovės argumentu sutinka. Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 34 punktas, be kita ko, nustato, kad, kai prie statinių esantis naudojamas žemės sklypas yra nuosavybės teise turėtoje žemėje ir yra didesnis kaip 0,2 arba 0,3 ha (priklausomai nuo miesto), piliečio pageidavimu jam natūra grąžinamas šis didesnis prie statinių naudojamo žemės sklypo plotas. Taigi, minėta Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos nuostata įtvirtina galimybę natūra susigrąžinti didesnį nei 0,2 ha ploto žemės sklypo Vilniuje plotą, jei prie statinių naudojamas žemės sklypo plotas yra didesnis. Vis dėlto, ši nuostata, negali būti aiškinama ir taikoma atsietai nuo Taisyklių, kurios, kaip minėta, taikomos nustatant natūra grąžintinų žemės sklypų dydžius, 5 punkto, todėl, sistemiškai aiškinant šias teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad jei prie statinių esantis naudojamas žemės sklypas Vilniuje yra didesnis kaip 0,2 ha, gali būti grąžinamas natūra naudojamas žemės sklypo plotas, bet ne didesnis kaip 0,3 ha. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad NŽT Vilniaus skyrius 2014 m. sausio 7 d. sprendimu nepagrįstai suformavo 0,3861 ha ploto namų valdos žemės sklypą.
Prie naudojamo žemės sklypo išlikęs savininko turėtas laisvas (neužstatytas) žemės sklypo plotas taip pat grąžinamas, tačiau kai yra keli piliečiai, turintys teisę atkurti nuosavybės teises į šią žemę, – prie statinių naudojamo žemės sklypo išlikęs laisvos (neužstatytos) žemės sklypo plotas, jų pageidavimu, neatlygintai perduodamas bendrojon arba šių statinių savininko nuosavybėn (Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 34 punktas). Atkūrimo sprendimu nebuvo atsižvelgta į šią Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos nuostatą, todėl J. B. buvo nepagrįstai atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra naudojamą 0,3861 ha ploto žemės sklypą. Pareiškėjo skundas tenkinamas, skundžiami sprendimai panaikinami.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. B. (M. B.) skundą tenkinti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. sausio 7 d. sprendimą Nr. 49-SK-(14.49.109.)-8 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. 49S-2 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. B.“.
Sprendimas per 1 mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.