Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-22506-347/2022 pagal pareiškėjo D. Š. skundą dėl antstolės Virginijos Paunovienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Virginija Paunovienė, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroras N. G., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Mano būstas Radviliškis“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas D. Š. (skolininkas) pateikė teismui skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolės Virginijos Paunovienės 2022 m. rugsėjo 16 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-22-186-56036.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

15. Spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo į bylą teismas pažymi, kad bylos proceso eigai optimizuoti įstatymų leidėjo yra nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau (CPK 314 straipsnis). Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir pan. Be to, įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, byloje dalyvaujantys asmenys skatinami veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, t. y. bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis dar pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo.

16. Atsižvelgiant į tai, kad pateikti įrodymai yra glaudžiai susiję su nagrinėjama byla ir jų pridėjimas prie bylos neužvilkins jos nagrinėjimo, todėl yra pagrindas pateiktus įrodymus pridėti prie bylos ir vertinti jį kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. (CPK 314 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

17. Apeliantas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 336 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia žodinio proceso būtinybės (arba kitaip – išimtinių aplinkybių), dėl kurių akivaizdu, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, konstatavimas, o išimtinė teisė dėl žodinio apeliacinio skundo nagrinėjimo nuspręsti skirta teismui. Todėl šalis, teikdama prašymą nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka, turi tokį prašymą pagrįsti, nurodant būtinybę (išimtines aplinkybes), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Vien proceso šalies prašymas nagrinėti atskirąjį skundą žodinio proceso tvarka, kai apeliacine tvarka revizuojamas pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas savaime nelemia žodinio proceso, vykstančiame teisminiame ginče aukštesnės instancijos teisme, būtinumo. Apeliantas nors ir suformulavo prašymą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau prašymo neargumentavo, neįrodinėjo išimtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti rengiamas žodinis procesas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra aplinkybių, kurios leistų spręsti apie būtinumą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Esant šioms aplinkybėms, tenkinti prašymą dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka nėra pagrindo, skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

18. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

19. Iš nagrinėjamos bylos ir vykdomųjų bylų nustatyta, kad antstolė skolininko atžvilgiu vykdo septyniolika vykdomųjų bylų, t. y. pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. spalio 30 d. vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš D. Š. VMI naudai (vykdomosios bylos Nr. 0186/19/08121); pagal Panevėžio apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-8-879/2018 dėl skolos išieškojimo iš D. Š. VMI naudai (vykdomosios bylos Nr. 0186/20/00131); pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš D. Š. Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos naudai (vykdomosios bylos Nr. 0186/19/07727); pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-454-561/2018 dėl skolos išieškojimo iš D. Š. VMI naudai (vykdomosios bylos Nr. 0186/18/02234); pagal 2018 m. spalio 8 d. VMI vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš D. Š. VMI naudai (vykdomosios bylos Nr. 0186/19/05760); pagal 2017 m. rugsėjo 4 d. VMI vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš D. Š. VMI naudai (vykdomosios bylos Nr. 0186/19/05228); pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-30-986 dėl skolos išieškojimo iš D. Š. UAB „Mano būstas Radviliškis“ (vykdomosios bylos Nr. 0186/19/04107); pagal Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-2440-661 dėl skolos išieškojimo iš D. Š. VMI naudai (vykdomosios bylos Nr. 0186/19/01829); pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1832-673 dėl skolos išieškojimo iš D. Š. VMI naudai (vykdomosios bylos Nr. 0186/19/01563); pagal Utenos apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. PK1-2-455 dėl skolos išieškojimo iš D. Š. N. G. naudai (vykdomosios bylos Nr. 0186/19/01351); pagal Utenos apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. PK1-2-455 dėl skolos išieškojimo iš D. Š. N. G. naudai (vykdomosios bylos Nr. 0186/19/01347); pagal Utenos apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. PK1-2-455/2010 dėl skolos išieškojimo iš D. Š. VMI naudai (vykdomosios bylos Nr. 0186/19/01261); pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1342-720 dėl skolos išieškojimo iš D. Š. VMI naudai (vykdomosios bylos Nr. 0186/19/00532); pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-30-986/2015 dėl skolos išieškojimo iš D. Š. VMI naudai (vykdomosios bylos Nr. 0186/19/00032); pagal 2018 m. rugpjūčio 13 d. VMI vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš D. Š. VMI naudai (vykdomosios bylos Nr. 0186/19/05646); pagal 2018 m. gruodžio 11 d. VMI vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš D. Š. VMI naudai (vykdomosios bylos Nr. 0186/19/05811); pagal Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 19 d. vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš D. Š. VMI naudai (vykdomosios bylos Nr. 0186/19/00156).

20. Antstolė 2022 m. vasario 23 d. priėmė patvarkymą Nr. S-22-186-5981, kuriuo pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės vieną MMA ir 30 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Antstolė 2022 m. kovo 9 d. vykdymo paskaičiavimu Nr. S-22-186-9960 apskaičiavo patirtas vykdymo išlaidas ir nurodė, jog iki 2022 m. kovo 9 d. iš skolininko buvo išieškota 23,36 Eur vykdymo išlaidų. Likusi išieškoti vykdymo išlaidų suma – 1 320,69 Eur. VSDF pažymoje nurodyta, jog D. Š. nuspręsta nuo 2021 m. balandžio 28 d. skirti 286,81 Eur senatvės pensiją. Antstolė 2022 m. rugsėjo 16 d. nurodymu Nr. S-22-186-56036 nurodė priverstinai išieškomą sumą, pažymėdama, kad neišieškoma suma iš banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) – 286,81 Eur. Antstolė 2022 m. spalio 4 d. priėmė patikslintą patvarkymą Nr. S-22-186-60783, kuriuo pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesi išskaičiuoti 50 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA ir 30 proc. nuo darbo užmokesčio neviršijančios vienos MMA.

21. Apeliantas nesutinka su antstolės 2022 m. rugsėjo 16 d. nurodymu priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-22-186-56036, nurodydamas, kad antstolė nurašo visas jo gaunamas lėšas, be to, antstolė negali nukreipti išieškojimo į jam skirtą senatvės pensiją, nes iš jos jau VSDFV daro atitinkamas išskaitas antstoliams.

22. CPK 583 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad vykdymo proceso normų taikymo tvarką numato Sprendimų vykdymo instrukcija (toliau – SVI). Tai reiškia, kad priverstinio vykdymo procesui be CPK taikomos ir SVI nuostatos. Skolininkas turi galimybę įvykdyti teismo sprendimą gera valia, to nepadarius, priverstinis teismo sprendimo vykdymas skolininkui sukelia papildomų neigiamų turtinių padarinių. Iš vykdomųjų bylų duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad skolininkas vykdomosiose bylose, nėra įvykdęs teismų sprendimų. Taigi antstolė teisėtai ir pagrįstai jo atžvilgiu taikė priverstinio vykdymo priemonę – išieškojimą iš skolininko piniginių lėšų (CPK 624 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

23. Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarka reglamentuojama CPK LI skyriaus normų. CPK 736 straipsnio nuostatose nustatyti išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų dydžiai. Pagal CPK 736 straipsnio 1 dalį, išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išieškoma iki 30 proc., jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; išieškant pagal kelis vykdomuosius dokumentus – 30 proc. (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 proc., jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). Pinigų sumas, iš kurių išieškojimas yra negalimas, numato CPK 739 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintas draudimas išieškoti iš išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai.

24. Pažymėtina, kad išieškojimo iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, tvarka detalizuota Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. 1R-219 redakcija) patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Šios instrukcijos 14 punkte nustatyta, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje (toliau – ir kredito įstaiga) atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis vykdo PLAIS pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Prieš pateikdamas šį nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, antstolis elektroniniu būdu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje privalo patikrinti, ar asmeniui nėra skiriamos išmokos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Nustatęs, kad tokios išmokos yra skiriamos, ir (ar) turėdamas kitų duomenų, kad kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje yra arba į sąskaitą bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, antstolis nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodo piniginių lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, lygią išmokų ir (ar) kitų lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, sumai.

25. Nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad antstolis turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į skolininko asmeninėse sąskaitose esančias pinigines lėšas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog antstolė, vykdydama išieškojimus skolininko atžvilgiu, 2022 m. rugsėjo 16 d. PLAIS ir skolininkui išsiuntė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-22-186-56036, nurodydama priverstinai nurašomų lėšų sumą 8 205,13 Eur, bei nurodydama, jog neišieškoma suma iš skolininko AB Šiaulių banke esančios sąskaitos yra 286,81 Eur per vieną kalendorinį mėnesį. Šiame nurodyme skolininkui išaiškinta, kad jeigu šiuo nurodymu nurašytos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba nurašytos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo šio nurodymo išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui nurašytų lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Tokiu atveju lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Byloje ginčo dėl to, kad apie šį nurodymą ir jame pateiktą informaciją apeliantui buvo žinoma ir / ar, kad jis apie buvo tinkamai informuotas, nėra. Apeliantas tokių argumentų teismui taip pat nėra nurodęs.

26. Apeliantas skunde nurodo, jog antstolė antrą kartą davė nurodymą priverstinai nurašyti visas pinigines lėšas, esančio jo AB Šiaulių banko sąskaitoje, į kurią gauna senatvės pensiją, ir iš kurios jau negali būti nukreiptas išieškojimas. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus ir vykdomųjų bylų esančius duomenis, neturi pagrindo sutikti su apelianto atskirojo skundo argumentais. Kaip minėta, antstolė nustačiusi, kad skolininkui į AB Šiaulių banke esančią sąskaitą yra pervedama senatvės pensija, t. y. lėšos iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK 733-743 straipsniuose nustatyta tvarka, 2022 m. rugsėjo 16 d. priėmė patvarkymą, kuriuo leido skolininkui laisvai disponuoti 286,81 Eur suma, esančia sąskaitoje, per vieną kalendorinį mėnesį. Apeliantas nepateikė įrodymų, jog antstolė nurašo visas skolininko į sąskaitą gaunamas lėšas, priešingai, iš skolininko su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų matyti, jog skolininkas gali laisvai disponuoti antstolės nurodyta 286,81 Eur suma (b. l. 75-78, 86-88). Atmestinas ir apelianto argumentas, jog antstolė negali nukreipti išieškojimo į jam skirtą senatvės pensiją, nes iš jos jau VSDFV daro atitinkamas išskaitas antstoliams. Kaip minėta, darant CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos ar kitų pajamų pagal kelis vykdomuosius dokumentus, neviršijančios MMA, išieškoma iki 30 proc. Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 proc., jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). Antstolė 2022 m. spalio 4 d. priėmė patikslintą patvarkymą Nr. S-22-186-60783, kuriuo pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesi išskaičiuoti 50 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA ir 30 proc. nuo darbo užmokesčio neviršijančios vieno MMA. Apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė, kad nurašytos lėšos yra tos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo ar iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka (CPK 736, 738, 739 straipsniai) bei nepateikė jokių savo reikalavimą patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis), todėl remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad antstolė nepažeidė jos, kaip antstolės, veiklą reglamentuojančių teisės normų.

27. Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų išsamiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

28. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar panaikinti teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.