Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. skundą dėl antstolės Virginijos Paunovienės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Virginija Paunovienė, Kauno apygardos prokuratūros, Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroras N. G., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, UAB „Mano būstas Radviliškis“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pažymėtina, kad bylos dėl antstolių veiksmų nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal CPK taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato CPK V dalis (Ypatingoji teisena) ir kiti įstatymai. Pagal CPK 443 straipsnio 5 dalį ypatingosios teisenos tvarka bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CPK V dalyje nurodoma kitaip. CPK V dalies XXXI skyriuje, kuriame reglamentuota skundų dėl antstolio ir notarinių veiksmų nagrinėjimo tvarka, nenumatyta, jog šios bylos turi būti nagrinėjamos žodinio proceso tvarka. Taigi šiuo atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju, apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims yra pranešta tinkamai. Prašymai bylos nagrinėjimą atidėti negauti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnis). Siekiant užtikrinti antstolio atliekamų veiksmų teisėtumą, suinteresuotam asmeniui, manančiam, kad antstolio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti pažeidžia teises ar įstatymų saugomus interesus, suteikta teisė apskųsti antstolio procesinius veiksmus arba atsisakymą atlikti procesinius veiksmus teismui (CPK 510 straipsnis). Taigi, teismui įstatymu nustatyta pareiga kontroliuoti antstolio priimtų patvarkymų teisėtumą.

Iš vykdomųjų bylų nustatyta, kad antstolė vykdo skolos išieškojimą pagal Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. spalio 30 d. vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš D. Š. VMI naudai (v.b. 0186/19/08121), antstolė vykdo skolos išieškojimą pagal Panevėžio apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-8-879/2018 dėl skolos išieškojimo iš D. Š. VMI naudai (v.b. 0186/20/00131), antstolė vykdo skolos išieškojimą pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš D. Š. Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos naudai (v.b. 0186/19/07727), antstolė vykdo skolos išieškojimą pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-454-561/2018 dėl skolos išieškojimo iš D. Š. VMI naudai (v.b. 0186/18/02234), antstolė vykdo skolos išieškojimą pagal 2018 m. spalio 8 d. VMI vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš D. Š. VMI naudai (v.b. 0186/19/05760), antstolė vykdo skolos išieškojimą pagal 2017 m. rugsėjo 4 d. VMI vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš D. Š. VMI naudai (v.b. 0186/19/05228), antstolė vykdo skolos išieškojimą pagal Kėdainų rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-30-986 dėl skolos išieškojimo iš D. Š. UAB „Mano būstas Radviliškis“ (v.b. 0186/19/04107), antstolė vykdo skolos išieškojimą pagal Panevėžio apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-313-749 dėl skolos išieškojimo iš D. Š. VMI naudai (v.b. 0186/19/03182), antstolė vykdo skolos išieškojimą pagal Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-2440-661 dėl skolos išieškojimo iš D. Š. VMI naudai (v.b. 0186/19/01829), antstolė vykdo skolos išieškojimą pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1832-673 dėl skolos išieškojimo iš D. Š. VMI naudai (v.b. 0186/19/01563), antstolė vykdo skolos išieškojimą pagal Utenos apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. PK1-2-455 dėl skolos išieškojimo iš D. Š. N. G. naudai (v.b. 0186/19/01351), antstolė vykdo skolos išieškojimą pagal Utenos apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. PK1-2-455 dėl skolos išieškojimo iš D. Š. N. G. naudai (v.b. 0186/19/01347), antstolė vykdo skolos išieškojimą pagal Utenos apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. PK1-2-455/2010 dėl skolos išieškojimo iš D. Š. VMI naudai (v.b. 0186/19/01261), antstolė vykdo skolos išieškojimą pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1342-720 dėl skolos išieškojimo iš D. Š. VMI naudai (v.b. 0186/19/00532). Taip pat, nustatyta, kad antstolė 2022 m. vasario 23 d. priimtu patvarkymu Nr. S-22-186-5981 pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 30 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Antstolė 2022 m. kovo 9 d. vykdymo paskaičiavimu Nr. S-22-186-9960 apskaičiavo patirtas vykdymo išlaidas ir nurodė, jog iki 2022 m. kovo 9 d. iš skolininko buvo išieškota 23,36 Eur vykdymo išlaidų. Likusi išieškoti vykdymo išlaidų suma - 1320,69 Eur. VSDF pažymoje nurodyta, jog D. Š. nuspręsta nuo 2021 m. balandžio 28 d. skirti 286,81 Eur senatvės pensiją. Antstolė 2022 m. rugsėjo 16 d. nurodymu Nr. S-22-186-56036 nurodė priverstinai išieškomą sumą, pažymėdama, kad neišieškoma suma iš banko sąskaitos LT717189900544724031 -286,81 Eur. Antstolė 2022 m. spalio 3 d. patvarkymu Nr. S-22-186-60435 nustatė skolininkui terminui skundo trūkumams pašalinti. Antstolė 2022 m. spalio 4 d. priėmė patikslintą patvarkymą Nr. S-22-186-60783, kuriuo pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesi išskaičiuoti 50 proc. nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 30 proc. nuo darbo užmokesčio dal neviršijančios vieno MMA.

Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad antstolės Virginijos Paunovienės kontoroje užvesta septyniolika vykdomųjų bylų pagal teismų ir VMI išduotus vykdomosiuos raštus civilinėse ir kitose bylose iš skolininko D. Š. suinteresuotų asmenų naudai. Antstolė priėmė patvarkymus vykdyti vykdomuosius dokumentus.

Pažymėtina, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584, 586, 587 straipsniai). Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad vykdymo procesas yra teismo sprendimų vykdymą užtikrinantis institutas. Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos – tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, jį būtina įvykdyti. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Veiksmingas ir greitas teismo sprendimų priverstinis vykdymas yra viena iš esminių teisingo, teisėto ir kokybiško teisingumo vykdymo prielaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020, 37 punktas).

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. CPK VI dalis reglamentuoja vykdymo proceso institutą civiliniame procese. CPK 651 straipsnio nuostatos įpareigoja antstolį, priimant vykdymui vykdomąjį dokumentą, patikrinti, ar nėra akivaizdžių kliūčių šį dokumentą priimti. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą, antstolis patikrina aplinkybes, nurodytas CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Antstolio vykdymo veiksmų pagrindas yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis), dėl ko antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, nevertina dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, o tik nustato akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai (Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-819-555/2020).

CPK 624 straipsnio 1 dalis numato, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Viena iš priverstinių vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teis (CPK 624 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

CPK 689 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą CPK, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.

Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, 71 punkte nurodyta, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje (toliau – kredito įstaigoje) atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis vykdo Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Prieš Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, antstolis elektroniniu būdu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje privalo patikrinti, ar asmeniui nėra skiriamos išmokos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas. Nustatęs, kad tokios išmokos yra skiriamos, ir (ar) turėdamas kitų duomenų, kad kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje yra arba į sąskaitą bus pervedamos lėšos, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, antstolis nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nurodo piniginių lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, lygią išmokų ir (ar) kitų lėšų, į kurias negalima nukreipti išieškojimo, sumai.

Pagal CPK 668 straipsnio 1 dalį vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA).

CPK 668 straipsnyje nustatytas vienos MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja; CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų (įplaukų); išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 25 punktas). Kaip minėta, CPK 733 straipsnyje įtvirtinta, kad išieškojimas nukreipiamas ne tik į darbo užmokestį, bet ir į kitas pajamas, tačiau nepateikta kitų pajamų sąvoka. Kitų pajamų sąvoka neapibrėžta ir kituose CPK LI skyriaus straipsniuose, tačiau CPK 737 straipsnyje pateiktas skolininko pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui, sąrašas, į kurį, be kita ko, patenka ir pensijos, išskyrus mokamas pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą (CPK 737 straipsnio 7 punktas).

Kaip matyti iš vykdomosiose bylose esančių duomenų, antstolė, prieš priimdama nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš skolininko D. Š. elektroniniu paštu gavo skolininko pateiktą VSDFV Kauno skyriaus sprendimą, iš kurio antstolė nustatė, kad skolininkui į sąskaitą yra pervedama senatvės pensija t. y. lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Antstolė skundžiamame 2022 m. rugsėjo 16 d. nurodyme priverstinai nurašyti lėšas leido skolininkui sąskaitoje, esančioje AB Šiaulių banke laisvai disponuoti 286,81 Eur suma per vieną kalendorinį mėnesį. Duomenų, jog skolininkas gauna lėšų, iš kurių išieškojimas negalimas arba lėšų, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta ir yra didesnis nei leista laisvai disponuoti 286,81 Eur suma, vykdomosiose bylose nėra, tokių duomenų nepateikė ir skolininkas.

Sutiktina su antstolės padaryta išvada, jog faktas, kad į skolininko sąskaitą yra pervedama senatvės pensija, nustačius, jog į šias lėšas išieškojimas nebuvo nukreiptas, nėra pagrindas naikinti šios sąskaitos arešto. Į šią sąskaitą skolininkas gali gauti ir kitų lėšų, iš kurių išieškojimas nėra apribotas, todėl kol nėra išieškotos vykdomuosiuose dokumentuose nurodytos skolos, šios sąskaitos areštas yra teisėtas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į tai, kad antstolė vykdymo procese neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie pažeistų ieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, skolininko skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130, 290, 291, 510, 513 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo D. Š. skundą dėl antstolės Virginijos Paunovienės veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.