- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-04-17
- Bylos Nr.
- 1-100-890/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12462-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė
- Kaltinamasis
- M. L.
- Nukentėjusysis
- D. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. L. (M. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:
1) 2009 m. rugpjūčio 20 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį – 16 parų arešto bausme, paskirtą bausmę atlikęs;
2) 2012 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir jam paskirta galutinė subendrinta 40 parų arešto bausmė, paskirtą bausmę atlikęs 2012 m. lapkričio 30 d.;
3) 2014 m. liepos 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, 290 straipsnį, 187 straipsnio 3 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bei atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir 15 MGL (564,76 EUR /1950 Lt) baudą, laisvės apribojimo bausmę atlikęs 2015 m. kovo 13 d.;
4) 2017 m. kovo 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu dirbti arba registruotis darbo biržoje, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu;
5) 2021 m. rugsėjo 17 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje;
6) 2022 m. lapkričio 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 189 str. 1 d., 259 str. 2 d., pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, 64¹ straipsnį – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2021 m. spalio 15 d. Klaipėdos apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir jam paskirta galutinė subendrinta – 1 (vienerių) metų ir 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. L. mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent jis 2022 m. balandžio 8 d., apie 21.25 val., prie naktinio baro, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojo fizinį smurtą D. P. atžvilgiu, t. y. kumščiu vieną kartą sudavė į veido sritį, ko pasekoje nukentėjusysis trenkėsi į namo sieną bei kietu aštriu pjaunančių savybių turinčiu daiktu sužeidė skruostą, taip padarydamas D. P. veido kairės skruostinės srities pjautinę žaizdą nusitęsiančią į kairės ausies kaušelį, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis M. L. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jam teko bare susitikti su nukentėjusiuoju, kilo sumaištis bei muštynės. Muštynės prasidėjo ir baigėsi bare. Po to, jie išsiskirstė. Nukentėjusysis negalėjo trenktis į namo sieną. Jis jam sudavė tik gal vieną smūgį. Nukentėjusiajam negalėjo būti tokių sužalojimų, nes jis neturėjo jokio aštraus daikto, rankoje turėjo tik žiebtuvėlį, gali būti, kad žiebtuvėlis turėjo aštrių kampų. Jis visiškai nesutinka, kad padarė nukentėjusiajam pjautinę žaizdą. Gal nukentėjusysis ėjo kokio pratęsimo daryti ir susižalojo kitur. Jis įvykio dieną buvo pavartojęs alkoholio, tačiau nukentėjusysis buvo privartojęs daugiau. Po to, kai muštynės įvyko bare, policijos pareigūnų nebuvo, jie išsiskirstė, bet jie bare vieni nebuvo. Jis neatsimena, ką sakė ikiteisminio tyrimo metu. Jis tikrai nepripažįsta, kad taip sužalojo nukentėjusįjį, jog jis net negalėjo vykti dirbti. Jis savo kaltę pripažįsta iš dalies. Byloje pareikšto nukentėjusiojo civilinio ieškinio nepripažįsta. Jis nepripažįsta, kad jis nukentėjusiajam sužalojo žandą iki ausies, nepripažįsta tokio sužalojimo pobūdžio.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. L. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2022 metų balandžio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, galėjo būti 8 d. vakare, galėjo būti apie 21.30 val., jis buvo bare, esančiame (duomenys neskelbtini). Minėtame bare buvo su iš matymo pažįstamu asmeniu. Tą vakarą jis bare su pažįstamu vartojo alkoholinius gėrimus, kiek tiksliai išgėrė, nepamena, tačiau jautėsi tikrai apsvaigęs nuo alkoholio, gali prisiminti ne visus to vakaro įvykius. Kiek pamena, jie su pažįstamu išėjo iš baro į lauką parūkyti. Lauke sutiko nepažįstamus asmenis tarp kurių ir jų kilo žodinis konfliktas. Kiek buvo asmenų ir dėl kokių priežasčių kilo konfliktas, jis neprisiminė. Pamena, kad konfliktą lyg pradėjo jo pažįstamas, tačiau jis jį gindamas, t.y. kad muštynių metu pažįstamas nebūtų sumuštas, vieną iš konflikto dalyvių, t.y. vyrą, kuris buvo apie 35-40 metų amžiaus, pastūmė ir kišenėje turėtu žiebtuvėliu, kuris buvo plastikinis, turintis aštrių kampų, sudavė vyrui į veido sritį. Jis neprisiminė, kur tiksliai pataikė, ar jį sužeidė. Viskas vyko labai greitai, po smūgio sudavimo jie su pažįstamu nuo baro greitai nuėjo ir daugiau į barą negrįžo. Jis nematė, ar jo pažįstamas buvo sumuštas, ar jis kam sudavė smūgius. Pamena tik tiek, kad jis tikrai buvo bare bei konflikto metu nepažįstamą vyrą, kurį matė pirmą kartą, pastūmė bei žiebtuvėliu sudavė į veido sritį. Žiebtuvėlį prieš kažkiek laiko kažkur pametė ir jo nebeturi. Jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Jis nesutinka atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, nes jo nuomone, vyro sužeisti stipriai negalėjo ir, mano, šis įvykis yra mažareikšmis, tai pavadintų labiau vyrų santykių aiškinimosi nei muštynėmis (2 t., b.l. 46-49).
Nukentėjusysis D. P. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad įvykio dieną su žmona užėjo į barą. Iš pradžių bare tų asmenų dar nebuvo. Vėliau jie užėjo į barą, elgėsi neadekvačiai, boksavosi su oru, visaip bandė lįsti prie jų susipažinti. Jis su žmona išėjo parūkyti į lauką, jis stovėjo ant laiptelių, tuomet į lauką išėjo kaltinamasis ir specialiai krito ant jo su žmona. Su kaltinamuoju jokio fizinio kontakto bare nebuvo. Kartu su jais išėjo draugai G. A. ir R. A. Kontaktas įvyko lauke. Kaltinamasis stovėjo aukščiau ir užkrito ant jų savo kūnu, tuomet jis jį nustūmė ir tada prasidėjo muštynės. Jis neatsiminė, ar kaltinamasis kažką sakė konflikto metu. Kaltinamasis ant jo ir jo žmonos užkrito visu kūnu. Tada jis pajuto skausmą ir pamatė kraują. Jis atsitrenkė į sieną pakaušiu. Jį sužalojo būtent M. L., tai matė liudytojas G. A. Jam stipriai bėgo kraujas per veidą. Po to, jis pasakė savo žmonai, kad kviestų policiją. Jis nuėjo į baro virtuvę plauti kraujo, baro virtuvėje buvo baro savininkė, policija atvyko labai greitai, atvyko greitoji medicinos pagalba ir išvežė jį į ligoninę. Ligoninėje jam suleido vaistus, susiuvo, sutvarstė ir išleido namo. Jis nedarbingas buvo dvi savaites, jam šeimos daktaras ištraukė siūlus ir jis tuomet grįžo į darbą. Iki konflikto jis nėra matęs kaltinamojo ir jo draugo. Civiliniame ieškinyje 2 000 Eur žalą sudaro tai, kad jis negalėjo dirbti dvi savaites, dėl to nukentėjo jo ir šeimos interesai. Jam nedarbingumas baigėsi 2022 m. balandžio 22 d., jis neatsiminė, kada tiksliai ir į kokią šalį išvyko dirbti. Jis pateiks dokumentus, pagrindžiančius, kad būtent tokios sumos negalėjo uždirbti per šias dvi savaites. 10 000 Eur neturtinę žalą sudaro – randas, kuris yra ant veido kairiojo žando iki ausies ir kuris liks visam gyvenimui. Jam gydytoja išrašė tepalus nuo randų, kuriuos tepa iki šiol. Jis iki šiol jaučia diskomfortą dėl savo rando veide.
Nukentėjusysis D. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. balandžio 8 d., apie 18.00 val., kartu su K. K. atėjo į barą pažaisti smiginį. Valandos bėgyje į barą atėjo pareiškime nurodyti du vyrai su dar vienu vyru, bet trečias vyras į konfliktą nesikišo. Visą vakarą vyras su šviesiais džinsais kabinėjosi, lindo sveikintis, pažindintis, siūlė išgerti. Vyras buvo išsirengęs iki pusės nuogai bei sėdėdamas prie stalo boksavosi su oru. Jis elgėsi labai agresyviai ir neadekvačiai, jo akių vyzdžiai buvo išsiplėtę, galimai buvo vartojęs narkotikų. Jis suprato, kad nori su juo muštis, bet jis stengėsi į jį nekreipti dėmesio. Jis kartu su drauge išėjo iš baro į lauką parūkyti, rūkė stovėdami ant baro laiptų, maždaug per vidurį. Tie trys vyrai taip pat buvo išėję iš baro ir prie pat baro laukinių durų rūkė. Vienu metu vyras su šviesiomis kelnėmis specialiai griuvo ant jų visu kūnu. Jis jį stūmė atgal link baro durų esančios aikštelės, kadangi kilo grėsmė jam ir jo draugei. Tuomet kilo konfliktas – muštynės. Jis nežino, ar sudavė kuriam tai vyrui, neatsiminė. Kai jis nustūmė vyrą su šviesiomis kelnėmis, jis puolė ant jo, bet kartu buvę draugai G. A. ar R. A., kažkuris iš jų nustūmė tą vyrą nuo laiptų, tuomet vyras su tamsia striuke puolė ant jo, trenkė kumščiu į veidą ir pataikė į kairę akį. Po šio smūgio, jis galva trenkėsi į sieną ir prasikirto pakaušio srityje. Tuomet greičiausiai jis ir perpjovė jam veidą. Jam labai stipriai pradėjo bėgti kraujas ir jie visi iškart pabėgo. Jis nematė, kur jie nubėgo, nes iškart nuėjo į barą prie praustuvės stabdyti kraujavimą. Draugė paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė pagalbą (1 t., b.l. 1-16 psl.). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis D. P. parodė, kad jis 2022 m. balandžio 12 d. kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl to, kad 2022 m. balandžio 8 d., apie 21.25 val. adresu (duomenys neskelbtini), prie baro buvo sumuštas nepažįstamų asmenų. Pareiškime nurodė, kad vienas vyriškis buvo su tamsia striuke bei su kapišonu ant galvos, apie 35 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Antrasis vyriškis buvo apie 27 metų amžiaus, 175 cm ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, šviesiais labai trumpais plaukais. Nei vieno iš minėtų vyrų veido neįsidėmėjo, nematė, kad nors vienas iš jo minėtų asmenų turėtų tatuiruočių ar kokių kitų išskirtinių požymių. Kaip ir minėjo pats tų asmenų negalėtų atpažinti, bet kartu su juo įvykio metu buvę G. A. ir R. A., mano, kad jie galėtų atpažinti asmenis, kurie jį sužalojo. R. A. jam minėjo, kad praėjus maždaug savaitei po įvykio vienas iš asmenų buvo atėjęs į tą barą, kuriame buvo ir teiravosi dėl įvykio. R. A. jam siuntė vaizdo įrašą, nes jis nufilmavo kaip minėtas asmuo atėjo į barą, kad teiravosi dėl įvykio, tačiau šiuo metu jo parodyti negali, nes jam vaizdo įrašo neatidaro (1 t., b.l. 41-44 psl.). Papildomos apklausos metu nukentėjusysis parodė, jog 2022 m. balandžio 8 d. jam vieną smūgį į veido sritį – į kairės pusės akį, sudavė vienas iš bare buvusių vyrų. Nuo patirto smūgio jis trenkėsi į namo sieną ir taip susižeidė pakaušio sritį. Iškart po to pajuto didelį skausmą skruosto srityje. Jam skruostas pradėjo kraujuoti, suprato, kad jį sužeidė kažkokiu aštriu daiktu. Jis nepastebėjo, kas ir kaip jam sužeidė skruostą, bet tai galėjo padaryti tik tas vyras, kuris jam sudavė smūgį, nes jis buvo arčiausiai jo (kitas vyras buvo atokiau, juos skyrė apie 3 m). Vyro, kuris jam sudavė smūgį, rankose peilio ar kito aštraus daikto nematė, tačiau to galėjo nepastebėti, nes viskas vyko labai greitai. Kitas vyras, kuris ir išprovokavo konfliktą lauke, t.y. jį sąmoningai kliudė, jam smūgių nesudavė, nes nespėjo, jį nustūmė kažkuris iš jo draugų. Apklausiamas antrą kartą jis nurodė, kad nei vieno iš vyro atpažinti negalėtų, tačiau labiau apgalvojęs nusprendė, kad to vyro, kuris jį sužalojo, veido bruožus šiek tiek atsimena, todėl mano, galėtų jį atpažinti. Po įvykio jis Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų buvo išvežtas į gydymo įstaigą, čia jam suteikė pirmąją pagalbą. Jis vėliau dėl sužalojimo kreipėsi į savo šeimos gydytoją, kuri jam prižiūrėjo gyjančią žaizdą. Tyrimo metu jis reikš civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Jis tą vakarą vartojo daug alkoholinių gėrimų, tačiau labai apsvaigęs nesijautė ir prisimena visas įvykio aplinkybes. Daugiau papildymų neturi (1 t., b.l. 45-48).
Liudytoja K. K. – P. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 2022 m. balandžio 8 d. atsimena, ji su vyru D. P. atėjo į barą, žaidė smiginį, gurkšnojo gėrimus. Paskui atėjo du draugai, kurių jie niekada nėra matę. Vienas iš jų tiesė rankas, norėjo susipažinti, tuomet jie pasakė, kad jie nenori susipažinti. Jie pradėjo nusirenginėti, dar baro savininkė juos ramino, tuomet jie šiek tiek apsiramino. Jie liko bare. Ji su vyru išėjo parūkyti, ir vienas iš jų virto ant jos vyro, nes jis stovėjo aukščiau, kilo muštynės. Tada ji išgirdo, kad jos vyras kraujuoja. Ji su vyru nuėjo į baro virtuvę, vyro veidas buvo kruvinas. Ji stovėjo prie baro įėjimo ant laiptelių kažkur per vidurį, bet nežiūrėjo. Kai įvyko konfliktas, jie buvo du – kaltinamasis ir jo draugas, buvo jos vyras ir dar G. A., gal R. A., tiksliai neatsiminė. Ji girdėjo, kad žmonės šūkavo, garsai buvo lyg stumdytųsi. Ji nematė, su kuriuo vyru prieš muštynes jos vyras turėjo kontaktą. Tuo metu, kai ant jos vyro ir jos užvirto kaltinamasis, tada ir prasidėjo muštynės ir tada ji jau nieko neatsiminė, iki to momento, kai išgirdo, kad jos vyras kraujuoja. Kai nepažįstamas vyras užvirto ant jos ir jos vyro, jos vyras pasisuko į juos ir prasidėjo muštynės. Kai ji pamatė didžiulę žaizdą vyro veide, paskambino greitajai medicinos pagalbai ir tada greitoji pranešė policijos pareigūnams. Jie visą tą laiką buvo baro virtuvėje, tvarkė žaizdą, kol atvyko greitoji medicinos pagalba ir policija.
Liudytojas G. A. teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad nukentėjusysis D. P. yra jo draugas. R. A. yra jo brolis. Jis atsimena, kas atsitiko 2022 m. balandžio 8 d. Jis tą dieną atėjo į barą, D. P. jau buvo bare. Jis išgėrė bokalą alaus, tuomet jis, D. P. ir D. P. žmona išėjo parūkyti, jiems iš paskos išėjo kaltinamasis ir jo draugas taip pat parūkyti. Kaltinamasis užvirto ant D. P. ir jie susistumdė. Tas kitas asmuo pradegino striukę su cigarete D. P. žmonai. Ji pasakė, kad striukę pradegino ir tuomet jis susikibo su tuo kitu žmogumi, o ne su kaltinamuoju. Jis įlindo į tarpą, nustūmė jį į šoną ir atsisukęs pamatė, kad D. P. buvo kruvinas. Kaltinamasis jam buvo už nugaros. Jis išskyrė tuos besigrumiančius, tuo viskas ir baigėsi. Jis mano, kad nuo M. L. D. P. tapo kruvinas. Jis pats nematė, kokiu būdu jis tapo kruvinas. Jei tas muo, su kuriuo jis buvo susikibęs, būtų kažką turėjęs rankoje, būtų ir jis sužalotas. Jis pats sužalotas nebuvo. Būtent M. L. su D. P. buvo susikibę. Jis atskyrė kaltinamojo draugą nuo D. P. D. P. ir M. L. susikibę liko jam už nugaros, kol jis grūmėsi su tuo kaltinamojo draugu. Kai jis grūmėsi su M. L. draugu, jis atsisukęs nebuvo, kai jį nustūmė, tik tada atsisuko ir pamatė, kad D. P. kruvinas. Jis girdėjo, kad kažkas vyko jam už nugaros, girdėjo D. P. klausiantį, ką jis padarė, kad jį puola. Jis smūgių nematė, kaltinamojo rankose taip pat daiktų nematė. Po visko kaltinamasis ir jo draugas labai greitai pasišalino iš įvykio vietos. Dar tas draugas bandė eiti atgal į barą, bet M. L. jį paėmė už pakarpos ir jie pasišalino. Kai policijos pareigūnai atvažiavo, kaltinamojo ir jo draugo neberado. Policijos pareigūnus tikriausiai žmona iškvietė. Greitai policija atvažiavo, gal po 10-15 min., buvo ir greitoji medicinos pagalba atvažiavusi.
Liudytojas R. A. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad kaltinamasis jam yra žinomas iš matymo, matydavo jį bare, teko pabendrauti. Nukentėjusysis D. P. yra jo draugas. 2022 m. balandžio mėnesį jis, G. A. ir D. P. bei jo žmona susitiko bare pažaisti smiginį. Bare taip pat buvo ir M. L. su draugu, kurio jo vardo nežino, pirmą kartą matė. Jie išėjo parūkyti prie baro. Jis buvo apačioje, pačio konflikto nematė. Jis išėjo pirmas parūkyti, paskui išėjo kiti, tuomet prasidėjo grumtynės. Jo brolis G. sušuko: – „R., padėk?“ Jis atsisuko ir pamatė M. L., pačio įvykio nematė, buvo jau visi atsitraukę. D. P. stovėjo prie langelio, viršuje prie laiptų, dešinėje pusėje, o M. L. stovėjo kairėje laiptų pusėje. G. A. buvo dešinėje pusėje, šalia D. P.. M. L. draugas, kaip ir jis, stovėjo laiptų apačioje. Jis kontakto tarp žmonių nematė, garsų prieš tai negirdėjo. Jis užbėgo į viršų, pribėgo prie D. P. ir pamatė, kad jo veidas perpjautas. Tuomet jis atsisuko į M. L., paklausė: – „ką čia išdarinėjat? M. L. turėjo dešinėje rankoje ant krumplių užsidėjęs odinę apyrankę su blizgančiais karoliukais. Apyrankę kaip papuošalą naudoja, tačiau kiti ją panaudoja kaip ginklą. M. L. stovėjo nuleidęs ranką, ant kurios matė apyrankę. Po įvykio, jis neklausė nei brolio, nei D. P., kas atsitiko. Jis nematė, kas sužalojo D. P.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, o būtent dėl to, kad 2022 m. balandžio 8 d., apie 21.25 val., prie naktinio baro, esančio (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas fizinis smurtas D. P. atžvilgiu (1 t., b.l. 1-16).
2022 m. balandžio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos apžiūra, kurioje matomas mūrinis, dviejų aukštų, pastatas, iš rytinės pusės yra įėjimas į barą, pakylant link įėjimo laiptais, matoma laiptų aikštelė, vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Pačioje laiptų aikštelėje laiptinėje ir ant laiptų nusikaltimo pėdsakų neaptikta. Daugiau apžiūrėjus įvykio vietą bei jos perimetrą jokių nusikaltimo pėdsakų neaptikta. Tuo ir baigiama įvykio vietos apžiūrą (1 t., b.l. 31-33).
2022 m. liepos 29 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašo apžiūra, iš kurios matyti, jog apžiūrimas CD-R diske esantis vaizdo įrašas pavadinimu „received_1189499618274029“. Atidarius vaizdo įrašą matomas tamsus paros metas. Filmuojama pastato siena, virš kurios užrašas „BARAS“. Vaizdo įrašo trukmė 1:34 min. 00:46 min. iš baro išeina du asmenys. Vienas iš asmenų apsirengęs pilku džemperiu su gobtuvu, šonuose juodos juostos. Ant galvos užsidėjęs pilkos spalvos kepurę su snapeliu. Asmuo stambesnio kūno sudėjimo, trumpai kirptų plaukų. Minėtas asmuo kalbasi su kitu, rūko ir abu nueina. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos nėra (1 t., b.l. 159-161).
Medicininių dokumentų apžiūros metu, dalyvaujant specialistui R. D., nustatyta, jog D. P. padaryta veido kairės skruostinės srities pjautinė žaizda nusitęsianti į kairės ausies kaušelį, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 152-155).
2022 m. rugpjūčio 4 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kaip liudytojas G. A. iš pateiktų nuotraukų atpažino asmenį pažymėtą Nr. 3 (M. L.), nurodė, kad atpažįsta vyrą, esantį nuotraukoje Nr. 3, tai yra tas pats vyras, kuris 2022 m. balandžio 8 d. buvo bare, buvo stambesnio kūno sudėjimo, kiek jam žinoma, jis vardu M. Mano, jis galėjo sužeisti D. P. Vyrą atpažįsta iš jo veido bruožų, nes juos gerai įsidėmėjo (1 t., b.l. 90-94).
2022 m. rugpjūčio 4 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kaip liudytojas R. A. iš pateiktų nuotraukų atpažino asmenį pažymėtą Nr. 2 (M. L.), nurodė, kad iš jam pateiktų atpažinimui šešių asmenų fotonuotraukų jis atpažįsta asmenį fotonuotraukoje, pažymėtoje Nr. 2. Tai iš matymo pažįstamas M., apie kurį davė parodymus (1 t., b.l. 122-126).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas, atsakomybės taikymas
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata, arba jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai. Kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius, faktines aplinkybes – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą ir panaudotas priemones, padėtį, buvusią juos padarant, konflikto priežastį, eigą, kilusius padarinius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-65-489/2018 ir kt.). Iš BK 140 straipsnio 1 dalies normos turinio matyti, kad įstatymų leidėjas neišskyrė nei veikos padarymo tikslo, nei motyvų kaip būtinųjų jos sudėties požymių, todėl į kaltininko motyvus ir tikslus gali būti atsižvelgiama skiriant bausmę, tačiau nėra keliamas reikalavimas kiekvienu atveju konstatuoti, kad kaltininkas tam tikrus veiksmus prieš nukentėjusįjį atliko būtent išimtinai siekdamas sukelti jam skausmą ar nežymiai sutrikdyti jam sveikatą.
Kaltinamasis M. L. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies, neneigė, kad sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam D. P. į veidą, tačiau neigė jo veidą sužalojęs aštriu daiktu. Teigė, kad nukentėjusysis ėjo daryti pratęsimo ir galėjo susižaloti kitur. Tokius kaltinamojo M. L. teisme duotus parodymus teismas vertina kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma.
Nukentėjusysis D. P. viso proceso metu – tiek pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką surašymo metu, ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu – nuosekliai nurodė savo esmines sužalojimo aplinkybes, tvirtindamas, jog jis buvo sužalota tyčiniais bei smurtiniais kaltinamojo M. L. veiksmais. Nukentėjusiojo nurodytos esminės konflikto su kaltinamuoju aplinkybės ir smurtiniai pastarojo veiksmai buvo papasakotos nuosekliai ir iš esmės tapačiai. Nukentėjusysis D. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 2022 m. balandžio 8 d., apie 18.00 val., kartu su žmona atėjo į barą. Valandos bėgyje į barą atėjo du vyrai su dar vienu vyru, bet trečias vyras į konfliktą nesikišo. Visą vakarą vyras su šviesiais džinsais kabinėjosi, lindo sveikintis, siūlė išgerti. Vyras buvo išsirengęs iki pusės nuogai bei sėdėdamas prie stalo boksavosi su oru, elgėsi labai agresyviai ir neadekvačiai, jo akių vyzdžiai buvo išsiplėtę. Jis suprato, kad nori su juo muštis, bet jis stengėsi į jį nekreipti dėmesio. Jis kartu su žmona išėjo iš baro į lauką parūkyti rūkė stovėdami ant baro laiptų, maždaug per vidurį. Tie trys vyrai taip pat buvo išėję iš baro ir prie pat baro laukinių durų rūkė. Vienu metu vyras su šviesiomis kelnėmis specialiai griuvo ant jų visu kūnu. Jis jį stūmė atgal link baro durų esančios aikštelės, kadangi kilo grėsmė jam ir jo draugei. Tuomet kilo konfliktas – muštynės. Kai jis nustūmė vyrą su šviesiomis kelnėmis, jis puolė ant jo, bet kartu buvę draugai G. A. ir R. A., kažkuris iš jų nustūmė tą vyrą nuo laiptų, tuomet vyras su tamsia striuke puolė ant jo, trenkė kumščiu į veidą. Po šio smūgio, jis galva trenkėsi į sieną ir prasikirto pakaušio srityje. Tuomet greičiausiai kaltinamasis ir perpjovė jam veidą. Jis nepastebėjo, kas ir kaip jam sužeidė skruostą, bet tai galėjo padaryti tik tas vyras, kuris jam sudavė smūgį, nes jis buvo arčiausiai jo (kitas vyras buvo atokiau, juos skyrė apie 3 m). Vyro, kuris jam sudavė smūgį, rankose peilio ar kito aštraus daikto nematė, tačiau to galėjo nepastebėti, nes viskas vyko labai greitai. Jam labai stipriai pradėjo bėgti kraujas. Jis iškart nuėjo į barą prie praustuvės stabdyti kraujavimą. Draugė paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė pagalbą. Jis nuėjo į baro virtuvę plauti kraujo, baro virtuvėje buvo baro savininkė, policija atvyko labai greitai, atvyko greitoji medicinos pagalba ir išvežė jį į ligoninę. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes. Abejoti tokiais nuosekliais nukentėjusiojo parodymais teismas neturi pagrindo, nes nukentėjusiojo patirtus sužalojimus, jų mastą, susidarymo mechanizmą patvirtina ir specialisto konstatuoti sužalojimai – veido kairės skruostinės srities pjautinė žaizda nusitęsianti į kairės ausies kaušelį, kuri atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 152-155). Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kurie viso proceso metu išliko nuoseklūs. Nukentėjusiojo parodymus patvirtino liudytojai K. K. – P., G. A. ir R. A. teisminio bylos nagrinėjimo metu. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis atliko kokius nors neteisėtus veiksmus kaltinamojo atžvilgiu. Nukentėjusiojo parodymus didžiąja dalimi patvirtino ir pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu, nors teisme kaltinamasis M. L. teisme savo kaltę pripažino iš dalies, tačiau tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip gynybinę versiją ir pastarojo siekį išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės.
Paties kaltinamojo M. L. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, kas verčia abejoti jo parodymų patikimumu. Kaltinamasis M. L. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino, nurodydamas esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, o būtent, jog 2022 m. balandžio 8 d. lauke sutiko nepažįstamus asmenis tarp kurių ir jų kilo žodinis konfliktas. Konfliktą lyg pradėjo jo pažįstamas, tačiau, kad muštynių metu pažįstamas nebūtų sumuštas, vieną iš konflikto dalyvių, t.y. vyrą, kuris buvo apie 35-40 metų amžiaus, pastūmė ir kišenėje turėtu žiebtuvėliu, kuris buvo plastikinis, turintis aštrių kampų, sudavė vyrui į veido sritį. Jis neprisiminė, kur tiksliai pataikė, ar vyrą sužeidė. Viskas vyko labai greitai, po smūgio sudavimo jie su pažįstamu nuo baro greitai nuėjo ir daugiau į barą negrįžo. Apklausiamas teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies bei teigė, jog muštynės prasidėjo ir baigėsi bare. Po to, jie išsiskirstė. Nukentėjusysis negalėjo trenktis į namo sieną. Jis jam sudavė tik gal vieną smūgį. Nukentėjusiajam negalėjo būti tokių sužalojimų, nes jis neturėjo jokio aštraus daikto, rankoje turėjo tik žiebtuvėlį. Gali būti, kad žiebtuvėlis turėjo aštrių kampų. Jis visiškai nesutinka, kad padarė nukentėjusiajam pjautinę žaizdą. Gal nukentėjusysis ėjo kokio pratęsimo daryti ir galėjo susižaloti kitur. Teismas kritiškai vertina tokius kaltinamojo parodymus. Kaltinamojo nurodomas aplinkybes, jog konfliktas įvyko bare, taip pat, jog nukentėjusysis galėjo susižaloti kitur, paneigia nuoseklūs ir iš esmės sutampantys nukentėjusiojo bei liudytojų K. K. – P., G. A., R. A. duoti parodymai. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog nukentėjusysis po kilusio konflikto niekur išėjęs nebuvo, ėjo į barą praustis kruvino veido, į kurį nedelsiant atvyko greitosios medicinos pagalbos ir policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė nukentėjusiojo žmona. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog pastūmė vyrą ir kišenėje turėtu žiebtuvėliu, turinčiu aštrių kampų sudavė jam į veido sritį, tačiau apklausiamas teisme nurodė, kad neturėjo jokio aštraus daikto ir nukentėjusiajam negalėjo kilti tokio masto sužalojimai. Akivaizdu, jog tokie kaltinamojo parodymai yra prieštaringi, todėl teismo vertintini kritiškai. Teismas, priimdamas procesinį sprendimą, kaltinamojo parodymais nesivadovauja. Aplinkybę, jog nukentėjusysis D. P. buvo sužalotas tyčiniais smurtiniais kaltinamojo M. L. veiksmais patvirtina nuoseklūs nukentėjusiojo D. P. parodymai viso proceso metu, nukentėjusiojo pareiškimas dėl padarytos nusikalstamos veikos, specialisto konstatuoti sužalojimai, liudytojų K. K. – P., G. A. ir R. A. teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai, iš dalies paties kaltinamojo M. L. parodymai ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, 2022 m. rugpjūčio 4 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, kuriuose liudytojai G. A. ir R. A. atpažįsta kaltinamąjį M. L. ir kiti byloje esantys duomenys. Teismas pažymi ir tai, kad baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog nukentėjusysis konflikto neprovokavo ir (ar) jokių provokuojančių veiksmų kaltinamojo atžvilgiu neatliko. Taigi, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai ir specialisto užfiksuoti duomenys vieni kitus papildo ir sudaro nuoseklų ir logišką įvykių sekos vaizdą, kuris patvirtina, jog M. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, pripažįsta, kad jų visuma patvirtina, jog M. L. mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent jis 2022 m. balandžio 8 d., apie 21.25 val., prie naktinio baro, esančio (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojo fizinį smurtą D. P. atžvilgiu, t.y. kumščiu vieną kartą sudavė į veido sritį, ko pasekoje nukentėjusysis trenkėsi į namo sieną bei kietu aštriu pjaunančių savybių turinčiu daiktu sužeidė skruostą, taip padarydamas D. P. veido kairės skruostinės srities pjautinę žaizdą nusitęsiančią į kairės ausies kaušelį, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas konstatuoja, kad tokie kaltinamojo M. L. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius, kadangi jis mušdamas ir kitaip smurtaudamas sužalojo žmogų, todėl yra kvalifikuoti tinkamai.
Bausmės skyrimas
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.
Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Skirdamas kaltinamajam M. L. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai. Šioje baudžiamojoje byloje nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, į kaltinamojo veiksmų pobūdį, į tai, kad kaltinamasis savo kaltę šioje baudžiamojoje byloje pripažino iš dalies, tačiau nukentėjusiojo D. P. neatsiprašė, jam padarytos žalos neatlygino ir savo elgesio kritiškai nevertino. Taip pat kaltinamasis nepripažino byloje pareikštų civilinių ieškinių ir nesutiko jų atlyginti. Kaltinamasis anksčiau teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas. Teismas atsižvelgia į kitus kaltinamąjį M. L. charakterizuojančius duomenis – baustas administracine tvarka, nevedęs, nedirbantis, šiuo metu gydosi.
Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, M. L. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės apribojimo bausmė, jos dydį parenkant didesnį nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Teismas turi pagrindo manyti, jog geriausiai skiriamos bausmės tikslus padės pasiekti kaltinamajam paskirtas įpareigojimas bei draudimas bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 5 dalies 4 punktas).
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, jog M. L. 2022 m. lapkričio 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu ir nuteistas galutine 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Kadangi šioje byloje tiriamą nusikalstamą veiką M. L. padarė iki Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 3 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, todėl šiuo teismo nuosprendžiu skiriama bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 9 dalies nuostatomis, dalinio sudėjimo būdu subendrinama su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine subendrinta bausme, įvertinant, kad subendrinta bausmė negali viršyti maksimalaus laisvės apribojimo bausmės, skirtinos už nusikaltimus, dydžio. Į bausmės laiką visiškai įskaitytina bausmė, atlikta pagal minėtą teismo baudžiamąjį įsakymą.
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė kaltinamajam M. L. civilinį ieškinį dėl 168,77 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusiajam D. P. suteiktas medicinines paslaugas (1 t., b.l. 165-170). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos 2022 m. lapkričio 14 d. nutarimu Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pripažinta civiliniu ieškovu (1 t., b.l. 171-172). Nors kaltinamasis nepripažino pareikšto civilinio ieškinio, tačiau Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys pagrįstas rašytiniais duomenimis, patvirtinančiais ieškovo patirtą žalą dėl nukentėjusiajam M. L. suteiktų gydymo (skubiosios medicinos pagalbos paslaugos, difterijos, stabligės vakcinos, kompiuterinės tomografijos, chirurgo suteiktų paslaugų) paslaugų, todėl kaltinamąjį M. L. pripažinus kaltu dėl D. P. tyčinio sužalojimo, dėl kurio ir buvo suteiktos minimos paslaugos, ieškinys tenkinamas visiškai, nurodyto dydžio žalą ieškovui priteisiant iš kaltinamojo M. L.
Nukentėjusysis D. P. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo M. L. jam priteisti 2 000 eurų turtinės žalos atlyginimą, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nukentėjusysis patirtą turtinę žalą grindžia tuo, kad po patirto sužalojimo nuo 2022 m. balandžio 11 d. iki 2022 m. balandžio 22 d. turėjo laikiną nedarbingumą. Nukentėjusysis dirba UAB (duomenys neskelbtini) suvirintoju. Patyręs sužalojimą, jis negalėjo išvykti į komandiruotę (duomenys neskelbtini). Jis dirba pagal valandinį darbo atlyginimą, per savaitę po 55-60 valandų, jis gauna 15 eurų už valandą. Tai per savaitę sudaro – 900 eurų. Taip pat jis gauna už vairavimą į darbą į savaitę po 200 eurų. Taigi, jis negavo 2 000 eurų darbinių pajamų, todėl prašo priteisti 2 000 eurų turtinės žalos atlyginimą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas (LAT 2006-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012; 2016-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480-687/2016). Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas kaip nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis iš tikro asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Tai turi būti jo grynasis pelnas. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog D. P. dirba UAB (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančios 2021 m. balandžio 22 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog D. P. dirba UAB (duomenys neskelbtini) suvirintoju. Sutarties 1.3 p. nurodyta, jog numatyta mėnesinė alga – 1 060 Eur. Taip pat nurodyta, jog darbuotojui gali būti mokami priedai, priemokos, premijos ir kiti mokėjimai, vadovaujantis įmonės vadovo įsakymais, įsakymuose nustatyta tvarka ir terminais. Sutarties 4 punkte nurodoma, jog darbo laiko norma – 6 darbo dienų savaitė, 40 darbo valandų savaitėje. 2023 m. sausio 2 d. „Patvirtinime dėl iškvietimo į darbą“ nurodoma, kad D. P. 2022 m. balandžio mėn. buvo iškviestas į komandiruotę (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 9 d. iki 2022 m. birželio 4 d. Dėl ligos D. P. neišvyko į komandiruotę 2022 m. balandžio 9 d. (2 t., b.l. 119). Iš nukentėjusiojo pateikto 2023 m. kovo 17 d. „Patvirtinimo dėl iškvietimo į darbą“ matyti, kad D. P. 2022 m. balandžio mėn. buvo iškviestas į komandiruotę (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 9 d. iki 2022 m. birželio 4 d. Dėl ligos D. P. išvyko į komandiruotę 2022 m. balandžio 25 d. Preliminarios pajamos, kurias darbuotojas uždirbtų komandiruotės laikotarpiu 2022 m. balandžio 9 d. – 2022 m. balandžio 24 d. – 1800 Eur (2 t., b.l. 159).
Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo skirti ligos išmoką matyti, jog D. P. už laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 13 d. iki 2022 m. balandžio 22 d. buvo išmokėta 169,55 Eur dydžio išmoka (2 t., b.l. 120). Sprendime nurodyta, jog darbdavys UAB (duomenys neskelbtini) D. P. už dvi pirmas ligos dienas, t.y. nuo 2022 m. balandžio 11 d. iki 2022 m. balandžio 12 d., išmokėjo 144,80 Eur (2 t., b.l. 121). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad 2022 m. balandžio mėnesį buvo 25 darbo dienos, D. P. vienos dienos darbo užmokestis 2022 m. balandžio mėn. sudarytų 42,40 Eur (1060 Eur/25 d.d.). Kadangi D. P. buvo išduotas nedarbingumas ir dėl ligos jis negalėjo dirbti 9 darbo dienas, jo negautos pajamas už šį laikotarpį būtų – 381,60 Eur (9x42,40Eur). Kadangi nedarbingumo laikotarpiu D. P. gavo ligos išmokas iš darbdavio ir iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, todėl minėtos sumos išskaičiuotinos iš visos sumos, t.y. minėtu laikotarpiu D. P. negautos pajamos sudarytų – 67,25 Eur (381,60 Eur – 169,55 Eur – 144,80 Eur). Kaip jau minėta anksčiau, Sutarties 1.3 p. nurodyta, jog D. P. mėnesinė alga – 1 060 Eur. Taip pat nurodyta, jog darbuotojui gali būti mokami priedai, priemokos, premijos ir kiti mokėjimai, vadovaujantis įmonės vadovo įsakymais, įsakymuose nustatyta tvarka ir terminais. Nukentėjusysis D. P. be minėtos darbo sutarties bei dviejų UAB (duomenys neskelbtini) personalo vadovės patvirtinimų dėl iškvietimo į darbą, jokių dokumentų (t.y. darbdavio įsakymų dėl komandiruotės, dėl komandiruotpinigių ir kitokio, nei darbo sutartyje sulygto darbo užmokesčio mokėjimo) patvirtinančių, jog nedarbingumo laikotarpiu būtų gavęs ieškinyje nurodomą užmokestį, teismui nepateikė. Be to, iš byloje esančių duomenų D. P. ligos išmokos skyrimui matyti, jog laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. balandžio 9 d. D. P. buvo fiksuotas nedraudiminis laikotarpis (nemokamos atostogos) (2 t., b.l. 122), kas paneigia nukentėjusiojo teiginius, jog į komandiruotę būtų išvykęs 2022 m. balandžio 9 d., kadangi tą dieną jam buvo suteiktos nemokamos atostogos. Aptartų duomenų visuma rodo, jog nukentėjusysis neįrodė, jog nedarbingumo laikotarpiu būtų gavęs kitokias nei darbo sutartyje nurodytas pajamas, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei aptartą teisinį reglamentavimą, nukentėjusiojo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, jam iš kaltinamojo priteisiant 67,25 Eur negautų pajamų.
Nukentėjusysis D. P. dėl neturtinės žalos nurodė, kad iki įvykio buvo sveikas ir darbingas, gyveno pilnavertį gyvenimą. Jis savo išvaizda neišsiskyrė iš aplinkinių. Įvykio metu, jis patyrė sužalojimus, kurie konstatuoti 2022 m. balandžio 8 d. paciento, patyrusio traumą, apžiūros lape, kuriame nurodyta kad D. P. diagnozuota kairio skruostikaulio srityje pjautinė žaizda, nusitęsianti iki ausies kaušelio. Ausies kaušelio žaizda. Galvos sumušimas. Medicinos įstaigoje nukentėjusiajam žaizda buvo susiūta. 2022 m. gegužės 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus teismo medicinos eksperto R. D. apžiūros protokole specialisto išvadoje nurodyta, kad D. P. nustatytas kairės skruostinės srities pjautinė žaizda, nusitęsianti į kairės ausies kaušelį, padaryta paveikus kietu, aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu. Prieš pristatant D. P. į (duomenys neskelbtini) (2022 m. balandžio 8 d.), pastarajam kvalifikuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Iki įvykio nukentėjusysis veido srityje neturėjo jokių ypatingų žymių. Po patirto sužalojimo liko didelis randas, einantis per visą kairįjį skruostą, randas taip pat liko ir kairės ausies kaušelyje. Akivaizdu, kad patirtas sveikatos sužalojimas, likęs randas nukentėjusiajam D. P. sukėlė neigiamas emocijas ir dvasinius išgyvenimus, sukėlė fizinį skausmą, tačiau pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti įgyvendinamas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teisiniu reglamentavimu yra siekiama nustatyti tokią piniginę kompensaciją, kad kiek įmanoma teisingiau būtų kompensuotas nukentėjusiojo patirtas dvasinis ir fizinis skausmas. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį turėtų atsižvelgti ir į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į tai, jog kaltinamasis, užvaldytas pykčio, tyčia, be jokios priežasties, sužalojo D. P. Nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei būdamas recidyvistas. Nukentėjusiojo D. P. veiksmai neturėjo jokios įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Pažymėtina, kad vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus darbo veiklai, šeiminiam gyvenimui ir pan. Nukentėjusiajam po sužalojimo ant kairiojo skruosto ir ausies kaušelio liko didelis randas. Nukentėjusysis dėl likusio rando ant veido stipriai pergyvena. Randas yra matomoje veido vietoje. D. P. iki šiol negali priprasti prie šio rando. Tiek pačiam nukentėjusiajam matant save veidrodyje, randas sukelia nemalonius prisiminimus įvykusius tą vakarą, kuomet nukentėjusysis patyrė sužalojimą, kurį jam padarė kaltinamasis, o taip pat ir sutikti pažįstami, visi pastebi randą ir teiraujasi apie jo atsiradimo aplinkybes. Visos šios aplinkybes pačiam nukentėjusiajam kelią stresą, prie rando jis negali priprasti. Taigi, nukentėjusysis dėl patirto sužalojimo nuolatos patiria nepatogumų, kurie jam bendraujant su šeima ar darbe ir pažįstamais bei draugais sukelia nemalonius išgyvenimus. Nukentėjusysis viliasi, kad teismui tenkinus ieškinį, gauti pinigai bus skirti plastinėms procedūroms atlikti, kuriomis bus siekiama, jei ne visai panaikinti randą, tačiau bent jau sumažinti rando matomumą. Nukentėjusysis pabrėžia, kad kaltinamasis nuo įvykio dienos iki šiol nėra pasidomėjęs nukentėjusiojo būkle, sveikata, nėra suteikęs ir nesiūlė suteikti jokios realios pagalbos, nėra padaręs realių žingsnių, kad atsiprašytų nukentėjusiojo, nėra atlyginęs nei dalies žalos ir nebandė net tartis dėl bent jos dalinio atlyginimo. Toks kaltinamojo elgesys, rodo kad jis nuoširdžiai nesigaili dėl padarytos veikos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašo priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Šiame kontekste pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018). Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.
Nagrinėjamoje byloje teismui jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad nukentėjusysis D. P. dėl kaltinamojo M. L. jam padaryto sveikatos sužalojimo patyrė neturtinę žalą, nekyla. Nustatant nukentėjusiajam D. P. priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta kaltinamojo M. L. tyčiniais smurtiniais veiksmais, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusysis dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų patyrė fizinį skausmą, jam buvo nežymiai sužalota sveikata – nustatyta kairės skruostinės srities pjautinė žaizda, nusitęsianti į kairės ausies kaušelį, sužalojimai padaryti matomoje kūno vietoje – veide. Bylos duomenys patvirtina, jog po įvykio D. P. nuo 2022 m. balandžio 11 d. iki balandžio 22 d. buvo nedarbingas (2 t., b.l. 120-122). Teismas įvertina ir kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo – savo kaltės nepripažino, savo elgesio kritiškai nevertina, nukentėjusiojo D. P. dėl sužalojimo ir patirtų išgyvenimų neatsiprašė, jam padarytos žalos savo noru neatlygino. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų sužalojimų D. P. nenustatytos ilgalaikės pasekmės sveikatai.
Teismas, įvertinęs paskutiniu metu teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo dydžius, pastebi, kad jie svyruoja nuo 100 Eur iki 1200 Eur (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartys ir nuosprendžiai Nr. 1A-290-891/2022, 1A-132-988/2022, 1A-219-851/2022, 1A-138-1035/2022, Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 1A-106-606/2022, Kauno apygardos teismo nutartis Nr. 1A-281-923/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128-489/2020, 2K-205-719/2020, 2K-142-303/2021 ir kt.). Pažymėtina, kad 1000 eurų ir didesnės sumos priteisiamos tik tais atvejais, kai nustatytas itin intensyvus smurtas (pvz., ne mažiau nei 16 trauminių poveikių), neturtinė žala patiriama ne vien dėl sveikatos sutrikdymo (pvz. nukentėjusioji išgyvena ir dėl vaikų patiriamo smurto) ir kt.
Teismas, įvertinęs CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, todėl mažintinas. Atsižvelgiant į tai, kad po sužalojimo nukentėjusiojo veide liko matomas randas, taip pat į kitas aptartas nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamojo elgesį, D. P. iš kaltinamojo priteisia 1000 eurų patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, būtent šis neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kilusius padarinius, taip pat kaltinamojo turtinę padėtį, kaltės laipsnį bei užtikrins kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-247-976/2018, 2K-313-489/2019; 2K-191-942/2021). Svarbu pažymėti ir tai, kad nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį nukentėjusiojo išlaidoms advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo advokatui faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į šių išlaidų pagrįstumą bei į teismų praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2022-04-29 įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo nustatytiems atlygintinų išlaidų maksimaliems dydžiams baudžiamosiose bylose, kurie nustatomi atsižvelgiant į bylos aplinkybes pagal šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, apimtį; baudžiamojo proceso trukmę; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
Įvertinęs šios baudžiamosios bylos sudėtingumą bei apimtį, atstovo darbo ir laiko sąnaudas atstovaujant nukentėjusiojo D. P. interesus (susipažinimas su baudžiamosios bylos medžiaga – 200 Eur, civilinio ieškinio parengimas – 300 Eur (2 t., b.l. 104)), teismas sprendžia, kad prašoma priteisti atstovavimo išlaidų 500 Eur suma yra proporcinga suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl šios proceso išlaidos iš kaltinamojo M. L. išieškotinos D. P. naudai.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina, pradėjus vykdyti bausmę.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 (viena) kompaktinė laikmena su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 -308, straipsniais,
nusprendžia:
M. L. (M. L.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine subendrinta 1 metų 7 mėnesių laisvės apribojimo bausme, ir M. L. (M. L.) paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Į bausmės laiką visiškai įskaityti bausmę, atliktą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. baudžiamąjį įsakymą.
Išaiškinti kaltinamajam M. L., kad jam paskirto laisvės apribojimo laikotarpiu, jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytą įpareigojimą ir draudimą bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jie vykdomi.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir ieškovės naudai iš M. L. priteisti 168,77 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis eurus, 77 ct) turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo D. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jo naudai iš M. L. priteisti 67,25 Eur (šešiasdešimt septynis eurus, 25 ct) turtinei žalai atlyginti, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 500 Eur (penkis šimtus eurų) atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 (vieną) kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.