- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-06
- Bylos Nr.
- 2K-334/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Olegas Fedosiukas (pirm.), Antanas Klimavičius, Vytautas Masiokas (pran.)
- Nuteistasis
- R. S.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Vytauto Masioko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. S. ir jos gynėjo kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis, kuria nuteistosios R. S. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Masioko pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. nuteista už tai, kad 2007 m. gegužės 23 d., apie 8.00 val., Vilniaus romų bendrijoje, esančioje Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 185-1, iš nenustatyto asmens neteisėtai, turėdama tikslą platinti (duoti sūnui narkomanui, kenčiančiam nuo abstinencijos), nusipirkdama už 46 Lt įgijo 0,146 g narkotinės medžiagos – aguonų ir jų dalių koncentrato – bei 0,048 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, kurias laikė name, pažymėtame Nr. ,,duomenys neskelbtini“, iki tos pačios dienos 13.45 val., kai policijos pareigūnai ten atliktos kratos metu rado ir paėmė narkotinę bei psichotropinę medžiagą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistoji R. S. ir jos gynėjas prašo teismų sprendimus pakeisti: nustatyti nuteistosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad ji nusikalstamą veiką padarė dėl psichinės prievartos, ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, t. y. nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.
Kasatoriai nurodo, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. nepagrįstai nenustatė atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punkte, ir dėl to nepagrįstai netaikė BK 62 straipsnio nuostatų. Kasatoriai teigia, kad bylos duomenys patvirtina, jog nuteistoji turėjo tikslą perduoti narkotines medžiagas tik savo sūnui, norėdama palengvinti šio abstinenciją ir negalėdama pakelti nuolatinio psichologinio spaudimo. R. S. sūnus yra narkomanas, jam periodiškai kartojasi abstinencija, dėl tokios jo būsenos ji patiria moralinį diskomfortą ir nuolatinę psichinę bei fizinę prievartą iš savo sūnaus. Todėl iš gailesčio sūnui invalidui, nuteistoji ryžosi nupirkti jam narkotinių medžiagų. Kasatorių manymu, jei pirmosios instancijos teismas būtų tinkamai įvertinęs aplinkybes, privertusias nuteistąją padaryti nusikaltimą, ir nustatęs dar ir šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, būtų visi įstatymo nustatyti pagrindai tenkinti apeliacinį skundą, nes R. S. prisipažino padariusi nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, išlaiko keturis nepilnamečius vaikus. Beje, apeliacinėje nutartyje nepagrįstai konstatuota, kad keturių nepilnamečių vaikų globa yra tik viena iš BK 62 straipsnyje nustatytų privalomų sąlygų. Be to, pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Kasatorių manymu, apeliacinės nutarties teiginys, kad teismas turi teisę, bet ne pareigą paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, leidžia daryti prielaidą, jog teismas išnagrinėjo skundą turėdamas išankstinę nuostatą skundo netenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nuteistosios R. S. ir jos gynėjo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Darius Stankevičius prašo skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Teismai šioje byloje nustatė tik vieną R. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi. Daugiau atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismai nenustatė, o skundo argumentas, kad ji nusikaltimą padarė veikiama psichinės prievartos, nes sūnus nuolat vartoja narkotikus, – nepagrįstas. BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta lengvinanti aplinkybė sietina su aktyviais tyčiniais kito asmens veiksmais, turint tikslą psichiškai ar fiziškai paveikti kaltinamąjį. Šioje byloje nenustatyti jokie tyčiniai aktyvūs nuteistosios sūnaus veiksmai, nukreipti prieš savo motiną, todėl ir nėra lengvinančios atsakomybę aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punkte, o kartu nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl BK 59 straipsnio 2 dalies ir 62 straipsnio nuostatų netinkamo pritaikymo
Kasatoriai, neginčydami veikos kvalifikacijos, tvirtina, kad teismai nepagrįstai nepripažino nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog ji nusikalstamą veiką padarė dėl psichinės prievartos (BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punktas), kurią nuolat jautė iš narkomano sūnaus, kuris kentė abstinenciją negaudamas narkotinių medžiagų, ir dėl to nepagrįstai netaikė BK 62 straipsnio nuostatų.
BK 59 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai veika padaryta dėl psichinės ar fizinės prievartos, jeigu tokia prievarta nepašalina baudžiamosios atsakomybės. Ši aplinkybė apibūdina objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas. Nurodyta aplinkybė pripažįstama lengvinančia todėl, kad kaltininkui dėl išorinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių buvo gerokai sumažinta galimybių pasirinkti teisėto elgesio variantą. Tokiais atvejais galima manyti, kad asmuo savo iniciatyva nebūtų ryžęsis nusikalsti, o nusikalstamos veikos iniciatorius yra kitas asmuo, prievarta palenkęs kaltininką atlikti neteisėtus veiksmus. Psichinė prievarta – grasinimai naudoti smurtą (pavyzdžiui, nužudyti, atimti laisvę ir pan.), sunaikinti ar sugadinti turtą, paskleisti nepalankias žinias apie jį ar jo artimuosius ir pan. Taigi norint konstatuoti šią lengvinančią aplinkybę būtina nustatyti aktyvius tyčinius kito asmens veiksmus. Teismai tokių aplinkybių nenustatė.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nėra pakankamo pagrindo pripažinti, kad R. S. nusikalstamą veiką padarė dėl psichinės prievartos, kurią prieš ją naudojo sūnus J. S. Tokių duomenų, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, byloje nėra. Nuteistoji R. S. nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu niekuomet netvirtino, jog jos sūnus vienaip ar kitaip būtų jai grasinęs ir reikalavęs narkotinių medžiagų. Pačios nuteistosios pirmosios instancijos teisme duoti parodymai ir kasacinio skundo argumentai patvirtina, kad R. S. elgesį iš esmės lėmė ne psichinė prievarta, bet jos gailestis narkomano sūnaus kančioms, kurias jis patiria abstinencijos būsenoje. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. S. narkotines ir psichotropines medžiagas neteisėtai įgijo savo narkomanui sūnui, kuris gyvena kartu. Byloje yra duomenų, kad J. S. – narkomanas, dėl narkotikų vartojimo kojose susidarė žaizdos, dėl kurių negali vaikščioti, todėl priverstas gulėti. Tose pačiose patalpose gyvena ir kasatorės dukters keturi mažamečiai vaikai, kurių globėja paskirta R. S. R. S. gyvenamojoje patalpoje (romų taboro namelyje) gyvena aštuoni asmenys, taigi šeimos nariai gyvena gana ankštai, todėl R. S. neturėjo fizinės galimybės atsiriboti nuo sūnaus narkomano ir jo abstinencijos būklę lydinčių reiškinių (įvairių skausmų ir su jais susijusių prašymų). Visos šios aplinkybės buvo nustatytos pirmosios instancijos teismo, tik žemesnės instancijos teismai jų teisiškai neįvertino. Taigi minėtos aplinkybės patvirtina, kad R. S. jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė iš gailesčio narkomano sūnaus kančioms, kurias šis patyrė abstinencijos būsenoje, todėl ši aplinkybė pripažintina jos atsakomybę lengvinančia, nes BK 59 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes.
Už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, kokia nustatyta BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje laikantis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 62 straipsnyje numatytos išimtys iš bendros taisyklės ir nurodyta sąlygų visuma, kai nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui gali būti paskirta švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė. Be šioje normoje nustatytų sąlygų visumos, taip pat būtina, kad teismas padarytų motyvuotą išvadą, jog bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus kaltininkui švelnesnę bausmę. Tokiu atveju turi būti nustatyta tokia baudžiamosios bylos aplinkybių visuma, kuri mažina kaltininko asmenybės ar padarytos veikos pavojingumą.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pavojingumą, R. S. asmenybę, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, ir kitas aplinkybes, sprendė, kad jai skirtina minimali inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal nuteistosios skundą ir svarstydamas, ar yra teisinis pagrindas taikyti jai BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, konstatavo, kad nustatyta tik viena R. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl netaikė minėto įstatymo nuostatų.
Kasacinės instancijos teismas, teisiškai įvertinęs pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, konstatavo dar vieną kasatorės atsakomybę lengvinančią aplinkybę, todėl turi apsvarstyti ir BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymą.
BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas gali taikyti, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko, kaip bendrininko, vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.
Taigi byloje nustatytos dvi R. S. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, ji išlaiko keturis dukters mažamečius vaikus (paskirta jų globėja), kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, todėl formaliai tai atitinka BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų visumą. Nustatyta, kad R. S. narkotines ir psichotropines medžiagas įgijo turėdama tikslą duoti savo sūnui narkomanui, kenčiančiam nuo abstinencijos, duomenų, jog ji turėjo tikslą tas medžiagas platinti kitiems asmenims ir turėti iš to naudos, byloje nėra. Minėtų aplinkybių visuma mažina R. S. padarytos veikos pavojingumo laipsnį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas) bei, atsižvelgiant į jos amžių (61 metai) ir sveikatą (numatyta skydliaukės operacija), teisėjų kolegijos nuomone, bausmės paskirtis bus pasiekta R. S. taikant BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas ir paskiriant jai švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką (BK 62 straipsnio 3 dalies 3 punktas).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismų sprendimai keistini dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo – BK 59 straipsnio 2 dalies ir 62 straipsnio 2 dalies – taikymo (BPK 383 straipsnis, 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pripažįstant R. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė iš gailesčio narkomano sūnaus kančioms, kurias šis patyrė abstinencijos būsenoje.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartį pakeisti.
Pripažinti R. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė iš gailesčio narkomano sūnaus kančioms, kurias šis patyrė abstinencijos būsenoje.
R. S. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 62 straipsnio 2 dalį, 3 dalies 3 punktą, paskirti laisvės apribojimą dvejiems metams.
Uždrausti R. S. be gydytojo paskyrimo turėti vaistų, kuriems reikalingas gydytojo receptas.
Kitas nuosprendžio ir apeliacinės nutarties dalis palikti nepakeistas.