Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Bartkaus, Ievos Gavelytės-Kalytienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos) ir Nijolės Žimkienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. R. (toliau - ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo E. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 243 straipsnyje, ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė. E. R. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką (2023 m. liepos 6 d. veika), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. E. R. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką (2023 m. rugsėjo 23 d. veika), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. E. R. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką (2023 m. lapkričio 20 d. veika), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, subendrintos tarpusavyje dalinio bausmių sudėjimo būdu ir E. R. paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, ši subendrinta bausmė bausmių apėmimo būdu subendrinta su E. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį paskirta bausme ir paskirta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. R. paskirta galutinė bausmė – 10 mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į E. R. paskirtą bausmę įskaitytas laikotarpis praleistas laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. liepos 6 d., 22.45 val. iki 2023 m. liepos 7 d., 11.55 val. (viena diena), ir nuo 2023 m. rugsėjo 23 d., 18.39 val. iki 2023 m. rugsėjo 24 d., 12.32 val. (viena diena), dvi laikino sulaikymo dienas prilyginant 2 laisvės atėmimo dienoms.

Bausmės pradžia E. R. skaičiuotina nuo faktinio nuteistojo sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

Taip pat nuosprendžiu išspręstas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. E. R. nuteistas už tai, kad jis 2023 m. liepos 6 d. apie 21.32 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą automobilį netoli pastato, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), jis vengė neblaivumo patikrinimo atsisakydamas tikrintis alkotesteriu etilo alkoholio koncentraciją iškvėptame ore, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 17 punkto reikalavimą leistis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamam, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje.

2. E. R. 2023 m. rugsėjo 23 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, tikrinimo metu policijos pareigūnai nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,73 promilės etilo alkoholio koncentracija, tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje.

3. E. R. 2023 m. lapkričio 20 d., apie 18.43 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,51 promilių etilo alkoholio koncentracija, tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje.

4. E. R. 2023 m. liepos 6 d., apie 21.32 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugsėjo 23 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį Mazda 6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 2023 m. lapkričio 20 d., apie 18.43 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Audi A6 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1719-859/2021 jį pripažinus kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jam buvo paskirta BK 68 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė ? uždrausta naudotis (įgyti) specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, skaičiuojant šį terminą nuo 2021 m. vasario 12 d., tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 243 straipsnyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. R. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. balandžio 25 d. nuosprendį ir paskirti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą arba paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas galėjo nustatyti daugiau lengvinančių aplinkybių. Teismo nuosprendyje pažymėta E. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – savo kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę lengvinančios aplinkybės išvardintos BK 59 straipsnio 1 dalyje, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis – minėto straipsnio 2 dalis suteikia teismui diskreciją pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Apelianto vertinimu, teismas turėjo atsižvelgti į tai, jog jis nesislapstė, bendradarbiavo su policijos pareigūnais, dalyvavo teismo posėdyje, taip pat vykdo individualią veiklą.

7. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog BK 75 straipsnio 2 dalis nurodo bausmės atidėjimo pagrindus, kurie šiuo atveju taip pat galėtų būti taikomi ir nuteistajam. Pagal minėto straipsnio 4 dalį, bausmės atidėjimas skiriamas tais atvejais, kai teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus jos dalį. Atidedant bausmę remiantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, teismas paskiria intensyvią priežiūrą, vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) minėtame straipsnyje nustatytas pareigas. Šiuo atveju apeliantas E. R. teigia, jog bausmės atidėjimo atveju, yra pasiruošęs vykdyti visas išvardintas sąlygas.

8. Apeliaciniame skunde E. R. pripažįsta aplinkybę, kad jo biografijoje yra teistumų ir administracinių nusižengimų. Apeliantas teigia suvokiantis, jog privalo keisti savo gyvenimo būdą, be to pabrėžia, jog sau yra pasižadėjęs, jog nusikalstama veika, už kurią pirmosios instancijos teismas 2024 m. balandžio 25 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, bus paskutinė ir daugiau nepasikartos. Apeliantas pabrėžia, kad supranta padarytos nusikalstamos veikos ir baudžiamojo nusižengimo pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ikiteisminio tyrimo metu nesistengė išvengti atsakomybės, visiškai pripažįsta kaltę ir jos neneigia, prisižada savo elgesiu siekti įrodyti, jog ateityje nedarys nusikalstamų veikų. E. R. supranta, kad vertinant bylos aplinkybes bei jo biografiją gali būti sudėtinga teismą įtikinti, jog paskirta bausmė yra per griežta, tačiau apeliantas prašo teismo suteikti paskutinę galimybę pasitaisyti.

9. Taip pat apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti į aplinkybę, jog atliekant laisvės atėmimo bausmę apeliantas negalės vykdyti individualios veiklos, kurią vykdo dabar, negaus pajamų, be to po laisvės bausmės atlikimo gali būti sudėtinga greitai grįžti į darbo rinką.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

10. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-7-196-303/2022).

11. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

12. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Taip pat pažymima, jog bausmės skyrimas yra būtent pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per griežtą ar per švelnią ir dėl to neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-156-487/2020, 1A-73-851/2023).

13. Skundžiamu nuosprendžiu E. R. pripažintas kaltu, padaręs tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje. Įstatymo leidėjas, už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numatė alternatyvias bausmių rūšis – baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. Už BK 243 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką – baudą arba areštą. Teismas, skirdamas nuteistajam E. R. bausmes, jas individualizavo vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), įvertino tai, kad trys padarytos nusikalstamos veikos priskirtinos nesunkių (281¹ straipsnio 1 dalis) nusikaltimų kategorijai, o viena (BK 243 straipsnis) – priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams, nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuteistasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), atsižvelgė į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – E. R. praeityje teistas trylika kartų, tarp jų penkis kartus už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam (b. t. 2, b. l. 18–24), taip pat baustas administracine tvarka ir už KET reikalavimų pažeidimą ? transporto priemonės vairavimą neturint tokios teisės (b. t. 2, b. l. 16). Įvertinęs minėtų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog E. R. tinkamų išvadų dėl savo ankstesnio neteisėto elgesio nepadarė, todėl jam skirtinos griežčiausios BK 243 straipsnio ir 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijose nustatytos bausmės – areštas ir laisvės atėmimas.

14. Nuteistasis E. R. mano, kad jam skirtos bausmės rūšys yra per griežtos, todėl galėtų būti švelninamos ir keičiamos į bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, tačiau teisėjų kolegija, pakartotinai įvertinusi bylos medžiagą, su tokia nuteistojo pozicija nesutinka. Skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės, o ypač apelianto teistumai, akivaizdžiai rodo, jog ankstesniais nuosprendžiais taikytos bausmės, tarp jų ir skirti bausmės vykdymo atidėjimai, nuteistojo nuo pasirinkto nusikalstamo elgesio modelio bei nusikalstamų veikų darymo neatgrasė, priešingai – trijų nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymas per truputį ilgesnį nei keturių mėnesių laikotarpį, transporto priemonių vairavimo metu nustatytas 1,73 promilių ir 2,51 promilių neblaivumas (b. t. 1, b. l. 77–80, 95?97, b. t. 2, b. l. 2–4), pasikartojantys, itin šiurkštūs įstatymo pažeidimai, rodo didėjantį kaltininko ciniškumą ir įžūlumą, ir kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, niekinamą požiūrį ne tik į viešąją tvarką, transporto eismo saugumą, bet ir į teisingumą. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apibendrinant E. R. charakterizuojančių duomenų visumą, įvertinus jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, E. R. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (trys veikos), BK 243 straipsnyje (viena veika), padarymą tinkamiausios bausmių rūšys, kuriomis galima pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, yra laisvės atėmimai (už nusikalstamas veikas) bei areštas (už baudžiamąjį nusižengimą). Tokių rūšių bausmės, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra laikytinos per griežtomis, nepažeidžia proporcingumo principo, o paskiriant švelnesnes bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu, nebūtų įgyvendinamas teisingumo principas. Pažymėtina, kad teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, jį siejant tik su nuteisto asmens interesais, tokiu atveju paskirtoji bausmė neatitiktų bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, paskirties. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių ar kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia humaniškumo principą, nes taip formuojamas nebaudžiamumo požiūris ir sudaromos prielaidos menkinti baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes.

15. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su E. R. apeliaciniame skunde pateiktu argumentu, jog pirmosios instancijos teismas galėjo nustatyti ir daugiau, BK 59 straipsnio 1 dalyje neįtvirtintų, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. BK 59 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas gali (turi teisę, bet ne pareigą) pripažinti atsakomybę lengvinančiomis ir kitas, minimo straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Iš šio straipsnio dispozicijos matyti, jog įstatymo leidėjas sąmoningai BK 59 straipsnio 2 dalies normos taikymą paliko teismo diskrecijai, tai yra, kitaip nei BK 59 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių atveju, kurias yra privaloma pripažinti lengvinančiomis. Taikydamas BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas savo nuožiūra sprendžia, ar konkrečiu atveju tam tikra, nors ir baudžiamajame įstatyme neįtvirtinta aplinkybė, parodo mažesnį padarytos nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumą, todėl pripažintina atsakomybę lengvinančia. Teismų praktikoje, tokiomis aplinkybėmis, gali būti pripažįstamos sunki liga, išlaikytiniai, sunkios šeimyninės aplinkybės, jaunas arba senyvas kaltininko amžius ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-334/2008, Nr. 2K-112/2003). Nagrinėjamu atveju, E. R. skunde nurodytos aplinkybės – nesislapstymas, bendradarbiavimas su policijos pareigūnais, dalyvavimas teismo posėdžiuose, individualios veiklos vykdymas, nėra išskirtinės ar susijusios su mažesniu veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumu. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę, atsižvelgė į visas šioje byloje esančias nuteistojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybės bei tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

16. Apeliaciniame skunde E. R. pabrėžia, jog jam galėtų būti taikomos BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatos ir bausmės vykdymas atidėtas. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimas laikomas išimtine bausmės įgyvendinimo forma, taigi net ir formaliai esant įstatymo numatytai sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju jau aptarti nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, nusikalstamų veikų kiekis ir pobūdis leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad bausmės tikslai be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo nebus pasiekti. Apeliaciniame skunde nurodomi duomenys apie bendradarbiavimą su teisėsaugos institucijomis, deklaratyvūs pasižadėjimai daugiau nedaryti nusikalstamų veikų, teismo vertinimu, nelaikytini pagrindu atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Laisvės atėmimo bausmė nuteistajam neabejotinai sukels neigiamus išgyvenimus bei nepatogumus, tačiau bausmė neišvengiamai yra susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir sąmoningai pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, taip pat ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimo bausme.

17. Apibendrindama aptartas teisines ir faktines baudžiamosios bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto skundo argumentai nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtų bausmių. Individualizuojant bausmes buvo įvertintos visos, tiek su E. R. asmenybe, jo elgesiu, tiek su padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ir pavojingumu susijusios aplinkybės, tiek ir tai, kad apeliantas E. R. nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme kaltę pripažino ir byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Nuteistajam E. R. paskirtų areštų bei laisvės atėmimų bausmių dydžiai atitinka BK 54 straipsnyje įtvirtintus bausmės skyrimo pagrindus bei neprieštarauja nei teisingumo, nei proporcingumo principams ir nelaikytinos per griežtos. Bausmės subendrintos nuteistajam palankesniu, bausmių dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti dėl nuteistojo E. R. apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. R. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.