Kauno apygardos teismo sprendimas, 1A-314-593/2024

Teismas: Kauno apygardos teismas
Data: 2024-07-18
Bylos Nr.: 1A-314-593/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-15825-2022-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Giedrius Endriukaitis, Daiva Jankauskienė, Svetlana Jurgaitienė
Nuteistasis: G. K., E. K.
Advokatai: Saulius Juzukonis

Kategorijos

1.1.6.7Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
1.1.6.2Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 str.)
1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
20.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.6.3.2Kai yra BK 36–40, 93 str., 114 str. 3 d., 118 str. 2 d., 119 str. 3 ir 4 d., 147 str. 3 d., 1471 str. 3 d., 147² str. 2 d., 157 str. 3 d., 189¹ str. 2 d., 226 str. 6 d., 227 str. 6 d., 259 str. 3 d. ir 291 str. 2 ir 3 d. numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės arba suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas (BPK 327 str. 2 p.)
2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-314-593/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15825-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 1.1.6.2; 1.1.8.6.2; 20.6.1; 2.4.6.3.2; 2.4.6.4.1 (S)

Kauno apygardos teismasnuosprendisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Svetlanos Jurgaitienės,

sekretoriaujant Tomui Žukauskui,dalyvaujant prokurorui Osvaldui Martynaičiui,nuteistosioms G. K. ir E. K., jų gynėjui advokatui Sauliui Juzukoniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. K. ir E. K. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. K. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda.

Nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti panaikinti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

G. K. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.

Nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti panaikinti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. K. nuteista už tai, kad nuo ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytos datos iki 2022 m gegužės 6 d. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdama tikslo platinti, laikė tiksliai nenustatytą kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), bet ne mažiau kaip 33,003 g., kuriuose Δ-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra nuo 0,3 % iki 3.0 %, kol 2022 m gegužės 6 d. laikotarpyje nuo 09:00 val. iki 13:00 val. atliktos kratos metu – narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) kurių masė 1,782 g, Δ-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 0,3 %, laikė prie savęs, o 31, 22 g, kuriuose Δ-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra nuo 0,4 % iki 3.0 %, surado antrojo aukšto vonios kambaryje ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnai.

2. G. K. nuteista už tai, kad 2022 m. sausio 21 d. melagingai pranešė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, apie žinomai nebūtą nusikaltimą, būdama įspėta dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį, o būtent, pranešė, kad 2022 m. sausio 21 d. laikotarpyje nuo 11:20 val. iki 12:00 val. iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), jos tėvas E. K. pavogė jai priklausantį asmens dokumentą, daiktus ir pinigus, žinodama, kad nusikalstama veika nebuvo įvykdyta.

Žemesnės instancijos teismas

3. Marijampolės apylinkės teismas, spręsdamas dėl G. K. kaltės padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nurodė, kad jos kaltę įvykdžius nusikalstamą veiką įrodyta baudžiamosios bylos medžiaga: G. K. pareiškimo kopija; liudytojų R. D., E. V. ir E. K. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje duotais parodymais; 2022 m. gegužės 27 d. (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniu pranešimu; kratos protokolais; policijos pareigūnų mobiliųjų vaizdo stebėjimo priemonių, tvirtinamų prie uniformos įvykio vaizdo stebėjimo kamerų įrašais. Marijampolės apylinkės teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai įrodo, kad kaltinamoji prie savęs turėjo paso kopiją, kurią pateikė policijos pareigūnams ir kratos metu buvo rasti visi kiti tariamai pavogti daiktai. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl E. K. kaltės padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nurodė, kad jos kaltę įvykdžius nusikalstamą veiką įrodė baudžiamosios bylos medžiaga: liudytojų R. D. ir E. V. ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje duoti parodymai; (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų tarnybiniai pranešimai; kratos protokolas, kitų objektų apžiūros protokolai; policijos pareigūnų mobiliųjų vaizdo stebėjimo priemonių, tvirtinamų prie uniformos įvykio vaizdo stebėjimo kamerų įrašai; 2022 m. birželio 9 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialistas išvada. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, visi baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai įrodė G. K. ir E. K. kaltę įvykdžius joms inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas argumentavo, jog E. K. iškeltą gynybos versiją apie tai, kad pastaroji nežinojo apie narkotines medžiagas, atvykus policijos pareigūnams atlikti kratą, pasimetė ir pasirinko būdą sunaikinti dalį narkotinių medžiagų, išpilant į klozetą, dalį užsikišdama sau už drabužių, paneigė policijos pareigūnų „body camera“ filmuota vaizdo medžiaga, iš kurios matėsi, jog policijos pareigūnai ne iš karto po atvykimo pradėjo daryti kratą, kadangi namie buvo mažametis vaikas ir tuo momentu sprendžiant klausimą dėl mažamečio tolimesnio buvimo namuose, kaltinamoji E. K. laisvai vaikščiojo po kambarius, prausėsi, rengėsi, gėrė kavą, kalbėjo su G. K., policijos pareigūnais, telefonu kalbėjo su savo gynėju. Taip pat pirmosios instancijos teismas atmetė gynybos keltą versiją, kad rastos narkotinės medžiagos priklausė E. K., nurodant, jog kaltinamoji nepasinaudojo BK 259 straipsnio 3 dalyje numatyta teise savanoriškai atiduoti pareigūnams jos namuose rastą narkotinę medžiagą, tačiau aktyviais veiksmais siekė atsikratyti narkotine medžiaga, o taip pat narkotinė medžiaga buvo atiduota tik policijos pareigūnams to pareikalavus. Pirmosios instancijos teismas taip pat kritiškai vertino gynybos iškeltą versiją, kad kuprinėje rastos narkotinės medžiagos buvo liudytojo R. U., nurodant, jog liudytojas neigė narkotinių medžiagų turėjimo faktą, argumentavo, jog įvykio vietoje laikė tik savo drabužius, o įvykio metu buvo išvykęs atgal į Olandiją. Sprendžiant klausimą dėl laidavimo instituto (ne)taikymo pirmosios instancijos teismas sprendė, kad G. K. inkriminuojama nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, o dėsninga jos elgesio pasekmė, ji daro teisės aktų pažeidimus, negerbia įstatymų ir jų nesilaiko, dėl ko, Marijampolės apylinkės teismo vertinimu, nėra pagrindo manyti, jog G. K. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taip pat Marijampolės apylinkės teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju laiduotoju sutinkantis būti V. D. negali būti pripažintas tinkamu laiduotoju, nes vien tik patarimų davimas, pirmosios instancijos teismo nuomone, negali būti pakankamu pagrindu įtakojant nusikalstamą veiką padariusį asmenį laikytis įstatymo reikalavimų.

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniu skundu nuteistosios G. K. gynėjas advokatas Saulius Juzukonis prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. kovo 26 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir atleisti G. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

4.1. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 236 straipsnio 1 dalį. Nurodoma, kad nors nuteistosios veiksmuose ir egzistuoja objektyvieji BK 236 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo požymiai, tačiau, nors pastarajai ir pripažinus savo kaltę, turi būti atkreiptas dėmesys į tyčios nebuvimą. Pabrėžiama, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teisės taikymo praktika, šio nusikaltimo subjektyviajam požymiui – kaltei būdinga tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad informacija, kurią jis pateikia neatitinka tikrovės, be to, tikrai žino, kad nusikaltimo, apie kurį informuoja, nėra buvę, kad nusikaltimas neegzistuoja ir pranešimo metu, tačiau siekia, kad tokią neabejotinai melagingą informaciją BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos gautų ir kaip nors reaguotų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2014, 2K-497/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-478-746/2015). Darant išvadą apie BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos buvimą, svarbu įvertinti visas su įskundimu (pranešimu) padarius nusikalstamą veiką susijusias aplinkybes, tarp jų ir tai, ar nėra aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad, pavyzdžiui, skundą padavęs asmuo klydo vertindamas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-344/2013).

4.2. Argumentuojama, kad šiuo konkrečiu atveju nuteistoji klydo vertindama faktines aplinkybes, t. y. asmeninių daiktų dingimą nesąmoningai sutapatindama su konfliktiniais jos ir tėvo santykiais, dėl ko pateikė pareiškimą policijai, ypač atsižvelgiant į tai, kad ji yra itin jauno amžiaus (skundo padavimo dienai – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus), neturinti pakankamai gyvenimiškos patirties, todėl dėl jaunatviško spontaniškumo, neapsvarstant galimas pasekmes pasielgė neapgalvotai. Nurodoma, kad įvykio dieną pas nuteistąją į namus buvo atvykęs jos tėvas, rinko ir nešėsi kažkokius daiktus, o pastaroji, pasigedusi savo daiktų, manė, jog dingusius daiktus galėjo išsinešti tėvas. Pažymima, kad radusi daiktus G. K. nepagalvojo apie galimas pasekmes, dėl ko nieko nepranešė policijai ir dėl tokio savo elgesio labai gailisi.

4.3. Skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo netaikytu atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodoma, kad G. K. ankščiau nėra teista (egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto sąlyga), prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlyga), tačiau pirmosios instancijos teismas to nepripažino kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Skunde nurodoma, jog, priešingai nei skundžiamame nuosprendyje nurodo pirmosios instancijos teismas, nuteistoji atvykusiems pareigūnams savanoriškai pateikė pasą, kitų daiktų buvimo vietos ji nežinojo ir negalėjo likusių tariamai dingusių daiktų pateikti policijos pareigūnams, ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus ir pripažino teismo nustatytus esminius faktus, dėl ko pirmosios instancijos teismo argumentai dėl nuoširdaus gailėjimosi neegzistavimo turi būti naikinami ir pripažįstama, jog egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlyga nagrinėjamoje byloje taikyti laidavimą.

4.4. Skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad G. K. nusikalstama veika nėra atsitiktinė, o dėsninga jos elgesio pasekmė, ji negerbia priimtų įstatymų ir jų nesilaiko, dėl ko, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nebuvo pagrindo teigti, jog apeliantė laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (neegzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto sąlyga). Pažymima, kad teisiamojo posėdžio metu apeliantės buvo nurodyta, jog dalį jai inkriminuotų administracinės teisės pažeidimų padarė ne ji, tačiau E. K., apeliantė su E. K. dalinasi automobiliais, administracinių nusižengimų protokolai buvo surašomi transporto priemonės savininkei, tačiau dėl jauno amžiaus, gyvenimiškos patirties stokos ir nuolatinio spontaniškumo priimant sprendimus, G. K. nepagalvojo apie ateities neigiamus padarinius, policijos pareigūnams nepranešė kas vairavo jai priklausančią transporto priemonę. Pabrėžiama, kad apeliantės atžvilgiu vykęs baudžiamasis persekiojimas pakankamai ją sudrausmino, privertė atsakingiau žvelgti į savo elgesį, dėl ko ji suprato atsakomybę, kuri gali kilti už neapgalvotus veiksmus, yra pasimokiusi ir ateityje teisės aktų nepažeidinės.

4.5. Skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 40 straipsnio 3 dalies nuostatas ir priėjo netinkamos išvados, kad V. D. nėra tinkamas laiduotojas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Nurodoma, kad V. D. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kadangi jis neteistas, nėra jo atžvilgiu pradėtų ikiteisminio tyrimo veiksmų, administracine tvarka nėra baustas, vadovo charakterizuojamas teigiamai, sportuoja, gyvena sveikuolišką gyvenimą, yra donoras, diegdamas pamatines vertybes moko (duomenys neskelbtini) būti dorais piliečiais. Pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismo argumentus apie V. D. nepakankamą įtaką apeliantės elgesiui paneigia jo itin neigiamas G. K. priešingo įstatymams elgesio vertinimas. Nors dėl V. D. įtempto darbo grafiko pastarasis kas dieną negalės susitikti su G. K., tačiau galės susiskambinti vaizdo ryšio priemonėmis, patarti, padėti priimti tinkamiausius sprendimus, ypač atsižvelgiant į tai, kad V. D. darbo specifika iš dalies susijusi būtent su tinkamo elgesio mokymu, tinkamo elgesio propagavimu ir priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, jis kuo puikiausias tinkamo, verto teismo pasitikėjimo laiduotojo pasirinkimas.

4.6. Skunde taip pat nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai individualizavo G. K. paskirtą bausmę – nuteistoji yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, studijuojanti universitete, dar tik pradedanti statyti gyvenimo pamatus mergina, todėl paskirta 3 000 Eur bauda, nors formaliai atitinka baudžiamojo įstatymo nuostatas, tačiau, gynėjo nuomone, dėl neapgalvoto veiksmo, dėl kurio padarymo G. K. itin nuoširdžiai gailisi, įgyjamas teistumas, turėsiantis neigiamos įtakos ateityje kandidatuojant į aukštas darbo pozicijas, neatitiks teisingumo ir proporcingumo principų. Nurodoma, kad teisingumo principą geriausiai atitiktų G. K. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant V. D..

5. Apeliaciniu skundu nuteistosios E. K. gynėjas advokatas Saulius Juzukonis prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. kovo 26 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir konstatavus, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nesant subjektyviojo nusikalstamos veikos sudėties požymio (tyčios), baudžiamąją bylą nutraukti; arba konstatavus tyčios egzistavimą perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš BK 259 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 2 dalį; arba neperkvalifikavus inkriminuotos nusikalstamos veikos į baudžiamąjį nusižengimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.

Šalies argumentai

5.1. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas nusikalstamų veikų kvalifikavimo (diferencijavimo) taisykles ir formuojamą kasacinę jurisprudenciją, neįvertino grynojo Δ-9-tetrahidrokanabinolio kiekio. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 metų teismų praktikos, nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis ar pirmos kategorijos šių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) apžvalga Nr. 40, baudžiamoji atsakomybė už veikas, susijusias su tokiu nusikalstamos veikos dalyku, diferencijuojama pagal tai, kokių narkotinių, psichotropinių medžiagų ar pirmos kategorijos pirmtakų kiekiu buvo neteisėtai disponuojama. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų (toliau ir – rekomendacijos) nurodyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelis, didelis ir labai didelis kiekiai yra rekomendaciniai, todėl tais atvejais, kai nežymiai viršytas jose nurodytas tokių medžiagų kiekis, teismai, įvertinę visas bylos aplinkybes (medžiagų svorį, apimtį, jų poveikio žmogui ypatybes ir kt.) ir nurodę savo sprendimo motyvus, gali peržengti lentelės ribas pripažindami mažesnį kiekį.

5.2. Vadovaujantis rekomendacijų 168 punktu, nedideliu Δ-9-tetrahidrokanabinolio kiekiu laikomas ne didesnis kaip 0,5 g. gryno Δ-9-tetrahidrokanabinolio kiekio, didelis kiekis – daugiau kaip 50 g. gryno Δ-9-tetrahidrokanabinolio kiekio, labai didelis kiekis – daugiau kaip 250 g. gryno Δ-9-tetrahidrokanabinolio kiekio. Nurodoma, kad tyrimui: 1) voke Nr. 1 buvo pateiktos narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė 8,918 g., o Δ-9-tetrahidrokanabinolio kiekis juose – 3 procentai; 2) voke Nr. 2 buvo pateiktos narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė 1,782 g., o Δ-9-tetrahidrokanabinolio kiekis juose – 0,3 procento; 3) voke Nr. 3 buvo pateiktos narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė 21,19 g., o Δ-9-tetrahidrokanabinolio kiekis juose – 0,4 procento; 4) voke Nr. 5 buvo pateiktos narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė 1,113 g., o Δ-9-tetrahidrokanabinolio kiekis juose – 0,4 procento. Vertinant grynąjį Δ-9-tetrahidrokanabinolio kiekį buvo būtina atlikti sekančius skaičiavimus kiekvieno voko turiniui pagal nurodytas procentines išraiškas ir būtų gauti atsakymai, kad voke Nr. 1 grynasis Δ-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 0,026754 g. (8,918 x 3 / 100 = 0,026754); voke Nr. 2 grynasis Δ-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 0,005346 (1,782 x 0,3 / 100 = 0,005346); voke Nr. 3 grynasis Δ-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 0,08476 (21,19 x 0,4 / 100 = 0,08476); voke Nr. 5 grynasis Δ-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra 0,004452 (1,113 x 0,4 / 100 = 0,004452). Atitinkamai, atlikus bendro laikomo grynojo Δ-9-tetrahidrokanabinolio kiekio apskaičiavimą turėjo būti nustatyta, kad E. K. laikė narkotines medžiagas – kanapes, kurių grynasis Δ-9-tetrahidrokanabinolio kiekis 0,362098 g. (0,26754 + 0,005346 + 0,08476 + 0,004452), vadovaujantis rekomendacijų 168 punktu, šis kiekis pripažintinas nedideliu ir dėl šios priežasties E. K. nusikalstama veika privalo būti perkvalifikuota iš BK 259 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 2 dalį.

5.3. Gynėjo nuomone, skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į BK 259 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius, o būtent tyčios laikyti narkotines ar psichotropines medžiagas nebuvimą. Pažymima, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios E. K. nurodė, jog narkotinės medžiagos buvo dukros kambaryje, galimai sutuoktinio, su kuriuo vyksta skyrybų procesas, narkotines medžiagas užkišo už kelnių juosmens nes išsigando, pasimetė, nežinojo kaip elgtis ir negali detaliau paaiškinti, kodėl taip pasielgė arba kodėl bandė išpilti narkotines medžiagas į tualetą. Teigiama, kad kiekvienas asmuo į stresinę situaciją reaguoja skirtingai ir šiuo atveju E. K. reakcija stalčiuje radus stiklainį, numanant, jog jame yra narkotinė medžiaga, nežinant kaip elgtis ir bijant galimų teisinių pasekmių už nežinia iš kur namuose atsiradusias narkotines medžiagas, buvo bandymas jas išpilti į klozetą. Pažymima, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai ne paneigia nuteistosios versiją, tačiau atvirkščiai, ją patvirtina, o būtent pareigūnų parodymai ir „Body“ vaizdo registratorių įrašai įrodo, jog E. K., radusi narkotines medžiagas buvo išsigandusi, sutrikusi, pasimetusi, nerimastinga, dėl ko apimta panikos, stresinėje situacijoje spontaniškai nusprendė išpilti rastas medžiagas į klozetą. Gynėjo vertinimu, kadangi padarytoje nusikalstamoje veikoje yra tik objektyvieji požymiai, tačiau nėra subjektyviojo požymio – tyčios, turi būti konstatuota, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o baudžiamoji byla nuteistosios atžvilgiu turi būti nutraukta. Nustačius E. K. tyčią, turi būti atliktas pakartotinis objektų tyrimas, nustatant grynąjį Δ-9-tetrahidrokanabinolio kiekį E. K. laikytose narkotinėse medžiagose, kurį įvertinus, inkriminuota nusikalstama veika tūrėtų būti perkvalifikuota iš BK 259 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 2 dalį.

5.4. Pabrėžiama, kad nagrinėjamu atveju, atlikus papildomą objektų tyrimą (ekspertizę) ir teismui nusprendus neperkvalifikuoti E. K. inkriminuotą nusikalstamą veiką, turi būti sprendžiamas klausimas dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo. Argumentuojama, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visi pagrindai taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo institutą: nebuvo padaryta reali žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, nes narkotinės medžiagos buvo laikomos vos kelias minutes ir nebuvo tikslo jas platinti; buvo laikomas nedidelis kiekis narkotinių medžiagų; nebuvo subjektyvaus nusikaltimo požymio – tyčios laikyti narkotines medžiagas, nes savo veiką E. K. suvokė kaip narkotinių medžiagų slėpimą. Gynėjo nuomone, neperkvalifikavus veikos į baudžiamąjį nusižengimą, atsižvelgiant į narkotinių medžiagų laikymo aplinkybes, kiekį ir laiką, egzistuoja pagrindas atleisti E. K. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į skundus nepateikta.

Šalies argumentai

7. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji G. K. ir jos gynėjas advokatas prašė taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir G. K. atleisti pagal laidavimą. Nuteistoji E. K. ir jos gynėjas advokatas prašė priimti išteisinamąjį nuosprendį arba baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 2 dalį, o to nepadarius E. K. atleisti dėl mažareikšmiškumo. Prokuroras prašė skundus atmesti ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio apeliacinis skundas dėl nuteistosios G. K. tenkinamas, o apeliacinis skundas dėl nuteistosios E. K. atmetamas.

8. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliaciniame skunde nuteistosios G. K. gynėjas advokatas Saulius Juzukonis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti laidavimo instituto G. K. atžvilgiu ir prašo nuteistąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį. Tuo tarpu nuteistosios E. K. atžvilgiu gynėjas advokatas prašo priimti išteisimąjį nuosprendį nesant jos veikoje subjektyviosios pusės arba nusikalstamą veiką iš BK 259 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 2 dalį, o to nepadarius E. K. atleisti dėl mažareikšmiškumo. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliaciniame skunde nurodytus reikalavimus, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, patikrina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį minėtose apeliacinio skundo ribose.

Dėl laidavimo taikymo nuteistosios G. K. atžvilgiu

9. BK 40 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. To paties straipsnio 2 dalyje yra numatytos sąlygos, kurioms esant yra taikomas laidavimas: 1) asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą bei laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis).

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui teisę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-445-489/2016, Nr. 2K-52-648/2017). Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-329/2013).

11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje spręsdamas dėl G. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą konstatavo, jog byloje nėra visų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų, kad šis institutas nuteistajai galėtų būti taikomas, o būtent: visiško kaltės pripažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką, pagrįsto manymo, kad G. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų bei asmens, galinčio daryti teigiamą įtaką G. K..

12. Nuteistosios G. K. gynėjas advokatas apeliaciniame skunde nesutinka su šiomis apylinkės teismo išvadomis ir pažymi, kad nuteistoji savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjo dėl šio įvykio, kurį padarė dėl gyvenimiškos patirties neturėjimo ir nepagalvojimo apie galimas pasekmes, tačiau jau vykstantis baudžiamasis procesas nuteistąją sudrausmino ir pamokė. Nuteistoji teismui paaiškino, jog dalį administracinių nusižengimų padarė ne ji, tačiau buvo nubausta kaip transporto priemonės savininkė. Be to gynėjo advokato įsitikinimu laiduotojo V. D. teigiama charakteristika rodo, jog jis yra tinkamas laiduotojas, vertas teismo pasitikėjimo.

13. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio dalį dėl G. K., įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra visos būtinosios BK 40 straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, leidžiančios taikyti G. K. šį institutą.

14. Byloje esančiais objektyviais duomenimis nustatyta, kad G. K. yra teisiama pirmąjį kartą už tyčinio nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 236 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Žala jos veiksmais padaryta nebuvo, civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Šias aplinkybes nustatė ir pirmosios instancijos teismas, todėl teisėjų kolegija dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų būtinųjų sąlygų egzistavimo plačiau nepasisako.

15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą antrąją atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą – asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką yra konstatavęs, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nėra tapatu. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda teisėsaugos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. Tai reiškia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintą sąlygą, būtiną laidavimo institutui taikyti, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminiame tyrime bei teisme nuoseklumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, Nr. 2K-137/2015, Nr. 2K-176-303/2018, Nr. 2K-307-689/2019, Nr. 2K-81-895/2020, Nr. 2K-7-44-719/2021). Tačiau atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas visiškas kaltės pripažinimas neapima kaltininko pareigos pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiamu padarytos veikos kvalifikavimu, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių vertinimu ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-133/2013, 2K-137/2015, 2K-108-697/2017, 2K-153-976/2018). Savo kaltės pripažinimas, kaip BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, konstatuojamas ir tais atvejais, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, nors dalį kitų neesminių neigia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133/2013, 2K-516-697/2015).

16. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog G. K. dėl jai pareikšto kaltinimo kalta prisipažino ir paaiškino, kad po tėvo atvykimo į namus ji pasigedo savo daiktų, raktų, piniginės, todėl nuvykusi į policijos įstaigą parašė pareiškimą dėl daiktų vagystės, tačiau apylinkės teismas padarė išvadą, jog nuteistoji savo veiksmais ir parodymais neprisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo, kratos metu neatidavė reikalaujamų daiktų, teisiamojo posėdžio metu kėlė naujas versijas dėl rastų narkotinių medžiagų. Ir nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad viso proceso metu G. K. gailėjosi dėl savo poelgio, tačiau to nelaikė nuoširdžiu gailėjimusi ir nepripažino nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei kartu konstatavo, kad nėra ir būtinosios sąlygos, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Tačiau teisėjų kolegija su tokiu apylinkės teismo vertinimu nesutinka.

17. Sisteminė baudžiamųjų įstatymų normų analizė neleidžia įžvelgti principinių skirtumų tarp BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181-788/2021, 2K-109-511/2024). Vadinasi, norint asmeniui taikyti BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktą, reikia nustatyti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

18. Visų pirma pažymėtina, kad G. K. skundžiamu nuosprendžiu nuteista pagal BK 236 straipsnio 1 dalį. Nuteistoji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu dėl šios nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino visiškai bei nuoširdžiai galėjosi. Nurodė, kad kaltindama tėvą nepagalvojo apie pasekmes, apie tai, kad visi tie daiktai yra namuose, policijai nepranešė, labai gailisi dėl savo neapgalvotų veiksmų, taip pat dėl to, kad melagingai pranešė apie nusikaltimą, kurio nebuvo ir ateityje pasižadėjo nepažeidinėti įstatymų (2 t., b. l. 55-56, 66). Apklausiama apylinkės teisme G. K. nurodė, kad buvo dingę jos daiktai, dėl to ji kaltino tėvą, todėl nuvažiavo į policiją ir parašė pareiškimą. Vėliau po kiek laiko visi daiktai buvo rasti, bet ji tiesiog nepagalvodama apie aplinkybes, nepranešė policijai. Dėl šios nusikalstamos veikos kaltę pripažino, nurodė suvokianti, kad pranešė apie nebūtą nusikaltimą ir dėl tokio savo poelgio labai gailėjosi (3 t., b. l. 58-59). Šios aplinkybės teisėjų kolegijos vertinimu rodo, jog G. K. viso proceso metu davė teisingus parodymus apie jai inkriminuotą nusikalstą veiką, juos ne kartą patvirtino, taigi pripažino visas nustatytas faktines aplinkybes, kaip to reikalauja BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Tuo tarpu jos nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos reiškėsi kritišku savo atliktų veiksmų vertinimu, gailėjimusi dėl jų. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas vertindamas nuteistosios parodymus atsižvelgė tik į aplinkybes susijusias su G. K. pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pardėjimo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, bet visiškai nevertino jų BK 236 straipsnio 1 dalies aspektu, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nebuvimo. Todėl teisėjų kolegija ištaiso šią pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą, susijusią su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu (nepripažinus BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės G. K. atsakomybę lengvinančia) (BPK 328 straipsnio 1 punktas) ir G. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o kartu konstatuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos egzistavimą.

19. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje.

20. Byloje bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančiais duomenimis nustatyta, jog G. K. atžvilgiu nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, taip pat anksčiau nėra priimta apkaltinamųjų nuosprendžių (2 t., b. l. 11-15). Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad G. K. su padaryta nusikalstama veika sutiko iškart po jai pareikšto įtarimo ir davė išsamius parodymus (2 t., b. l. 55-56). Reali žala niekam nebuvo padaryta, dėl savo poelgio asmuo gailėjosi, kritiškai įvertino savo elgesį, teisminio nagrinėjimo metu taip pat davė nuoseklius parodymus. G. K. yra jauno amžiaus ir, kaip nurodoma skundžiamame nuosprendyje, dirbanti (duomenys neskelbtini) koordinatore, mokosi (duomenys neskelbtini) universitete. Šių aplinkybių visuma aukštesniojo teismo vertinimu teigiamai charakterizuoja G. K. ir leidžia pagrįstai spręsti, jog inkriminuotas nusikaltimas nėra jai būdingo elgesio modelio dalis. Nors apylinkės teismo skundžiamame nuosprendyje ypatingas dėmesys skiriamas G. K. administraciniams nusižengimams, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad padaryti administraciniai nusižengimai nėra šiurkštaus pobūdžio, pagrinde susiję su KET pažeidimas ir beveik visos paskirtos baudos yra sumokėtos (3 t., b. l. 36-41, 112-115). Ir nors apeliaciniame skunde teigiama, jog dalis minėtų pažeidimų buvo padaryti ne G. K., o jos motinos, kuri taip pat naudojasi nuteistajai priklausančia transporto priemone, tačiau, kaip teisingai nurodė ir apylinkės teismas, už administracinius nusižengimus yra nubausta būtent G. K., sprendimų ji neskundė, vadinasi pripažino jog pažeidimus padarė ji, todėl konstatuotina, jog administraciniai nusižengimai laikytini padarytais būtent nuteistosios. Tačiau vien administracinių nusižengimų padarymas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, negali būti aplinkybe, leidžiančia manyti, kad asmuo ateityje darys naujas nusikalstamas veikas bei prielaida netaikyti asmens atžvilgiu laidavimo instituto. Įvertinusi tiek G. K. asmenybę, tiek ir jos padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, atsižvelgdama į jos požiūrį vertinant savo neteisėtus veiksmus, teisėjų kolegija sutinka su skunde nurodytais argumentais, jog G. K. atitinka atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą, sudarančią pagrindą manyti, kad ateityje ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

21. Remiantis BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nusikaltęs asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip jau minėta, laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Tokią išvadą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, tai, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-312/2011, 2K-181-788/2021).

22. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas galimas laiduotojas V. D., kuris parodė, kad yra G. K. geras draugas, ją pažįsta apie 5 metus. Jis (duomenys neskelbtini) apie 10 metų, dirba su (duomenys neskelbtini) ir moko juos, kaip būti dorais piliečiais. Neturi su policija jokių reikalų ir jokių nusižengimų nėra padaręs. Pats sportuoja, yra donoras, gyvena sveikuolišką gyvenimą. Su G. K. gerai sutaria ir žino apie jos problemas. Su ja praleidžia nemažai laiko, susitinka, bendrauja „feisbuke“, duoda jai daug gerų patarimų ir dalinasi savo patirtimi. Žino, kad G. K. davė melagingus parodymus. Apie tai sužinojo iš karto po šio įvykio. Apie administracinius nusižengimus taip pat žino. Mano, kad jis kaip laiduotojas darys gerą poveikį, bandys patarti, kad ji elgtųsi gerai ir nepriimtų spontaniškų sprendimų (3 t., b. l. 119-120).

23. Apylinkės teismas įvertinęs V. D. paaiškinimus, jog jis bendrauja su G. K. ir duoda jai patarimus, padarė išvadą, jog to nepakanka, siekiant būti tinkamu laiduotoju, turinčiu realiais galimybes daryti teigiamą įtaką nuteistajai. Tai, pasak pirmosios instancijos teismo, įrodo ir fiksuoti administraciniai nusižengimai G. K. atžvilgiu. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė faktinėms aplinkybėms susijusioms su administraciniais nusižengimais. Kaip nustatyta skundžiamame nuosprendyje, V. D. nėra teistas, jo atžvilgiu pradėtų ikiteisminių tyrimų tai pat nėra (3 t., b. l. 100), administracine tvarka per vienerius metus nebaustas (3 t., b. l. 101), dirba (duomenys neskelbtini) pareigose, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 109). Iš V. D. teisme duotų parodymų taip pat matyti, kad jis su G. K. dažnai bendrauja, o negalėdami susitikti gyvai, tai daro socialinių tinklų pagalba. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, jog BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nėra nustatytos sąlygos, kad laiduotojas ir nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi gyventi kartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2018, Nr. 2K-164-895/2018). Aukštesniojo teismo vertinimu būtent bendravimas nuotolinio perdavimo priemonėmis šiuolaikinėje visuomenėje tapo pagrindiniu būdu palaikyti santykius su kitais asmenimis, ypač atsižvelgiant į jauną G. K. amžių, todėl net ir aplinkybės, kad V. D. gyvena (duomenys neskelbtini), o nuteistoji (duomenys neskelbtini) ir jie ne visada gali susitikti, nesudaro pagrindo išvadai, jog V. D., kuris yra autoritetas G. K., neturės realiais galimybes daryti teigiamą įtaką nuteistajai. Būtent asmeninės V. D. savybės, charakterizuojanti medžiaga, aukštesniajam teismui nekelia abejonių, jog V. D. yra vertas teismo pasitikėjimo ir yra tinkamas laiduotojas.

24. Taigi teisėjų kolegija, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, sprendžia, kad G. K. galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl pirmos instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje naikintinas ir G. K. atžvilgiu priimtinas naujas nuosprendis. Tokiu būdu, kolegijos nuomone, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai.

25. Nustatydamas laidavimo terminą, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, mastą, G. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jos asmenybę, laiduotojo V. D. veiklos pobūdį ir asmenybę bei sprendžia, jog laidavimas vienerių metų terminui be užstato bus pakankama poveikio priemonė nuteistajai G. K..

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje

26. Nagrinėjamu atveju E. K. nuteista už tai, kad savo namuose neteisėtai, neturėdama tikslo platinti, laikė tiksliai nenustatytą kiekį narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), bet ne mažiau kaip 33,003 g., kuriuose Δ-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra nuo 0,3 % iki 3.0 %, kol 2022 m gegužės 6 d. atliktos kratos metu – narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis) surado policijos pareigūnai.

27. Remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, kanapių (antžeminių dalių) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g, didelis – daugiau kaip 500 g ir labai didelis – daugiau kaip 2500 g. Kaip matyti iš byloje esančios 2022 m. birželio 9 d. specialisto išvados, pateiktuose tyrimui vokuose buvo rastos žalios spalvos augalinės kilmės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys), kurių bendroji masė yra ne mažiau kaip 33,003 g. (1 t., b. l. 65-69). Taigi nagrinėjamu atveju bendras kanapių kiekis, kurį nuteistoji E. K. laikė savo namuose pagal rekomendacijose pateiktą lentelę viršija nustatytą nedidelį kiekį, bet nesiekia didelio kiekio. Todėl E. K. nusikalstama veika pagrįstai buvo kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, o ne pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, kaip to prašoma apeliaciniame skunde.

28. Pagal Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymą (2013 m. gegužės 23 d. Nr. XII-336) nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje galima disponuoti kanapėmis ir jų dalimis, jeigu juose tetrahidrokanabinolio yra ne daugiau kaip 0,3 procento, iki šio įstatymo pakeitimo, t. y. nusikalstamos veikos padarymo metu (2022 m gegužės 6 d.) buvo leidžiama norma – ne daugiau kaip 0,2 procentai tetrahidrokanabinolio. Iš 2022 m. birželio 9 d. specialisto išvados matyti, kad kanapių (antžeminių dalių), rastų E. K. namuose Δ-9-tetrahidrokanabinolio kiekis yra nuo 0,3 % iki 3.0 % (1 t., b. l. 65-69). Taigi dėl šios priežasties ir nebuvo tenkintas nuteistosios E. K. gynėjo advokato prašymas dėl ekspertizės skyrimo grynajam Δ-9-tetrahidrokanabinolio kiekiui nustatyti, kadangi nusikalstamai veikai, susijusiai su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, pakanka nustatyti procentinį Δ-9-tetrahidrokanabinolio kiekį, kuris šiuo atveju ir buvo nustatytas ir kuris viršijo nustatytą ribą nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė.

29. Pažymėtina, kad narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys), buvo rastos ir paimtos kratos metu nuteistosios E. K. namuose, t. y. didžioji dalis (31,22 g) kanapių (antžeminių dalių) buvo rastos antrojo aukšto vonios kambaryje, o kitą dalį (1,782 g) nuteistoji E. K. laikė prie savęs. Apeliaciniame skunde nuteistosios gynėjas advokatas neginčija šių aplinkybių, tačiau tvirtina, kad egzistuoja tik objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai, o subjektyviojo požymio – tyčios, nagrinėjamu atveju nėra. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija detaliau neanalizuoja byloje surinktų įrodymų patvirtinančių, kad kanapėmis disponavo būtent E. K., o ne koks nors kitas asmuo ir toliau pasisako tik dėl tyčios turinio.

30. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena ar siunčia narkotines ar psichotropines medžiagas ir siekia tai daryti. Pakanka, kad asmuo bendrais bruožais suvoktų šių medžiagų savybes ir jų kiekius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-8-1073/2020). Pabrėžiant, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas, remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-1073/2020).

31. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiama nuteistoji E. K. parodė, jog atvykus policijos pareigūnams daryti kratos ji ruošėsi į darbą ir dukros kambaryje, spintoje rado stiklainį su jame buvusia kažkokia žalia mase ir tą turinį bandė išpilti į tualetą bei maišelius automatiškai įkišo už kelnių juosmens. Kad tai narkotinės medžiagos ji suprato vėliau, iš kvapo (2 t., b. l. 131-132). Apklausiama apylinkės teisme E. K. nurodė analogiškas aplinkybes ir patvirtino, kad iš kvapo suprato kas tai. Užuodė tą kvapą ir padarė prielaidą, kad tai narkotinės medžiagos. Dalį jų išpylė, dalį užsikišo už drabužių, vėliau atidavė policijos pareigūnams. Nurodė nesuvokusi ir nežinojusi, kad būtent ji laiko kažkokias tai narkotines medžiagas (3 t., b. l. 56-58). Teisėjų kolegijos vertinimu būtent E. K. elgesys, t. y. bandymas tualete atsikratyti stiklainyje rasto turinio, dalies narkotinių medžiagų esančių plastikiniuose maišeliuose slėpimas, kvapas, narkotinių medžiagų kiekis, liudija, kad nuteistoji E. K. puikiai suvokė ir suprato, kad žalios spalvos augalinės kilmės medžiagos buvusios stiklainyje ir rastos jos namuose yra narkotinės medžiagos ir, kad jų kiekis yra nemažas. Be to, nurodyti ir kiti pirmosios instancijos teismo įvertinti įrodymai – vaizdo įrašai iš policijos pareigūnų „body“ kamerų, liudytojų R. D. ir E. V. parodymai, kratos protokolas, rastos svarstyklės sudaro pagrįstą pagrindą išvadai, kad nuteistoji E. K. suvokė, jog neteisėtai laiko narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), ir norėjo taip veikti.

Dėl mažareikšmiškumo

32. Nuteistosios E. K. gynėjas advokatas apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, kad nagrinėjimu atveju egzistuoja atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo pagrindai, kadangi nebuvo padaryta reali žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, nes narkotinės medžiagos buvo laikomos vos kelias minutes ir nebuvo tikslo jas platinti, jų kiekis buvo nedidelis, tyčios laikyti narkotines medžiagas nuteistoji E. K. neturėjo, nes savo veiką suvokė kaip narkotinių medžiagų slėpimą.

33. BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikalstamą veiką asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu. Nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas prieina išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-427/2010, 2K-500/2010, 2K-7-109/2013 ir kt.).

34. Kaip jau minėta, E. K. nuteista pagal BK 259 straipsnio 1 dalyje už tai, kad savo namuose neteisėtai laikė narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis) neturėdama tikslo jų platinti. Galiojantys įstatymai ir teisminė praktika disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis vertina kaip itin neigiamą socialinį reiškinį, kovai su kuriuo turi būti taikomos griežtos, atgrasančios teisinės priemonės. Tuo tarpu nuteistosios namuose rastų kanapių (antžeminių dalių) kiekis nebuvo mažas, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, ir pagal rekomendacijoje nustatytas normas mažą kiekį viršijo daugiau nei 6 kartus. Narkotinės medžiagos – kanapės (antžeminės dalys) – iš pradžių buvo laikomos uždarytos stiklainyje ir padėtos į spintą, tačiau policijos pareigūnams atliekant kratą nuteistosios namuose dėl visai kitos galimai padarytos nusikalstamos veikos, E. K. bandė išvengti ar sušvelninti gresiančią atsakomybę dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, t. y. kanapes (antžemines dalis) paėmė ir bandė jas sunaikinti bei slėpti, o ne iškarto atidavė policijos pareigūnams. Vykstančio baudžiamojo proceso metu nuteistoji savo kaltės nepripažino, bandė ją suverti dukros draugui ir, kaip nurodyta anksčiau, suvokdama, jog neteisėtai laiko narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis) norėjo taip veikti, todėl jos padarytas nusikaltimas negali būti vertinamas kaip mažareikšmis.

35. Taigi teisėjų kolegija, sutikdama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl E. K. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, todėl nuteistosios E. K. gynėjo advokato apeliacinį skundą atmeta, kaip nepagrįstą ir skundžiamą nuosprendį šioje dalyje palieka nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, 327 straipsnio 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. kovo 26 d. nuosprendžio dalį, kuria G. K. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį, ir, nustačius G. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad ji pripažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, G. K., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą vieneriems metams, laiduotoju paskirti V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti G. K., kad jai laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui V. D., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kitą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. kovo 26 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Giedrius EndriukaitisDaiva JankauskienėSvetlana Jurgaitienė