Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-02-18 · Civilinė byla Nr. e2S-633-643/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-18
Bylos Nr.
e2S-633-643/2021
Teisminio proceso Nr.
2-45-3-00881-2020-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Ieškovas
PlusPlus Capital AS
Atsakovas
J. P.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2S-633-643/2021Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00881-2020-5Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.3(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. vasario 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo PlusPlus Capital AS atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui J. P. dėl skolos, palūkanų, negautų pajamų ir delspinigių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisme 2020 m. gruodžio 17 d. rezoliucija priimtas nagrinėti ieškovo ieškinys atsakovui, kuriame prašoma priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 202,52 Eur negrąžinto kredito, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 29,38 Eur negrąžintų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 0,62 Eur negautų pajamų, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 18,23 Eur delspinigių, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 5 (penkių) procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas prašė teismui nepavykus atsakovui įteikti procesinių dokumentų, vadovaujantis CPK 130 straipsnio 1 dalimi, procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu specialiame teismo interneto puslapyje.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai skundžiama 2021 m. sausio 14 d. nutartimi nutarė nustatyti PlusPlus Capital AS terminą iki 2021 m. vasario 12 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

4. Teismas nutartyje nurodė, kad ieškovas ieškinyje nurodė jam žinomą atsakovo J. P. gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini), tačiau teismo procesiniai dokumentai atsakovui šiuo adresu neįteikti. Teismas pagal VSDFV duomenis nustatė, kad atsakovas Lietuvos Respublikoje nedirba, iš teismų informacinėje sistemoje Liteko esančio išrašo apie asmenį nustatyta, kad atsakovas deklaravo, kad išvyko į Jungtinę Karalystę. Teismo vertinimu, ieškovas turėtų turėti galimybę nustatyti atsakovės gyvenamąją vietą pasinaudojant Jungtinės Karalystės atitinkamų institucijų paslaugomis.

5. Esant galimybei nustatyti atsakovo faktinę gyvenamąją vietą ir ieškovui neišnaudojus tokios galimybės bei nepateikus teismui įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas išnaudojo galimybes sužinoti atsakovo gyvenamąją vietą, taip pat įrodymų, patvirtinančių, kad šioje byloje nėra galimybės paskirti kuratorių, ieškovo prašymo įteikti atsakovui procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu teismas netenkino.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

6. Ieškovas pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. sausio 14 d. nutartį ir atsakovui įteikti procesinius dokumentus vadovaujantis CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo būdu specialiame teismo interneto tinklalapyje.

7. Apeliantas nurodo, kad pagal CPK 29 straipsnį ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą, be kita ko, gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą, sudarytus sandorius ir pan. CK 2.17 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba jos nustatyti neįmanoma, tokio asmens gyvenamoji vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta. Fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandoriui šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos nevykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje (3 d.).

8. Ieškovas pateikė Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams ieškinį pagal jam žinomą atsakovo gyvenamąją vietą, t. y. (duomenys neskelbtini). Šį adresą atsakovas yra nurodęs pradiniam kreditoriui sudarant Lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 18-021446-RK. Deklaravęs išvykimą atsakovas privalėjo pranešti kreditoriui (pradiniam kreditoriui, o po reikalavimo perleidimo - ieškovui) apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad skolininkui nepranešus kreditoriui apie gyvenamosios vietos adreso (ar kito galimo procesinių dokumentų įteikimo adreso) pasikeitimų, kreditoriui išlieka ne tik teisė siųsti dokumentus pagal paskutinį žinomų skolininko gyvenamosios vietos adresų, bet ir kreiptis į teismą, į kurio aptarnaujamą teritoriją patenka skolininko paskutinės žinomos gyvenamosios vietos adresas. Formalus išvykimo į užsienį deklaravimas, nenurodant konkretaus gyvenamosios vietos adreso, ne tik neatitinka CK 2.17 str. nuostatų, bet ir apriboja kreditoriaus galimybes atgauti skolų bei suteikia skolininkui galimybę išvengti skolos grąžinimo.

9. Pažymi, kad išvykimo į užsienio valstybę deklaravimas patvirtina faktą, kad asmuo yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos, tačiau tai nereiškia, jog asmuo gyvena toje užsienio valstybėje.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų CPK 329 straipsnis patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

11. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai.

12. CPK 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta pažeista jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą, todėl tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančio asmens pareiga. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111, 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Pagal CPK 138 straipsnio nuostatas, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti. Ieškinio trūkumų nepašalinimo atveju, ieškinys (visas arba dalyje konkrečių reikalavimų) laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).

13. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, jog procesiniame dokumente, taigi ir ieškinyje, be kitų duomenų, privalo būti nurodyta fizinio asmens gyvenamoji vieta. Tikslus atsakovo adreso nurodymas leidžia teismui tinkamai įteikti procesinius dokumentus. Kai ieškovui nežinoma atsakovo (fizinio asmens) gyvenamoji vieta ar kiti galimi procesinių dokumentų įteikimo adresai arba šiais adresais siųsti procesiniai dokumentai neįteikiami, ieškovas turi teisę procesiniame dokumente nurodyti, kad fizinio asmens gyvenamoji vieta nėra deklaruota, faktinė gyvenamoji vieta ar kiti procesinių dokumentų įteikimo adresai nežinomi, ir prašyti teismo procesinius dokumentus įteikti teisme (CPK 127 str.), kuratoriui (CPK 129 str.), viešo paskelbimo (CPK 130 str.) ar kitais būdais. Nagrinėjamu atveju ieškinyje ieškovas nurodė paskutinį žinomą atsakovo gyvenamosios vietos adresą, prašė, neįteikus procesinių dokumentų, juos įteikti viešo paskelbimo būdu.

14. Procesinių dokumentų atsakovui ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) įteikti nepavyko, jie grįžo neįteikti su atžyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką“. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Sodros sistemoje apie atsakovo darbovietę duomenų nerasta. Gyventojų registro duomenimis, atsakovas yra išvykęs į Jungtinę Karalystę.

15. Šiuo atveju teismas nustatė trūkumus ir įpareigojo ieškovą patikslinti atsakovo J. P. gyvenamąją vietą arba rašytiniais įrodymais pagrįsti prašymą atsakovui procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išaiškėję procesinio dokumento turinio trūkumai turi būti esminiai, t. y. tokie, dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės. Priešingu atveju, jeigu išaiškėję ieškinio trūkumai nėra esminiai, prasidėjęs civilinis procesas turi būti tęsiamas. Paprastai teismas turi teisę pasiūlyti ieškovui nurodyti kitą atsakovo gyvenamąją ar buveinės vietą, kurioje jam būtų galima įteikti šiuos dokumentus, bet negali šios aplinkybės vertinti kaip ieškinio trūkumo ir reikalauti iš ieškovo pateikti įrodymus apie tai, jog kitu jo nurodytu atsakovo gyvenamuoju adresu pavyks įteikti procesinius dokumentus. Kaip pažymima teismų praktikoje, priešinga išvada reikštų, kad teismas, ieškinio priėmimo stadijoje reikalaudamas iš asmens, ginančio savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, įrodymų apie tinkamą atsakovo adresą, kuriuo jam būtų galima įteikti procesinius dokumentus, ne tik labiau gina atsakovo teises, bet ir riboja asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-09-06 Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga).

16. Pagal bendrąją teismingumo taisyklę ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis). Pagal CK nuostatas fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama ta vieta, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena (CK 2.12 straipsnio 1 dalis, 2.16 straipsnis). Jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba jos nustatyti neįmanoma, tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta (CK 2.17 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje turėjo būti taikomi minėti CK 2.17 straipsnyje įtvirtinti gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai (pvz.: paties asmens vieši pareiškimai apie savo gyvenamąją vietą). Taip pat nagrinėjamu atveju pripažįstamas teisiškai reikšmingas CK 2.17 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas. Fizinis asmuo privalo raštu pranešti kitai sandorio šaliai, taip pat savo kreditoriams ar skolininkams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kita sandorio šalis ir kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamoje vietoje. Sutarties šalies nuo pareigos pranešti apie gyvenamosios vietos pasikeitimą neatleidžia kitos šalies žinojimas apie pasikeitusią gyvenamąją vietą, nes ši pareiga išlieka ir po sandorių sudarymo. Atsakovas J. P. ir pradinis kreditorius „Swedbank“ AB sudarė sutartį Nr. 18-021443-GV, kurioje atsakovas nurodė minėtą adresą. Iš su ieškiniu pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovui 2020 m. sausio 17 d. pretenzija, 2020 m. gegužės 4 d. pranešimas dėl reikalavimo teisių perleidimo buvo siųsti minėtu adresu (duomenys neskelbtini), duomenų, kad atsakovas būtų pranešęs apie pasikeitusį adresą, byloje nėra.

17. CPK 130 straipsnyje nustatyta, kad kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai šio Kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Ieškovas ieškinyje nurodė paskutinį jam žinomą atsakovo adresą, tačiau juo dokumentų įteikti nepavyko, jo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos nors, kaip minėta, sutarties šalies nuo pareigos pranešti apie gyvenamosios vietos pasikeitimą neatleidžia kitos šalies žinojimas apie pasikeitusią gyvenamąją vietą, nes ši pareiga išlieka ir po sandorių sudarymo. Pažymėtina ir tai, kad įteikiant dokumentus viešo paskelbimo būdu informacija apie iškeltą bylą paskelbiama specialiame interneto tinklalapyje, kurio duomenys yra prieinami tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų gyvenantiems asmenims.

18. Be to, pažymėtina, kad išvykimo į užsienio valstybę deklaravimas patvirtina tik faktą, jog asmuo yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos, tačiau negarantuoja, jog asmuo gyvena toje užsienio valstybėje. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalis įpareigoja asmenį, išvykstantį iš Lietuvos Respublikos ilgiau kaip 6 mėnesiams, deklaruoti išvykimą iš Lietuvos Respublikos. Įstatymas neįpareigoja asmens, kuris išvyksta iš deklaruotos užsienio valstybės į kitą valstybę apie tai pranešti Lietuvos institucijoms. Todėl nesant papildomų duomenų apie byloje dalyvaujančio asmens buvimo vietą, įrašas apie išvykimą į užsienio valstybę nelaikytinas asmens gyvenamąja vieta (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2597-580/2018, 2019 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-704-614/2019; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-421-852/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1248-567/2020).

19. Ieškovas nurodė, kad atsakovas neinformavo nei pradinės kreditorės, nei jo apie savo gyvenamosios vietos pakeitimą, todėl vertintina, kad nagrinėjamu atveju taikytina CK 2.17 straipsnio 2 dalis bei CPK 30 straipsnio 1 dalis, t. y. laikytina, kad ieškinys nagrinėjamu atveju teiktinas pagal paskutinę žinoma atsakovo gyvenamąją vietą. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškovei ieškinio trūkumus, todėl yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. sausio 14 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo PlusPlus Capital AS atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2021 m. sausio 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė