Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Kalviškių k., Rudaminos sen., Vilniaus rajono sav., nevedęs, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ montuotoju, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis, 2022 m. gruodžio 10 d., apie 7.00 val., Vilniuje, šalia pastato adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su nukentėjusiuoju L. B. metu sudavė šiam vieną kartą dešinės rankos kumščiu į veidą, po ko vieną kartą keliu į kūną bei spausdamas nukentėjusįjį prie žemės, sudavė 5 kartus dešinės rankos kumščiu jam į kairį šoną ir 2 kartus keliu į galvą, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam L. B. žaizdą apatinėje lūpoje, 21 danties vainiko lūžį, apatinio žandikaulio lūžį ties 31-41 dantimis, odos nubrozdinimą dešinės plaštakos IV-ame piršte, kairiame žaste ir dešinėje blauzdoje, t. y. sužalojimus, kurie remiantis VTMT specialisto išvada Nr. G3997/2022 (01) atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais E. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis E. N. nurodė, kad kaltę dėl pareikšto kaltinimo pripažįsta pilnai ir atsiprašo nukentėjusiojo už savo elgesį. Paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku atvyko į darbą, t. y. į objektą. Būdamas automobilyje, laukė, kol apsauga atidarys vartus. Sėdėdamas už vairo, išgirdo, kaip atsidarė jo automobilio bagažinė, kur tuo metu buvo sudėti jo darbo įrankiai. Per veidrodėlį pamatė nukentėjusįjį, kuris laikėsi už bagažinės dangčio. Jis (kaltinamasis) iššoko iš automobilio, pribėgo prie nukentėjusiojo, sugriebė jam už krūtinės ir paklausė, ką pastarasis daro. Nukentėjusysis jam atsakė, kad nori pasižiūrėti, ar tilps daiktai. Jam nukentėjusysis pasirodė neblaivus arba apsvaigęs nuo kažkokių medžiagų, atrodė neadekvatus, todėl jis (kaltinamasis) išsigando, kad nukentėjusysis gali išsitraukti peilį, pagalvojo, kad reikia nukentėjusįjį paguldyti ant žemės, bet savo veiksmais tikrai persistengė, neapskaičiavo savo jėgų. Tikrai pamena, kad pirmą smūgį nukentėjusiajam sudavė dešine ranka į veidą, po to keliu smūgiavo į kūną, nukentėjusysis suklupo ir tada jis (kaltinamasis) pradėjo smūgiuoti kumščiais į šoną, spausdamas nukentėjusįjį prie žemės, o kai nukentėjusysis pradėjo stotis, tuomet nukentėjusiajam sudavė smūgius ir keliu. Tuomet pamatė kraują, išsigando ir nustojo mušti nukentėjusįjį. Pasakė, nukentėjusiajam, kad gali kviesti policija, nes jis (kaltinamasis) bus čia, t. y. tame objekte, nes jam reikėjo dirbti. Kaltinamasis nurodė, jog jis sutinka su jam pareikštais Vilniaus teritorinės ligonių kasos bei Klaipėdos Sodros skyriaus ieškiniais. Su nukentėjusiojo pareikštu ieškiniu sutinka tik iš dalies, sutinka su visa reikalaujama turtine žala, tačiau mano, jog nukentėjusiojo prašoma 10000 Eur neturtinė žala yra per didelė, sutiktų nukentėjusiajam atlyginti 2000 Eur neturtinės žalos. Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis taip pat nurodė, jog tuo metu, kai įvyko nagrinėjamas įvykis, buvo jau prašvitę, tikrai nemano, kad nukentėjusysis galėjo atidaryti jo automobilio bagažinę dėl apsirikimo. Kaltinamasis teisme pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o laiduotoja paskirti jo mamą. Paaiškino, kad mama jam galėtų daryti teigiamą įtaką, jie kartu gyvena, todėl nuolat bendrauja ir mama gali ji prižiūrėti.

Kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra priskiriama labai sunkų nusikaltimų kategorijai, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko iš karto duoti parodymus, prokurorė ir kaltinamojo gynėjas neprieštaravo, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. vasario 8 d. įtariamasis E. N. nurodė, kad kaltę pripažįsta pilnai. 2022 m. gruodžio 10 d., apie 7.00 val., tėvo automobiliu ,,Volvo XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo į darbą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Teritorijos vartai buvo uždaryti, prieš jį prie vartų sustojo bendradarbis N. K. su savo automobiliu, o jis tėvo automobiliu sustojo už jo. Laukiant kol apsauga atidarys vartus, pastebėjo, kaip šone eina vaikinas. Sėdėdamas automobilyje nematė, kaip vaikinas priėjo prie bagažinės, ir jis (kaltinamasis) išgirdo, kaip atšoko bagažinės dangtis ir pro galinio vaizdo veidrodėlį pamatė prie bagažinės minėtą vaikiną. Pamatęs, kaip vaikinas atidaro bagažinės dangtį, iššoko iš mašinos ir pribėgo prie jo, savo ranka sugriebė vaikinui už drabužių ties krūtine ir nustūmė pastarąjį toliau nuo bagažinės. Tuo metu iš savo mašinos jau buvo išlipęs ir priėjęs N. K. N. K. vaikino klausė, ką jis daro, į ką pastarasis atsakė, kad nieko nedaro. N. K. vaikino paklausė, ar tai jo mašina, kodėl vaikinas lenda, į ką vaikinas atsakė, kad norėjo neva kažką pažiūrėti. N. K. paklausė, ką vaikinas norėjo pažiūrėti, į ką vaikinas atsakė pradėdamas kalbėti apie daiktus. Asmuo jam (E. N.) pasirodė neadekvatus, pagalvojo, kad iš jo galima visko tikėtis, todėl vaikinui sudavė vieną kartą į veidą, kelis kartus kumščiu į šoną ir keliu į galvą. Smūgių galėjo būti tiek, kiek nurodyta pranešime apie įtarimą, jų neskaičiavo. Kolega į tai nesikišo, jokių smūgių nesudavė, nieko nedarė. Po jo smūgių vaikinui iš burnos pradėjo tekėti kraujas, vaikinas pasakė, kad jam išmuštas dantis. Daugiau sužalojimų nematė. Tuo metu atėjo apsaugos darbuotoja, kuri atidarė vartus ir jis su kolega įvažiavo į teritoriją. Po to įvykio daugiau asmens nematė, su juo nebendravo, apie sužalojimus sužinojo tik iš įtarimo. Supranta, kad persistengė, nes nebuvo realaus pavojaus jo gyvybei ar sveikatai. Dėl to, ką padarė, labai gailisi. Jis norėtų nukentėjusiojo atsiprašyti ir su juo susitaikyti (t. 1 b. l. 145-148).

Teismo posėdžio metu apklaustas dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio nukentėjusysis L. B. nurodė, kad palaiko byloje pareikštą ieškinį. Atsakydamas į klausimus nurodė, kad vienas iš jo turtinių reikalavimų – tai yra negautos pajamos už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 12 d. iki 2022 m. gruodžio 21 d. Už šį laikotarpį jis negavo jokių pajamų, kadangi negalėjo dirbti, gulėjo ligoninėje. Kodėl negavo už tą laikotarpį nedarbingumo išmokos iš Sodros, o tokią išmoką gavo tik nuo 2022 m. gruodžio 22 d., paaiškinti negali, bet galėjo būti ir taip, kad jis tiesiog pats nepaprašė gydymo įstaigoje nedarbingumo pažymėjimo arba jam nemokėjo išmokos, nes buvo neblaivus. Atsakydamas į klausimus, nukentėjusysis nurodė, jog jis prašo priteisti 10000 Eur neturtinę žalą, kadangi šiuo metu jaučia baimę dėl to, kas gali nutikti ateityje jo sveikata – šiuo metu nejaučia apatinių dantenų, todėl gali būti, kad ateityje reikės rauti dantis, daryti operaciją. Kitas dantis dabar yra jau įstatytas, tačiau neaišku, kiek jis laikysis, gali reikėti kitą dantį statyti. Taip pat paaiškino, kad po įvykio sapnuoja košmarus, jaučia, kad yra praradęs savo darbinius (dirba – vadybininku) įgūdžius, kuriuos turėjo iki įvykio. Jaučiasi sukrėstas, nusivylęs, niekas dabar jo nebedžiugina, kamuoja bloga nuotaika, sunku susikaupti, nepasitiki savimi, neturi motyvacijos. Taip pat paaiškino, kad nors ieškinyje nurodo, kad jam buvo emocinė depresija, tačiau medicininių dokumentų, patvirtinančių tokią diagnozę, neturi, šią diagnozę jis pats sau nusistatė. Psichologinės pagalbos niekur nesikreipė, tiesiog dalyvauja darbovietėje terapiniuose užsiėmimuose, kuriuose pabendrauja su kolegomis. Nukentėjusysis taip pat nurodė, jog jis savo sveikatą buvo apsidraudęs ir dėl šio įvykio iš draudimo bendrovės gavo apie 600-700 Eur.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gruodžio 10 d. liudytojas L. B. nurodė, kad 2022 m. gruodžio 10 d., apie 1.00 val., kartu su draugais nuvažiavo į renginį, adresu Panerių g. 43, Vilnius. Renginyje vartojo alkoholį ir linksminosi. Apie 7.00 val. jis išėjo iš renginio, o jo draugai pasiliko. Eidamas pamatė prie įvažiavimo į teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini), stovintį automobilį ,,Volvo XC 90“. Kadangi buvo ganėtinai girtas, nusprendė apžiūrėti automobilio bagažinę, be jokių blogų kėslų. Tiksliai neprisimena, ar automobilio bagažinė jau buvo atidaryta, bet tuo momentu, kai apžiūrinėjo bagažinę, prie jo priėjo du vyrai. Vyrai pradėjo jį ,,kolioti“ necenzūriniais žodžiais ir jaunesnis vyras jam vieną kartą sudavė iš kumščio į veido sritį. Ar po smūgio nukrito ant žemės, neprisimena, prisimena tik, kad labai stipriai iš burnos pradėjo bėgti kraujas. Apčiupinėjęs veidą suprato, kad jam buvo išmuštas viršutinis, priekinis dantis. Tuo momentu iš šalia esančios teritorijos išėjo apsaugos darbuotoja, kuri jį aprėkė necenzūriniais žodžiais ir nuėjo atgal į šalia esančią teritoriją. Vyrai, supratę, kad galimai bus kviečiama pagalba, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Kadangi jo telefonas buvo išsikrovęs, pats iškviesti pagalbos negalėjo, todėl grįžo atgal prie renginio vietos ir ten buvusių žmonių paprašė, kad iškviestų jam taksi. Atvažiavus taksi, nuvažiavo namo. Į gydymo įstaigą nesikreipė (t. 1, b. l. 17-19).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. vasario 28 d. liudytojas N. K. nurodė, kad buvo šeštadienis, galimai gruodžio 10 diena, kai jis atvažiavo į darbą, prie „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos, esančios Panerių gatvėje, Vilniuje. Tądien turėjo dirbti su kolega E. N. Prie teritorijos abu atvažiavo panašiu metu, jis su savo automobiliu pirmas ir sustojo prie aptverto įvažiavimo į teritoriją. Už jo savo automobiliu sustojo E. N. Jis važiavo vienas, E. N. taip pat savo automobilyje buvo vienas. Jie laukė, kol apsauga atidarys vartus, kad galėtų įvažiuoti į teritoriją. Kadangi buvo šeštadienio rytas, žmonių buvo mažai, tačiau pastebėjo einantį vieną asmenį – vaikiną, kurio nepažįsta. Pradėjo jį stebėti, jam praeinant, per veidrodėlį pamatė, kaip vaikinas nuėjo už E. N. automobilio ir pamatė, kaip jo automobilio bagažinė atsidaro. Pats E. N. buvo automobilyje, už vairo. Jis tada iškart išlipo iš savo automobilio, E. N. išlipo maždaug tuo pat metu. Vaikinas, kuris atidarė bagažinę, buvo prie bagažinės. Tada tarp E. N. ir vaikino įvyko pokalbis, E. N. paklausė vaikino, ko jis lenda į bagažinę. Ką tiksliai atsakė vaikinas, neatsimena. Pokalbio metu E. N. staiga sudavė vaikinui vieną smūgį dešine ranka į veidą. Tai atsimena tiksliai. Tada E. N. keletą kartų jam ranka sudavė į kūną, kiek tiksliai smūgių – jau nepasakys, ir tada berods vieną kartą keliu, kur pataikė, negali pasakyti. Kiek atsimena, vaikinas nebuvo agresyvus, nepuolė E. N., galimai E. N. tiesiog susinervino dėl vaikino bandymo lįsti į bagažinę. Jis pats į konfliktą nesikišo, nieko nedarė, vaikinui nesmūgiavo. Po to, kai E. N. sudavė vaikinui smūgius, matė vaikinui iš lūpos tekantį kraują, ar kažkokie dar sužalojimai buvo padaryti – pasakyti negali. Po šių smūgių vaikinas pasidarė agresyvus, pradėjo rėkauti. Netrukus atėjo apsaugos darbuotoja, atidarė vartus. Jie sėdo į savo automobilius ir su E. N. nuvažiavo į teritoriją. Kiek atsimena, vaikinas dar buvo pasilikęs prie vartų, kažką rėkavo. Ar vaikinas skundėsi kažkokiais sužalojimais – negirdėjo (t. 1, b. l. 45-47).

Iš 2022 m. gruodžio 10 d. L. B. protokolo-pareiškimo nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 10 d., apie 7.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, viešoje vietoje nepažįstamas vyras sudavė jam vieną kartą kumščiu į veido sritį ir išmušė vieną viršutinį priekinį dantį. Tokiais vyro veiksmais jam buvo sukeltas fizinis skausmas (t. 1, b. l. 6).

Iš Policijos registruojamų įvykių ataskaitos nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 10 d., 16.40 val., gautas pranešimas, jog 2022 m. gruodžio 10 d., apie 7 val., pranešėjui nepažįstamas asmuo išmušė dantį (t. 1, b. l. 13).

Iš 2022 m. gruodžio 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3997/2022(01) nustatyta, kad L. B. nustatyti šie sužalojimai: žaizda apatinėje lūpoje, 21 danties vainiko lūžis, apatinio žandikaulio lūžis ties 31-41 dantimis, odos nubrozdinimai dešinės plaštakos IV-ame piršte, kairiame žaste ir dešinėje blauzdoje. Žaizda apatinėje lūpoje, 21 danties vainiko lūžis bei apatinio žandikaulio lūžis ties 31-41 dantimis galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu smakro arba burnos srityje. Odos nubrozdinimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais nubrozdinimų srityse. Sužalojimų pobūdis, gijimo stadija ir medicinos dokumentų duomenys neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui. Žaizda apatinėje lūpoje, 21 danties vainiko lūžis, apatinio žandikaulio lūžis ties 31-41 dantimis galėjo būti padaryti ne daugiau kaip 1 para iki hospitalizacijos. Odos nubrozdinimai dešinės plaštakos IV-ame piršte, kairiame žaste ir dešinėje blauzdoje galėjo būti padaryti 7-10 parų laikotarpyje iki kūno apžiūros. Žaizda apatinėje lūpoje, 21 danties vainiko lūžis, apatinio žandikaulio lūžis ties 31-41 dantimis galėjo būti padaryti 1 trauminiu poveikiu, todėl vertinami visumoje ir atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Odos nubrozdinimai dešinės plaštakos IV-ame piršte, kairiame žaste ir dešinėje blauzdoje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Fizinio skausmo jutimą gali nurodyti tik pats nukentėjusysis. Žaizda apatinėje lūpoje, 21 danties vainiko lūžis, apatinio žandikaulio lūžis ties 31-41 dantimis galėjo būti padaryti 1 trauminiu poveikiu. Odos nubrozdinimai dešinės plaštakos IV-ame piršte, kairiame žaste ir dešinėje blauzdoje buvo padaryti 3 trauminiais poveikiais. Sužalojimų pobūdis, gijimo stadija ir medicinos dokumentų duomenys neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui, t. y. žaizda apatinėje lūpoje, 21 danties vainiko lūžis, apatinio žandikaulio lūžis ties 31-41 dantimis galėjo būti padaryti suduodant smūgį kumščiu, odos nubrozdinimai galėjo būti padaryti griūvant arba atsitrenkiant, arba suduodant smūgius kojomis ar kitais kietais bukais daiktais (t. 1, b. l. 58-59).

Iš 2022 m. gruodžio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas – šaligatvis, esantis prie įvažiavimo į pastato, pažymėto Nr. 47, vidinį kiemą. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 95-102).

Iš 2022 m. gruodžio 22 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (t. 1, b. l. 110-117).

Iš 2022 m. gruodžio 22 d. registruotos kelių transporto priemonės išrašo nustatyta, kad automobilis ,,VOLVO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso D. N., gimusiam (duomenys neskelbtini) m. (t. 1, b. l. 118).

Iš 2023 m. sausio 23 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo nustatyta, kad L. B. iš jam pateiktų atpažinti asmenų nuotraukų atpažino asmenį, pateiktą nuotraukoje Nr. 3 (E. N.) kaip asmenį, jį užpuolusį ir sumušusį 2022 m. gruodžio 10 d. Minėtą asmenį atpažino pagal bendrus veido bruožus, veido kontūrą, ausų formą ir prigludimą prie galvos (t. 1, b. l. 123-132).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už žmogaus sužalojimą ar susargdinimą, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Teisiamajame posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo E. N. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta. Apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teismo posėdyje kaltinamasis savo kaltę pripažino, paaiškino, jog nukentėjusiajam atidarius jo automobilio bagažinę, jis (kaltinamasis) norėjo nukentėjusįjį sulaikyti, nukentėjusysis jam pasirodė neadekvatus, dėl ko prieš nukentėjusįjį panaudojo fizinį smurtą, suduodamas kaltinime nurodytą kiekį smūgių, supranta, kad tikrai persistengė dėl panaudoto fizinio smurto ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Be E. N. prisipažinimo, jo kaltė taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo L. B. parodymais, kuriuose jis patvirtino, kad dėl pačiam nesuvokiamų priežasčių, jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nusprendė atidaryti kaltinamojo automobilio bagažinę ir ją apžiūrėti, po ko prie jo priėjęs kaltinamasis jam sudavė smūgius į galvą bei kitas kūno vietas, liudytojo N. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie tai, kad jis matė, kaip L. B. praėjęs pro kaltinamojo automobilį atidarė šio automobilio bagažinę po ko kaltinamasis išlipo iš automobilio, pasiklausė nukentėjusiojo, ko jis lenda į bagažinę ir po to sudavė smūgius nukentėjusiajam, byloje esančiais vaizdo įrašais ir jų apžiūros protokolais, kuriuose užfiksuota, kaip kaltinamasis suduoda smūgius nukentėjusiajam, byloje esančia Specialisto išvada, kurioje užfiksuoti nukentėjusiojo patirti sužalojimai ir nustatyta, kad toks sveikatos sutrikdymas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą.

Visi aptarti byloje surinkti įrodymai yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, teismas neturi pagrindo jais abejoti, todėl, remdamasis šių įrodymų visuma konstatuoja, kad E. N. 2022 m. gruodžio 10 d., apie 7 val., šalia pastato adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojo kaltinime aprašytą fizinį smurtą nukentėjusiojo L. B. atžvilgiu ir tokiais veiksmais pastarajam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai. Taigi, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 2 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, 2K-67-511/2017 ir vėlesnės).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl E. N. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. E. N. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau nėra teistas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad pats kaltinamasis iš dalies atlygino nusikalstama veiką padarytą žalą, taip pat iš dalies sutinka su nukentėjusiojo byloje pareikštu civiliniu ieškiniu ir neginčija, kad teismo priteistiną žalą turi pareigą atlyginti, byloje egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 bei 4 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, kaltinamasis E. N. šią sąlygą atitinka. Kaip minėta, E. N. anksčiau niekada nebuvo teistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, praeityje administracine tvarka buvo baustas tik už mažareikšmį administracinį nusižengimą (t. 1 b. l. 158-162), administracinė bauda sumokėta laiku, kas rodo, jog E. N. nevengia atsakomybės už savo veiksmus, kaltinamasis yra dirbantis –darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Teismo posėdyje E. N. savo elgesį vertino kritiškai ir tik neigiamai, nebandė pateisinti savo veiksmų, teigė, jog supranta, kad netinkamai pasielgė vartodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo nuoširdžia atgaila, išreikšta teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamojo E. N. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, o ne sistemingo teisės aktų ir visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių nesilaikymo rezultatas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad E. N. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis.

Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti E. N. motiną M. N., kuri teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog jos ir E. N. santykiai yra labai artimi, jie kartu gyvena, nuolat bendrauja, todėl ji galės daryti teigiamą įtaką savo sūnui, kad toks teisei priešingas elgesys nepasikartotų. Ji savo sūnui yra autoritetas, sūnus klauso ir gerbia jos nuomonę. M. N. nurodė, jog ji sutinka, kad laidavimas būtų paskirtas su užstatu.

Išklausius kaltinamąjį ir laiduotoją, teismui nekyla abejonių, kad M. N. su E. N. sieja artimi ryšiai. M. N. asmenybė taip pat vertinama teigiamai – neteista, nebausta administracine tvarka, dirbanti, darbdavio charakterizuojama išimtinai teigiamai. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad M. N. yra verta teismo pasitikėjimo ir savo pavyzdžiu, nuolatiniu bendravimu bei asmeninėmis savybėmis gali daryti teigiamą įtaką E. N., siekiant, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, esant M. N. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį E. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant M. N. atsakomybėn su 1500 Eur užstatu, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis).

Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis L. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 12610,41 eurų žalos atlyginimo, kurią sudaro 2610,41 Eur turtinė žala ir 10000 neturinė žala (t. 1, b. l. 25-41).

Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad L. B. dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų patyrė didelį fizinį skausmą, šoką, dvasinius išgyvenimus ir emocinę depresiją, dėl ko iki pat šiol jaučia nuolatinę baimę. Dėl emocinio jautrumo asmuo negali komfortiškai jaustis, jaučia nuolatinį nepilnavertiškumo kompleksą, dėl to yra apribotas bendravimas su kitais asmenimis, ribotas laisvalaikio leidimas. Taip pat ieškinyje nurodoma, kad asmuo iki šiol jaučia skausmą žandikaulio srityje, kairės pusės šonkaulių srityje bei nejaučia dantenų išdaužto danties srityje.

Akivaizdu, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, pastarajam vartojant fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį ir nukentėjusiajam padarant Specialisto išvadoje nustatytus sužalojimus, nukentėjusysis patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, jautėsi pažemintas. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus). Teismas įvertina tai, jog nukentėjusiajam daugiausia buvo padaryti sužalojimai veido ir galvos srityje, t. y. tose kūno dalyse, kurios yra labiausiai matomos kitiems žmonėms, kas, natūralu, sukelia didesnį diskomfortą bendraujant su kitais žmonėmis, dėl ko, akivaizdu, kad nukentėjusiojo galimybės bendrauti su kitais asmenimis, įprastinis gyvenimas buvo apsunkintas. Kartu įvertintina ir tai, kad visgi nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusysis nepateikė teismui duomenų, jog dėl patirtų sužalojimų jam būtų tekę keisti gyvenimo būdą, būtų išgyvenęs tokius ilgalaikius emocinius sunkumus, dėl kurių būtų reikėję specialistų pagalbos. Nors ieškinyje nurodė, kad jam buvo emocinė depresija, bet duodamas paaiškinimus teisme, nurodė, jog tokią diagnozę jam nustatė ne specialistai, o jis pats. Čia taip pat pažymėtina ir tai, kad kaip matyti iš VSDFV duomenų išrašo, praėjus pakankamai neilgam laikui nuo nagrinėjamo įvykio nukentėjusysis pakeitė darbą ir pradėjo dirbti kitoje darbovietėje, kur jam buvo mokamas didesnis darbo užmokestis nei jis gavo darbovietėje, kurioje dirbo prieš nagrinėjamą įvykį, todėl pagrindo teigti, kad patirta trauma turėjo ilgalaikių pasekmių jo darbinei veiklai, nėra pagrindo. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu duodamas parodymus dėl neturtinės žalos, akcentavo ir tai, jog neturtinę žalą patyrė ir dėl to, jog nėra aišku, ar jam įstatytas danties implantas laikysis, ar ateityje nereikės papildomos operacijos. Visgi tokie nukentėjusiojo išreikšti nuogąstavimai yra paremti tik jo prielaidomis, realiai šiuo metu nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių teiginius, kad nukentėjusiajam gali būti reikalingos papildomos operacijos. Taip pat, vertinant nukentėjusiajam priteistinos žalos dydį, būtina atsižvelgti ir į tą aplinkybę, jog konfliktas tarp jo ir kaltinamojo kilo iš esmės būtent dėl nukentėjusiojo veiksmų, kuomet jis, kaip pats nurodė, būdamas neblaivus visiškai be jokios priežasties atidarė kaltinamojo automobilio bagažinę ir pradėjo ją apžiūrinėti, taip iš esmės pasikėsindamas į kaltinamojo teisę į nuosavybės neliečiamumą. Taip pat, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, įvertintina ir tai, jog nukentėjusysis, kaip pats nurodė teisme, iš draudimo bendrovės už šį įvykį yra gavęs apie 600 Eur draudimo išmoką.

Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 3K-3-103/2009, 2K-272/2011 ir kt.). Teismo vertinimu, įvertinus nagrinėjamo įvykio metu patirtus nukentėjusiojo sužalojimus, paties nukentėjusiojo elgesį iki konflikto, nukentėjusiojo jau gautą draudimo bendrovės išmoką, nukentėjusiojo byloje pareikštas ieškinys tenkintinas iš dalies ir jam iš kaltinamojo priteistina 3000 Eur neturtinės žalos.

Pažymėtina, kad priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis aiškiai nenukrypsta nuo teismų praktikos tos pačios kategorijos panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose (pvz., Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-386-954/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-104-365/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-76-576/2023 ir kt.).

Ieškinyje, kaip minėta, nukentėjusysis taip pat prašė priteisti jo naudai ir turtinę žalą, kurią sudaro 2610,41 Eur. Ieškinyje, detalizuojant dėl įvykio patirtą turtinę žalą, nurodoma, jog ją sudaro 1712,81 Eur išlaidos, susijusios su įvykio metu sužalotų dantų bei žandikaulio gydimu, 397,60 Eur negautos pajamos bei 500 Eur už ieškinio pareiškimą. Kartu ieškinyje nurodoma ir tai, jog negautas pajamas sudaro 138,24 Eur už laikotarpį, kai jam buvo mokama nedarbingumo išmoka, nes minėta išmoka mažesnė nei jo pajamos, bei 259,36 Eur už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 12 d. iki 2022 m. gruodžio 21 d. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo neginčijo, sutiko su šiuo reikalavimu pilna apimtimi.

Visgi, teismas spręsdamas dėl šio nukentėjusiojo reikalavimo, pažymi, jog iš bylos medžiagos nėra aišku, kodėl nukentėjusysis už laikotarpį nuo 2022 m. gruodžio 12 d. iki 2022 m. gruodžio 21 d. negavo jokių pajamų. Nukentėjusysis taip pat negalėjo paaiškinti šios aplinkybės, tačiau nurodė ir tai, kad galėjo būti ir taip, kad jis pats nepaprašė gydymo įstaigoje nedarbingumo pažymėjimo, dėl ko Sodra ir nemokėjo išmokos. Atsižvelgiant į tai, kad minėtu laikotarpiu jokių išmokų nukentėjusysis negavo ir dėl savo paties neatsakingo ir neapdairaus elgesio, šioje dalyje nukentėjusiojo reikalavimas netenkintinas.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos (t.2, b. l. 16) nustatyta, jog kaltinamasis nukentėjusiajam atlyginimo 255 Eur nusikalstama veika padarytos žalos, todėl šioje dalyje priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai suma taip pat atitinkamai mažintina.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 1308,01 Eur turtinės žalos bei 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo (t. 1, b. l. 62-64). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad L. B. dėl patirtų sužalojimų buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių vertė – 1308,01 Eur, apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, o PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos. Žalos dydis pagrįstas byloje esančiu Gydymo paslaugų apskaitos išrašu. Teismas vertina, jog Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas. Iš baudžiamojoje byloje esančio Mokėjimo nurodymo (t. 2, b. l. 17) matyti, kad kaltinamasis atlygino dalį (300 Eur) ieškinio, todėl iš kaltinamojo priteistina suma šioje dalyje mažintina.

Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 229,99 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 73-87). Iš baudžiamojoje byloje esančio Mokėjimo nurodymo (t. 2, b. l. 18) matyti, kad kaltinamasis šį ieškinį atlygino, todėl, vadovaujantis BPK 107 straipsniu, procesas dėl šio ieškinio nutrauktinas.

Dėl kitų klausimų

Ikiteisminio tyrimo metu E. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 149-152), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, kuriame įrašyti vaizdo įrašai, supakuotas į voką, prisegtą prie pirmojo bylos tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. N. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos M. N. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 2 (dvejiems) metams su 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) užstatu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įpareigoti laiduotoją M. N. per 10 (dešimt) darbo dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą (gavėjas Vilniaus miesto apylinkės teismas, įmonės kodas 302942160, banko pavadinimas AB Swedbank bankas, banko kodas 73000, Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaita lėšoms patikėjimo pagrindais saugoti (depozitinė): (duomenys neskelbtini)) įmokėti 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) užstatą, mokėjimo paskirtyje nurodant byloje dalyvaujančius asmenis ir bylos numerį.

Užstatą grąžinti pasibaigus laidavimo terminui, jeigu E. N., už kurį laiduota, per 2 (dvejų) metų terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos (užstatas grąžinamas teisme gavus užstatą įmokėjusio asmens prašymą).

Ikiteisminio tyrimo metu E. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo L. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai 2096,05 Eur turtinės žalos atlyginimo, 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš E. N. 1008,01 Eur (vieną tūstantį aštuonis eurus ir 1 ct) turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1008,01 Eur), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo (civilinio ieškinio dalyje).

Procesą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, kuriame įrašyti vaizdo įrašai, supakuotą į voką, prisegtą prie pirmo bylos tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.