Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-914-370/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-12-13
Bylos Nr.: e2A-914-370/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-00469-2021-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bajoras, Danguolė Martinavičienė, Tomas Venckus
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Pars 5“
Atsakovas: D. S.
Trečiasis asmuo: R. S.

Kategorijos

2.6.29.1Bendrosios paskolos sutarties nuostatos
2.6.29.4Kiti su paskola susiję klausimai

Civilinė byla Nr. e2A-914-370/2022Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00469-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.29.1; 2.6.29.4 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Danguolė Martinavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pars 5“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Pars 5“ ieškinį atsakovei D. S. dėl skolos priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui R. S..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Pars 5“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės D. S. 36 205 Eur skolos, 8 534,44 Eur palūkanų, 32 584,50 Eur delspinigių (iš viso 77 323,94 Eur), 5 procentus procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Nurodė, kad UAB „Pars 5“ ir atsakovė D. S. 2016 m. balandžio 1 d. sudarė paskolos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovei paskolą iki 50 000 Eur. Sutarties 3.1 punkte šalys nustatė, kad paskola bus mokama dalimis, kiekvienos paskolos dalies grąžinimo terminas yra iki einamųjų metų gruodžio 31 d. Ieškovė nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2019 m. gegužės mėn. išmokėjo atsakovei 36 205 Eur paskolą, atliekant 17 mokėjimo pavedimų: 13 pavedimų atlikta 2016 metais (pervesta 29 600 Eur), 4 pavedimai atlikti 2017 metais (pervesta 6 000 Eur) ir 1 pavedimas atliktas 2019 metais (2019 m. gegužės 29 d. pervesta 205 Eur). Išmokėtų paskolos dalių atsakovė sutartyje nustatytais terminais negrąžino. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 16 d. išsiuntė atsakovei pretenziją dėl paskolos, palūkanų ir delspinigių grąžinimo, tačiau atsakovė reikalaujamų sumų negrąžino nei iki pretenzijoje nurodyto termino pabaigos, nei iki ieškinio pateikimo teismui dienos.

Atsiliepimas

3. Atsakovė D. S. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad neegzistuoja nei viena būtina paskolos teisinių santykių sąlyga, nes atsakovė nesudarė paskolos sutarties, nesitarė dėl paskolos gavimo ir neprisiėmė įsipareigojimo ką nors grąžinti ieškovei, o ieškovės nurodyti pinigai nebuvo perduoti atsakovei. Ginčo paskolos sutartį pirmą kartą pamatė kitoje Kauno apygardos teisme nagrinėtoje byloje, kuri iškelta 2021 m., ieškovei ginčijant atsakovės sudarytą sandorį, kuriuo ji padovanojo butą savo dukteriai. Paskolos sutartyje parašai yra tik ant paskutinio lapo, iš kurio negalima suprasti, kokia tai sutartis. Atsakovė palaikė artimus santykius su UAB „Pars 5“ direktoriumi R. S. ir jo prašymu laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 7 d. iki 2016 m. birželio 30 d. buvo paskirta UAB „Saulena“ akcininke (prieš tai akcininkas buvo pats R. S.). Tuo laikotarpiu R. S. dažnai duodavo atsakovei pasirašyti įvairius dokumentus, todėl parašas galėjo būti iš kitos sutarties arba suklastotas. Ginčo paskolos sutarties paskutiniame lape yra A. V., kaip UAB „Pars 5“ direktoriaus, pavardė. Jis UAB „Pars 5“ direktoriumi buvo paskirtas tik formaliai, nes visus reikalus tvarkydavo pats R. S.. A. V., kaip UAB „Pars 5“ direktorius, niekada nesitarė dėl paskolos suteikimo atsakovei, nerengė paskolos sutarties teksto ir tokios sutarties nepasirašė. Jam nebuvo duoti jokie prisijungimai prie įmonės banko sąskaitos, jis neturėjo galimybių nei pats pervesti tokių sumų, nei duoti nurodymus buhalterei. Apie jo neva pasirašytą sutartį A. V. taip pat tapo žinoma iš kitos bylos, kurioje buvo ginčijamas atsakovės sudarytas dovanojimo sandoris. Ieškovė paskolos mokėjimą grindžia buhalterine pažyma, kurioje nurodyta, kad atsakovei iš UAB „Pars 5“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) yra pervesta 36 205 Eur, mokėjimo paskirtis – paskola, tačiau ieškovė nepateikė mokėjimo pavedimų ir nuslėpė faktą, kad mokėjimo pavedimuose nurodyta visai kitokia mokėjimo paskirtis – pinigai pervesti ne kaip paskola, o kaip avanso grąžinimas. Paskolos sutartyje nurodyta, kad paskola suteikiama dalimis. Ieškovės padaryti pervedimai yra įvairaus dydžio ir dažnumo. Neaišku, kodėl buvo skolinamos tokios sumos, kada ir kaip buvo susitariama dėl konkrečių sumų dydžio. Paskutinė įmoka – 605 Eur – pervesti ne į tą sąskaitą, kuri buvo nurodyta sutartyje, be to, mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad tai avansinis mokėjimas už patalpų nuomą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė būtų prašiusi atlikti tariamos paskolos pervedimą į kitą banko sąskaitą. Paskolos sutartyje nurodyta, kad paskolos sutartis užtikrinama R. S. išduotu vekseliu ir nekilnojamojo turto draudimu paskolos davėjo naudai, tačiau atsakovė niekada nesikreipė į R. S. dėl tariamai sudarytos paskolos sutarties užtikrinimo ir vekselio išrašymo. Niekada nebuvo įkeistas joks atsakovės nekilnojamasis turtas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apygardos teismas 2022 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB ,,Pars 5“ 5 167,02 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei D. S..

5. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl 2016 m. balandžio 1 d. paskolos sutarties sudarymo fakto ir ieškovės atliktų mokėjimo pavedimų teisinio vertinimo. Nurodė, kad ieškovės pareiga yra įrodyti paskolos sutarties sudarymą ir pinigų pagal paskolos sutartį perdavimą.

6. Teismas nurodė, kad atsakovė prašė skirti rašysenos ekspertizę, tačiau, nesant paskolos sutarties originalo, parašų autentiškumo nustatymas nėra galimas.

7. Teismas nurodė, kad byloje nekilo ginčo dėl to, jog iš ieškovės UAB „Pars 5“ sąskaitos į atsakovės D. S. sąskaitą banke laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 11 d. iki 2019 m. gegužės 29 d. buvo atlikta 17 mokėjimo pavedimų, kuriais pervesta iš viso 36 205 Eur. Ieškovė teigia, kad šie mokėjimo pavedimai atlikti pagal 2016 m. balandžio 1 d. paskolos sutartį. Tačiau atsakovė nepripažįsta paskolos sutarties sudarymo ir nurodo, kad keletą metų (2011–2018 m.) ją ir įmonės savininką R. S. siejo artimi santykiai ir kad R. S. dėl kitų jo įmonių UAB „Saulės studijos“, UAB „Saulena“ bankroto ir antstolių vykdomų priverstinių išieškojimų siekė savo vardu neturėti jokio registruotino turto ir piniginių lėšų bankų sąskaitose, todėl atsakovė sutiko, kad R. S. naudosis jos vardu atidaryta banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ir su ja susieta banko kortele, kuri su visais prisijungimo duomenimis buvo išduota R. S..

8. Teismas nustatė, kad ieškovė nepateikė paskolos sutarties originalo. Nesant paskolos sutarties originalo ir remiantis visuma kitų byloje surinktų įrodymų, teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad paskolos sutartis sudaryta.

9. Teismas konstatavo, kad nors ieškovė nurodė, jog 17 mokėjimo pavedimų, atliktų iš ieškovės sąskaitos į atsakovės sąskaitą, paskirtis yra paskola, tačiau tą paneigia išrašų iš atsakovės sąskaitos (duomenys neskelbtini) AB Swedbank duomenys. Iš jų matyti, kad pirmų keturių mokėjimo pavedimų (2016 m. gegužės 11 d. – 2 500 Eur, 2016 m. gegužės 12 d. – 2 500 Eur, 2016 m. gegužės 3 d. – 2 700 Eur, 2016 m. gegužės 17 d. – 2 200 Eur) paskirtyje nurodyta „pagal sutartį“, tačiau nenurodyta nei sutarties sudarymo data, numeris ar kiti identifikuojantys duomenys, nei sutarties rūšis. Penkto mokėjimo pavedimo (2016 m. liepos 5 d. – 1 800 Eur) mokėjimo paskirtyje nurodyta „pagal sutartį avanso grąžinimas“. Visų likusių mokėjimo pavedimų, atliktų 2016 m. (2016 m. liepos 5 d. – 1 800 Eur, 2016 m. rugpjūčio 2 d. – 2 500 Eur, 2016 m. rugpjūčio 9 d. – 2 500 Eur, 2016 m. rugpjūčio 12 d. – 1 000 Eur, 2016 m. rugsėjo 19 d. – 1 500 Eur, 2016 m. spalio 3 d. – 900 Eur, 2016 m. spalio 10 d. – 1 000 Eur, 2016 m. spalio 19 d. – 1 000 Eur, 2016 m. gruodžio 15 d. – 7 500 Eur) ir 2017 m. (2017 m. sausio 11 d. – 2 500 Eur, 2017 m. sausio 13 d. – 2 000 Eur, 2017 m. vasario 2 d. – 1 500 Eur) paskirtyje nurodyta „avanso grąžinimas“. Nei vienu atveju nėra nurodoma, kad tai yra dalinis paskolos išmokėjimas. Teismo vertinimu, šie mokėjimo pavedimai tik patvirtina patį pinigų pervedimo faktą, bet nepatvirtina, kad jie atlikti pagal 2016 m. balandžio 1 d. paskolos sutartį. Teismas taip pat pažymėjo, kad paskutiniu mokėjimo pavedimu, atliktu 2019 m. gegužės 29 d., pervesta 205 Eur ne į tą sąskaitą, kuri nurodyta paskolos sutartyje.

Atsiliepimas

10. Teismas pritarė atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytiems argumentams, kad UAB „Pars 5“ vargu ar galėjo paskolinti tokią didelę sumą, nes, remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, 2015 m. įmonės pelnas sudarė tik 1 396 Eur. Nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovės argumentus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK 176) straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismas pritarė atsakovės argumentams, kad sprendžiant dėl paskolos dalyko perdavimo, kelia abejonių įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų duomenų teisingumas ir tikrumas, nes iš išrašo iš Juridinių asmenų registro matyti, kad UAB „Pars 5“ finansinės atskaitomybės dokumentai už 2016, 2017, 2018 ir 2019 metus sudaryti ir VĮ Registrų centrui buvo pateikti tik 2021 metais. Teismo vertinimu, tai reiškia, kad duomenys apie paskolos išmokėjimą dalimis 2016, 2017 m. mokėjimo pavedimais nebuvo įtraukti į finansinės atskaitomybės dokumentus ir pateikti VĮ Registrų centrui per įstatyme numatytą terminą, bet sudaryti 2021 m., prieš teikiant ieškinį teismui.

12. Teismas, ištyręs įrodymų visumą, konstatavo, kad pasitvirtino atsakovės nurodytos aplinkybės, jog mokėjimo pavedimais į atsakovės sąskaitą pervesta pinigų suma, kurią ieškovė įvardija kaip paskolos suteikimą, faktiškai naudojosi R. S.. Tą patvirtino AB Swedbank 2021 m. rugsėjo 29 d. raštas, adresuotas advokatei G. G., kuriame nurodyta, kad D. S. 2015 m. spalio 2 d. sudarė debeto mokėjimo kortelės išdavimo sutartį, pagal kurios sąlygas prie jos vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. vardu išduota papildoma debeto mokėjimo kortelė Debit MasterCard Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo užblokuota 2017 m. sausio 26 d. Teismo vertinimu, šie duomenys patvirtina, kad į atsakovės sąskaitą pervestomis UAB „Pars 5“ piniginėmis lėšomis faktiškai disponavo R. S., naudodamasis jam išduota kortele, susieta su D. S. sąskaita.

13. Iš R. S. ir D. S. elektroninio susirašinėjimo 2020 m. birželio–liepos mėnesiais teismas nustatė, kad R. S. reikalavo iš D. S. grąžinti jo investuotą sumą į Tenerifėje esantį nekilnojamąjį turtą. Nurodė, kad R. S. 2020 m. liepos 12 d. el. laiške, be kitų sumų, reikalavo atlyginti 101 037,40 Eur jo išlaidų nekilnojamojo turto renovacijai pagal sąskaitų faktūrų kopijas, 18 900 Eur už 7 mėnesius jo darbo nuo 2015 iki 2018 m. gruodžio (be išeiginių po 12 val. per dieną) ir 36 205 Eur jo įmonės darytų pavedimų į D. S. sąskaitą. Teismas pažymėjo, kad šiuose susirašinėjimuose neminima jokia paskolos sutartis. R. S. 2020 m. liepos 28 d. el. laiške išvardijo 17 mokėjimo pavedimų, kurių bendra suma 36 205 Eur, ir nurodė jų paskirtį – „pavedimų pinigai buvo naudojami jūsų nekilnojamojo turto renovavimui“.

14. Teismas pažymėjo, kad R. S. 2020 m. birželio–liepos mėn. el. laiškuose neprašė grąžinti nei paskolos, nei delspinigių, nei palūkanų pagal 2016 m. balandžio 1 d. paskolos sutartį. Šie duomenys leido daryti išvadą, kad minimo susirašinėjimo metu 2016 m. balandžio 1 d. paskolos sutartis neegzistavo.

15. Teismas nurodė, kad atsakovė, teigdama, jog paskolos sutartis buvo parengta ne 2016 m. balandžio 1 d., bet po 2019 m. liepos 5 d., pateikė įrodymus, kad įmonės vardu R. S. 2019 m. liepos 3 d. užsakė pagaminti apvalų antspaudą su tekstu „Pars 5“ (viduryje) „Lietuvos Respublika“ (išoriniame apvade). Ant UAB „Pars 5“ 2016-2017 metais sudarytų dokumentų uždėtas anksčiau naudotas antspaudas, kurio tekstas: „Lietuvos Respublika * VILNIUS *“ (yra žodis „VILNIUS“), kai ant 2016 m. balandžio 1 d. paskolos sutarties yra uždėtas naujas antspaudas, kuris pagamintas po 2019 m. liepos 5 d., nes jame nėra žodžio VILNIUS. Teismo vertinimu, iš to seka išvada, kad ginčo paskolos sutartis parengta ir atspausdinta jau po naujo antspaudo pagaminimo, t. y. po 2019 m. liepos 5 d.

16. Teismas nurodė, kad R. S. neneigė fakto, jog jis disponavo ieškovės UAB „Pars 5“ pervestomis piniginėmis lėšomis. Duomenys apie jam išduotą mokėjimo kortelę su jam vienam žinomu PIN kodu ir R. S. elektroniniai laiškai, kuriuose jis patvirtino, kad pirko statybines medžiagas namo Tenerifėje renovacijai, ir kad renovacijai buvo panaudoti jo asmeniniai ir UAB „Pars 5“ pinigai, teismo sprendimu patvirtina faktą, kad 2016-2017 mokėjimo pavedimais iš UAB „Pars 5“ į atsakovės D. S. sąskaitą pervestomis lėšomis disponavo ne D. S., o R. S.. Teismo vertinimu, šie duomenys paneigia ieškovės teiginius dėl paskolos suteikimo D. S..

17. Teismas pažymėjo, kad ieškovės atstovai ir trečiasis asmuo R. S. siekė įrodyti, jog piniginės lėšos buvo panaudotos D. S. nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto (namo) Tenerifėje rekonstrukcijai ir remontui, tačiau piniginių lėšų panaudojimo tikslas ir faktas, teismo vertinimu, nepatenka į ieškovės nurodytą ieškinio faktinį pagrindą ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

18. Teismas nurodė, kad nors, ieškovės teigimu, 2016-2017 m. visus mokėjimo pavedimus atliko A. V., buvęs UAB „Pars 5“ vadovas, tačiau atsakovės iš bankų pateikti duomenys – informacija apie prisijungimo prie ieškovės banko sąskaitos IP adresų, patvirtina, kad pavedimus atliko R. S..

19. Byloje pateikti duomenys taip pat patvirtino, kad R. S. nuo 2003 m. iki 2021 m. pradėtos 32 vykdomosios bylos, bankuose R. S. neturėjo santaupų, 2014 m. sausio 20 d. jo turtą perėmė Luminor bankas, 2016-2017 m. jis buvo bankrutavęs. Teismas nurodė, kad R. S. nepaneigė atsakovės argumentų, jog jis buvo nuo kreditorių besislapstantis asmuo, kuriam buvo reikalingi pinigai ne jo vardu, todėl jam išduota mokėjimo kortelė, susieta su D. S. banko sąskaita.

20. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė paskolos sutarties sudarymo fakto ir pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo atsakovei fakto, todėl ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

21. Ieškovė UAB „Pars 5“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

21.1. Byloje nebuvo nustatyta, kad apeliantę ir atsakovę siejo kokie nors bendro verslo, partnerystės ar kitokie santykiai, atsakovė nebuvo suteikusi jokių paslaugų ir nebuvo pardavusi jokių prekių apeliantei, už kurias pastaroji turėtų atsiskaityti su atsakove, todėl byloje esant pateiktai sutarčiai, atsakovės poreikiui atlikti remontą savo nekilnojamame turte ir neturint tam pakankamai lėšų, taip pat esant nustatytai aplinkybei, kad apeliantė perdavė pinigus atsakovei, pagrįstai turi būti daroma išvada, kad tarp apeliantės ir atsakovės buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Į bylą pateikti buhalteriniai dokumentai nerodo, kad atsakovė būtų mokėjusi apeliantei kokį nors avansą, kuris turėtų būti grąžintas. Mokėjimų paskirtis teisės aktuose nėra imperatyviai apibrėžta, todėl vien tai, kad dalis mokėjimų buvo atlikta, kuriuose nurodyta paskirtis „avanso grąžinimas“, neturi teisinės reikšmės sprendžiant, ar atsakovei buvo suteikta paskola.

Žemesnės instancijos teismas

21.2. Teismas konstatavo, kad pinigai buvo perduoti atsakovei, taigi buvo įgyvendinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlyga, lemianti paskolos sutarties pripažinimą sudaryta. Teismas, remdamasis aplinkybe, kad į bylą nebuvo pateiktas sutarties popierinis originalas, sprendė, kad sutartis nebuvo sudaryta. Toks teismo vertinimas paneigia paskolos sutarties, kaip realinės sutarties, esmę. Byloje buvo pateikta ir sutartis, ir paskolos sumokėjimą – pinigų perdavimą – patvirtinantys įrodymai, o atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad grąžino paskolą. Nei teisės aktai, nei teismų praktika nenumato imperatyvaus reikalavimo, kad sudarytos paskolos sutartys privalomai turi būti įtvirtintos egzemplioriumi ant popieriaus, kuriame būtų abiejų sutarties šalių fiziniai parašai.

21.3. Nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad sutarties pasirašymas paskutiniame lape įrodo, jog sutartis neva nebuvo sudaryta. Teisinis reglamentavimas nenumato reikalavimo sutartis pasirašyti kiekviename lape.

21.4. Nepagrįsta teismo išvada neva apeliantė negalėjo suteikti paskolos atsakovei, nes 2015 m. bendrovės pelnas sudarė tik 1 396 Eur. Paskolos ar kitokie juridinio asmens mokėjimai nėra atliekami iš bendrovės pelno, likusio finansinių metų pabaigoje. Paskola buvo suteikta 2016–2019 m. laikotarpiu iš tuo metu bendrovės turimų lėšų. Teismas nepagrįstai rėmėsi atsakovės nurodoma aplinkybe, kad finansinės atskaitomybės už 2016–2019 m. pateikimas VĮ Registrų centrui turėjo ar galėjo turėti įtakos paskolos suteikimui. Apeliantė byloje pateikė įrodymus iš buhalterinės apskaitos (2022 m. vasario 22 d. rašytinių paaiškinimų priedas Nr. 1), kurie patvirtina, kad išmokėtos paskolos sumos buvo laiku ir tinkamai apskaitomos buhalterinėje apskaitoje. Vien tai, kad finansinės atskaitomybės dokumentai buvo pateikti vėliau, nesudaro jokio pagrindo spręsti, jog buhalterinės apskaitos duomenys buvo vedami netinkamai ar klaidingai.

21.5. Pateikiamos ištraukos iš dokumentų leidžia daryti išvadą, kad visi parašai yra atsakovės, o ne kitų asmenų, todėl nėra jokio pagrindo teigti ir sutikti su atsakovės pozicija neva ji nepasirašė sutarties. Sutartis niekuomet nebuvo pripažinta negaliojančia. Atsakovė neteikė jokio savarankiško reikalavimo, kuriuo reikalautų pripažinti sutartį negaliojančia.

21.6. Aplinkybės, kas, kam ir kodėl išleido atsakovei paskolintus pinigus, negalėjo būti šios bylos dalyku – byloje nebuvo reiškiami jokie savarankiški reikalavimai dėl trečiojo asmens išleistų paskolos pinigų. Teismas, prieštaraudamas savo paties išvadoms ir tas pačias aplinkybes, susijusias su paskolos piniginių lėšų panaudojimu, vertindamas skirtingai, priėjo išvados, kad sutarties nesudarymą ir paskolos nesuteikimą neva patvirtina tai, kad į atsakovės sąskaitą pervestomis apeliantės piniginėmis lėšomis faktiškai disponavo trečiasis asmuo, naudodamasis jam išduota kortele, susieta su atsakovės sąskaita. Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad trečiasis asmuo lėšomis disponavo tam, kad būtų remontuojamas atsakovės nekilnojamasis turtas. Tam, kad remonto darbai galėtų nepertraukiamai vykti, buvo būtina pirkti medžiagas, samdyti darbuotojus ir pan. Tenerifėje perkant ir atsiskaitant bankine kortele, didesnei kaip 50 Eur sumai, privaloma pateikti asmens tapatybės įrodymus. Dėl šių priežasčių trečiajam asmeniui buvo išduota bankinė kortelė, kuri buvo susieta su atsakovės banko sąskaita, į kurią buvo gauta apeliantės suteikta paskola. Šios aplinkybės lėmė, kad trečiasis asmuo neva disponavo atsakovės gauta paskola.

21.7. Teismas be jokio teisinio pagrindo išplėtė ginčo ribas. Paskolos teisiniai santykiai buvo susiklostę tik tarp apeliantės ir atsakovės, tačiau teismas bylą išnagrinėjo sutapatinęs apeliantę ir trečiąjį asmenį. Atsakovę ir trečiąjį asmenį siejantys santykiai nėra ir nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas peržengė ne tik bylos ribas, tačiau pažeidė ir sutarties uždarumo principą, nes visiškai nepaisė to, kad sutartis buvo sudaryta ir teisiniai santykiai susiklostę tarp apeliantės ir atsakovės.

Atsiliepimas

22. Atsakovė D. S. pateikė atsiliepimą, prašydama apeliacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

22.1. Priešingai nei teigia ieškovė, teismas nenustatė aplinkybės ir nekonstatavo, kad ieškovė perdavė pinigus atsakovei. Teismas nustatė, kad ieškovės pervesti pinigai buvo perduoti ne atsakovei, o trečiajam asmeniui. Nesant vieno iš esminių paskolos teisinių santykių elementų – pinigų perdavimo atsakovei fakto, paskolos teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovės neatsirado.

22.2. Mokėjimo pavedimuose niekur nenurodyta, kad ieškovė atsakovei suteikia paskolą. Ieškovė atliko pavedimus, nurodydama paskirtį „avanso grąžinimas“, „avansinis mokėjimas už patalpų nuomą“, „pagal sutartį“. Piniginiai pervedimai neįrodo paskolos dalyko perdavimo atsakovei.

22.3. Priešingai nei teigia ieškovė, teismas išvadą, kad šalių nesieja paskoliniai santykiai, padarė remdamasis ne vien tuo, kad į bylą nebuvo pateiktas paskolos sutarties originalas, o remdamasis visuma byloje esančių įrodymų. Teismas atmetė ieškinį, nes ieškovė neįrodė paskolos sutarties sudarymo fakto ir pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo atsakovei fakto, taigi neįrodė būtinųjų paskolinių santykių sąlygų. Ieškovės interpretacijos apie A. V. galbūt sunaikintus ar pasisavintus dokumentus yra absoliučiai nepagrįstos.

22.4. Ieškovė 2016 m. atliko pervedimų už 29 600 Eur. Byloje esantys ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina faktą, kad 2015 m. ieškovės pardavimo pajamos buvo 43 153 Eur, pardavimo savikaina – 30 972 Eur, bendrosios ir administracinės sąnaudos – 10 785 Eur, pelnas – 1 396 Eur. Ieškovė teigia, kad 2016 m. ji turėjo 42 735 Eur pelno ir iš jo suteikė paskolą. Ieškovės argumentai yra prieštaraujantys vienas kitam, aplinkybės interpretuojamos taip, kaip patogu ieškovei. 2016 m. įmonėje dirbo tik vienas darbuotojas – direktorius A. V., kuris buvo paskirtas tik formaliai. UAB „Pars 5“ 2016 m. jokios realios veiklos nevykdė ir jokių paslaugų niekam neteikė, o 2021 m. parengtoje finansinėje atskaitomybėje atsiradusios pardavimo pajamos yra nepagrįstos.

22.5. Atsakovė parašo tikrumui nustatyti prašė skirti ekspertizę, tačiau ieškovė nesutiko, teigdama, kad neturi paskolos sutarties originalo, taigi nesudarė sąlygų atlikti ekspertizę. Vis tik apeliaciniame skunde iš kelių paveikslėlių ieškovė daro išvadą, kad parašas yra atsakovės. Jokių išvadų apie parašų tapatumą negali būti daroma. Atsakovė jokia forma savo valios sudaryti sandorį – paskolos sutartį – neišreiškė. Paskolos sutarties atsakovė nesudarė, ant sutarties nepasirašė, jokių pinigų iš ieškovės negavo ir jokio įsipareigojimo ieškovei grąžinti neprisiėmė.

22.6. Teismas nevertino fakto, kur ir kam buvo išleisti ieškovės pervesti pinigai. Teismas nustatė ir vertino faktą, kam buvo perduoti ieškovės pervesti pinigai. Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės pervesti pinigai buvo perduoti ne atsakovei, o trečiajam asmeniui.

22.7. Ieškovės argumentas, kad teismas sutapatino ieškovę ir trečiąjį asmenį yra visiškai nepagrįstas. Teismas nustatė aplinkybes, ar tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą. Kadangi pinigai realiai buvo perduoti ne atsakovės, o trečiojo asmens disponavimui, trečiasis asmuo yra tiesiogiai susijęs su ieškovės įrodinėjamų paskolinių santykių aplinkybėmis. Būtent šios aplinkybės ir buvo tiriamos byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

24. Byloje kilo ginčas dėl ieškovės UAB „Pars 5“ ir atsakovės D. S. 2016 m. balandžio 1 d. paskolos sutarties sudarymo fakto ir ieškovės atliktų mokėjimo pavedimų teisinio vertinimo. Ieškovė prašė priteisti skolą, palūkanas ir delspinigius pagal 2016 m. balandžio 1 d. paskolos sutartį (originalo nėra, pateikta tik sutarties kopija), tačiau atsakovė neigia paskolos sutarties sudarymą ir paskolos dalyko – pinigų – gavimą, teigdama, kad jokios paskolos sutarties ji nepasirašė ir kad UAB „Pars 5“ pervesti pinigai buvo perduoti ne jai, o trečiajam asmeniui – UAB „Pars 5“ direktoriui R. S..

25. Bylos duomenys patvirtina, kad iš ieškovės UAB „Pars 5“ sąskaitos į atsakovės D. S. bankuose esančias sąskaitas laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 11 d. iki 2019 m. gegužės 29 d. buvo atlikta 17 mokėjimo pavedimų, kuriais pervesta iš viso 36 205 Eur suma, t. y. į atsakovės AB Swedbank esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė 2016 m. gegužės 11 d. pervedė 2 500 Eur, 2016 m. gegužės 12 d. – 2 500 Eur, 2016 m. gegužės 3 d. – 2 700 Eur, 2016 m. gegužės 17 d. – 2 200 Eur, 2016 m. liepos 5 d. – 1 800 Eur, 2016 m. rugpjūčio 2 d. – 2 500 Eur, 2016 m. rugpjūčio 9 d. – 2 500 Eur, 2016 m. rugpjūčio 12 d. – 1 000 Eur, 2016 m. rugsėjo 19 d. – 1 500 Eur, 2016 m. spalio 3 d. – 900 Eur, 2016 m. spalio 10 d. – 1 000 Eur, 2016 m. spalio 19 d. – 1 000 Eur, 2016 m. gruodžio 15 d. – 7 500 Eur, 2017 m. sausio 11 d. – 2 500 Eur, 2017 m. sausio 13 d. – 2 000 Eur, 2017 m. vasario 2 d. – 1 500 Eur, o į Ispanijos banke esančią atsakovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 3406 ieškovė 2019 m. gegužės 2 d. pervedė 605 Eur.

26. AB Swedbank 2021 m. rugsėjo 29 d. rašte nurodyta, kad D. S. 2015 m. spalio 2 d. sudarė debeto mokėjimo kortelės išdavimo sutartį, pagal kurią prie jos vardu atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) R. S. vardu buvo išduota papildoma debeto mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Kortelės naudotojas R. S. galėjo kaip mokėjimo priemone inicijuoti mokėjimo operacijas atsiskaitant už prekes ir paslaugas tiek interneto parduotuvėse, tiek pateikus fiziškai kortelę per elektroninį skaitytuvą, tiek vykdyti grynųjų pinigų operacijas sąskaitoje bankomatų pagalba, taip pat bankui priklausančiuose bankomatuose vykdyti nedidelės vertės mokėjimus, kuriuos leidžia bankomato funkcionalumas, įnešti grynųjų pinigų į sąskaitą. Kortelė buvo atiduota asmeniškai naudotojui R. S., kortelei taikomas PIN kodas buvo žinomas tik vienam naudotojui R. S..

27. AB Swedbank pateikti duomenys patvirtina, kad 2017 m. vasario 15 d. R. S. buvo išduota nauja debeto kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), susieta su atsakovės D. S. sąskaita.

28. Išrašo duomenys iš atsakovės D. S. AB Swedbank sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 11 d. iki 2018 m. gegužės 11 d. patvirtina, kad iš kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklausė R. S., buvo atsiskaitoma už pirkinius, išimami grynieji pinigai, pvz., 2016 m. gegužės 11 d., kuomet, ieškovės teigimu, ji išmokėjo atsakovei 2 500 Eur paskolą, trečiasis asmuo R. S. tą dieną iš viso išleido 1 055,59 Eur; 2016 m. gegužės 12 d., kuomet ieškovės teigimu, ji pervedė atsakovei 2 500 Eur, R. S. išleido 40,44 Eur; 2016 m. gegužės 13 d., kuomet ieškovė pervedė atsakovei 2 700 Eur, R. S. per laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 13 d. iki 2016 m. gegužės 17 d. (iki kito ieškovės atlikto pavedimo) išleido iš viso 3 894,28 Eur; 2016 m. gegužės 17 d., kuomet ieškovė pervedė atsakovei 2 200 Eur, R. S. per laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 17 d. iki 2016 m. liepos 5 d. (iki kito ieškovės atlikto pavedimo) išleido iš viso 5 437,66 Eur; 2016 m. liepos 5 d., kuomet ieškovė pervedė atsakovei 1 800 Eur, R. S. per laikotarpį nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2016 m. rugpjūčio 2 d. (iki kito ieškovės atlikto pavedimo) išleido iš viso 1 767,91 Eur; 2016 m. rugpjūčio 2 d., kuomet ieškovė pervedė atsakovei 2 500, R. S. per laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 2 d. iki 2016 m. rugpjūčio 9 d. (iki kito ieškovės atlikto pavedimo) išleido iš viso 764,99 Eur; 2016 m. rugpjūčio 9 d., kuomet ieškovė pervedė atsakovei 2 500 Eur, R. S. per laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 9 d. iki 2016 m. rugpjūčio 12 d. (iki kito ieškovės atlikto pavedimo) išleido iš viso 1 053,61 Eur; 2016 m. rugpjūčio 12 d., kuomet ieškovė pervedė atsakovei 1 000 Eur, R. S. per laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 12 d. iki 2016 m. rugsėjo 19 d. (iki kito ieškovės atlikto pavedimo) išleido iš viso 3 643,74 Eur; 2016 m. rugsėjo 19 d., kuomet ieškovė pervedė atsakovei 1 500 Eur, R. S. per laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. iki 2016 m. spalio 3 d. (iki kito ieškovės atlikto pavedimo) išleido iš viso 796 Eur; 2016 m. spalio 3 d., kuomet ieškovė pervedė atsakovei 900 Eur, R. S. per laikotarpį nuo 2016 m. spalio 3 d. iki 2016 m. spalio 10 d. (iki kito ieškovės atlikto pavedimo) išleido iš viso 575,22 Eur; 2016 m. spalio 10 d., kuomet ieškovė pervedė atsakovei 1 000 Eur, R. S. per laikotarpį nuo 2016 m. spalio 10 d. iki 2016 m. spalio 19 d. (iki kito ieškovės atlikto pavedimo) išleido iš viso 596,91 Eur; 2016 m. spalio 19 d., kuomet ieškovė pervedė atsakovei 1 000 Eur, R. S. per laikotarpį nuo 2016 m. spalio 19 d. iki 2016 m. gruodžio 15 d. (iki kito ieškovės atlikto pavedimo) išleido iš viso 2 435,25 Eur; 2016 m. gruodžio 15 d., kuomet ieškovė pervedė atsakovei 7 500 Eur, R. S. per laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 15 d. iki 2017 m. sausio 11 d. (iki kito ieškovės atlikto pavedimo) išleido iš viso 5 353,35 Eur; 2017 m. sausio 11 d., kuomet ieškovė pervedė atsakovei 2 500 Eur, R. S. per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 11 d. iki 2017 m. sausio 13 d. (iki kito ieškovės atlikto pavedimo) išleido iš viso 34,32 Eur; 2017 m. sausio 13 d., kuomet ieškovė pervedė atsakovei 2 000 Eur, R. S. per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 13 d. iki 2017 m. vasario 2 d. (iki kito ieškovės atlikto pavedimo) išleido iš viso 4 545,05 Eur.

29. Atsakovės AB Swedbank sąskaitos duomenys taip pat patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2018 m. balandžio 14 d., naudodamasis nauja kortele Nr. (duomenys neskelbtini), susieta su atsakovės D. S. sąskaita, R. S. išleido dar 1 129,31 Eur.

Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo

30. CK 6.870 straipsnio 1 dalis nustato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalis paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2005; 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-378/2022).

31. Nustatyta, kad ieškovė UAB „Pars 5“, įrodinėdama, kad tarp jos ir atsakovės D. S. susiklostė paskolos teisiniai santykiai, pateikė 2016 m. balandžio 1 d. paskolos sutarties kopiją, pagal kurią UAB „Pars 5“ įsipareigojo suteikti D. S. tikslinę iki 50 000 Eur paskolos sumą dalimis nekilnojamojo turto, esančio Tenerifėje, Ispanijoje, remontui ir / ar renovacijai, o D. S. įsipareigojo sutartyje numatytais terminais grąžinti paskolos sumą (paskolos sutarties 1.1-1.3 papunkčiai), bei buhalterinę pažymą, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 11 d. iki 2019 m. gegužės 29 d. atliko 17 mokėjimo pavedimų, kuriais į atsakovės sąskaitą pervedė iš viso 36 205 Eur sumą.

32. Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus įstatymu nustatytus atvejus, kai aplinkybių, kuriomis remiamasi, nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje ieškovei UAB „Pars 5“ pareiškus reikalavimą dėl paskolos grąžinimo, įrodinėjimo dalyką sudarė faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti paskolos sutarties sudarymo faktą: ar pinigai ieškovės buvo perduoti atsakovei kaip paskola ir ar atsakovė įsipareigojo gautus pinigus ieškovei grąžinti. Pareiga įrodyti pinigų (paskolos dalyko) perdavimo faktą tenka paskolos davėjai UAB „Pars 5“, o paneigti šias aplinkybes ir įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą tenka paskolos gavėjai D. S..

33. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė UAB „Pars 5“ laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 11 d. iki 2019 m. gegužės 29 d. atliko 17 mokėjimo pavedimų ir pervedė atsakovei D. S. iš viso 36 205 Eur į sąskaitas bankuose, t. y. į paskolos sutartyje nurodytą atsakovės D. S. AB Swedbank esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė 2016 m. gegužės 11 d. pervedė 2 500 Eur, 2016 m. gegužės 12 d. – 2 500 Eur, 2016 m. gegužės 3 d. – 2 700 Eur, 2016 m. gegužės 17 d. – 2 200 Eur, 2016 m. liepos 5 d. – 1 800 Eur, 2016 m. rugpjūčio 2 d. – 2 500 Eur, 2016 m. rugpjūčio 9 d. – 2 500 Eur, 2016 m. rugpjūčio 12 d. – 1 000 Eur, 2016 m. rugsėjo 19 d. – 1 500 Eur, 2016 m. spalio 3 d. – 900 Eur, 2016 m. spalio 10 d. – 1 000 Eur, 2016 m. spalio 19 d. – 1 000 Eur, 2016 m. gruodžio 15 d. – 7 500 Eur, 2017 m. sausio 11 d. – 2 500 Eur, 2017 m. sausio 13 d. – 2 000 Eur, 2017 m. vasario 2 d. – 1 500 Eur, o į Ispanijos banke esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 3406 ieškovė 2019 m. gegužės 2 d. pervedė atsakovei 605 Eur. Nors, ieškovės teigimu, šių mokėjimų paskirtis buvo paskola, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nė viename ieškovės mokėjimo pavedime nėra nurodyta, kad pinigai yra pervedami kaip paskola. Mokėjimų paskirtyse nurodyta, kad mokėjimai atliekami „pagal sutartį“ (detaliau neidentifikuota sutartis: data, pagal kokią sutartį ir pan.), „pagal sutartį avanso grąžinimas“ arba „avanso grąžinimas“, o paskutiniame 2019 m. gegužės 2 d. pavedime nurodyta, kad tai avansinis mokėjimas už patalpų nuomą. Jokių įtikinamų ir logiškų paaiškinimų, kodėl buvo nurodytos būtent tokios mokėjimų paskirtys, jei pinigai iš tiesų buvo pervedami kaip paskola, ieškovė nenurodė.

34. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės, kaip paskolos davėjos, nurodyta mokėjimų paskirtis, aiškiai ir konkrečiai neįvardijant, kad tai paskola, o atsakovei neigiant paskolos sutarties teisinius santykius, neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad atsakovei buvo pervedamas paskolos dalykas. Aiškindamas paskolos teisinių santykių atsiradimą reglamentuojančias teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, patiektas prekes ir kt. Banko mokėjimo pavedimas savaime nebūtinai patvirtina paskolos santykius. Kai lėšų pavedimo paskirtis neįvardijama, tai nėra akivaizdus faktas, kad pervedamas būtent paskolos sutarties dalykas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-313/2015; 2021 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021).

35. Pažymėtina, kad atsakovė D. S., neigdama tiek paskolos sutarties pasirašymo faktą (valios išraiškos dėl paskolos sandorio buvimą), tiek ir tai, kad į jos asmeninę sąskaitą pervesti pinigai buvo jai suteikta paskola, nuosekliai aiškino, kad trečiasis asmuo R. S., buvęs UAB „Pars 5“ vadovas, kartu buvo dar ir kitų jau bankrutavusių įmonių UAB „Saulės studijos“ ir UAB „Saulena“ akcininkas. Kadangi jo atžvilgiu buvo užvesta ne viena vykdomoji byla, R. S. siekė išvengti išieškojimų dėl turimų skolų ir savo vardu nebeturėti turto ir sąskaitų banke. Dėl to, atsakovės teigimu, ji sutiko, kad jos vardu atidaryta sąskaita banke Nr. (duomenys neskelbtini) naudotųsi R. S.. Paaiškino, kad R. S. buvo išduota papildoma banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo susieta su atsakovės D. S. sąskaita banke. Iš UAB „Pars 5“ sąskaitos pinigai buvo pervedami į atsakovės D. S. sąskaitą ir šiais pinigais asmeniškai naudojosi pats trečiasis asmuo R. S..

36. Pažymėtina, kad šioms aplinkybėms įrodyti atsakovė D. S. pateikė į bylą išrašą iš Antstolių informacinės sistemos. Iš išrašo duomenų matyti, kad R. S. atžvilgiu nuo 2003 m. iki 2021 m. buvo užvestos 32 vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo. Taip pat atsakovė pateikė AB Swedbank 2021 m. rugsėjo 29 d. raštą, patvirtinantį, kad trečiajam asmeniui R. S. iš tiesų buvo išduota papildoma debeto mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), susieta su D. S. banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), ir kad R. S. galėjo inicijuoti mokėjimo operacijas atsiskaitant už prekes ir paslaugas, vykdyti grynųjų pinigų operacijas sąskaitoje bankomatų pagalbą, vykdyti nedidelės vertės mokėjimus, kuriuos leidžia bankomatų funkcijos, įnešti grynųjų pinigų į sąskaitą. Byloje esantis AB Swedbank 2021 m. spalio 12 d. raštas patvirtina, kad iš atsakovės D. S. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 13 d. iki 2017 m. birželio 15 d. R. S., pagal jo ir AB Swedbank sudarytą paskolos sutartį, iš viso sumokėjo 5 066,74 Eur kredito, 238,61 Eur palūkanų ir 114,65 Eur delspinigių, be to, laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 11 d. iki 2017 m. sausio 26 d. mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo išduota R. S., pastarasis išsigrynino bankomatuose ir atsiskaitė už prekes už 32 441,02 Eur sumą.

37. Aplinkybes, kad trečiasis asmuo R. S., naudodamasis jam išduota papildoma kortele, susieta su atsakovės D. S. banko sąskaita, atsiskaitydavo už prekes ir paslaugas, vykdė grynųjų pinigų operacijas, mokėjo bankui savo paskolą, patvirtina ir byloje esantys atsakovės AB Swedbank sąskaitų duomenys. Kaip jau buvo minėta, byloje esantys atsakovės D. S. AB Swedbank sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 11 d. iki 2018 m. gegužės 11 d. patvirtina, kad iš kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklausė R. S., buvo atsiskaitoma už pirkinius, išimami grynieji pinigai. AB Swedbank sąskaitos duomenys taip pat patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 26 d. iki 2018 m. balandžio 14 d., naudodamasis nauja kortele Nr. (duomenys neskelbtini), susieta su atsakovės D. S. sąskaita, R. S. išleido dar 1 129,31 Eur.

38. Taigi paminėti atsakovės D. S. banko sąskaitos duomenys patvirtina, kad atsakovas R. S. jam išduota papildoma debeto kortele, susieta su atsakovės sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią, ieškovės teigimu, neva buvo dalimis pervedama paskola, atsiskaitydavo už kasdienius pirkinius, mokėjo savo banko paskolą, dalį lėšų išsigrynino.

39. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017 ir kt.).

40. Šiuo atveju teisėjų kolegija, įvertinusi tiek šalių paaiškinimus, tiek byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje labiau tikėtina, jog tarp šalių – ieškovės UAB „Pars 5“ ir atsakovės D. S. – jokie paskolos teisiniai santykiai nesusiklostė ir kad į atsakovės banko sąskaitą dalimis pervedamos lėšos buvo skirtos buvusio ieškovės UAB „Pars 5“ vadovo R. S. asmeniniam naudojimui.

41. Nors, apeliantės (ieškovės) UAB „Pars 5“ teigimu, byloje nebuvo nustatyta, kad ją ir atsakovę D. S. siejo kokie nors bendri verslo, partnerystės ar kitokie santykiai, todėl, esant pateiktai paskolos sutarčiai ir nustatytai aplinkybei apie atsakovei perduotus pinigus, turėjo būti daroma išvada apie šalių susiklosčiusius paskolos teisinius santykius, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi prieš tai aptartus byloje esančius rašytinius įrodymus, neturi pagrindo sutikti su tokiu skundo argumentu. Visų pirma pažymėtina tai, kad byloje buvo pateikta paskolos sutarties kopija, o ne originalas, tai apsunkino pirmosios instancijos teismui, kilus ginčui dėl sutarties pasirašymo fakto (atsakovei neigiant, kad ji pasirašė paskolos sutartį), spręsti klausimą dėl ekspertizės skyrimo parašų tikrumui nustatyti. Kita vertus, kaip jau buvo minėta, paskolos sutartis yra realinis sandoris, o tai reiškia, kad ieškovė UAB „Pars 5“, kilus ginčui dėl paskolos sutarties sudarymo, turėjo įrodyti paskolos dalyko (pinigų) perdavimo ir atsakovės įsipareigojimo grąžinti paskolos dalyką faktą. Nė vienos iš šių sąlygų ieškovė neįrodė. Nors, kaip minėta, byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė pervedė į atsakovės banko sąskaitą iš viso 36 205 Eur sumą, tačiau atsakovei neigiant paskolos sutarties pasirašymo ir pinigų, kaip paskolos, gavimo faktą, be to, mokėjimų paskirtyse, atliekant pinigų pavedimus, ieškovei aiškiai ir konkrečiai nenurodžius, kad pavedimų paskirtis – paskola, ir byloje esant rašytiniams įrodymams, kad UAB „Pars 5“ vadovas trečiasis asmuo R. S., turėdamas su D. S. banko sąskaita susietą papildomą debetinę kortelę, ne tik galėjo, bet ir atsiskaitydavo už įvairias prekes ir paslaugas, mokėjo paties pasiimtą paskolą, išsigrynino pinigus bankomatuose, darytina labiau tikėtina išvada, kad visos lėšos, kurios ieškovės įvardijamos kaip neva atsakovei suteikta paskola, iš tiesų buvo pervestos ne atsakovei D. S. kaip paskola, o buvo skirtos UAB „Pars 5“ vadovui R. S. asmeniniam naudojimui.

42. Apeliantės UAB „Pars 5“ teigimu, trečiasis asmuo R. S. lėšomis disponavo tam, kad būtų remontuojamas atsakovės nekilnojamasis turtas Tenerifėje. Kadangi perkant ir atsiskaitant bankine kortele, didesnei kaip 50 Eur sumai, Tenerifėje privaloma pateikti asmens tapatybės įrodymus, todėl trečiajam asmeniui buvo išduota bankinė kortelė, susieta su atsakovės banko sąskaita, į kurią buvo gauta UAB „Pars 5“ atsakovei suteikta paskola.

43. Visų pirma pažymėtina tai, kad papildoma banko kortelė, susieta su atsakovės banko sąskaita, trečiajam asmeniui R. S. buvo išduota žymiai anksčiau, nei, apeliantės teigimu, buvo sudaryta paskolos sutartis (banko kortelė išduota 2015 m. spalio 2 d., paskolos sutarties sudarymo data – 2016 m. balandžio 1 d.), tai paneigia UAB „Pars 5“ dėstomus argumentus, jog papildomos debetinės kortelės išdavimo tikslas – kad R. S. galėtų naudoti atsakovės gautą paskolą jos nekilnojamojo turto renovavimui. Pažymėtina, kad atsakovė D. S. iš esmės neneigė to, kad R. S. investavo savo lėšas į atsakovės vasarnamį Tenerifėje, tačiau, kaip ne kartą jau buvo minėta, neigė tarp šalių buvusį susitarimą dėl paskolos suteikimo, paaiškinusi, kad investuotų lėšų R. S. pradėjo reikalauti nutrūkus jų asmeniniams santykiams. Šias atsakovės nurodomas aplinkybes iš esmės patvirtina ir pirmosios instancijos teismui pateiktas D. S. ir R. S. susirašinėjimas elektroniniu paštu (žr. atsiliepimo į ieškinį priedą Nr. 22), iš kurio matyti, kad R. S. į atsakovės banko sąskaitą pervestų sumų niekada neįvardijo kaip paskolos. Iš elektroninių laiškų turinio matyti, kad ieškovės reikalaujamą priteisti sumą R. S. laikė savo asmeniškai į vasarnamį Tenerifėje investuotomis lėšomis, kurias, kaip nurodoma el. susirašinėjime, nutrūkus bendro gyvenimo planams, siekia bent iš dalies susigrąžinti. Elektroniniuose laiškuose nekalbama nei apie neva sudarytą paskolos sutartį, nei atsakovės prievolę grąžinti paskolą bei sumokėti palūkanas.

44. Šie duomenys, teisėjų kolegijos sprendimu, papildomai patvirtina, kad ieškovės pervesti pinigai, kuriuos reikalaujama priteisti, buvo ne D. S. suteikta paskola, o skirti paties R. S. asmeniniam naudojimui. Be to, kaip patvirtina byloje esantys duomenys iš AB Swedbank sąskaitų, pinigines lėšas R. S. naudojo ne tik atsakovės nekilnojamojo turto renovavimui, bet atsiskaitydavo už kitas prekes bei paslaugas (pvz., atsiskaitydavo įvairiuose prekybos centruose, degalinėse ir kt.), dalį lėšų išsigrynino.

45. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė UAB „Pars 5“ neįrodė, kad tarp jos ir atsakovės D. S. susiklostė paskolos teisiniai santykiai, t. y. neįrodė, jog pinigai ieškovės buvo perduoti atsakovei kaip paskola ir kad atsakovė įsipareigojo gautus pinigus ieškovei grąžinti. Priešingai, aptarti bylos duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo R. S., naudodamasis savo valdoma įmone UAB „Pars 5“, iš jos banko sąskaitos atlikdavo pavedimus į atsakovės asmeninę banko sąskaitą ir naudojosi joje esančiomis lėšomis, kaip tariama paskola, turėdamas papildomą banko kortelę, susietą su atsakovės sąskaita, tokiu būdu faktiškai paėmė pinigines lėšas iš ieškovės ir jas naudojo asmeninėms reikmėms, t. y. ne tik nekilnojamojo turto Tenerifėje renovavimui, bet ir atsiskaitydamas už įvairias prekes ir paslaugas, sumokėdamas savo banko paskolą, dalį lėšų išsigrynindamas ir pan.

46. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino paskolos teisinius santykius reglamentuojančias CK normas ir kasacinio teismo praktiką, todėl atmetęs ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

47. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

48. Ieškovės UAB „Pars 5“ apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

49. Atsakovė D. S., pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje esantis 2022 m. lapkričio 11 d. pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovė patyrė 2 000 Eur advokato pagalbos išlaidų.

50. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

51. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės D. S. išlaidos už advokato pagalbą buvo patirtos 2022 m. lapkričio mėn., remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2022 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 1 780,50 Eur. Rekomendacijų 8.11 punktas nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 2 314,65 Eur (1,3 x 1 780,50 Eur). Kadangi atsakovės D. S. prašomos priteisti 2 000 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, šios išlaidos, apeliacinį skundą atmetus, priteistinos iš ieškovės UAB „Pars 5“.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei D. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pars 5“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Marius BajorasDanguolė MartinavičienėTomas Venckus