- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-06-17
- Bylos Nr.
- 1-895-1183/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40277-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Donatas Dauginis
- Kaltinamasis
- D. G.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.14.1.2.4Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 3 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), šiuo metu esantis (duomenys neskelbtini) ligoninėje, Lietuva, nevedęs, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, teistas:
1) 1995-07-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 146 str. 3 d., 206 str. laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn.,
2) 1998-05-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 1998-12-03 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 m., vadovaujantis BK 43 str. bausmė subendrinta su 1995-07-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 m. 3 mėn.,
3) 1998-12-09 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 3 d. laisvės atėmimu 4 m., vadovaujantis BK 42 str. 3 d. paskirta bausmė subendrinta su 1998-12-03 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 m., 2000-03-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi, pritaikius Lietuvos Respublikos 1999-11-25 įstatymus Nr. VIII-1439, Nr. VIII-1440, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 7 str., nustatyta galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 m., pritaikius Lietuvos Respublikos 2000-04-11 įstatymo Nr. VIII-1619 „Dėl amnestijos akto“ 3 str. 1 d. 1 p., paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu, 2000-06-09 paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikęs bausmę,
4) 2001-01-30 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 2 mėn.,
5) 2004-04-30 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d. areštu 15 parų,
6) 2004-08-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. - 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m.,
7) 2004-11-24 Vilniaus miesto I apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 3 mėn., vadovaujantis BK 63 str. 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2004-08-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 m. 6 mėn.,
8) 2006-12-11 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. (2 nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu 1 m. 9 mėn.,
9) 2007-04-17 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. (5 nusikalstamos veikos), vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. bausmes subendrinus tarpusavyje ir su 2006-12-11 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn.,
10) 2010-07-14 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 mėn.,
11) 2011-04-13 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. areštu 20 parų,
12) 2011-04-14 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. areštu 40 parų; 2011-05-23 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi 2011-04-14 nuosprendžiu paskirtą 40 parų arešto bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su 2011-04-13 nuosprendžiu paskirta 20 parų arešto bausme galutinė bausmė paskirta areštas 45 paroms,
13) 2012-05-08 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 1 mėn.,
14) 2014-01-30 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. 18 parų areštu,
15) 2014-03-12 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d. areštu 14 parų,
16) 2014-06-20 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. 26 parų areštu,
17) 2015-03-18 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d. dalį areštu 30 parų,
18) 2016-10-07 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 135 str. 1 d., laisvės atėmimu 2 metams. Pritaikius BK 64-1 str. paskirta galutinė laisvės atėmimas bausmė - 1 m. 4 mėn.,
19) 2019-11-20 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir skirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 (dviem) metams,
20) 2024-08-14 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 5 d. 36 parų arešto bausme. Pritaikius BK 64-1 str. paskirta 24 parų arešto bausmė, kurią 2024-10-10 atliko, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis D. G. veikdamas bendrininkų grupėje su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pagrobė svetimą turtą įsibraudamas į saugyklą, o būtent: 2024 m. spalio 13 d., apie 17.45-20 val., (duomenys neskelbtini), iš prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ esančios „(duomenys neskelbtini)“ savitarnos salelės nulaužiant spyną nuo medinės pinigų saugyklos, iš jos pagrobė V. Č. priklausantį turtą: pinigus 239 eurų, dekoruotus medaus stiklainius 0,5 l talpos 2 vnt. po 9 eurus vertės, bendros 18 eurų vertės, medaus stiklainius 0,5 l talpos po 4 eurus vertės, bendros 8 eurų vertės, bičių korius po 10 eurų vertės, bendros 20 eurų vertės, tokiu būdu pagrobė svetimą, V. Č. priklausančio nedidelės vertės turto už 285 eurų vertės, tai yra D. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.
Įrodymai
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. G. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad įvykio dieną apie 20 val. sutiko pažįstamą ir jo paprašė cigaretės, bet šis pasakė, jog neturi, tačiau žino, iš kur galima paimti medaus, nes yra vieta, kur nėra pardavėjos, tai ten jie pasiims medaus ir jį išsikeis į cigaretes. Tas pažįstamas medaus nuėjo pirmas, o po kokių 2 min. ir jis ten nuėjo, pastovėjo, palaukė, pamatė, kad tikrai nieko nėra, tai pasiėmė porą stiklainių medaus, korį, viską užsikišo už drabužių ir išėjo. Jam išėjus, tas pažįstamas jau buvo sustabdytas apsaugos darbuotojo, kadangi šis išėjo anksčiau nei jis. Kai jis išėjo nuo medaus salelės, apsaugos darbuotojas jo paklausė, ką jis paėmė, tai pasakė kad „porą medaus“ ir korį. Jis parodė tai, ką paėmė, ir apsaugos darbuotojas jam liepė viską padėti. Kai jis viską padėjo ten, kur buvo parodyta, apsaugos darbuotojas pasakė: „pizdink, kad tavęs nematyčiau“, tai jis ir išėjo, o jo pažįstamas pasiliko ir kas ten vyko toliau – jis nežino.
Įvykio datos neprisimena, bet galėjo būti 2024 m. spalio 13 d. Įvykio vietoje jis atsidūrė apie 20 val., bet kaltinamajame akte nurodyta, kad jau 18 val. buvo pastebėta išlaužta salelė Šiaulių „(duomenys neskelbtini)s“ prekybos centre. Tą asmenį, su kuriuo susitiko, kaltinamasis pažįsta iš matymo, nes kažkada seniai jie kartu sėdėjo kalėjime, šio pravardė yra (duomenys neskelbtini), o vardo ir pavardės nežino. Tas mano pažįstamas įvykio dieną buvo atvažiavęs iš Radviliškio, nežino, kur šis yra dabar, įvykio metu vilkėjo gal geltona striuke, turėjo tamsios spalvos kuprinę, lyg buvo su kepure. Jis tą dieną buvo su striuke ir kelnėmis, neturėjo nei kuprinės, nei kokios nors „tašės“. Paimti medų pasiūlė pažįstamas, šis nuėjo pirmasis prie medaus, o jis palaukė 2-3 min. prie įėjimo, kad iš karto neitų kartu, ir taip pat nuėjo. Kai atėjo prie medaus, tai tas pažįstamas dar paėmė medaus ir jau nueidinėjo, o kai pamatė, jog niekas neatbėga, tai ir jis paėmė medų bei korį. Jo pažįstamas paskutinius daiktus įsidėjo į kuprinę, o jis tuos 2 stiklinius medaus įsidėjo į kišenę, korį užsikišo už striukės priekio. Dėžutės su pinigais jis nematė, bet iš kaltinamojo akto sužinojo, kad yra kaltinamas, jog galimai paėmė pinigus, bet jis jų negalėjo paimti, nes įeinant į salelę, ta dėžutė randasi dešinėje pusėje, o jis buvo iš kairės pusės. Be to, į salelę nebuvo galima įeiti, nes buvo užrakinta, nebent užkišus ranką būtų galima paimti. Įvykio vietoje matosi padėta dėžė, tai suprato, kad tai yra aukų dėžutė. Dėžė buvo padėta ant spintelės, ji buvo baltos spalvos, jokių užrašų nematė, nežino, kaip į ją reikia įdėti pinigus, nes ja nesinaudojo.
Pažįstamas jo klausė, kam jis ėmė tą medų, sakė, kad nereikia to daryti, nes į dėžutę įmeti 20-50 centų ir pasiimi stiklainį medaus, kadangi ten vis tiek niekas netikrina, kiek ir ką dedi – į dėžutę gali ir sagų primesti, tik svarbu, jog matytųsi, kad kažką dedi. Jis nepastebėjo, ar kai ėmė medų, ta dėžutė buvo uždaryta ar atidaryta, kadangi jis greitai pasiėmė tą medų ir korį bei užtrukau 10-20 sekundžių. Įėjus į prekybos centrą ir stovint priešais medaus kioską, tai jis buvo iš kairės jo pusės, o jo pažįstamas buvo iš dešinės pusės. Nežino, kaip galima patekti į salelę, kadangi ji buvo užrakinta ir į ją nebuvo galima įeiti, nebent būtų reikėję lipti per viršų, o kaip ji apskritai atsidaro - jis nežino. Kai išėjo pasiėmęs medų, apsauga jau laukė ir buvo sulaikiusi jo pažįstamą, o jo paklausė, ką paėmė, tai nurodė, jog paėmė du stiklainius medaus ir korį. Jis nesigynė, kad paėmė šias prekes, todėl ištraukė medų ir korį, padėjo ten, kur parodė apsaugos darbuotojas, ir kai buvo pasakyta „pizdinti, kad manęs nematytų“ – jis išėjo. Jo pažįstamas tuo metu buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo turbūt už kupros, jis nebėgo, o paskui jis jo nebesusitiko, tai nežino, kas įvyko, tik vėliau buvo parašyta, kad pabėgo. Jis paėmė du stiklainius medaus ir vieną korį.
Buvo 1-2 min. laiko tarpas, kai buvo kartu su pažįstamu, bet kai jis priėjo, tai jis paėmė medaus ir nuėjo. Tada jis pažiūrėjo, kad neateina joks apsaugos darbuotojas, nėra kasininkės, tai paėmė medų bei korį ir nuėjo prie išėjimo, kur tas pažįstamas jau buvo sulaikytas. Toje salelėje medų galima laisvai pasiimti, tik yra nurodyta 5 eurų suma, tai juos įmetus, galima pasiimti medaus. Pinigų dėžutė buvo baltos spalvos, bet nežino, ar medinė, ar metalinė, ir jis jos negalėjo pasiekti. Jie nebendravo su pažįstamu prie salelės, tik kai jie susitiko prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, šis pasakė, kad žino, kur galima paprastai iš vitrinos pasiimti medaus su koriu, nes ten nėra nei apsaugos, nei kasininkės. Suprato, kad tai yra vagystė, nes jis ir anksčiau yra padaręs smulkių vagysčių, už ką gaudavo baudas, o šiuo atveju jis negalvojo, kad viskas „daeis“ iki baudžiamosios bylos – galvojo, ar jį pagaus, ar nepagaus, vis tiek gaus baudą. Įvykio dieną buvo blaivas. Jis nežino apie jokius pavogtus pinigus – apie juos sužinojo tik iš kaltinamojo akto. Kaltinime yra nurodyta, jog 18 val. buvo pavogti pinigai, bet jie įvykio vietoje buvome apie 20 val. ir apie jokius pinigus nežinojo. Iki 20 val. jis buvo mieste, nakvynės namuose, pas draugą, taip pat apie 16-17 val. buvo sulaikytas kažkurioje parduotuvėje. Į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ atėjo per pagrindines duris, tuo metu dar buvo prekybos centro darbo laikas, durys nebuvo užrakintos, aplink nebuvo pašalinių žmonių, tik buvo du jauni vaikinukai, kurie išėjo.
Nukentėjusysis V. Č. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykis įvyko praeitų metų spalio 13 d. Tuo metu jis buvo namuose, nes į salelę atvažiuoju vieną kartą per savaitę – pirmadieniais, atveža medų, jį išdėlioja, viską sutvarko, kadangi būna išstumdytos prekės, ir palieka prekiauti savaitei. Įvykio dieną apie 20 val. jam paskambino apsaugos darbuotojas ir pasakė, kad įvyko įvykis, nurodė, jog pastarasis bandė sulaikyti įsilaužimą, nes rado išlaužtą pinigų laikymo dėžutę, buvo paimta medaus, kurio kažkokį kiekį sulaikė ir pasidėjo apsaugos kambaryje. Apsaugos darbuotojas nurodė, jog du asmenys bandė pavogti medų ir apiplėšti salelę, tai bandant juos sulaikyti, vienas asmuo pabėgo, o antrą asmenį šis mato per kameras, bet transliuojamas vaizdas yra blogas, todėl nežino, ar atpažins tą asmenį. Apsaugos darbuotojas sakė, kad dabar į vietą gali nevykti, nes šis uždarė salelę, truputį ją aptvarkė, tai pasakė, kad jis atvažiuos kitą rytą ir viską apžiūrės. Kitą rytą nuvyko į prekybos centrą, nuėjo į apsaugos kambarį, kur žiūrėjo filmuotą medžiagą, ir pamatė asmenį, kuris persilenkęs per salelę iš jos ima medų, tačiau iš kitos pusės, kur buvo imami pinigai, yra užstojimas kamerai, tai vaizdo medžiaga yra labai bloga, todėl antro asmens veido nesimatė. Apsaugos darbuotojas per kameras bandė atsekti išėjimus, tai turbūt šį pilietį, kuris dabar byloje yra kaltinamasis, atpažino tyrėjai ir jį sulaikė, o antrasis asmuo išsiplėšė iš apsaugos darbuotojo, paliko savo „tašę“ ar kuprinę ir pabėgo, tai jie rado medaus ir korį, kas jam buvo grąžinta. Dabar pinigų dėžutes įdėjo į seifus, nors per 7 m., kai prekiauja medumi, toks atvejis, kad kas nors bandytų laužtis ir vogti, buvo pirmas. Pirmais metais kiekvieną savaitę skaičiuodavo depozitą, t. y. kiekvieną savaitę atveždavo medų, jį sudėdavo, o atvažiavę perskaičiuodavo, padarydavo reviziją, suskaičiuodavo pinigus, tai dažniausiai pinigų būdavo surinkta daugiau, kas reiškia, jog žmonės sąžiningai už medų deda pinigus be grąžos, nes ten grąžos neįmanoma pasiimti – reikia įdėti lygiai tokią sumą, už kiek prekių pasiėmei, ir tik vieną kartą trūko kelių eurų. Tai yra pirmas atvejis, kai piktybiškai buvo bandyta išlaužti salelę. Įvykio metu buvo paimtas medus, koriai, o kitą dieną suskaičiavus medaus likutį, pagal medaus nupirkimo kiekį nustatę, kiek trūko pinigų, o pinigų dėžutėje rado tik kelis geltonus centus – gal 20 ct, o daugiau tiek popieriniai, tiek metaliniai pinigai buvo iškrapštyti. Dėžutė buvo išlaužta ir atidaryta, tai apsaugos darbuotojas ją uždarė, taip pat uždarė ir salelę, t. y. užstūmė įėjimą į salelę, nes vakare nuo 20 val. apsaugos darbuotojai ją uždaro-užstumia, kad į vidų niekas nebeitų, kadangi prekybos centras dirba iki 22 val., o salelė ir kitos parduotuvės aplink dirba iki 20 val. Jie su apsaugos darbuotoju yra sutarę, kad jis 8 val. atidaro salelę, o 20 val. ją uždaro, nes dvi valandas nuo 20 val. iki 22 val., kol užsidaro prekybos centras, būna mažiau žmonių, jau nebedirba kitos parduotuvės ir salelė lieka be jokios apsaugos, o kai dirba tos parduotuvės, tai jų pardavėjos „užmeta akį“ ir į jo salelę, o kartais net prieina žmonėms paaiškinti. Salelėje nėra užrakto, tai ir pats žmogus ją gali atsidaryti – yra tik užstumtas įėjimas, kai užsistumia stiklinis stendas, tačiau pasilenkus per salelės prekystalį ir per stiklus užkišus ranką, galima pasiekti medų. Jeigu nežinotum, kad galima tą stendą atstumti nuo įėjimo, tai nelabai susigaudytum, per kur galima patekti į salelę, nes viskas aplink būna uždaryta. Dėžutė yra padėta salelės viduje ant mažesnio staliuko ir prie jo pritvirtinta, taip pat yra padėti maišeliai susidėti medui, ant dėžutės užrašyta, kad mokėti reikia į šitą dėžutę. Dėžutė yra žemiau salelės, iš išorės ji iš vienos pusės matosi, o iš kitos pusės nesimato, tai norint susimokėti, reikia įeiti į salelės vidų, kadangi persisvėrus į dėžutę pinigų nelabai įmesi. Neužėjus į salelę, o per ją persilenkus, galima ranka užlįsti už stiklo ir pasiekti medų. Pareiškime jis buvo nurodęs, kiek trūko medaus, nurodžiau, kiek jo jam buvo grąžinta apsaugos darbuotojo, tai pat trūko pinigų. Dėžutė buvo sulaužyta, ji buvo 20-30 eurų vertės, ją gamino baldininkai. Pinigų sumą dėžutėje jis apskaičiavo taip pat, kaip kiekvieną pirmadienį: išvažiuodamas, sudeda visą medų, suskaičiuoja jo kiekį, užsirašo, kiek yra produkcijos, ir atvažiavęs kitą pirmadienį vėl suskaičiuoja, kiek liko, tada įvertina skirtumą, o tas skirtumas yra pinigų suma, t. y. pagal medaus trūkumą apskaičiuoja pinigų sumą. Medaus paprastai būna parduota už 500-700 eurų. Byloje yra pareiškęs 282 eurų civilinį ieškinį, jį palaiko. Apie vagystę jis sužinojo vakare, kai paskambino apsaugos darbuotojas, bet tą vakarą į vietą nevažiavo, nes apsaugos darbuotojas aptvarkė ir uždarė salelę, tai atvažiavo kitą dieną iš ryto ir kvietė policiją. Apsaugos darbuotojas pasakojo, jog įvykio metu budėjo vienas ir per kameras pamatė, kad laužiamasi į salelę, bet kadangi apsaugos kambarys yra prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, t. y. tolokai nuo salelės, kuri yra netoli parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, tai kol jis sureagavo ir atbėgo, besilaužę asmenys jau išeidinėjo iš salelės. Vieną asmenį apsaugos darbuotojas spėjo sučiupti už kuprinės, bet jis iš jos išsinėrė ir pabėgo, o antras ėjo ir nuėjo. Pas apsaugą liko asmens kuprinė, kurią pasiėmė policija kaip daiktinį įrodymą. Kai apsaugos darbuotojas pamatė, kad kažkas lenda į salelę, pastarasis iš karto nuėjo gaudyti.
Apsaugos darbuotojas jam nesakė jokių pavardžių, tik vėliau paskambinęs tyrėjas, nurodė, kad nustatė vieną asmenį, nes pagal vaizdo įrašus tai buvo policijai žinomas asmuo. Tą asmenį nustatė tyrėjas, o ne apsaugos darbuotojas. Apsaugos darbuotojas jam paskambino apie 20 val. Dėžutę galima pasiekti ir prie jos prieiti, o išlaužti ją galima tik iš vienos pusės, nes iš kitos pusės ranka neįmanoma jos pasiekti – iš tos pusės ji tik yra matoma. Kai pirkėjas įeina į salelės vidų, tai tada įdeda pinigus į dėžutę. Dėžutė yra pritvirtina prie medinės konstrukcijos ir, mano, rankomis jos negalėjo išlaužti, todėl asmenys turėjo turėti įrankį. Iš vaizdo įrašų matėsi, jog buvo panaudotas kažkoks metalinis laužtuvas, kurį įkišo į patį dėžutės plyšį, padarė laužimą, dėl ko skilo plokštė - tam reikėjo jėgos, nes paprastai į dėžutę nepateksi. Kai įvyko įsilaužimas, salelė dar nebuvo uždaryta, o kadangi buvo iškraustyti pinigai, tai asmenys turėjo būti įėję į salelės vidų, nes persilenkus per viršų, susirinkti smulkius pinigus neįmanoma. Taip pat ir išlaužti dėžutę pastarieji galėjo tik įėję į salelės vidų, nes ji yra žemiau. Salelę apsaugos darbuotojai uždaro 20 val., tai įvykio metu salelė buvo atidaryta ir į ją buvo galima įeiti, nebent tą vakarą apsaugos darbuotojas ją uždarė anksčiau. Papildomai nori pasakyti, jog yra filmuota medžiaga, tai pagal ją būtų galima nustatyti tikslų įvykio laiką, nors toje medžiagoje vaizdas matosi sudėtingai, nes buvo prietema, bet laikas matosi tikslus.
Liudytojas A. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad darbo metu pastebėjo, kad yra išplėšta medaus salelė, seifas, tuomet grįžęs į kabinetą susisiekti su savininku, pamatė, kaip du asmenys antrą kartą į save bei į kuprinę kiša medų ir korius. Lauke jis juos sustabdė, asmenys prisipažino įvykdę nusikaltimą, grąžino tai, ką buvo paėmę, bet kai pasakė, jog kvies policiją, jie abu pabėgo. Vienas asmuo buvo su kurpine, o kitas – be kuprinės. Pirmą kartą apie 18-19 val. asmenų jis nematė, tik pamatė salelėje išplėštą pinigų seifą, tuo metu salelė dar nebuvo uždaryta. Tada grįžo į kabinetą ir bandė susisiekti su savininku, kuris nurodė, jog atvyks kitą dieną ir apžiūrės žalą. Savininkui jis skambino vieną arba du kartus ir tuo pačiu metu pamatė du piliečius, kurie neįėję į salelės vidų, kiša rankas į medaus salelę ir ima korius, medų. Salelės viduje yra vitrinos, kurias atitraukus, žmonės pasiima medų, o minėti asmenys jį ėmė ne iš vidaus, o iš išorės. Kai asmenis susistabdė, šie gražino du korius, kelis stiklainius medaus, bet pinigų neturėjo. Asmenys apsimesdami sakė, jog galvojo, kad galima pasiimti medų ir nereikia už jį mokėti, sutiko viską grąžinti. Kai jis asmenims pasakė, jog yra išplėštas seifas ir kvies policiją, kad išsiaiškintų aplinkybes, tai tada šie pabėgo. Aukštesnis vyras vilkėjo mėlynais džinsais, buvo su akiniais, o mažesnis vyras buvo su kuprine, juodai apsirengęs, ant galvos gal buvo užsidėjęs kepurę ar gobtuvą. Apie pinigus asmenys neužsiminė. Medinis seifas buvo išlaužtas, ištraukus medvarščius. Nežino, ar bent vienas iš asmenų buvo patekę į salelės vidų, bet galvoja, gal jie viską paėmė iš išorės, nes iš išorinės pusės viską galima pasiekti ranka. Prie salelės yra komoda, kurią ryte atitrauki į vidų ir tada lankytojai gali įeiti į salelės vidų, o atitraukus stiklines vitrinas, galima pasiimti medų ir į seifą įmesti pinigus. Stiklinės vitrinos atsitraukia iš vidaus. Jam nesakė nukentėjusysis, kiek ir ko buvo pavogta, kas dingo, nes su juo nekontaktavo.
Tyrėja policijoje jam rodė vieną asmenį, tai jis jį atpažino, įvykio metu šis buvo su akiniais. Jam nesimatė, ar asmenys lindo į pinigų dėžę, nes buvo blogas vaizdo įrašas. Kai pamatė, kad asmenys turi įrankį ir galbūt jau buvo atėję anksčiau, tai mažesnis vyras sakė, kad viską grąžins, bet kai pasakė, jog yra išplėštas seifas, šie išsigando. Asmenys neminėjo, kad už prekes susimokės - jie tik grąžino paimtus daiktus. Mažesnis vyriškis minėjo šeimą ir vaikus, pastarasis buvo su kuprine, bet iš šios išsinėrė, nes tuo metu vienoje rankoje jis turėjo prekes ir neturėjo galimybės fiziškai paskambinti policijai. Pirmą kartą išplėštą salelę pastebėjo 18.30-19.00 val.
Šalies argumentai
V. Č. pareiškime – protokole užfiksuota, kad pareiškėjas prašo įstatymu nustatyta tvarka, surasti ir nubausti asmenis, kurie 2024-10-13 apie 20.00 val. adresu (duomenys neskelbtini) iš jam priklausančios (duomenys neskelbtini), savitarnos salės, nulauždami pakabinama spyną nuo medinės saugyklos pagrobė 239 eurus ir apgadino medinę saugyklą, kurios vertė yra 30 eurų. Viso tokiais savo veiksmais, padarydami 269 eurų turtinę žalą. Turtas nedraustas (1 t., b. l. 30-32).
Asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas A. R. atpažino, kad tai yra D. G. (1 t., b. l. 152-159).
Vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, jog vagystę įvykdė 2 asmenys, kur vienas iš jų yra su kuprine ir į kuprinę įsideda medų, o kitas, kuris buvo be kuprinės pavagia pinigus iš užrakinamos dėžutės (1 t., b. l. 72-92).
BPC įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad V. Č. praneša apie įvykdytą vagystę iš jo „(duomenys neskelbtini)“ salelės, esančio prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 93-95).
Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pateikus iš įvykio vietos apžiūrimų vaizdo įrašų nuotraukas, kolegos atpažino, jog vagystę galimai įvykdė D. G. (1 t., b. l. 96-98).
Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024-10-13 d. apie 20.00 val. prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), esančioje „(duomenys neskelbtini)“ savitarnos salelėje ((duomenys neskelbtini), vadovas - V. Č., gim. (duomenys neskelbtini), du nenustatyti asmenys, nulaužė spyną nuo medinės pinigų saugyklos ir pagrobė 239 EUR (1 t., b. l. 21-25).
Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024-10-14 dirbant ekipaže „S1160“ maršrute ,,CENTRAS'', kartu su Šiaulių apskr. VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėju E. V., apie 10 val. 10 min. iš Šiaulių apskr. VPK miesto ir rajono PK OVS budėtojų buvo gautas pranešimas adresu (duomenys neskelbtini) esančiame prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“', 2024-10-13 apie 20:00 val. PC „(duomenys neskelbtini)“ buvo apvogta medaus savitarnos salelė, asmenys išplėšė ir pavogė pinigų dėžutę. Yra vaizdo įrašas. Praneša salelės savininkas, laukia vietoje.???
Atvykus nurodytu adresu mus pasitiko pranešėjas, savitarnos skyriaus, V. Č. bitininkystės ūkis esančio PC „(duomenys neskelbtini)“' patalpose savininkas, V. Č., gim. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). V. Č. paaiškino, kad PC „(duomenys neskelbtini)“' patalpose turi savitarnos kioskelį, kuriame pardavinėja medų. Pirkėjai ten užeina, išsirenka norimo medaus, ir specialioje, užrakintoje dėžutėje palieka pinigus už produktus. Vyras paaiškino, kad vakar apie 20 val. jam paskambino PC „(duomenys neskelbtini)“' apsaugos darbuotojas A. R. ,tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad du asmenys išplėšė jam priklausančios savitarnos kioskelio kasą- pinigų dėžutę, kuri buvo užrakinta. Dėžutėje buvo laikomi pinigai, surinkti už parduotą medų. 2024-10-14 apie 8 val. 30 min. V. Č. atvykus į prekybos centrą, vyras pamatė, kad išplėšta jo savitarnos kioskelio ,,(duomenys neskelbtini)“ kasa- rakinama pinigų dėžutė už parduotą medų. Vyras apžiūrėjęs sugadintą pinigų dėžutę pasigedo apie 239 eurų, tikslią žalą pateiks vėliau atlikęs inventorizaciją. Nuėjęs pas apsaugos darbuotoją, kuris tą dieną jau dirbo kitas, apsaugos darbuotojas papasakojo, kad keičiantis darbo pamainomis, jo kolega papasakojo, kaip vakar apie 20 val. per vaizdo kameras užfiksavo du asmenis vyriškos lyties, kurie atėję į prekybos centrą nuėjo prie V. Č. savitarnos kioskelio ir abu kažką jame darė. Kaip vėliau, peržiūrint vaizdo kamerų įrašus, vienas dėjosi į kuprinę medų, kitas galimai pavogė pinigus iš pinigų dėžutės. Abu asmenys netrukus pasišalino. Apsaugos darbuotojas dar bandė vytis asmenis, bet spėjo sugriebti tik vieną, nuo kurio nukrito kuprinė ir abu asmenys pasišalino. Apžiūrėjus kuprinę V. Č. rado tik dingusį medų ir korius iš kioskelio, daugiau nieko kuprinėje nebuvo. Apsaugos darbuotojas teigė, kad nei vieno iš dviejų vagystę įvykdžiusių asmenų sulaikyti nepavyko. Peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašus matyti, kad aplink savitarnos kioskelį buvo du asmenys kurie pasišalino, tačiau juos buvo sunku įdentifikuoti dėl prasto vaizdo įrašo kokybės. ???
Į įvykio vietą atvyko KTT specialistai T. T. ir M. S., kurie apžiūrėję savitarnos kioskelį fotografavo, paėmė rankų ir avalynės pėdsakus. Apsaugos personalui įteiktas blankas dėl vaizdo įrašo pateikimo (1 t., b. l. 26-28).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 37-50).
Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija
Motyvuojamoji dalis
BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą ir, arba į saugyklą.
Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas vagystės (BK 178 straipsnis) požymius, ne kartą konstatavo, kad vagystės dalykas – svetimas turtas. Svetimu paprastai laikomas turtas, kuris grobimo metu kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise arba nėra kitaip teisėtai jo valdomas. Pagrobdamas svetimą turtą, kaltininkas siekia įtvirtinti savo neteisėtą valdymą, paimdamas turtą iš nukentėjusiojo dispozicijos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2013, 2K-118-746/2016). Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo arba kai kaltininkas suvokė, kad jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2013, 2K-63-648/2016, 2K-187-895/2017, 2K-61-489/2018, 2K-212-511/2023).
Šioje byloje D. G. kaltinamas veikdamas bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu, įsibraudamas į kaltinime nurodytą patalpą (savitarnos salelę), tyčia, kaltinime nurodytu būdu pagrobęs svetimą kaltinime nurodytą V. Č. priklausantį turtą už 285 Eur vertės, dalį turto – 239 Eur pagrobdamas iš saugyklos – medinės pinigų dėžutės (BK 178 str. 3 d.).
Kaltinamasis D. G. savo kaltę pripažino iš dalies, nurodė, kad buvo ne vienas, su kitu asmeniu, konkrečiai kaltinamasis pagrobė porą stiklainių medaus ir korį, tačiau kitų daiktų negrobė, pinigų taipogi negrobė, teigė, kad įvykio vietoje buvo tik apie 20 val., o iki to laiko buvo kitose vietose mieste. Teismo vertinimu minėti D. G. teiginiai yra tik pastarojo deklaratyvi gynybinė poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi byloje esančių įrodymų visuma visiškai paneigia D. G. keltas versijas, kad jis nepadarė inkriminuojamos nusikalstamos veikos.
Teismas pažymi, kad paties kaltinamojo D. G. parodymai teisme yra itin prieštaringi. Pastebėtina, kad kaltinamasis nurodė, jog buvusios dėžutės su pinigais nematė, tačiau vėliau duodamas parodymus itin detaliai nurodė kaip atrodė dėžutė, kurioje buvo laikomi pinigai salelėje, kurioje konkrečiai vietoje buvo ta dėžutė. Taipogi kaltinamasis teigė, kad neva matęs dėžutę, ją įvardijo, kaip aukų dėžutę, nežinantis kaip į ją reikia dėti pinigus, tačiau vėliau jau nurodęs konkrečią informaciją, kaip reiktų atsiskaityti už paimtas prekes – įmetus 5 eurus, galima pasiimti medaus. Taigi, jau vien šie esminiai prieštaravimai kaltinamojo parodymuose rodo pastarojo parodymų nepatikimumą, siekiant taip išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Kaltinamasis teisme teigė, jog negalėjo įvykdyti nusikalstamos veikos kaltinime nurodytu laiku, tai yra apie 20 val., kadangi dėžutė buvo išplėšta apie 18 val. (taip nurodęs apsaugos darbuotojas), o jis įvykio vietoje buvo tik apie 20 val., o iki to laiko buvo kitur mieste. Teismas pažymi, kad kaltinime nusikalstamos veikos padarymo laikas nurodytas nėra tikslus, o tik apytikslis, todėl vien tai savaime nepaneigia D. G. pareikštų kaltinimų pagrįstumo. Be kita ko, kaltinamojo D. G. versiją, jog pastarasis iki 20 val. buvo kitur, o ne įvykio vietoje visiškai paneigia byloje esantis vaizdo įrašas Nr. A04_20241013174400, kuriame užfiksuota, jog D. G. su nenustatytu asmeniu ateina ir įeina į PC „(duomenys neskelbtini)“ per įėjimą artimiausią savitarnos „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu 2024 m. spalio 13 d. jau nuo 17.45 val., kiti esantys vaizdo įrašai patvirtina, jog D. G. su tuo pačiu nenustatytu asmeniu lankosi PC „(duomenys neskelbtini)“ apie 20 val. ir ten įeina vėlgi per tą patį įėjimą. Akcentuotina ir tai, jog kaltinamasis D. G. teisme teigė, jog įvykio dieną sutikęs minėtą pažįstamą, tačiau nenustatytą šioje byloje asmenį, paprašė cigaretės, tačiau pastarasis jos neturėjo. Teismas pastebi, jog vaizdo įraše Nr. A04_20241013174400 matyti, jog D. G. jau 17.45 val. rūkė cigaretę, kas vėlgi paneigia pastarojo teiginius, jog jis neva neturėjo cigaretes, kaip jos neturėjo ir nenustatytas kaltinamojo pažįstamasis asmuo.
Taigi, anksčiau nurodytos aplinkybės akivaizdžiai paneigia kaltinamojo teisme išsakytus gynybinius teiginius ir akivaizdžiai patvirtina, jog pastarasis su nenustatytu asmeniu 2024 m. spalio 13 d. jau bent nuo 17.45 val. lankėsi PC „(duomenys neskelbtini)“, šiame prekybos centre abu asmenys pastebėti/užfiksuoti ir apie 20 val.
Teismo vertinimu D. G. kaltę pagrobus kaltinime nurodytą svetimą turtą patvirtina liudytojo A. R. parodymai teisme, kur pastarasis patvirtino kaltinime nurodytu laiku pastebėjęs, jog yra išlaužta PC „(duomenys neskelbtini)“ esančios „(duomenys neskelbtini)“ savitarnos salelėje buvusi pinigų saugykla, o grįžus į kabinetą susisiekti su savininku pastebėjo, jog du asmenys antrą kartą ima medų ir korius, tuos asmenis suspėjo sustabdyti lauke. Liudytojas, priešingai nei teigė kaltinamasis D. G., nurodė, jog sulaikius asmenis, šie padėjo paimtas prekes, tačiau pasakius, jog yra išplėštas seifas ir bus kviečiama policija, pastarieji pabėgo, mažesnis asmuo net išsinėrė iš kuprinės. Teismo įsitikinimu aplinkybę, jog pastarieji pabėgo patvirtina tai, jog liudytojas V. R. byloje pateikė kuprinę, kurią bėgdamas iš įvykio vietos paliko su D. G. buvęs asmuo (1 t., b. l. 138-148). Pažymėtina, kad minėta kuprinė nebuvo pagrobta, todėl nebuvo jokio pagrindo ją palikti apsaugos darbuotojai, kas vėlgi rodo kaltinamojo parodymų nepatikimumą. Kartu pažymėtina, kad liudytojas A. R. parodė, jog pirmą kartą išplėštą salelę pastebėjo apie 18.30-19.00 val., t. y. tuo laiku, kai tiek kaltinamasis, tiek kitas nenustatytas asmuo lankėsi PC „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamojo D. G. kaltę patvirtina ir byloje esantis asmens atpažinimo pagal nuotrauką protokolas, kur kaltinamąjį liudytojas A. R. atpažino kaip asmenį, įvykdžiusį nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 152-159).
Nukentėjusiojo V. Č. parodymai teisme taipogi patvirtina kaltinamojo kaltę, kadangi nukentėjusysis patvirtino, kad įvykio vakarą su juo susisiekė PC „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotojas, kuris nurodęs, jog buvo išplėšta savitarnos salelė, tai padarę du asmenys, vieną asmenį pavyko apsaugos darbuotojui sučiupti už kuprinės, tačiau šis išsinėrė iš kuprinės ir pabėgo, o kitas asmuo tiesiog nuėjo. Nukentėjusysis nurodė, kad atvykus apžiūrėti savitarnos salelės, jis pamatė, kad pagrobti pinigai iš medinės dėžutės, pagrobtas medus. Iš V. Č. pareiškimo matyti, kad buvo pagrobti 239 Eur, apgadinta dėžutė už 30 Eur (1 t., b. l. 30-32). Įvykio vietos apžiūros protokolas (1 t., b. l. 26-28) taip pat patvirtina, kad kaltinime nurodyta savitarnos salelėje buvusi medinė pinigų dėžutė buvo išlaužta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas akcentuoja ir tai, kad liudytojas A. R. ir nukentėjusysis V. Č. nurodė, kad įvykio metu, kai buvo pagrobti pinigai iš medinės dėžutės, savitarnos salelė nebuvo uždaryta, į ją patekimas nebuvo ribojamas, ši salelė buvo uždaryta tik po to, kai jau buvo pastebėta išlaužta medinė dėžutė. Taigi, šie parodymai paneigia kaltinamojo D. G. nurodytas aplinkybes, kad įeiti į savitarnos salelę negalėjo, nes neva pastarojo buvusi užrakinta, ir rodo, kad tiek D. G., tiek jo bendrininkas galėjo laisvai patekti į savitarnos salelės vidų.
Paminėtina ir tai, kad teismas neturi pagrindo nesivadovauti liudytojo A. R. bei nukentėjusiojo V. Č. parodymais, kadangi pastarieji parodymus davė būdami įspėti dėl melagingų parodymų davimo ir prisaikdinti teisme, jų nurodomos aplinkybės sutampa tarpusavyje, prieštaravimų nėra, jų parodymus patvirtina kiti byloje esantys objektyvūs duomenys (tarnybiniai pranešimai, vaizdo įrašai). Teismo įsitikinimu minėtų asmenų parodymai neabejotinai patvirtina D. G. kaltę įvykdžius vagystę.
Taigi, byloje esančių įrodymų visuma: iš dalies paties kaltinamojo D. G. parodymai, kad pastarasis dalį medaus pagrobė ir kad tai darė kartu su kitu, nenustatytu asmeniu, jau paminėti liudytojo A. R. ir nukentėjusiojo V. Č. parodymai, byloje esantys vaizdo įrašai, tarnybiniai pranešimai, V. Č. pareiškimas, įvykio vietos, asmens parodymo atpažinti protokolai bei kiti rašytiniai duomenys neabejotinai patvirtina D. G. įvykdžius kaltinime nurodyto svetimo turto pagrobimą, kadangi būtent po to, kai D. G. su kitu asmeniu buvo pastebėti prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ prie kaltinime nurodytos savitarnos salelės, buvo įvykdyta vagystė iš kaltinime nurodytos savitarnos salelės, apsaugos darbuotojas atpažino D. G. kaip vieną iš asmenų įvykdžiusių vagystę, pastarieji asmenys netgi buvo sulaikyti su dalimi pagrobtų daiktų – medumi, koriais, tačiau netrukus sugebėjo pabėgti.
Šioje byloje D. G. kaltinamas nusikalstamą veiką įvykdęs bendrininkų grupėje su nenustatytu asmeniu. BK 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Nagrinėjamu atveju tiek pats kaltinamasis D. G. patvirtino, tiek byloje esantys liudytojo A. R. parodymai bei vaizdo įrašai patvirtina, jog D. G. veikė ne vienas, jis svetimo turto grobimą vykdė kartu su kitu asmeniu, pastarieji, kaip nurodė D. G., buvo susitarę vykdyti vagystę, nenustatytas asmuo, kaip nurodė D. G., seniai yra kartu su juo atlikinėjęs laisvės atėmimo bausmę, kas rodo, jog nenustatytas asmuo yra pilnametis ir pakaltinamas, vaizdo įrašai patvirtina, kad asmenys veikia kartu, mato vienas kito veiksmus ir jiems pritaria, abiejų indėlis įvykdant nusikalstamą veiką iš esmės yra vienodas, taigi, asmenys suvokė, kad veikia kartu ir taip veikti norėjo. Teismo vertinimu byloje esantys įrodymai patvirtina, kad D. G. inkriminuojamą nusikalstamą veiką įvykdė veikdamas bendrininkų grupe, kadangi ir kitas nenustatytas asmuo buvo lygiavertis nusikalstamos veikos vykdytojas.
Pažymėtina ir tai, kad tuo atveju kai asmenys veikia bendrininkaudami, nepriklausomai nuo to, kas kokius veiksmus atliko, visi bendrininkai atsako pagal vykdytojo atlikus veiksmus, įvertinus bendrininkų buvusį susitarimą. Šiuo atveju tiek paties D. G. parodymai, tiek byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, kad D. G. veikė su kitu nenustatytu asmeniu, pastarieji buvo susitarę vykdyti vagystę iš to paties objekto, vienas kito veiksmus matė, tiek atėjo, tiek išėjo iš įvykio vietos beveik tuo pačiu metu, todėl nepriklausomai nuo to, kuris – D. G. ar jo bendrininkas išlaužė medinę pinigų saugyklą, D. G. atsako ir dėl įsibrovimo į medinę pinigų saugyklą. Pagrindo kitaip vertinti D. G. veiksmus nėra.
D. G. suformuluotame kaltinime nurodoma, kad pastarasis jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įvykdė apie 20 val. Kaip jau minėta anksčiau, bylos duomenys (vaizdo įrašai, liudytojo A. R. parodymai) patvirtina, kad vagystė iš kaltinime nurodytos savitarnos salelės buvo įvykdyta dar iki 20 val., kadangi kaltinamasis PC „(duomenys neskelbtini)“ pastebėtas bent nuo 17.45 val., todėl teismas šią aplinkybę tikslina, nurodydamas, kad svetimas turtas iš savitarnos salelės buvo pagrobtas apie 17.45 val. – 20 val. Šis kaltinimo tikslinimas nesunkina ir neapriboja kaltinamojo teisės gintis, kadangi minėtos aplinkybės buvo tiriamos teisiamajame posėdyje, dėl jų savo versiją pateikė ir pats kaltinamasis.
Šioje byloje D. G. kaltinamas įvykdęs vagystę įsibraudamas į patalpą. Pažymėtina, kad įsibrovimu teismų praktikoje laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią gyvenamąją ar negyvenamąją patalpą. Įsibrovimu taip pat pripažįstami ir tokie atvejai, kai kaltininkas pagrobimo tikslais į patalpą patenka laisvai, tačiau pašalinių asmenų patekimas į šias patalpas yra ribojamas. Be to, įsibrovimas konstatuojamas ne tik tada, kai įveikiamos tam tikros kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007, 2K-403/2009, 2K-403/2010 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju tiek liudytoju apklaustas A. R., tiek nukentėjusysis V. Č. patvirtino, kad kaltinime nurodyta savitarnos salelė buvo išplėšta (išplėšta medinė dėžutė) dar iki 20 val., savitarnos salelė iki to laiko nebuvo uždaryta, į ją patekimas nebuvo ribojamas, be kita ko, vaizdo įrašai ir liudytojo A. R. parodymai patvirtina, kad PC „(duomenys neskelbtini)“ darbo laikas taip pat dar nebuvo pasibaigęs ir asmenys į šį prekybos centrą galėjo patekti laisvai, įskaitant ir kaltinamąjį D. G.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo vertinimu D. G. buvo nepagrįstai inkriminuotas nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpą, kadangi patekimas į PC „(duomenys neskelbtini)“ bei į joje esančią savitarnos salelę veikos įvykdymo metu nebuvo ribojamas, todėl šis požymis iš kaltinimo šalintinas.
Kartu teismas pažymi, jog teismų praktikoje (Teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalga) saugykla – tai tam tikras objektas (įrenginys), specialiai įrengtas ar skirtas nuolatiniam ar laikinam materialinių vertybių saugojimui (nuo vagystės, sunaikinimo, stichinių jėgų ir pan.), kuris saugomas fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis (seifai, konteineriai, refrižeratoriai, kasos aparato pinigų stalčiai ir kt.). Saugykla taip pat yra materialinių vertybių saugojimui skirtas objektas, į kurį patenkama tik su specialiais leidimais. Saugykla gali būti laikomas ir stacionarus, ir transportuojamas įrenginys. Pagal teismų praktiką kaip įsibrovimas kvalifikuotinas skystų ar birių produktų išleidimas iš talpyklos, kuri pagal savo funkcinę paskirtį pripažįstama saugykla, bei daiktų pagrobimas iš mechaninėmis ar elektroninėmis priemonėmis saugomo automobilio.
Nagrinėjamu atveju kaltinimuose pareikštuose D. G. nėra tiesiogiai (pažodžiui) nurodomas įsibrovimo į saugyklą požymis, tačiau iš kaltinimo formuluotės akivaizdu, jog pastarajam inkriminuotas ir šis jo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis. Kaip jau anksčiau minėta, teismų praktikoje įsibrovimu laikomi ir tokie atvejai, kai į objektą yra įsibraunama, patenkama įveikiant tam tikras kliūtis. Šiuo atveju D. G. kartu su bendrininku įsibrovė į medinę pinigų dėžutę ją išlauždami (nulauždami buvusią spynelę), kas visiškai atitinka įsibrovimo požymį. Kadangi kaltinime nurodyta medinė pinigų dėžutė buvo užrakinta (ką patvirtino nukentėjusysis, byloje apklaustas liudytojas bei įvykio vietos apžiūros protokolas), todėl ji visiškai atitinka saugyklos požymį. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju pašalinus iš kaltinimo D. G. vieną iš veiką kvalifikuojančių požymių – įsibrovimą į patalpą, jam pareikštuose kaltinimuose yra likęs kitas kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į saugyklą, tai yra patekimas į kaltinime nurodytą medinę pinigų saugyklą, nulaužiant ant jos buvusią spynelę. Ši aplinkybė kaltinimuose tikslintina, nurodant, kad D. G. įsibrovė į saugyklą.
Atsižvelgiant į tai, kad D. G. pareikštuose kaltinimuose medinė dėžutė buvo įvardinta kaip saugykla, taipogi buvo nurodytas vienas iš galimų įsibrovimo elementų į saugyklą – tai yra nulaužiant spyną, D. G. teisiamajame posėdyje buvo apklaustas dėl šių aplinkybių, taipogi ištirti įrodymai dėl minėtų kaltinimų, todėl teismas sprendžia, kad kaltinamojo padėtis nėra sunkinama, jam nėra inkriminuojamos naujos faktinės aplinkybės, todėl pastarojo teisė į gynybą nėra pažeidžiama ar apsunkinama jį pripažįstant kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį dėl įsibrovimo į saugyklą.
Teismo įsitikinimu, kuris paremtas byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis D. G. veikdamas bendrininkų grupėje su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pagrobė svetimą turtą įsibraudamas į saugyklą, o būtent: 2024 m. spalio 13 d., apie 17.45-20 val., (duomenys neskelbtini), iš prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ esančios „(duomenys neskelbtini)“ savitarnos salelės nulaužiant spyną nuo medinės pinigų saugyklos, iš jos pagrobė V. Č. priklausantį turtą: pinigus 239 eurų, dekoruotus medaus stiklainius 0,5 l talpos 2 vnt. po 9 eurus vertės, bendros 18 eurų vertės, medaus stiklainius 0,5 l talpos po 4 eurus vertės, bendros 8 eurų vertės, bičių korius po 10 eurų vertės, bendros 20 eurų vertės, tokiu būdu pagrobė svetimą, V. Č. priklausančio turto už 285 eurų vertės.
Remiantis byloje surinktų įrodymų visuma nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės elementai atskleidžia ir šios nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, tai yra, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia – suvokė savo daromos nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį, numatė, kad pagrobdamas svetimą nedidelės vertės turtą sukels baudžiamajame įstatyme numatytus pavojingus padarinius – turto savininkas neteks turto, ir tokių padarinių norėjo. Kaltinamojo D. G. veiksmai, įvertinus visas bylos aplinkybes, kvalifikuotini pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.
Bausmės skyrimas
Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytų nusikalstamų veikų motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą.
Kaltinamojo D. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
BK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju matyti, kad D. G. itin daug kartų teistas dėl turtinių nusikalstamų veikų įvykdymo (2 t., b. l. 72-89), šiuo atveju vėlgi įvykdė turtinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, padaryta žala nukentėjusiajam, žala neatlyginta, todėl teismas D. G. pripažįsta recidyvistu ir tai laiko jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 13 p.).
Skiriant bausmę kaltinamajam D. G. atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes ir į tai, kad jis daug kartų teistas, vyrauja turtinės nusikalstamos veikos, paskutinį kartą buvo nuteistas 2024 m. rugpjūčio 14 d. (2 t., b. l. 72-89), administracine tvarka baustas, taip pat vyrauja nusižengimai turtui (2 t., b. l. 1-71), yra nedirbantis (1 t., b. l. 191-193), šiuo metu gydomas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje (1 t., b. l. 167). D. G. įvykdė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama veika baigta. Jo padaryta nusikalstama veika buvo sukelta turtinė žala, kuri neatlyginta.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam D. G. paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, jos dydį nustatant artimą šios bausmės vidurkiui, numatytam BK 48 straipsnyje ir vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Dėl civilinio ieškinio
Šioje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. Č. pareiškė kaltinamajam civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo 282 Eur sumai (1 t., b. l. 120).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.
Nagrinėjamu atveju yra neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis D. G. tyčia pagrobė svetimą nukentėjusiajam V. Č. priklausantį turtą 252 Eur vertės bei sugadino medinę dėžutę, kurios vertė 30 Eur, tai yra savo nusikalstama veika viso padarė 282 Eur turtinės žalos V. Č.. Šias aplinkybes patvirtina iš dalies kaltinamojo, liudytojo A. R., nukentėjusiojo V. Č. parodymai bei byloje esantys kiti rašytiniai įrodymai. Kadangi kaltinamasis tyčia pagrobė svetimą V. Č. priklausantį turtą išlauždamas pinigų saugyklą, todėl dėl neteisėtų kaltinamojo D. G. veiksmų V. Č. patyrė 282 Eur dydžio turtinę žalą. Esant šioms aplinkybėms civilinio ieškovo V. Č. civilinis ieškinys pripažintinas pagrįstu, todėl tenkinamas visiškai ir iš D. G. civilinio ieškovo V. Č. naudai priteistina 282 Eur dydžio suma padarytai turtinei žalai atlyginti.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
4) vaizdo įrašai, esantys kompaktiniame diske prie bylos, paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį ir jį nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieniems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
D. G. pripažinti recidyvistu.
Civilinių ieškovo ir nukentėjusiojo V. Č. civilinį ieškinį tenkinti ir jam iš D. G. priteisti 282 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt du eurus) turtinei žalai atlyginti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus:
4) vaizdo įrašus, esančius kompaktiniame diske prie bylos, palikti saugoti byloje.
Išaiškinti D. G., kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatas, jis privalo: 1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos, 2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną, 3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus, 4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.