Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2-1611-910/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-10-12
Bylos Nr.: e2-1611-910/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00974-2017-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Laima Ribokaitė
Ieškovas: T. D.
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Advokatai: Eglė Pabrėžienė

Kategorijos

2.4.4.1Servitutas
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

Civilinė byla Nr. e2-1611-910/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00974-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1; 3.1.7.6 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Rūtai Miltinytei,dalyvaujant ieškovui T. D. (T. D.), jo atstovei advokatei Eglei Pabrėžienei,

atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei L. N.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. D. (T. D.) ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl servituto nustatymo atsiradusių nuostolių atlyginimo, kurioje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas 2017 m. gegužės 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, kurį 2018 m. spalio 16 d. patikslino, pareikšdamas du alternatyvius reikalavimus: 1) pripažinti atsakovių veiksmus, atsisakant inicijuoti 0,1342 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), paėmimą visuomenės poreikiams, kompensuoti nuostolius, nepagrįstais ir neteisėtais bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybą įgyvendinti (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto ir galiojančio teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinius, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti ieškovui priklausančio 0, 342 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), paėmimą visuomenės poreikiams bei atlikti paėmimui būtinus veiksmus; 2) netenkinus šio reikalavimo, priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 215 205,08 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto valdyba (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė leisti Miesto plėtros departamentui rengti apie 95 ha teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detalųjį planą bei patvirtino detaliojo plano rengimo sąlygas. Į rengiamo detaliojo plano teritoriją pateko 2,9000 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), kurio 11500/29000 dalių (1,1500 ha) nuosavybės teise priklausė ieškovui. Rengiamame detaliojo plano projekte (duomenys neskelbtini), buvo pažymėtas sklypas Nr. 9 (9A, 9B, 9C, 9D, 9E), kuris apėmė 2.9000 ha žemės sklypą ir 0,4095 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Sklype jokių apribojimų (servitutų), suvaržymų, inžinerinių įrenginių nebuvo nustatyta. Kadangi projektinėje dokumentacijoje buvo numatyta, kad planuojamos valstybės ir miesto reikmėms gatvės, inžinerinės infrastruktūros užimama žemė bus paimta visuomenės poreikiams įstatytų nustatyta tvarka, 2,9000 ha žemės sklypo bendraturčiai neprieštaravo ir nereiškė pretenzijų dėl jų sklype planuojamo kelio.

3. Ieškovas pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimo ir teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ patvirtino Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių, susijusių su 99,45 ha teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) žemės naudojimo būdu, keitimą pagal pridedamą brėžinį; apie 91,52 ha teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinius, keičiant žemės ūkio paskirties žemę į kitos paskirties žemę pagal pridedamą brėžinį ir lenteles. Pagal patvirtintus detaliojo plano sprendinius, brėžinius, detaliajame plane nurodyta, kad iš 2,9000 ha ir 0,4095 ha žemės sklypų formuojami 5 sklypai, pažymėti Nr. 9A, 9B, 9C, 9D, 9E. Žemės sklypo dalyje, pažymėtoje Nr. 9E, užimančioje 1 342 kv. m ploto, buvo suplanuota infrastruktūros teritorija, sklypas Nr. 9E visa apimtimi pateko į gatvių važiuojamosios dalies, gatvių raudonųjų linijų ribas bei turėjo būti paimamas visuomenės poreikiams. Su tokiais detaliojo plano sprendiniais sklypo Nr. 9 bendraturčiai, tarp jų – ir ieškovas, sutiko, pasirašydami detaliajame plane.

4. Vykdant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 1 punktu nustatė, kad vietoje dviejų žemės ūkio paskirties žemės sklypų – 29 000 kv. m žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. 9D – suformuojami penki nauji kitos paskirties žemės sklypai; 4 punktu nustatė sklypo Nr. 9E duomenis: plotas – 1 342 kv. m, naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorija, naudojimo pobūdis – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams, elektros linijų apsaugos zona VI sk.; 5 punktu pasiūlė Vilniaus apskrities viršininko administracijai 4 punkte nurodytam sklypui nustatyti servitutą, suteikiantį teisę visame sklypo plote neatlygintinai įrengti ir eksploatuoti tinklus, tiesti kelius bei eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros metu į gretimas teritorijas iki šis sklypas bus perduotas savivaldybei.

Šalies argumentai

5. Ieškovas pažymėjo, kad, vykdant nurodytus teisės aktus, 2,9000 ha ir 4,095 ha žemės sklypų bendraturčiai 2006 m. kovo 23 d. pasirašė sutartį dėl žemės sklypų atidalijimo ir suformavimo naujų penkių sklypų, iš kurių vienas – 1 342 kv. m ploto – žemės sklypas, detaliajame plane pažymėtas Nr. 9E, asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui.

6. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininkas (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 1 punktu vietoje 2,9000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo ir 4,095 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo suformavo penkis naujus žemės sklypus; 1.5 punkte nustatė, kad 1 342 kv. m žemės sklypo Nr. 9E paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis – kitos paskirties žemė: inžinerinės infrastruktūros teritorijos (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams), kuris nuosavybės teise priklausys T. D.; 2.1 punkte nustatė žemės servitutą – teisę visame žemės sklypo, nurodyto 1.5 plote, plote neatlygintinai įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti kelius, eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros laiku į gretimas teritorijas iki šis plotas bus perduotas Vilniaus miesto savivaldybės tarybai. Atsižvelgiant į tai, buvo suformuotas 0,1342 ha dydžio žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei nustatyti apribojimai: žemės servitutas per visą sklypą iki sklypas bus perduotas Vilniaus miesto savivaldybės tarybai bei specialiosios naudojimo sąlygos – elektros linijų apsaugos zona. Per visą žemės sklypą yra nutiesta (duomenys neskelbtini) gatvė, dėl to ieškovas negali visa apimti naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu.

7. Ieškovas pažymėjo, kad jis ne kartą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, klausdamas kada bus inicijuota sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūra ar kompensuoti nuostoliai, tačiau buvo informuotas, jog paėmimo visuomenės poreikiams procedūra nebus inicijuota, nes trūksta lėšų, prašymo kompensuoti nuostolius taip pat netenkino.

8. Ieškovo teigimu, atsakovių veiksmai, atsisakant vykdyti patvirtintojo detaliojo plano sprendinius bei inicijuoti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, kai faktiškai žemės sklypas seniai perimtas ir naudojamas visuomenės poreikiams tenkinti, yra nepagrįsti ir neteisėti, prieštarauja detaliojo plano sprendiniams bei grubiai pažeidžia ieškovo teises. Savivaldybė, pati inicijavusi detaliojo plano rengimą, būdama jo rengimo organizatorė, prisiėmė įsipareigojimus, kad į infrastruktūros teritoriją patenkantis žemės sklypas bus paimtas visuomenės poreikiams. Nuo pat detaliojo plano projekto renginio pradžios buvo numatyta, kad sklypas patenka į infrastruktūros teritoriją, kurioje numatyta gatvės tiesimas, gatvių raudonųjų raudonosios linijos, dėl to žemės sklypas bus paimamas visuomenės poreikiams. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovas turėjo ir tebeturi pagrįstų bei teisėtų lūkesčių, kad jam nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas bus perduotas savivaldybei, kompensuojant sklypo praradimą.

9. Ieškovas pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. balandžio 4 d. rašte nurodyti argumentai – lėšų stygius ir nustatytas neatlygintinis kelio servitutas – nėra pagrindas nevykdyti detaliajame plane, detaliojo plano aiškinamojo rašto sprendiniuose nustatytų įsipareigojimų, kurie nėra panaikinti. Daugiau kaip 10 metų ieškovas jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo negali valdyti, naudoti, disponuoti juo. Toks sklypo naudojimas, kai nuosavybės teisių apribojimas tęsiasi ilgą, neapibrėžtą laiką, pažeidžia ieškovo nuosavybės teises. Be to, ieškovas, negalėdamas valdyti jam priklausančio žemės sklypo, yra priverstas mokėti žemės mokesčius.

10. Ieškovo teigimu, aplinkybė, kad 2,9000 ha žemės sklypo bendraturčiai 2005 m. vasario 28 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydami nustatyti žemės sklypų duomenis pagal detaliojo plano sprendinius, nėra pagrindas pripažinti, kad ieškovas tokiu būdu atsisakė sklypo paėmimo visuomenės poreikiams ir neturi teisės į kompensaciją. Minėtame rašte bendraturčiai tik išreiškė prašymą įgyvendinti patvirtinto detaliojo plano sprendinius, pakeičiant sklypo tikslinę paskirtį bei nustatant sklypo ribas ir apribojimus pagal patvirtintą detalųjį planą ir sprendinius. Faktas, kad bendraturčiai nelaukė, kol savivaldybė įgyvendins detaliojo plano sprendinius, neteikia pagrindo teigti, jog ieškovas tokiais savo veiksmais atsisakė sklypo paėmimo visuomenės poreikiams. Priešingai, prašymas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai buvo teiktas, siekiant įgyvendinti patvirtintą detalųjį planą, jo sprendinius.

11. Ieškovas nurodė, kad jis įgijo teisėtą ir pagrįstą lūkestį, kad patvirtintas detalusis planas, jo sprendiniai bus įgyvendinti ir dėl faktinio sklypo praradimo nutiesus per jį kelią jam bus atlyginta, todėl ieškovo reikalavimai inicijuoti procesą dėl žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams arba atlyginti patirtus nuostolius, privalo būti ginami remiantis teisėtų lūkesčių principu. Detaliojo plano iniciatorius buvo Vilniaus miesto savivaldybė, patvirtintas detalusis planas, jo sprendiniai – galiojantys, nepasikeitę, todėl yra privalomi ir turi būti vykdomi, kaip tai įpareigoja Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies nuostatos. Be to, objektyvaus visuomenės poreikio buvimas nustatytas individualiame teisės akte – detaliajame plane, jo sprendiniuose ir brėžinyje.

12. Ieškovas pažymėjo, kad dalis žemės sklypų, patenkančių į detaliojo plano teritoriją, buvo išpirkti, paimant juos visuomenės poreikiams, o sklypai, kurie buvo perduoti savivaldybei, priklausė juridiniams asmenims, kurie jokių nuostolių, perleisdami sklypus, nepatyrė, priešingai – uždirbo, nes, pastatę objektus, juos pelningai pardavė bei gavo finansinės naudos. Tuo tarpu, ieškovas, sutikęs su patvirtintu detaliuoju planu, jo sprendiniais, dėl žemės sklypo faktinio nusavinimo negavo jokios finansinės naudos, tik patyrė praradimą. Ieškovas niekada nebuvo projekto vystytojas, jam priklausančiuose žemės sklypuose nieko nestatė, jokios naudos negavo.

13. Ieškovas nurodė, kad jo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo grindžiamas dviem teisiniais pagrindais: CK 1.137 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir CK 4.129 straipsniu. Per visą ieškovui priklausantį sklypą nutiesta (duomenys neskelbtini) gatvė, nustatytos gatvės raudonosios linijos, dėl to ieškovas jau ilgą laiką visiškai negali sklypo valdyti, naudoti bei juo disponuoti. Faktiškai yra įvykęs šio žemės sklypo paėmimas visuomenės poreikiams, nes sklypas visa apimti tenkina gyventojų interesus, už kurių įgyvendinimą atsakinga Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Žemės sklype buvo nustatytas servitutas tol, kol sklypas bus perduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Ieškovo patiriami nuostoliai sudaro visišką žemės sklypo praradimą, todėl ieškovui turi būti kompensuota prarasto žemės sklypo vertė. Ieškovui ilgą laiką negavus už nusavintą sklypą priklausančios kompensacijos, šios jo nenaudojamos piniginės lėšos nuvertėjo, jos taip pat negalėjo jam generuoti papildomų pajamų, taip pat šiuo metu jis nebegalėtų įsigyti analogiško sklypo, nes jo vertė yra ženkliai pakilusi.

14. Ieškovo teigimu, atsižvelgiant į praėjusį ilgą laiką nuo žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų neatlikimo ir piniginės kompensacijos neišmokėjimo, tik 2006 m. buvusios žemės sklypo vertės kaip nuostolių atlyginimo priteisimas reikštų Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto konstitucinio imperatyvo teisingai atlyginti asmeniui už iš jo visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę nesilaikymą bei teisėtų lūkesčių principo pažeidimą.

15. Ieškovas pažymėjo, kad žemės sklype buvo nustatytas neatlygintinis servitutas, tačiau, remiantis suformuota kasacinio teismo praktika, tai neapriboja savininko teisės reikalauti nuostolių atlyginimo dėl nustatyto servituto, nes tai – savarankiška teisė, kuri privalo būti ginama. Ieškovas turi teisę reikšti reikalavimą atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro ne tik 2006 m. buvusi žemės sklypo kaina, bet ir 5 proc. metinės palūkanos, skaičiuotinos nuo šio sklypo faktinio paėmimo dienos (servituto jame nustatymo) 2006 m. balandžio 28 d. iki kreipimosi į teismo dienos 2017 m. birželio 8 d., skaičiuojant pagal 2006 m. balandžio 28 d. buvusią sklypo vertę (194 600 Eur), ir šių suma būtų – 107 030 Eur. Arba, remiantis CK 6.249 straipsnio 5 dalimi, per ilgą laikotarpį pasikeitus žemės sklypo vertei, ieškovo nuostoliais turėtų būti laikomas ir žemės sklypo kainos pokytis – 20 100 Eur, taip pat procesinės palūkanos už laiku nesumokėtą sumą nuo sprendimo paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams dienos.

16. Ieškovo teigimu, jo minimalius praradimus, netekus galimybės naudotis žemės sklypu nuo 2006 metų, tačiau už ją teisingai neatlyginus, atitiktų tokia kompensacija: 194 600 Eur (2006 m. balandžio 28 d. apskaičiuota žemės sklypo vertė) + 20 100 Eur (išaugusi žemės sklypo vertė per laikotarpį nuo 2006 m. balandžio 28 d., nustačius žemės sklype servitutą, iki 2017 m. birželio 8 d. kreipimosi į teismą dienos) + 505,08 Eur (2006-2016 metų laikotarpiu sumokėti žemės mokesčiai), iš viso – 215 205,08 Eur.

17. Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Vilniaus miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad Vilniaus miesto valdyba (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) leido Miesto plėtros departamentui rengti apie 95 ha teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, kurio tikslas – naujų sklypų formavimas, sklypų žemės paskirties ir naudojimo būdo, statybų reglamento nustatymas. Parengtas detalusis planas buvo suderintas su į planuojamą teritoriją patenkančių žemės sklypų savininkais, viešai apsvarstytas, suderintas su atitinkamomis institucijomis ir patvirtintas Vilniaus miesto tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Nei ieškovas, nei kiti suplanuotoje teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai šio detaliojo plano neskundė, todėl laikytina, kad su juo visiškai sutiko ir jam pritarė.

18. Atsakovės pažymėjo, kad savininkai, kurių sklypuose ar jų dalyse detaliuoju planu buvo suplanuota infrastruktūros teritorija (gatvės), galėjo naudoti žemės sklypus pagal esamą naudojimo paskirtį ir būdą bei laukti, kol bus pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, arba sudaryti kitokio pobūdžio susitarimus (sudaryti paramos sutartis, nustatyti servitutus) ir įgyvendinti detaliojo plano sprendinius iš karto savo iniciatyva. Ieškovas su kitais bendraturčiais, nelaukdami, kol bus pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, siekdami naudoti žemės sklypą ne pagal esamą jo paskirtį, o norėdami plėtoti veiklą numatytą detaliajame plane, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu nustatyti žemės sklypų duomenis pagal detaliojo plano sprendinius. Tai buvo padaryta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. liepos 15 d. įsakymu. Be to, šio įsakymo 8 punkte buvo siūloma nustatyti kelio servitutą, suteikiantį teisę neatlygintinai eiti ir važiuoti transporto priemonėms bet kuriuo paros metu į gretimas teritorijas, t. y. tokiu siūlymu iš esmės buvo išsprendžiami detaliajame plane numatytos infrastruktūros ir detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo klausimai, su tuo žemės sklypo bendraturčiai sutiko. Žemės sklypų bendraturčiai 2006 m. kovo 23 d. pasirašė sutartį dėl 2,9000 ha ir 4,095 ha žemės sklypų atidalijimo ir suformavimo naujų penkių sklypų, iš kiurių vienas – 1 342 kv. m ploto, detaliajame plane pažymėtas Nr. 9E, asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovui. Taigi žemės sklypo bendraturčiai susitarė, kokie detaliuoju planu suplanuoti sklypai priklausys kiekvienam iš jų.

Atsiliepimas

19. Atsakovės nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suformuoti penki nauji žemės sklypai (1 punktas); nustatyta 1342 kv. m žemės sklypo Nr. 9E paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis – kitos paskirties žemė: inžinerinės infrastruktūros teritorijos (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams) (1.5 punktas); nustatytas žemės servitutas – teisė visame žemės sklypo, nurodyto 1.5 punkte, plote neatlygintinai įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti kelius, eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros laiku į gretimas teritorijas iki šis plotas bus perduotas Vilniaus miesto savivaldybės tarybai (2.1 punktas). Servituto nustatymas žemės sklype iki tol, kol sklypas bus perduotas Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, nereiškia ir jokiais būdais neįpareigoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pradėti šio žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

20. Atsakovių teigimu, ieškovas turėjo visas galimybes dalyvauti žemės sklypų planavimo bei jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pertvarkymo procese, sutiko su visais atliktais veiksmais ir priimtais sprendimais, jiems neprieštaravo ir jų neskundė, pageidavo įgyvendinti detaliojo plano sprendinius ir pakeisti žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą nelaukdamas, kol Vilniaus miesto savivaldybės administracija detaliojo plano sprendinius įgyvendins, todėl jis neturi jokio pagrindo reikalauti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija pradėtų žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Ieškovas, kaip atidus ir protingas asmuo, turėjo suprasti, kad, detaliojo plano sprendinius žemės sklypų savininkams įgyvendinus savo iniciatyva, šių sprendinių įgyvendinimas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nebebus inicijuojamas.

21. Atsakovės pažymėjo, kad, vystant ir dalijant neurbanizuotą žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal detaliojo plano sprendinius, buvo tenkinamas privatus šio žemės sklypo savininkų interesas plėtoti žemės sklypą ir gauti iš to naudą, t. y. šio žemės sklypo savininkai, manydami, kad jų nauda, įgyvendinant detaliojo plano sprendinius iš karto ir prisiimant įsipareigojimus dėl infrastruktūros, bus nepakankama, turėjo teisę žemės sklypą naudoti pagal paskirtį ir laukti, kol žemės sklypo dalis, patenkanti į gatvės raudonąsias linijas, bus paimta visuomenės poreikiams. Žemės sklypo bendraturčiai, siekdami įgyvendinti detaliojo plano sprendinius, plėtoti detaliajame plane numatytą veiklą ir gauti iš to naudą, nelaukdami, kol savivaldybė įgyvendins detaliojo plano sprendinius, infrastruktūros klausimą išsprendė sutikdami nustatyti servitutą. Detaliuoju planu planuojamos neurbanizuotos teritorijos vystymu buvo suinteresuoti planuojamo žemės sklypo savininkai, o ne Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Tai suponuoja, kad planuojamos teritorijos žemės sklypų savininkai turi prisiimti tam tikrus įsipareigojimus dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo. Kiti detaliuoju planu suplanuotos teritorijos žemės sklypų savininkai, suprasdami, kad jie yra neurbanizuotos teritorijos vystytojai, kurie iš šios teritorijos vystymo gauna naudą, prisiėmė jiems tenkančius įsipareigojimus dėl infrastruktūros teritorijos vystymo, t. y. detaliuoju planu suplanuotus inžinerinės infrastruktūros sklypus paramos sutartimis perdavė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Pagal detaliojo plano sprendinius vystomose teritorijose Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra paėmusi visuomenės poreikiams nė vieno žemės sklypo ar kitaip atlyginusi teritorijų vystytojams už detaliuoju planu numatytos inžinerinės infrastruktūros įrengimą.

22. Atsakovės nurodė, kad ieškovo minimi sklypai, kuriuos Vilniaus miesto savivaldybės administracija paėmė visuomenės poreikiams, patenka į Vilniaus vakarinio aplinkkelio teritoriją, tai – sklypai, kurie laikytini ne tik prioritetiniais miestui, bet ir visai Lietuvai bei Europai. Be to, teisės aktuose nenustatyti konkretūs terminai, per kiek laiko turi būti pradedama žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, t. y. suinteresuota institucija, objektyviai atsižvelgdama į egzistuojantį visuomenės poreikį, savo finansines galimybes, pati sprendžia, kada inicijuoti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

23. Atsakovės pažymėjo, kad žemė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik pagrindus, kad objektyviai egzistuoja visuomenės poreikis ir kad šis poreikis negalės būti patenkintas kitais būdais, tuo tarpu nagrinėjamu atveju, esant įregistruotam neatlygintinam servitutui, visuomenė jau turi teisę neatlygintinai naudotis sklypu servituto pagrindu. Nėra pakankamų ir objektyvių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad jog sklypas (jame esanti gatvė) yra būtinas visuomenės poreikių tenkinimui, t. y. keltinas klausimas, ar ši gatvė negali būti laikoma vidaus keliu, tenkinančiu tik aplinkinių pastatų gyventojų/lankytojų interesus.

24. Atsakovių teigimu, ieškovo teisė į nuostolių atlyginimą negali būti pripažinta, nes neatlygintinis servitutas buvo nustatytas šalių sutarimu, tenkinant bendraturčių prašymą dėl žemės sklypų duomenų nustatymo pagal detaliojo plano sprendinius. Be to, vertinant susitarimo ir detaliojo plano sprendinius taip, kaip juos vertina ieškovas, būtų pažeidžiami vilniečių interesai, t. y. vietoje to, kad savivaldybė galbūt būtų ėmusi žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, pagal ieškovo reiškiamus reikalavimus ji turėtų atlyginti paimamo kitos paskirties (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos naudojimo būdo) žemės sklypo vertę. Jeigu būtų nustatyta, kad žemės sklypo paskirtis buvo pakeista tenkinant ne ieškovo (žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) bendraturčių) interesus bei kad sklypas turi būti paimamas visuomenės poreikiams, šio sklypo vertė nustatytina tokia, kokia buvo detaliojo plano tvirtinimo metu, kai sklypo tikslinė žemės paskirtis buvo žemės ūkio. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas savo tariamai patirtų nuostolių dydį sieja su sklypo verte, nustatyta pakeitus žemės tikslinę paskirtį į kitą pagal detaliojo plano sprendinius, įrodo, jog jis, įgyvendinęs detaliojo plano sprendinius, gavo naudą.

25. Pasak atsakovių, nėra jokio pagrindo teigti, kad ginčo žemės sklypas yra nusavintas: šis sklypas tebepriklauso ieškovui, jo teisė disponuoti sklypu nėra apribota, o jeigu ieškovo netenkina esama situacija, jis gali sklypą perduoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Ieškovas reikalauja atlyginti nuostolius dėl sklypo faktinio nusavinimo CK 1.137 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, prašydamas 215 205,08 Eur sumos, t. y. sklypo rinkos vertės, lyg šis sklypas būtų paimamas visuomenės poreikiams. Atsakovių nuomone, tokiu būdu būtų paneigiama nuostolių atlyginimo esmė – atkurti lygiavertę padėtį: priteisus ieškovo reikalaujamą sumą kaip jo nuostolių atlyginimą, ieškovas nepagrįstai praturtėtų, kadangi ne tik gautų pinigų už ginčo sklypą, lyg jį parduotų, tačiau išsaugotų nuosavybės teisę į šį sklypą.

26. Atsakovės pažymėjo, kad ekspertizės išvados dėl žemės sklypo vertės, darant prielaidą, jog šio sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis – žemės ūkio, kelia pagrįstų abejonių. Byloje esančiame Registrų centro išraše šio žemės sklypo, kurio paskirtis – kita, o naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, nurodoma vidutinė rinkos vertė – 159 382 Eur. Taigi pagal ekspertizės išvadas 2006 m. žemės ūkio paskirties sklypo vertė būtų didesnė nei kitos paskirties žemės sklypo. Taip pat ekspertizės akte neidentifikuoti žemės sklypai, kurie buvo vertinami, neaišku, kodėl nebuvo pasirinkti žemės ūkio paskirties sklypai, esantys toje pačioje verčių zonoje, kodėl nebuvo vertinami sklypai, esantys šalia ginčo sklypo ir Vilniaus vakarinio aplinkkelio.

27. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad pareiga žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotai institucijai sumokėti atlyginimą už paimamą žemę atsiranda tik tada, kai žemės sklypas Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas valstybės vardu. Tik nuo žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo ieškovas patirtų tam tikrų nuosavybės teisių ribojimų, nes būtų suvaržyta jo teisė disponuoti žemės sklypu. Be to, žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarka yra griežtai reglamentuota, todėl žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija turi pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja.

Žemesnės instancijos teismas

28. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 7 252,66 Eur atlyginimą už nustatytą servitutą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 7 252,66 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 163 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovo 1 050 Eur žyminio mokesčio valstybei.

29. Teismas dėl nuostolių atlyginimo pažymėjo, kad ieškovui priklausančiame 1 342 kv. m ploto žemės sklype Nr. 9E nustatytas žemės servitutas – teisė visame žemės sklype neatlygintinai įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti kelius, eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros laiku į gretimas teritorijas iki šis plotas bus perduotas Vilniaus miesto savivaldybės tarybai. Per visą žemės sklypą yra nutiesta (duomenys neskelbtini) gatvė, nustatytos gatvės raudonosios linijos. Teismas pažymėjo, kad, nustačius servitutą, nuosavybės teisė į žemės sklypą išlieka jo savininkui, todėl savininkas privalo valstybei mokėti žemės mokestį. Teismas taip pat pažymėjo, kad ginčo servitutas nustatytas tuo pačiu Vilniaus apskrities viršininko įsakymo pagrindu, kuriuo žemės sklypo paskirtis pakeista iš žemės ūkio į kitos paskirties žemės, ieškovas pritarė Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. kovo 17 d. įsakymui.

30. Teismas nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininkas (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), remdamasis įsakyme nurodytais teisės aktais ir bendraturčių 2006 m. kovo 23 d. susitarimu, vietoje 29 000 kv. m ploto žemės ūkio paskirties sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 4 095 kv. m ploto žemės ūkio paskirties (kiti žemės ūkio paskirties sklypai) sklypo (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)) suformavo penkis atskirus žemės sklypus. Teismas pažymėjo, kad, vietoje dviejų žemės ūkio paskirties žemės sklypų suformavus penkis naujus žemės sklypus, kurių paskirtis pakeista iš žemės ūkio į kitos paskirties žemės, konkrečiai ieškovui atiteko: 6 095 kv. m ploto žemės sklypas Nr. 9B, naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo pobūdis – gyvenamosios teritorijos (daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos) ir komercinės paskirties objektų teritorijos (prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos); 4 053 kv. m ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo pobūdis – gyvenamosios teritorijos (daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos) ir komercinės paskirties objektų teritorijos (prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos); 1 342 kv. m ploto ginčo žemės sklypas Nr. 9E – kitos paskirties žemė, naudojimo pobūdis – inžinerinės infrastruktūros teritorijos (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams).

31. Teismas sprendė, kad, pakeitus žemės paskirtį ir suformavus penkis žemės sklypus, ieškovui atiteko daug vertingesni du žemės sklypai, nes jų paskirtis buvo pakeista iš žemės ūkio paskirties žemės į gyvenamosios teritorijos (daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos) ir komercinės paskirties objektų teritorijos (prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos), ir tik vienas žemės sklypas – 1 342 kv. m ploto ginčo žemės sklypas – ieškovo sutikimu (jam neprieštaraujant, neskundžiant administracijos viršininko įsakymo), buvo suformuotas kaip kitos paskirties žemė – inžinerinės infrastruktūros teritorija (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams), kuriame nustatytas servitutas.

32. Teismas pažymėjo, kad, suformavus naujus penkis žemės sklypus, iš kurių trys atiteko ieškovui, pakeitus jų žemės paskirtį, taip buvo padidinta žemės sklypų vertė. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės patvirtina, jog viename iš šių naujai suformuotų žemės sklypų – 1 342 kv. m ploto ginčo sklype – nustačius neatlygintinį servitutą, ieškovas (kaip ir kiti jo artimi žmonės), dėka kitų jam nuosavybės teise priklausančių dviejų suformuotų žemės sklypų (kuriuose jokių apribojimų nenustatyta), nei ekonomiškai, nei moraliai dėl priimto įsakymo negalėjo nukentėti.

33. Teismas nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančiame 0,134 ha dydžio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatytas neatlygintinis servitutas. Šis servitutas yra proporcingas, nes, suformavus penkis naujus žemės sklypus, pakeitus jų paskirtį, nustatytas tik 1 342 kv. m žemės plote, toks servitutas reikalingas, jo nustatymas pagreitino procedūras, leido neatlygintinai įrengti šiame žemės sklype inžinerinės infrastruktūros teritorijas, dėl to naujai suformuoti žemės sklypai galėjo būti greičiau vystomi pagal naujai nustatytą jų žemės paskirtį.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

34. Teismas nustatė, kad ginčo žemės sklypo dalyje suformuota nauja gatvė, eina gatvės raudonosios linijos. Šio žemės sklypo pagal jo paskirtį ieškovas naudoti iš esmės negali, todėl, atsižvelgiant į tai, jog servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis, Vilniaus apskrities (duomenys neskelbtini) įsakymo nuostata dėl neatlygintinumo nereiškia, kad ieškovui už nustatytą servitutą, neturi būti atlyginta. Teismo vertinimu, nors nustačius neatlygintinį servitutą ieškovas gana ilgą laiką neprieštaravo, tačiau jo lūkesčiai, kad žemės sklypas bus paimtas visuomenės poreikiams yra teisėti, kadangi šiuo atveju servitutas buvo nustatytas nurodant, kad iki tol, kol žemės sklypas bus perduotas savivaldybei. Kartu teismas pažymėjo, kad ginčo žemės sklypo paskirtis iki servituto nustatymo buvo žemės ūkio paskirties žemė. Nustatant servitutą, tuo pačiu įsakymu pakeista ir žemės paskirtis. Ieškovas iš esmės buvo suinteresuotas kuo greitesniu naujų žemės sklypų suformavimu (nelaukiant žemės perdavimo visuomenės poreikiams procedūrų įgyvendinimo pradžios) bei žemės paskirties pakeitimu, iš esmės sutiko, kad jam priklausančio 1 342 kv. m ploto žemės sklypo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis būtų nustatyta kitos paskirties žemė: inžinerinės infrastruktūros teritorijos (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams), iš esmės neprieštaravo servituto nustatymui. Naujai suformuotas 1 342 kv. m žemės sklypas, kuriame nustatytas servitutas, padėjo naujai suformuotus žemės sklypus naudoti pagal pakeistą žemės paskirtį.

35. Teismas, įvertinęs 2006 m. kovo 27 d. bendraturčių susitarime nurodytą 2,9000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo vidutinė rinkos vertę – 1 166 397 Lt (337 811,92 Eur), sprendė, kad ši niekuo nepagrįsta. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 1.5 punkte, suformavus 1 342 kv. m žemės sklypą Nr. 9E, pakeitus jo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatyta indeksuota žemės sklypo vertė – 25 042,00 Lt, t. y. 7 252,66 Eur. Teismas darė išvadą, kad teisingas ir protingas ieškovui priteistinos kompensacijos dydis yra 7 252,66 Eur, t. y. indeksuota žemės sklypo vertė.

36. Ieškovas ir atsakovės, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinius skundus.

Žemesnės instancijos teismas

37. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 2 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti ieškovui iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 7 252,66 Eur kompensaciją už nustatytą servitutą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 7 252,66 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikino ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas pripažinti atsakovių veiksmus, atsisakant inicijuoti 0,1342 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), paėmimą visuomenės poreikiams, nepagrįstais ir neteisėtais bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybą įgyvendinti (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto ir galiojančio teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinius, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoti ieškovui priklausančio 0,1342 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), paėmimą visuomenės poreikiams bei atlikti paėmimui būtinus veiksmus, paliko nepakeistą.

38. Apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas bylos dalį nagrinėti iš naujo, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog ginčo žemės sklypo dalyje suformuota nauja gatvė, eina gatvės raudonosios linijos. Šio žemės sklypo ieškovas iš esmės negali naudoti pagal jo paskirtį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, atsižvelgiant į tai, jog pagal savo prigimtį servitutas yra atlygintinis, Vilniaus apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) įsakymo nuostata dėl neatlygintinio servituto nustatymo nereiškia, kad ieškovui už nustatytą servitutą neturi būti atlyginta. Kartu teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog, nustačius 1 342 kv. m ploto ginčo sklype neatlygintinį servitutą, ieškovas dėka kitų jam nuosavybės teise priklausančių dviejų suformuotų žemės sklypų (kuriuose jokių apribojimų nenustatyta), nei ekonomiškai, nei moraliai dėl priimto įsakymo negalėjo nukentėti, nėra pakankamai pagrįstos. Teisėjų kolegijos nuomone, taip pat nepakankamai pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad teisingas ir protingas ieškovui priteistinos kompensacijos dydis yra 7 252,66 Eur, t. y. indeksuota žemės sklypo vertė, nustatyta Vilniaus apskrities viršininko (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 1.5 punkto pagrindu suformavus 1 342 kv. m žemės sklypą Nr. 9E, pakeitus jo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nominali indeksuota vertė visiškai nesusijusi su vidutine rinkos verte, pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių dėl ieškovui priklausančio žemės sklypo tikrosios vertės, taip pat neišaiškino ir nenustatė turinčių bylai reikšmės aplinkybių dėl ieškovo konkrečių galimybių naudotis ginčo sklypu, tuo tarpu nuo tokių aplinkybių priklauso kompensacijos (atlyginimo) už servitutą dydis. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovo mokamų mokesčių už ginčo žemės sklypą reikšmės kompensacijos (atlyginimo) už servitutą dydžiui.

Žemesnės instancijos teismas

39. Nagrinėjant bylos dalį iš naujo, teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimą priteisti jam 215 205,08 Eur nuostoliams, kilusiems dėl servituto nustatymo, atlyginti. Papildomai paaiškino, kad iki servituto nustatymo ginčo žemės sklypo užimamas plotas buvo naudojamas kaip ariama žemė; po 2,9000 ha žemės sklypo padalijimo ieškovui, be ginčo žemės sklypo, kurį visą užima servitutas, ieškovui priklauso dar du žemės sklypai, iš jų viename (40 arų) yra namas, antrasis (60 arų) naudojamas kaip kitos paskirties žemė.

40. Teismo posėdyje ieškovo atstovė advokatė prašė ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo tenkinti visa apimtimi. Advokatė pažymėjo, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintą miesto detalųjį planą ginčo žemės sklypas visa apimtimi (1 342 kv. m) pateko į infrastruktūros teritoriją, ši žemė turėjo būti išpirkta visuomenės poreikiams, tačiau to nebuvo padaryta. Dėl žemės sklype nutiestos gatvės ieškovas visiškai prarado 13 arų žemės, tačiau 14 metų negauna jokio atlygio už nustatytą servitutą, be to, privalo mokėti ir mokas žemės mokestį – laikotarpiu nuo 2006 iki 2016 metų yra sumokėjęs 505,08 Eur.

41. Teismo posėdyje atsakovių atstovė prašė ieškinį atmesti. Atsakovių atstovė pažymėjo, kad atsakovės neginčija individualaus vertinimo būdu nustatytos žemės sklypo rinkos vertės, tačiau dėl to, kad šis žemės sklypas yra likęs ieškovo nuosavybe, nėra pagrindo atlyginti ieškovui visą žemės sklypo rinkos vertę. Atstovė taip pat pabrėžė, kad visiškai nesutinka su ieškovo prašomomis papildomomis sumomis, t. y. reikalavimu atlyginti 20 100 Eur dėl pasikeitusios žemės sklypo rinkos vertės ir 505,08 Eur dėl sumokėtų žemės mokesčių.

42. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovai į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovams nedalyvaujant.

Ieškinys tenkintinas iš dalies

43. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto valdyba (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) leido Miesto plėtros departamentui rengti apie 95 ha teritorijos Vilniuje, tarp (duomenys neskelbtini), detalųjį planą bei patvirtino detaliojo plano rengimo sąlygas. Į rengiamo detaliojo plano teritoriją pateko 2,9000 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurio 11500/29000 dalių (1,1500 ha) nuosavybės teise priklausė ieškovui. Rengiamame detaliojo plano projekte (duomenys neskelbtini) buvo pažymėtas sklypas Nr. 9 (9A, 9B, 9C, 9D, 9E), kuris apėmė 2,9000 ha žemės sklypą ir 0,4095 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (šis priklausė kitiems savininkams).

44. Vilniaus miesto savivaldybės taryba (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimo ir teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ patvirtino Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių, susijusių su 99,45 ha teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) žemės naudojimo būdu, keitimą pagal pridedamą brėžinį; apie 91,52 ha teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendinius, keičiant žemės ūkio paskirties žemę į kitos paskirties žemę pagal pridedamą brėžinį ir lenteles. Pagal patvirtintus detaliojo plano sprendinius, brėžinius, detaliajame plane nurodyta, kad iš 2,9000 ha ir 0,4095 ha žemės sklypų formuojami 5 (penki) sklypai, pažymėti Nr. 9A, 9B, 9C, 9D, 9E. Žemės sklypo dalyje, pažymėtoje Nr. 9E, užimančioje 1 342 kv. m ploto, buvo suplanuota infrastruktūros teritorija, sklypas Nr. 9E pateko į gatvių važiuojamosios dalies, gatvių raudonųjų linijų ribas bei turėjo būti paimamas visuomenės poreikiams. Su tokiais detaliojo plano sprendiniais sutiko sklypo Nr. 9 bendraturčiai, tarp jų – ir ieškovas.

45. Ieškovas kartu su kitais žemės sklypų savininkais 2006 m. kovo 23 d. pasirašė sutartį, kuria susitarė dėl 2,9000 ha ir 0,4095 ha žemės sklypų atidalijimo ir suformavimo 5 (penkių) naujų žemės sklypų. Bendrosios dalinės nuosavybės dalyviai sutarė, kad 2,9000 ha bendro ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis – žemės ūkio, vidutinė rinkos kaina – 1 166 397 Lt, priklauso: 11500/29000 dalys – asmeninė T. D. nuosavybė; 5500/29000 dalys – asmeninė L. D. nuosavybė; 3000/29000 dalys – J. D. nuosavybė pagal išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ir turto pasidalijimo sutartį; kitas šio žemės sklypo 5400/29000 dalis nuosavybės teise valdo R. ir D. P., 3600/29000 dalis – A. ir J. J.. Sutartyje taip pat nurodyti 0,4095 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio paskirtis – žemės ūkio, savininkai. Abiejų žemės sklypų savininkai susitarė, kad, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sklypų Nr. 9A, 9B, 9C, 9E duomenų nustatymo ir administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sklypų duomenų pakeitimo, du žemės ūkio paskirties žemės sklypus – 29 000 kv. m ((duomenys neskelbtini)) ir 4 095 kv. m (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini)) – atidalinti ir suformuoti penkis naujus kitos paskirties žemės sklypus: 8 497 kv. m, pažymėtą Nr. 9A, iš jų – 5 500 kv. m L. D. asmeninės nuosavybės teise ir 2 997 kv. m J. D. asmeninės nuosavybės teise; 6 095 kv. m žemės sklypą Nr. 9B – T. D. asmeninės nuosavybės teise; 1 342 kv. m žemės sklypą Nr. 9E – T. D. asmeninės nuosavybės teise; 4 053 kv. m žemės sklypą Nr. 9C T. D. asmeninės nuosavybės teise, 13 108 kv. m žemės sklypą, pažymėtą Nr. 9E, iš jų – 7 865 kv. m – R. ir D. P., o 5 243 kv. m – A. ir J. J..

46. Vilniaus apskrities viršininkas (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo, paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio pakeitimo“ 1 punktu vietoje 2,9000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo ir 0,4095 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo suformavo penkis naujus žemės sklypus; 1.5 punktu nustatė, kad 1 342 kv. m žemės sklypas Nr. 9E, kurio paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos, naudojimo pobūdis – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams (toliau – Žemės sklypas), nuosavybės teise priklausys T. D.; 2.1 punktu nustatė kelio servitutą – teisę visame Žemės sklypo plote neatlygintinai įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti kelius, eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros laiku į gretimas teritorijas iki šis plotas bus perduotas Vilniaus miesto savivaldybės tarybai.

47. Ieškovui nuosavybės teise priklausančiame 1 342 kv. m ploto Žemės sklype yra nutiesta (duomenys neskelbtini) gatvė, eina gatvės raudonosios linijos.

48. Ieškovas, remdamasis tuo, kad jis negali visa apimti naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu, 2017 m. kovo 7 d. raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, prašydamas inicijuoti Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą ar kitomis teisinėmis priemonėmis išpirkti jam priklausantį žemės sklypą; nusprendus neperimti Žemės sklypo – kompensuoti dėl šiame sklype nustatytų apribojimų jo patiriamus nuostolius.

49. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2017 m. balandžio 4 d. raštu informavo, kad priimtas sprendimas neinicijuoti ieškovo Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, nes tam savivaldybės biudžete nėra lėšų, be to, Žemės sklypui nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę neatlygintinai eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo metu į gretimas teritorijas. Dėl prašymo kompensuoti nuostolius Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad patys žemės sklypų savininkai 2005 m. vasario 28 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydami nustatyti žemės sklypų duomenis pagal detaliojo plano sprendinius, t. y. pageidavo pakeisti žemės sklypų paskirtį, ir savo iniciatyva, nelaukdami, kol savivaldybė įgyvendins detaliojo plano sprendinius, sutiko su visomis sąlygomis bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) 5 punkto siūlymu Žemės sklype Nr. 9E nustatyti neatlygintinį servitutą.

50. Ieškovas 2017 m. gegužės 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2018 m. spalio 16 d. patikslinęs prašo priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 215 205,08 Eur nuostoliams dėl servituto nustatymo atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl atlyginimo už servitutą nustatymo kriterijų

51. CK 4.129 straipsnyje įtvirtinta, kad dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančiojo daikto savininkui.

52. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad pagal savo prigimtį servitutas yra atlygintinis. Civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuoti dėl servituto patirti netekimai. Servituto atlygintinumu yra įgyvendinamas šalių interesų pusiausvyros principas. Siekiant teisinių santykių apibrėžtumo ir stabilumo, servituto atlygintinumo klausimą racionalu išspręsti nustatant servitutą. Tačiau servituto atlygintinumo klausimas gali būti sprendžiamas ne tik nustatant servitutą, bet ir nagrinėjant ginčus dėl servituto įgyvendinimo. Nustačius servitutą ir kartu neišsprendus jo atlygintinumo klausimo, tarnaujančiojo daikto savininkas nepraranda teisės reikalauti kompensacijos; ši jo teisė gali būti įgyvendinta šalių tarpusavio susitarimu arba apginta teismo sprendimu atskiroje byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010, kt.).

53. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 4.129 straipsnio prasme nuostolių atlyginimas reiškia teisingą atlyginimą savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimų, mokamą vienkartine ar periodine kompensacija (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-219/2017 34 punktas).

54. Konkrečius nuostolius tarnaujančiojo daikto savininkas turi įrodyti (CPK 178 straipsnis). Tačiau, kai neįmanoma tiksliai nustatyti tarnaujančiojo daikto savininko nuostolių arba sunku juos nustatyti, teismas turi spręsti dėl kompensacijos principu nustatomų nuostolių atlyginimo priteisimo. Pagrindas mokėti nuostolių dėl servituto nustatymo kompensaciją yra su nuosavybės teisės suvaržymu susiję tarnaujančiojo daikto savininko turtiniai ar neturtiniai netekimai: galimybės naudotis daikto dalimi praradimas, nepatogumų dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi atsiradimas ir kita, įvertinta pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-219/2017 36 punktas).

55. Teismas, nustatydamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis, teismų praktika. Atsižvelgiama į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015; 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-219/2017 42 punktas; 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017 31 punktas; 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019 30 punktas).

56. Nustatant kompensacijos ar nuostolių dėl nustatyto servituto žemės sklypui dydį, atsižvelgiama į servituto nustatymo metu esančią žemės sklypo paskirtį ir naudojimo sąlygas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016 24, 25 punktai; 2018 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-415-695/2018 39, 40 punktai).

57. Taip pat vertinami dėl servituto nustatymo sumažėjęs be suvaržymų likęs žemės sklypo dydis ir vertė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015).

58. Teisės aktuose reglamentuojama nuostolių dėl konkretaus servituto nustatymo apskaičiavimo metodika gali būti reikšminga aplinkybė, nustatant kompensacijos dydį, tačiau jį nustato teismas, o ne nurodytas teisės aktas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-313/2015).

59. Vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį, yra žemės sklypo dalies, kuriai nustatytas servitutas, rinkos kaina (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 201 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015; 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017 35 punktas; 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019 35 punktas).

60. Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad jo minimalius praradimus, netekus galimybės naudotis nuosavybės teise priklausančiu 1 342 kv. m ploto žemės sklypu, kuriame nutiesta Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) gatvė, kompensuotų 215 205,08 Eur suma, kuri susideda: 1) 194 600 Eur individualaus vertinimo būdu nustatyta Žemės sklypo rinkos vertė 2006 m. balandžio 28 d., t. y. servituto nustatymo datai; 2) 20 100 Eur suma, kuria Žemės sklypo rinkos vertė išaugo nuo 2006 m. balandžio 28 d. servituto nustatymo iki 2017 m. birželio 8 d. kreipimosi į teismą; 3) 505,08 Eur žemės mokesčio, sumokėto laikotarpiu nuo 2006 iki 2016 metų, suma.

61. Teismas pažymi, kad nagrinėjamos bylos ypatumas yra tas, jog 2006 m. balandžio 28 d. kelio servitutas nustatytas visam ieškovui nuosavybės teise priklausančiam Žemės sklypui, kurio plotas – 0,1342 ha. Servituto turinys – itin platus: teisė visame Žemės sklypo plote neatlygintinai įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti kelius, eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros laiku į gretimas teritorijas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nustatant kelio servitutą, be kita ko, buvo nurodyta, jog šis nustatomas iki servitutu užimtas plotas bus perduotas Vilniaus miesto savivaldybės tarybai. Tokio turinio kelio servitutas buvo 2006 m. birželio 2 d. įregistruotas ir viešajame registre. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2017 m. balandžio 4 d. raštu informavo ieškovą, kad priimtas sprendimas neinicijuoti jo Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, šiems poreikiams patenkinti nustatytas kelio servitutas. Įsiteisėjusia teismo sprendimo, priimto nagrinėjamoje byloje, dalimi ieškovo reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę pradėti ieškovui nuosavybės teise priklausančio 0,1342 ha žemės sklypo, kuriame nustatytas kelio servitutas, paėmimą visuomenės poreikiams – atmestas. Taigi servitutas ieškovo nuosavybe esančiame Žemės sklype nustatytas neterminuotai. Bylos duomenimis, aptariamo Žemės sklypo visa teritorija užimta (duomenys neskelbtini) gatės, jos raudonųjų linijų, ieškovas negali naudotis šiuo žemės sklypu visa apimtimi. Nepaisant to, kad ieškovas iš esmės negali savo nuožiūra naudoti ir valdyti savo nuosavybės, jis, būdamas Žemės sklypo savininkas, privalo mokėti valstybei žemės mokestį ir dėl to patiria turtinių nuostolių.

62. Teismas, išanalizavęs šios bylos aplinkybių visumą, prieina prie išvados, kad ieškovo nuosavybe esančiam Žemės sklypui nustatytas servitutas dėl savo plataus turinio, suvaržymų pobūdžio, apimties (juo suvaržytas visas 0,1342 ha sklypo plotas), neterminuoto pobūdžio savo esme reiškia visišką ieškovo nuosavybės teisės suvaržymą, naudojant ieškovo nuosavybę visuomenės poreikiams tenkinti (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Teismo vertinimu, ieškovo Žemės sklypui nustatytas servitutas lemia šio žemės sklypo suvaržymus analogiškus tokiems, kokius ieškovas patirtų paėmus aptariamą Žemės sklypą visuomenės poreikiams. Dėl to, nustatant ieškovui priteistinos kompensacijos dydį, reikšmingiausiu kriterijumi laikytinas atlygio, mokėtino paimant žemę visuomenės poreikiams, dydis.

63. Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams atveju teisingu atlyginimu savininkui laikoma paimamo žemės sklypo rinkos vertė institucijos sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dieną. Žemės sklypo rinkos vertė nustatoma taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme įtvirtintą individualų turto vertinimą. Be to, rinkos vertė nustatoma pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014, kt.).

64. Nagrinėjamoje byloje ieškovo iniciatyva buvo atlikta teismo ekspertizė, užduodant du klausimus: 1) kokia buvo 0,1342 ha žemės sklypo Nr. 9E (duomenys neskelbtini), rinkos vertė servituto nustatymo dieną (2006 m. balandžio 28 d.), darant prielaidą, kad šio žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis yra žemės ūkio? 2) kokia buvo 0,1342 ha žemės sklypo Nr. 9E (duomenys neskelbtini), rinkos vertė kreipimosi į teismą metu (2017 m. birželio 8 d.), darant prielaidą, kad šio žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis yra žemės ūkio?

65. Iš Nekilnojamojo turto ekspertizės akto Nr. 18/06-067 (toliau – Ekspertizės aktas) turinio matyti, kad ginčo Žemės sklypo vertė buvo nustatyta lyginamuoju metodu, darant prielaidą, kad vertinamo Žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis – žemės ūkio ir padarytos tokios išvados: 1) Žemės sklypo rinkos vertė 2006 m. balandžio 28 d. servituto nustatymo dieną – 194 600 Eur; 2) Žemės sklypo rinkos vertė 2017 m. birželio 8 d. kreipimosi į teismą dieną – 214 700 Eur.

66. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, ginčo Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2006 m. rugsėjo 4 d. masinio vertinimo būdu, – 159 382 Eur (pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos).

67. Atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 7 d. atsiliepime į patikslintą iškelta abejonių dėl Ekspertizės akte nustatytos Žemės sklypo rinkos vertės, teigiant, kad galbūt netinkamai parinkti lyginamieji objektai, neaišku, kodėl nebuvo pasirinkti vertinti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, esantys toje pačioje verčių zonoje, kodėl nevertinti sklypai, esantys šalia ginčo Žemės sklypo ir vakarinio aplinkkelio.

68. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ginčo žemės sklypo rinkos vertė nustatyta atlikus individualų vertinimą, Žemės sklypas įvertintas pagal iki servituto nustatymo buvusią pagrindinę žemės naudojimo paskirtį (žemės ūkio), vertė nustatyta lyginamuoju metodu servituto nustatymo datai (2006 m. balandžio 28 d.). Atsakovės, nesutikdamos su teismo ekspertizę atlikusio teismo eksperto nustatyta ginčo Žemės sklypo verte, turėjo teisę teikti įrodymus dėl kitokios būtent šio Žemės sklypo rinkos vertės ginčui aktualiu laikotarpiu (CPK 12, 178 straipsniai).

69. Nors 2020 m. vasario 11 d. rašytiniuose paaiškinimuose atsakovės nurodė, kad, grąžinus bylos dalį dėl kompensacijos dydžio nagrinėti iš naujo, turėtų būti sprendžiamas individualaus Žemės sklypo vertinimo klausimas, tačiau nuo 2020 m. vasario 11 d. iki 2020 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdžio atsakovės nepateikė jokių papildomų įrodymų dėl kitokios ginčo Žemės sklypo individualios vertės, negu nustatyta ieškovo iniciatyva atliktos teismo ekspertizės 2018 m. birželio 22 d. akte (CPK 12, 178 straipsniai). 2020 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdyje atsakovių atstovė, atsakydama į teismo klausimą dėl ginčo Žemės sklypo vertės, paaiškino, kad neturi kuo paneigti Ekspertizės akte atlikto vertinimo, tačiau mano, jog šio sklypo rinkos vertė turėtų būti mažesnė.

70. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad teismas negali už ginčo šalis įvykdyti įrodinėjimo pareigos. Atsakovės, grąžinus bylos dalį nagrinėti iš naujo, turėjo galimybę per aštuonis mėnesius pateikti įrodymų būtent individualiai ginčo Žemės sklypo rinkos vertei pagrįsti ir kartu Ekspertizės akte nustatytai individualiai šio sklypo rinkos vertei paneigti, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. 2020 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdyje taip pat nepareiškė prašymo leisti papildyti bylos medžiagą.

71. Išanalizavęs byloje esančių duomenų apie galimą ginčo Žemės sklypo vertę 2006 m. balandžio 28 d. servituto nustatymo metu visumą, teismas prioritetą teikia individualiam šio Žemės sklypo vertinimui, atliktam lyginamuoju metodu, ir sprendžia, kad šio Žemės sklypo rinkos vertė nuosavybės teisės suvaržymų nustatymo dieną – 194 600 Eur (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

72. Atsakovės išreiškė nuomonę, kad, sprendžiant dėl ieškovui priteistinos kompensacijos už nustatytą servituto dydžio, būtina atsižvelgti į naudą, kurią gavo ieškovas, suformavus iš jo turėtos žemės ūkio paskirties žemės naujus kitos paskirties žemės sklypus. Pasak atsakovių, dėl ginčo Žemės sklype nustatyto servituto naujai suformuoti žemės sklypai galėjo būti greičiau vystomi pagal naujai nustatytą jų žemės paskirtį.

73. Nurodytina tai, kad teismo proceso metu atsakovės nepateikė į bylą jokių įrodymų ieškovo galbūt gautos naudos faktui ir dydžiui pagrįsti (CPK 12, 178 straipsniai). Dėl to atsakovių teiginiai atmestini kaip neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad kituose dviejuose po atidalijimo suformuotuose žemės sklypuose jis nevystė ir nevysto jokių komercinių projektų (2020 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdžio garso įrašas).

74. Nagrinėjamo ginčo aspektu akcentuotina tai, kad, bylos duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (duomenys neskelbtini) sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) keisti Vilniaus miesto teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) žemės paskirtį iš žemės ūkio į kitos paskirties žemę priimtas atsižvelgus į Vilniaus miesto plėtrą bei poreikį leisti statybas toje teritorijoje, kurios žemė buvo žemės ūkio paskirties. Taigi Vilniaus miesto savivaldybė, o ne ieškovas, kaip 1,1500 ha žemės ūkio paskirties žemės savininkas, iniciavo žemės ūkio paskirties žemės keitimą į kitos paskirties. Teismo vertinimu, susiklosčiusios aplinkybės, kai ieškovo nuosavybės teise valdomoje žemės ūkio paskirties žemėje dėl besiplečiančio Vilniaus miesto kilo poreikis keisti žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, nereiškia, jog dėl to, kad ieškovo turėtoje žemės ūkio paskirties žemėje jam suformuoti du kitos paskirties ir naudojimo būdo (gyvenamųjų teritorijų) žemės sklypai, ieškovas Vilniaus miesto savivaldybei turi neatlygintinai arba už gerokai žemesnę nei rinkos kainą perduoti 1 342 kv. m ploto Žemės sklypą inžinerinei infrastruktūrai įrengti. Tokia pozicija nesuderinama su konstitucine nuosavybės teisės apsauga ir įstatyme įtvirtintu reikalavimu už nuosavybės teisės suvaržymą sumokėti teisingą atlyginimą.

75. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dar 2004 m. patvirtintuose Vilniaus miesto teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendiniuose, brėžinyje nurodyta, jog 2,9000 ha žemės sklypo dalis, pažymėta Nr. 9e, 1 342 kv. m ploto, visa apimtimi patenka į gatvių važiuojamosios dalies, raudonųjų linijų ribas ir bus paimama visuomenės poreikiams įstatymų nustatyta tvarka. Būtent su tokiais detaliojo plano sprendiniais sutiko ieškovas, pasirašydamas detalųjį planą.

76. Atsakovės taip pat teigia, kad ieškovas nėra pateikęs nė vieno įrodymo, patvirtinančio jo negalėjimą naudotis Žemės sklypu kokiu nors ieškovo pageidaujamu, teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams neprieštaraujančiu būdu.

77. Teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad iki ginčo servituto nustatymo Žemės sklypo užimamoje teritorijoje buvo ariama žemė (2020 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdžio garso įrašas). Nustačius servitutą, visas Žemės sklypo plotas yra užimtas Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) gatvės ir jos raudonųjų linijų. Akivaizdu, kad, esant tokioms aplinkybėms, ieškovas objektyviai neturi galimybės naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu kitaip, nei bet kuris kitas visuomenės narys naudojasi (duomenys neskelbtini) gatve – tik susisiekimui. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas nurodė, jog į kitus jam nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus jis patenka ne (duomenys neskelbtini) gatve, o kitu keliu (2020 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdžio garso įrašas). Įvertinus bylos duomenis, darytina išvada, kad ieškovas iš esmės negali savo nuožiūra valdyti ir naudoti jam nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis), todėl atsakovių argumentai, jog ieškovas neįrodė suvaržymų naudotis Žemės sklypu, atmestini kaip nepagrįsti.

78. Teismas, įvertinęs šioje konkrečioje byloje susiklosčiusios situacijos aplinkybes, kai inžinerinės infrastruktūros įrengimas ieškovui nuosavybės teise priklausančioje žemės ūkio paskirties žemėje buvo nulemtas objektyvaus poreikio, plečiantis Vilniaus miestui, kartu atsižvelgęs į tai, kad įrengta infrastruktūra naudinga ir pačiam ieškovui, tiek kaip visuomenės nariui, tiek kaip greta servitutu suvaržyto žemės sklypo esančių kitų dviejų žemės sklypų savininkui, įgyvendindamas teismui suteiktą diskrecijos teisę nustatyti kompensacijos dydį, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju pakankama ir teisinga kompensacijos suma būtų servitutu suvaržyto žemės sklypo rinkos vertė servituto nustatymo dieną – 194 600 Eur (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

79. Teismo vertinimu, ieškovui priteistinos kompensacijos nagrinėjamu atveju nėra pagrindo padidinti servitutu suvaržyto Žemės sklypo vertės pokyčio nuo 2006 m. balandžio 28 d. servituto nustatymo iki 2017 m. birželio 8 d. kreipimosi į teismą suma – 20 100 Eur. Pažymėtina tai, kad, 2006 m. balandžio 28 d. nustačius kelio servitutą ginčo Žemės sklype, buvo nurodyta, jog nustatoma teisė neatlygintinai įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti kelius, eiti ir važiuoti transporto priemonėmis bet kuriuo paros laiku į gretimas teritorijas. Bylos duomenimis, atlyginimo už nustatytą servitutą klausimą ieškovas iškėlė 2017 m. kovo 7 d., kreipdamasis raštu į Vilniaus miesto savivaldybę. Šiai 2017 m. balandžio 4 d. rašte nurodžius, kad Žemės sklype nustatytas servitutas – neatlygintinis, ieškovas 2017 m. gegužės 8 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo proceso metu ieškovas neteigė ir neįrodinėjo, jog, nustačius jo Žemės sklype servitutą 2006 m. balandžio 28 d. jis turėjo ketinimų pirkti analogiško dydžio kitą žemės sklypą (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovui neįrodinėjus tokių aplinkybių, nenustatyta pagrindo didinti jam priteistiną kompensaciją būtent 20 100 Eur suma (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

80. Atsižvelgiant į šio konkretaus ginčo situaciją, ieškovo finansinius praradimus, atsakovei gera valia neišsprendus ieškovo 2017 m. kovo 7 d. rašte pareikšto prašymo atlyginti dėl Žemės sklype nustatyto servituto patirtus nuostolius, teismo vertinimu, turėtų kompensuoti 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už šiuo teismo sprendimu priteisiamą kompensacijos sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. birželio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

81. Kartu teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas, objektyviai neturėdamas galimybės savo nuožiūra valdyti ir naudoti Žemės sklypą, tačiau būdamas jo savininkas, mokėjo valstybei žemės mokestį, sprendžia, jog, be kompensacijos, nustatytos pagal ginčo Žemės sklypo rinkos vertę servituto nustatymo metu, yra pagrindas priteisti ieškovui ir konkrečių jo įrodytų nuostolių sumą – 505,08 Eur laikotarpiu nuo 2006 iki 2016 metų sumokėto žemės mokesčio.

82. Apibendrinant išdėstytus motyvus, ieškovui iš atsakovės priteistina 195 105,08 Eur nuostoliams už Žemės sklypo suvaržymą servitutu kompensuoti, taip pat 5 proc. dydžio metinės palūkanos už 195 105,08 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. birželio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

83. Ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies – iš prašytos priteisti 215 205,08 Eur nuostolių atlyginimo sumos priteista 195 105,08 Eur dydžio nuostoliams kompensuoti, t. y. patenkinta 91 proc. ieškinio reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje buvo pareikšti du alternatyvūs reikalavimai. Bet kurio iš alternatyvių reikalavimų patenkinimas reiškia ieškinio patenkinimą. Nagrinėjamu atveju vieną iš alternatyvių reikalavimų patenkinus 91 proc., laikytina, kad būtent tokia procentine dalimi byla išspręsta ieškovo naudai.

84. Ieškinį patenkinus iš dalies, šalių patirtos ir teismo pagrįstomis pripažintos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Taigi nagrinėjamu atveju ieškovui atlygintina 91 proc. jo patirtų ir pagrįstomis pripažintų bylinėjimosi išlaidų, atsakovėms atitinkamai – 9 proc. jų turėtų ir pagrįstomis laikytinų bylinėjimosi išlaidų.

85. Paduodamas ieškinį, už turtinį reikalavimą dėl 215 205,08 Eur nuostolių atlyginimo ieškovas turėjo sumokėti 2 589,04 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Ieškovas sumokėjo 2 073 Eur, o likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo (CPK 84 straipsnis). Patenkinus 91 proc. ieškinio reikalavimų, atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė turėtų atlyginti 2 356,03 Eur žyminio mokesčio už patenkintą ieškinio dalį išlaidų: ieškovui – 2 073 Eur, valstybei – 283,03 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atmetus 9 proc. ieškinio reikalavimų, iš ieškovo valstybės naudai priteistina 233,01 Eur žyminio mokesčio, kurio mokėjimas buvo atidėtas, dalis.

86. Paduodamas apeliacinį skundą, ieškovas turėjo sumokėti 2 535 Eur dydžio žyminį, mokestį. Ieškovas sumokėjo 400 Eur, o likusios 2 135 Eur dydžio žyminio mokesčio dalies sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo šioje byloje priėmimo (2019 m. sausio 24 d. nutartis). Patenkinus 91 proc. ieškinio reikalavimų, o 9 proc. ieškinio reikalavimų atmetus, iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškovui priteistina 400 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 2, 3 dalys). Iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina žyminio mokesčio, kurio mokėjimas ieškovui buvo atidėtas, dalis, proporcinga patenkintų reikalavimų daliai – 1 906,85 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atmetus 9 proc. ieškinio reikalavimų, iš ieškovo valstybės naudai priteistina 228,15 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, kurio mokėjimas buvo atidėtas, dalis.

87. Už teismo ekspertizę ieškovas yra sumokėjęs 1 452 Eur dydžio užstatą, atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija – 242 Eur už teismo eksperto dalyvavimą teismo posėdyje.

88. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, ieškovui iš atsakovės priteistina 1 321,32 Eur ekspertizės išlaidoms atlyginti, atsakovei iš ieškovo – 21,78 Eur eksperto dalyvavimo teismo posėdyje išlaidoms atlyginti.

89. Pagal byloje esančius įrodymus, ieškovas turėjo 3 235 Eur teisinės pagalbos išlaidų, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pirmą kartą (t. 4, b. l. 92-98; t. 5, b. l. 12-14; 132-136). Apeliacinės instancijos teisme – 1 110 Eur (t. 6, b. l. 18). Nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme – 330 Eur, tarp jų – 60 Eur kasacinio skundo korekcija; 180 Eur – už taikos derybas).

90. Spręsdamas dėl atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio, teismas vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, parengtų procesinių dokumentų, atliktų procesinių veiksmų pobūdį, turinį, atstovų galimas darbo ir laiko sąnaudas.

91. Teismas ieškovo išlaidų už kasacinio skundo, kuris nebuvo priimtas, korekciją (60 Eur), nepripažįsta būtinomis, todėl dėl jų atlyginimo nesprendžia.

92. Įvertinus kitas ieškovo patirtas teisinės pagalbos išlaidas pagal CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, jos pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis visa apimtimi. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 91 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovės priteistina 4 199,65 Eur (4 615 Eur x 91 proc.) teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.

93. Apibendrinat išdėstytus motyvus, ieškovui iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteistina 7 993,97 Eur (2 073 Eur + 400 Eur + 1 321,32 Eur + 4 199,65 Eur) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Iš ieškovo atsakovei – 21,78 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

94. Įskaičius ginčo šalių priešpriešinius vienarūšius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų, ieškovui iš atsakovės priteistina iš viso 7 972,19 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

95. Iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina žyminio mokesčio, kurio mokėjimas ieškovui buvo atidėtas, proporcinga dalis, iš viso – 2 189,88 Eur.

96. Iš ieškovo į valstybės biudžetą, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, priteistina 461,16 Eur žyminio mokesčio, kurio mokėjimas ieškovui buvo atidėtas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 268, 270, 307 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188710061) ieškovui T. D. (T. D.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 195 105,08 Eur nuostoliams už jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatytą servitutą atlyginti, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 195 105,08 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. birželio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 7 972,19 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188710061) į valstybės biudžetą 2 189,88 Eur žyminio mokesčio, kurio mokėjimas ieškovui buvo atidėtas. Nurodytą sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus apygardos teismui.

Priteisti iš ieškovo T. D. (T. D.) (a. k. (duomenys neskelbtini)į valstybės biudžetą 461,16 Eur žyminio mokesčio, kurio mokėjimas ieškovui buvo atidėtas. Nurodytą sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB banke „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus apygardos teismui.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Laima Ribokaitė