Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Procesinių sprendimų kategorijos: 20.1; 20.2.1.1; 20.2.1.2; 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 55.1.3

2020 m. rugpjūčio 25 d.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalytė Zlatkuvienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Be to, sprendžiant dėl bylos proceso dalyvių pateiktų paaiškinimų, argumentų, teiginių pagrįstumo, atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą aiškinimą, kad valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu, iš valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą tokiu būdu, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas (žr. pvz., 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013). Teisminėje praktikoje laikomasi pozicijos, jog pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o teismas įpareigotas patikrinti laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (žr., pvz., 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/20142013 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl neturtinės žalos, pareiškėjui galimai neužtikrinus minimalios gyvenamojo ploto normos 2018 m. gegužės 5 d. - 2018 m. birželio 10 d., 2019 m. balandžio 2 d. - 2019 m. balandžio 3 d., 2020 m. vasario 26 d. - 2020 m. kovo 1 d. laikotarpiais.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės), galiojusios iki 2020 m. sausio 22 d. Šių taisyklių 11¹.1. punktas nustatė, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, o 11¹.2. punkte - kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m. Nuo 2020 m. vasario 6 d. įsigaliojus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. vasario 5 d. įsakymui Nr. V-31 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui nustatymo“, pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas, tenkantis vienam žmogui, nesikeitė ir toliau išliko 3,1 kv. m vienam asmeniui įstaigų bendrabučių tipo patalpose ir 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (2.1 ir 2.2 punktai).

Taikomas teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl daroma išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas patalpos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus.

Sprendžiant dėl bylos proceso dalyvių paaiškinimų apie gyvenamųjų patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo kalinamas pareiškėjas, plotą, atsižvelgiama į tai, kad pareiškėjas objektyvių įrodymų savo argumentams dėl gyvenamojo ploto trūkumo patalpose pagrįsti nepateikė. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo į bylą pateiktais duomenimis apie gyvenamosios patalpos, į kurią ginčo laikotarpiu buvo paskirtas pareiškėjas, plotą, joje apgyvendintų asmenų skaičių, todėl darydamas išvadas, jais remiasi.

Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl netinkamos patalpų būklės 2018 m. gegužės 5 d. - 2018 m. birželio 10 d., 2019 m. balandžio 2 d. – 2020 m. kovo 1 d. laikotarpiais nepagrįsti bylos duomenimis ir atmetami.

Remiantis tuo, kas nurodyta, pareiškėjo skundo teiginiai apie ginčo laikotarpiu buvusį netinkamą naudoti kietąjį inventorių vertinami kaip nepagrįsti ir atmetami.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo išduodamas nedezinfekuotas, suplyšęs ar dėl kitokių priežasčių netinkamas naudoti minkštasis inventorius.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai apie per mažą sanitarinį mazgą ir netvarkingus sanitarinių įrenginius atmetami kaip nepagrįsti bylos duomenimis.

Marijampolės PN pateiktos lokalinės sąmatos duomenys leidžia daryti išvadą, jog Kybartų sektoriuje prausimosi patalpos yra suremontuotos, o Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento Vilkaviškio skyriaus 2020 m. sausio 29 d. patikrinimo akto Nr. (4-21 4.80)PA-208 duomenys patvirtina, kad vizualiai matomų pelėsių patikrinimo metu nebuvo rasta (1 t., b. l. 63). Teismas pažymi, kad šios kontroliuojančios institucijos specialistai, ne kartą tikrinę Kybartų sektoriaus patalpų, tarp jų – ir dušo patalpos, įrengimo, švaros atitiktį teisės aktų reikalavimams, pažeidimų nenustatydavo.

Įvertinus tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad pareiškėjas teiginiai apie netvarkingas dušo patalpas, slidžias grindis, veidrodžių trūkumą deklaratyvūs, jų byloje nustatyti duomenys nepatvirtina, todėl atmetami.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, galiojusiose iki 2020 m. sausio 21 d., ir nuo 2020 m. sausio 22 d. galiojančiose Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse reikalavimų dušo patalpose įrengti pertvaras nebuvo ir nėra įtvirtinta. Pertvarų dušo patalpoje, atskirų persirengimo kabinų įrengimo nenumato ir HN 134:2015 normos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo, todėl nustačius ypač prastas kitas kalinimo sąlygas, privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas turi būti vertinami kaip viena iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr. pvz., 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015, 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016, 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016).

Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamo ginčo atveju buvo konstatuota, jog pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, sprendžiama, kad nėra pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, sukėlusį neturtinę žalą.

HN 134:2015 18 punkte numatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (iki 2020 m. sausio 21 d. galiojusi redakcija) 258 punktas numatė, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Nuo 2020 m. sausio 22 d. galiojančių Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 17.5 punkte numatyta, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į dušą: ne rečiau kaip du kartus per savaitę dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kūrybine veikla nuteistieji, kiti – ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše.

Atsakovės atstovas nurodė, kad Marijampolės PN aukščiau išvardintų reikalavimų yra laikomasi, nuteistiesiems yra sudaromos sąlygos vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Be to, Marijampolės PN paaiškino, kad katilinės avarijų ir remontų atvejais nuteistiesiems būna sudaryta galimybė praustis duše iš karto po sutrikimų pašalinimo. Byloje pareiškėjas neneigė, kad jam galimybė nusiprausti po dušu kartą per savaitę buvo suteikiama, tačiau tvirtino, kad ne visada bėgo karštas vanduo. Vertinant šį teiginį, vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotu aiškinimu, kad tais atvejais, kai pareiškėjas neneigia, jog pataisos namų administracija buvo sudariusi galimybes bent vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, ir tai patvirtina byloje esantys duomenys, konstatuojama, kad viešojo administravimo subjektas nepažeidė teisės aktų reikalavimų (žr., pvz., 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-525/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018, 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-351-822/2018, 2019 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 1-188-556/2019 ir kt.).

BVK 70 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog pataisos namuose laikomi nuteistieji gyvenamosiose patalpose užrakinami pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. Galiojusių Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73¹ punkte buvo nurodyta, jog nuteistieji užrakinami kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose, gyvenamuosiuose aukštuose laikantis šių reikalavimų: kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos pasinaudoti tualetu, taip pat galimybė prieiti prie geriamojo vandens šaltinio (73¹.1 punktas); kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos iškviesti pataisos pareigūnus 73¹.2 punktas). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir nuo 2020 m. sausio 22 d. įsigaliojusių Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 15.1 ir 15.2 punktuose. Taigi, nurodytos teisės normos įtvirtina reikalavimą rakinti nuteistuosius kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose.

Pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą sukėlė tai, jog 2018 m. gegužės 5 d. - 2019 m. balandžio 3 d., 2020 m. vasario 26 d.- 2020 m. kovo 1 d. laikotarpiais buvo kalinamas kartu su rūkančiais nuteistaisiais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą konstatavęs, kad tuo atveju, kai pareiškėjas į pataisos įstaigą raštišku skundu, pareiškimu dėl to, kad kameroje (pasivaikščiojimo kiemelyje, kitoje bendroje patalpoje ) rūkoma, nesikreipė, nėra pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo vietos administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad būtų užtikrintas draudimas rūkyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, dėl ko, laikydama pareiškėją kartu su šiose patalpose rūkančiais nuteistaisiais, būtų pažeidusi teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013).

Sprendžiant dėl pareiškėjo argumentų, atsižvelgiama į tai, kad jis nepateikė jokių konkrečių duomenų apie tai, kokiose patalpose ir vietose, kada ir kokie konkretūs nuteistieji rūkė, taip pažeisdami jo teisę į sveikatai saugią aplinką. Byloje nėra pateikta tarnybinių pranešimų, kitokių abejonių nekeliančių įrodymų apie nuteistųjų režimo reikalavimų pažeidimus, t. y. kad patalpose, į kurias buvo paskirtas pareiškėjas, buvo rūkoma.

Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad Marijampolės PN neužtikrino Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnyje įtvirtintų draudimų ir taip pažeidė pareiškėjo teisę kvėpuoti tabako dūmais neužterštu oru.

Pareiškėjas tvirtino, kad neturtinę žalą sukėlė tai, jog dėl sugedusios skalbimo mašinos negalėjo išsiskalbti drabužių.

HN 134:2015 40 punktas numato, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais.

Atsakovės atstovas nurodė, kad Kybartų sektoriaus kamerose gyvenančių nuteistųjų patalynė ir drabužiai yra skalbiami centralizuotai įstaigos skalbykloje pataisos namų direktoriaus patvirtinta tvarka; tą pačią dieną, kai nuteistiesiems pagal patvirtintą grafiką suteikiamas dušas, skalbiama ir patalynė bei drabužiai; bendrabučio tipo patalpose kiekviename aukšte yra įrengtos skalbimo ir džiovinimo patalpos, kuriose nuteistieji, naudodamiesi įstaigos inventoriumi, gali patys skalbti ir džiovinti skalbinius. Teismas neturi pagrindo abejoti nurodytais atsakovės atstovo paaiškinimais. Byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją skundais, kad dėl sugedusios skalbimo mašinos jis negali išsiskalbti savo drabužių.

Remiantis tuo, kas nurodyta, pareiškėjo teiginiai apie dėl sugedusios skalbimo mašinos kilusią neturtinę žalą atmetami kaip nepatvirtinti bylos duomenimis.

Eksploatavimo taisyklių 5 punkte nustatyta, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos įvairios paskirties patalpos, tarp jų – esant techninėms galimybėms, ir virtuvėlė (kiekvienam būriui).

Atsakovės atstovas nurodė, kad virtuvės patalpose esantys langai yra nuolat remontuojami, nes juos nuteistieji dažnai sulaužo. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. sausio 28 d. patikrinimo akte Nr. (4-21 4.80)PA-208, kuriame užfiksuoti operatyviosios kontrolės rezultatai, nurodyta, kad, patikrinus 5-ojo ir 3-ojo aukštų koridorius, tualetus, prausyklas, virtuvėles, buvo nustatyta, jog patalpos ir jose esantys įrenginiai techniškai tvarkingi ir atitinka HN 134:2015 12 punkto reikalavimus. Byloje duomenų, patvirtinančių, kad ginčo laikotarpiu dėl neatidaromo virtuvės lango pareiškėjas būtų raštu kreipęsis į pataisos namų administraciją ir kad būtų atsisakyta jį remontuoti, nenustatyta.

Teismas sprendžia, kad pareiškėjo paaiškinimai apie neatsidarančius virtuvės langus yra deklaratyvūs, neapibūdinti konkrečiomis laiko aplinkybėmis, be to, jų nepatvirtino byloje nustatyti įrodymai. Dėl šios priežasties skundo teiginys apie neturtinę žalą, kilusią dėl neatidaromo virtuvės lango, atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas teigė, kad neturtinę žalą sukėlė tai, jog pataisos namų pareigūnai neužtikrino jo saugumo ir izoliavimo nuo kitų nuteistųjų, o už atsisakymą atlikti bausmę paskirtuose būriuose jam buvo nepagrįstai skiriamos nuobaudos.

Pagal BVK 10 straipsnį, bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės reglamentuojamos BVK 11 straipsnio 1 dalyje, o BVK 12 straipsnyje įtvirtintos bendrosios nuteistųjų pareigos. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtina, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Specialiosios nuteistųjų pareigos ir draudimai įtvirtinti BVK 110 straipsnyje, kurio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos, vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Teisės normos nustatytos pareigos neatlikimas arba netinkamas jos atlikimas yra bausmių vykdymo teisės pažeidimas ir sudaro drausminės atsakomybės vykdymo pagrindą. Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas yra motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymų nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu nustatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis - nuobaudomis. Už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, vadovaujantis BVK 142 straipsnio nuteistiesiems gali būti skiriamos šiame straipsnyje nurodytos nuobaudos.

BVK 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. Pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarką ginčo laikotarpiu nustatė Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362.

Teismas vertina, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų suskirstymas yra svarbus ne tik siekiant užkirsti kelią neigiamai įtakai, kurią tam tikri kalinami asmenys gali turėti kitiems nuteistiesiems, bet ir įgyvendinant BVK 70 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą nuteistųjų atskyrimo tikslą – padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą. Vienas iš atskiro suimtųjų bei nuteistųjų laikymo tikslų yra apsaugoti atitinkamą asmenų grupę nuo kitų asmenų, kurių veiksmais gali būti kėsinamasi į reikšmingiausias asmens vertybes – gyvybę bei sveikatą, dėl šių asmenų priklausymo atitinkamai asmenų grupei. Nuteistieji į vieną ar kitą įstaigos sektorių ar būrį skiriami įstaigos direktoriaus įsakymu, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, elgesį, kriminalinės subkultūros laikymąsi ar nesilaikymą, norą ar nenorą dirbti, mokytis ir kitas bausmės vykdymui svarbias aplinkybes.

Atsakovės atstovė nurodė, jog pareiškėjas sistemingai daro bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus - atsisako atlikti bausmę jam paskirtuose būriuose ir tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidžia BVK 12 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nustatančius, jog nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus, bei BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriame numatyta, jog nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus.

BVK 70 straipsnio 6 dalis nustato, jog jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti šį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais; laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius, o toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad Marijampolės PN buvo atliekami tarnybiniai tyrimai dėl pareiškėjo atsisakymo atlikti bausmę jam paskirtuose būriuose:

1) 2018 m. birželio 11 d. tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 10/23-136 konstatuota, kad pareiškėjas atsisako būti paskirtame būryje, teigdamas, kad jam gresia pavojus, tačiau keliančių grėsmę konkrečių asmenų ir kitų priežasčių nenurodė; pareiškėjas paaiškino, kad jis yra vartoja narkotines medžiagas ir turi skolų, kurių nenori atiduoti, tačiau konkrečių asmenų, kuriems jis yra skolingas, nenurodė; 1-ojo būrio nuteistieji paaiškino, kad pareiškėjas būryje gali būti (1 t., b. l. 84);

2) 2018 m. liepos 20 d. tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 10/23-183 nurodyta, jog pareiškėjas teigė, kad jo sveikatai ir gyvybei gresia pavojus ir įvardino kartu bausmę atliekantį konkretų nuteistąjį, kurį pareiškėjas yra sumušęs, todėl bijo šio asmens keršto ir nė viename būryje negali atlikti bausmės (1 t., b. l. 115). Marijampolės PN įvertino, kad pastaruoju atveju pareiškėjas pateikė konkrečius duomenis, patvirtinančius, jog tarp nuteistųjų turi priešų, kurie jam sukelia pavojų, t. y. nurodė svarbią priežastį, dėl kurios jo atžvilgiu turi būti taikomos BVK 70 straipsnio 6 dalies nuostatas, be to, buvo surinkta duomenų, jog tuo metu pareiškėjui grėsė realus pavojus, kadangi dalis nuteistųjų nebuvo patenkinti jo veiksmais. Pataisos įstaiga, įvertinus nustatytus duomenis, vadovaudamasi BVK 70 straipsnio 6 dalimi, patenkino pareiškėjo prašymą laikyti jį atskirai nuo kitų nuteistųjų (1 t., b. l. 115);

3) 2019 m. sausio 21 d. tarnybinio tyrimo išvados Nr. 10/23-25 duomenimis, pareiškėjo prašymas laikyti jį atskirai nuo kitų nuteistųjų, vadovaujantis BVK 70 straipsnio 6 dalimi, irgi buvo tenkintas (1 t., b. l. 118);

4) 2019 m. balandžio 30 d. tarnybinio tyrimo išvadoje Nr. 10/23-95 konstatuota, jog pareiškėjas savo atsisakymus atlikti bausmę jam paskirtame būriuose grindžia tuo, kad jis yra kalinamas pažeidžiant Europos Sąjungos teisės aktuose numatytas kalinimo taisykles, kitų paaiškinimų ir priežasčių nenurodė. Tyrimo metu apklausti 2-ojo būrio nuteistieji nurodė, jog pareiškėjo asmeniškai nepažįsta, pareiškėjas niekam iš būrio nuteistųjų nėra skolingas, su pareiškėju konfliktų nėra turėję. Tarnybinio tyrimo metu padaryta išvada, kad pareiškėjas bausmę atlikti 2-ąjame būryje galėjo, todėl už atsisakymą atlikti bausmę paskirtame būryje jam paskirta drausminė nuobauda (1 t., b. l. 144).

Apibendrinus nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad Marijampolės PN, siekdami užtikrinti pareiškėjui tinkamas kalinimo sąlygas, atlikdavo tarnybinius tyrimus, kurių metu išsiaiškindavo priežastis, dėl kurių pareiškėjas atsisakydavo atlikti bausmę paskirtuose būriuose; nustačius pareiškėjui gresiantį pavojų, jam buvo užtikrinamas atskiras laikymas nuo kitų nuteistųjų, tačiau pareiškėjui nenurodžius konkrečių aplinkybių, kodėl jam gali grėsti pavojus, ir pataisos įstaigai nenustačius realios grėsmės pareiškėjui, pareiškėjo atsisakymas vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus buvo vertinamas kaip nepagrįstas ir už tai jam buvo skiriamos nuobaudos.

Be to, atsižvelgiama, kad, pagal BVK 183 straipsnį, viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui (2 dalis), o Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (3 dalis). Tai reiškia, kad drausminės nuobaudos paskyrimo aplinkybės turi būti vertinamos bei dėl nuobaudos paskyrimo pagrįstumo sprendžiama, pareiškėjui teisės aktų nustatytą tvarka apskundus pataisos įstaigos nutarimą, kuriuo jam drausminė nuobauda buvo paskirta. Nagrinėjant bylą, duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui paskirtos nuobaudos teisės aktų nustatyta tvarka panaikintos, nenustatyta. Pareiškėjui BVK 183 straipsnio nustatyta tvarka nenuginčijus pataisos namų direktoriaus nutarimų, kuriais jam paskirtos drausminės nuobaudos, jo teikiami argumentai dėl drausminių nuobaudų nepagrįstumo, atmetami.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai apie ginčo laikotarpiu neužtikrinamą jo saugumą ir neizoliavimą nuo kitų nuteistųjų bei ne pagrindo skiriamas nuobaudas atmetami kaip nepagrįsti bylos duomenimis .

Be to, pareiškėjas teigė, kad neturtinę žalą sukėlė tai, jog 2018 m. gegužės 5 d.- 2018 m. birželio 10 d. ir 2019 m. balandžio 2 d. - 2020 m. kovo 1 d. laikotarpiais gyvenamosiose patalpose nebuvo atliekama deratizacija ir dezinfekcija.

Pagal HN 134:2015 20 punktą, laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-55 patvirtinto Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 11 punkte nurodoma, kad licencijuoti asmenys, atlikę privalomąjį profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinsekciją, deratizaciją), duomenis apie atliktus darbus įrašo kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale (Aprašo 3 priedas).

Teismas vertina, kad pareiškėjas objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius apie buitinių parazitų, kenkėjų veisimąsi patalpose, nepateikė. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Marijampolės PN yra periodiškai teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos, ir pateikė duomenis apie 2019 m. rugsėjo 24 d. tarp Marijampolės PN ir UAB „Dezinfa“ sudarytą Paslaugų teikimo sutartį (2 t., b. l. 90-94). Nagrinėjant bylą, duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog UAB „Dezinfa“ nevykdė sutartinių įsipareigojimų, nenustatyta. Atsakovės atstovas pateikė Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo išrašus, kurių duomenys patvirtina, kad Marijampolės PN patalpose kenkėjai buvo naikinami (2 t. b. l. 95-99). Duomenų, patvirtinančių, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją pranešimais apie gyvenamosiose patalpose pasirodžiusius kenkėjus, prašymais suteikti papildomas jų naikinimo paslaugas, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, pareiškėjo argumentai dėl HN 134:2015 20 punkto pažeidimo vertinami kaip deklaratyvūs, nepagrįsti byloje nustatytais duomenimis ir atmetami.

Minėta, kad valstybės viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų, nurodytų CK 6.246, 6.249 ir 6.247 straipsniuose, buvimo; nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, daroma išvada, kad nagrinėjant bylą Marijampolės PN ir jų pareigūnų neteisėtos veikos (neveikimo) nenustatyta. Nenustačius viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Dėl šios priežasties nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

nutraukti administracinės bylos dalį dėl pareiškėjo M. Š. skundo reikalavimų priteisti neturtinės žalos atlyginimą už kalinimą pažeidžiant minimalaus ploto normą, netinkamos būklės ir nuo kenkėjų neišnaikintose gyvenamosiose patalpose, neužtikrinus šilto vandens dušo kabinose ir privatumo dušo patalpose 2018 m. birželio 11 d.- 2019 m. balandžio 1 d. laikotarpiais bei už kalinimą pažeidžiant minimalaus ploto normą ir kartu su rūkančiais asmenimis, neužtikrinus šilto vandens dušo kabinose ir privatumo dušo patalpose 2019 m. balandžio 4 d. - 2020 m. vasario 25 d. laikotarpiu.

Išaiškinti, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Kitą pareiškėjo M. Š. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.