- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-10
- Bylos Nr.
- TS-53-1242/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Žukovaitė
- Nuteistasis
- M. G.
- Advokatai
- Dainius Dargevičius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Žukovaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2025 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. LK-N-870 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 20 d. nutartimi tenkino Švedijos kalėjimų ir Probacijos tarnybos prašymus dėl Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžio priimto M. G. atžvilgiu pripažinimo ir juo paskirtos bausmės, kuri pakeista Švedijos Karalystės Gioteborgo apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ir paskirta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje. M. G., nuteistam Vakarų Švedijos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu paskirtą 5 metų 6 mėnesių (2 005 dienų) laisvės atėmimo bausmę, kuri pakeista Švedijos Karalystės Goteborgo apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimu, paskiriant 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalimi ir palikta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Žemesnės instancijos teismas
2. Bausmės pradžia: 2022 m. lapkričio 3 d. Bausmės pabaiga: 2028 m. gegužės 3 d. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos M. G. gali būti taikomas atlikus 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Šią bausmės dalį nuteistasis atliko 2025 m. rugpjūčio 8 d.
3. Komisijos 2025 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. LK-N-870 (toliau – ir Komisijos nutarimas ar Nutarimas) M. G. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir rekomenduota nuteistajam dėl jo resocializacijos ir (ar) jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo vykdyti šias priemones: vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir dėti pastangas bausmę tęsti lengvojoje grupėje (b. l. 13-14).
4. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo M. G. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Komisijos 2025 m. spalio 31 d. nutarimą Nr. LK-N-870. Skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Nuteistasis nesutinka su priimtu Komisijos nutarimu, priimtas Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nemotyvuotas. Komisija visiškai neatsižvelgė į ypatingai svarbių aplinkybių visumą ir formaliai vertino pateiktus nuteistojo asmeninius duomenis, visiškai nevertino jo progresinių pasiekimų atliekant laisvės atėmimo bausmę ir nesigilino į nuteistojo asmens duomenis;
4.2. Priešingai nei nurodoma Komisijos nutarime, nuteistasis vykdo individualią veiklą, kuri (duomenys neskelbtini) kalėjimo direktoriaus prilyginta darbinei veiklai (t. y. užsiima tekstų koregavimu, o ne internetinės svetainės priežiūra), taip pat nuolat dalyvauja elgesį keičiančiose programose, vykdytinų dokumentų (skolų) neturi, drausmine tvarka per visą bausmės atlikimo laiką nebaustas; turi šeimą ir du vaikus, nuolatinę gyvenamąją vietą bei garantuotą darbą. Be to, neturima duomenų, jog nuteistasis būtų pasižymėjęs išskirtiniais adaptaciniais sunkumais;
4.3. Nuteistasis visiškai atitinka BVK 82 straipsnio formalųjį pagrindą, t. y. jam yra nustatyta žema (t. y. 31 balo) nusikalstamo elgesio rizika, didėlės žalos požymių nenustatyta, yra atlikęs reikiamą laisvės atėmimo bausmės dalį;
4.4. Skunde nurodoma, jog nuteistasis dalyvauja užsiėmimuose, o būtent: nuo 2025 m. gegužės 23 d. dalyvauja tęstiniuose užsiėmimuose – diskusijų klube su savanore-žurnaliste; dalyvavo veikloje – spektaklyje „Vedami“ (dalyvavo gegužės ir birželio mėnesiais); dalyvavo savęs ir kitų pažinimo užsiėmimuose su savanorėmis (nuo 2025 m. kovo iki birželio mėn.); dalyvavo sociologijos temų nagrinėjimo veikloje su savanore (nuo 2025 m. balandžio iki birželio mėn.); RS psichologų duomenimis, nuteistasis nuo 2025 m. balandžio 10 d. iki 2025 m. birželio 9 d. dalyvavo intervencinėje programoje „Problemų sprendimai ir nusikalstamumo rizikos analizė“, programa buvo vykdoma individualiai, asmens dalyvavimas įvertintas kaip pakankamai sėkmingas (be kita ko nurodyta, kad progresas pastebėtas ypač vėlesnių konsultacijų metu – dalis gynybinių reakcijų sumažėjo, atsirado daugiau savistabos elementų ir bandymų suprasti savo elgesio motyvus); dalyvavo susitikime su aktoriumi; 2025 m. birželio 9 d. dalyvavo susitikime su AA draugijos nariais; dalyvavo susitikime su filosofu; 2025 m. liepos 9 d. dalyvavo kultūriniame renginyje – saksofonisto koncerte ir diskusijoje; 2025 m. liepos 22 d. ir 2025 m. spalio 8 d. dalyvavo filmų peržiūrose ir veikloje su savanoriais; 2025 m. rugsėjo 19 d. dalyvavo nesmurtinės komunikacijos veikloje su savanorėmis; pradėjo lankyti anglų k. būrelį;
4.5. Nuteistasis drausmine tvarka nebaustas, skatintas vieną kartą, t. y. už nepriekaištingą elgesį bausmės atlikimo metu, 2025 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. NSN-25-381 nutarta skirti skatinimo priemonę – maksimalios pinigų sumos, už kurią nuteistasis gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, padidinimas vieno BSI dydžio suma;
4.6. Mano, kad remiantis susiformavusią teismų praktika, Komisija nepagrįstai atsisakė patvirtinti lygtinį paleidimą esant žemai rizikai – pateikė teismų praktikos pavyzdžių, kuomet esant blogesnei faktinei situacijai (t. y. aukštesnei rizikai) formalus ir materialus teisinis pagrindas buvo konstatuotas kaip pakankamas taikyti lygtinį paleidimą iš įkalinimo įstaigos;
4.7. Taip pat, prašo išreikalauti (duomenys neskelbtini) kalėjimo duomenis apie neva 2025 m. liepos 17 d. gautą informaciją apie „nuteistajam yra artimas kriminalinio elgesio ir subkultūros nuostatos“ ir ją patikrinti (b. l. 2-5).
5. Nuteistojo gynėjas advokatas Dainius Dargevičius pateikė iš (duomenys neskelbtini) kalėjimo resocializacijos skyriaus gautą nuteistojo M. G. charakteristiką (b. l. 25-27).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. Nurodytose nuostatose yra įtvirtinti formalūs kriterijai, kurių visumai esant laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo gali būti lygtinai paleidžiamas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galėtų keisti teigiama linkme būnant neizoliuotu nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo M. G. gynėjo advokato skundo argumentus, susipažinęs su teismui pateikta medžiaga, įvertinęs resocializacijos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, kad Komisijos 2025 m. spalio 31 d. nutarimas Nr. LK-N-870 yra pagrįstas. Skundžiamas nutarimas yra pakankamai argumentuotas, aptartos nagrinėjamam klausimui reikšmingos aplinkybės, nei vienai jų nesuteikiant prioritetinės reikšmės, pateiktos konkrečios rekomendacijos. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę jau yra pakankamos, kad nuteistasis ne tik vertas pasitikėjimo, bet ir tokį pasitikėjimą jau pateisino laike, t.y. kad elgesio pokyčio procesas yra užtikrinantis, kad, bausmės tikslai gali būti siekiami neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės.
Žemesnės instancijos teismas
9. Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo M. G. atitikimą BVK 82 straipsnyje įtvirtintiems formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, pažymėtina, kad jis yra nuteistas galutine subendrinta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, 1/2 paskirtos bausmės nuteistasis atliko 2025 m. rugpjūčio 3 d., be to, nėra nustatyta BVK 83 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant M. G. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų būti taikomas. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas – t. y. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba turi būti nustatyta, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Pabrėžtina, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teigiami asmenybės pokyčiai turi būti neabejotini, akivaizdūs ir leidžiantys daryti vienareikšmišką išvadą, jog nebėra būtinybės nuteistąjį laikyti izoliuotą nuo visuomenės.
10. Lygtinio paleidimo komisija, priimdama sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo, pagrindiniais tokio sprendimo argumentais nurodė šias aplinkybes: nors nuteistasis įsitraukia į resocializacijos procesą ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau vis dar neprisiima atsakomybės už dabartinį teisės pažeidimą, neigia savo vaidmenį teisės pažeidime; nuteistasis pasižymi problemų atpažinimo įgūdžių stoka; nurodoma, kad nuteistajam artimos kriminalinio elgesio ir subkultūros nuostatos; bausmę atlieka atvirojo tipo bausmės atlikimo vietoje paprastojoje grupėje; nuteistojo vykdoma individuali veikla kėlė klausimų dėl savo realumo ir tik 2025 m. rugsėjo 12 d. buvo prilyginta darbinei veiklai; turi finansinių įsipareigojimų, kuriuos turi dengti; nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai veiksmai išlieka vis dar aktualūs ir reikalaujantys papildomų intervencijų. Nurodoma, kad nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika.
11. Nuteistojo gynėjas advokatas nesutikdamas su Komisijos nutarimu, tvirtina, kad nuteistojo M. G. atžvilgiu priimtas nutarimas yra deklaratyvaus pobūdžio, neatsižvelgta į ypatingai svarbių aplinkybių visumą ir formaliai vertinti pateikti nuteistojo asmeniniai duomenys. Taip pat, nesutinka su Komisijos nutarime padarytomis išvadomis, nes, jo manymu, M. G. atitinka tiek formalųjį, tiek materialųjį BVK numatytus lygtinio paleidimo taikymo kriterijus, akcentuoja padarytą pažangą, kuri yra pakankama aptariamo instituto taikymui, o nutarimas nepagrįstas, išvados neteisingos. Su šiais skundo argumentais teismas neturi pagrindo sutikti.
12. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad Komisija įvertino ne vien tik nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis, tačiau taip pat atsižvelgė ir į pastarąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes – kurias, pažymėtina, taip pat įvertina ir skundą nagrinėdamas teismas. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo resocializacijos skyriaus 2025 m. spalio 31 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. RV-25-3238 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) duomenimis, nuteistasis Komisijai yra pristatomas antrąjį kartą. Nuteistasis M. G. į (duomenys neskelbtini) kalėjimą atvyko 2025 m. kovo 3 d., bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Teismui pateiktais duomenimis, pirmą kartą atliekant nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą (2025 m. balandžio 4 d.), nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, didelės žalos požymių nenustatyta. Atliekant pakartotinį vertinimą (2025 m. liepos 21 d.), taip pat nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika, didelės žalos požymių nenustatyta. Formalius BVK kriterijus nuteistasis atitinka, tačiau lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims.
13. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis M. G. 2025 m. rugsėjo 8 d. pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini) mokykloje (duomenys neskelbtini) profesijos, nuo 2025 m. rugsėjo mėn. lanko anglų k. būrelį; 2025 m. rugsėjo 12 d. viršininko sprendimu Nr. NĮ-25-1157 nuteistojo vykdoma individuali veikla (kuri kaip nurodoma minėtoje Socialinio tyrimo išvadoje ir nuteistojo gynėjo advokato pateiktame skunde – yra tekstų paruošimas ir koregavimas) prilyginta darbinei veiklai. Nors šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau šios veiklos nuteistojo vykdomos dar pakankamai neilgą laiką. Teismas pažymi, priešingai nei nurodoma Komisijos priimtame skundžiamame Nutarime, nuteistasis neturi finansinių įsipareigojimų, skolas yra sumokėjęs – tai patvirtina Socialinio tyrimo išvadoje pateikti duomenys, o būtent – (duomenys neskelbtini) kalėjimo Finansų skyriaus 2025 m. balandžio 1 d. pažyma (reg. Nr. NFP-25-420) ir 2025 m. birželio 12 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos iš antstolio gauta informacija (Nr. S-25-34-23390). Tai teigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau vien ši aplinkybė nėra lemiantis sprendžiant dėl Komisijos nutarimo nepagrįstumo. Nuteistasis palaiko ryšius su šeimos nariais, šeimos nariai jam padeda finansiškai įkalinimo įstaigoje, su artimaisiais bendrauja skambučių metu. Vertinimo metu pokalbio metu nuteistasis geba papasakoti apie savo vaikų gyvenimą, jų pomėgius ir pan., taip pat yra lankomas vyriausiojo sūnaus įkalinimo įstaigoje. Vis dėl to, svarbu pažymėti, kad nuteistojo šeimos nariai pagrinde gyvena užsienyje, tik vyresnysis sūnus yra grįžęs gyventi į Lietuvą. Įkalinimo įstaigoje nuteistasis sportuoja, bendrauja su kitais ir kaip pats nurodo, nesusiduria su konfliktinėmis situacijomis, įkalinimo įstaigoje nefiksuota alkoholio ir (ar) narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo atvejų. Nuteistasis nėra pastebėtas konfliktinėse situacijose – nei su kitais nuteistaisiais, nei su pareigūnais, visuomet bendrauja mandagiai ir pagarbiai. Nuteistasis nebaustas drausminėmis nuobaudomis ir buvo skatintas 1 kartą – už nepriekaištingą elgesį bausmės atlikimo metu. Nuteistasis taip pat užsiima pozityviu užimtumu, yra įsitraukęs į resocializacijos procesą (konkrečios nuteistojo atliktos priemonės nurodytos Socialinio tyrimo išvados 5. 1. punkte, nuteistojo gynėjo advokato skunde (bei atitinkamai šios nutarties 4. 4. punkte) bei nuteistojo gynėjo advokato pateiktoje nuteistojo charakteristikoje, gautoje iš įkalinimo įstaigos. Apibendrinant darytina išvada, kad atsižvelgiant į nuteistojo elgesį įkalinimo įstaigoje atliekant laisvės atėmimo bausmę, iš tiesų nustatyti nuteistąjį M. G. teigiamai charakterizuojantys veiksniai ir jie nors nedetalizuojant, tačiau Komisijos nutarime įvertinti (nurodyta „dalyvauja užimtume“ ir pan.).
Žemesnės instancijos teismas
14. Nuteistasis M. G. iš tiesų siekia mažinti dinaminius kriminogeninius veiksnius, dalyvauja resocializacijos programoje numatytuose užsiėmimuose ir vykdo paskirtas priemones, ką patvirtina Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti ir asmens byloje esantys duomenys. Teismas neabejotinai teigiamai vertina tokias skunde nurodomas aplinkybes, kas rodo nuteistojo elgesio pokyčius teigiama linkme, tačiau, vien tai, jog asmuo išlaiko žemą nusikalstamo elgesio riziką palyginus neilgą laikotarpį, dalyvauja jam paskirtose socialinės reabilitacijos priemonėse, palaiko artimus ryšius su artimaisiais, vykdo darbinę veiklą, nėra absoliutus pagrindas, sąlygojantis lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam. Teismas akcentuoja, kad nuteistojo elgesio bei mąstymo pokytis ir tokio pokyčio praktinis įsitvirtinimas nuteistojo gyvenimo būde yra sudėtingas bei ilgą laiką trunkantis procesas, ypač atsižvelgiant į Komisijos nutarime nurodomą aplinkybę, kad padarytas nusikaltimas apima ilgalaikius kriminalinius ryšius, todėl vien tai, kad nuteistasis dalyje, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės pagrinde nuo 2025 m. rugsėjo mėn., ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į elgesio bei mąstysenos keitimą, kol kas nesuteikia pagrindo teigti, jog toks pastarojo elgesys šiame bausmės atlikimo etape yra pakankamas (pvz. tokio pobūdžio vertinimas Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-153-574/2023).
15. Taigi, pastaruoju metu yra pastebimos tam tikros nuteistojo pastangos valdyti su jo nusikalstamu elgesiu siejamų kriminogeninių poreikių raišką, tačiau, įvertinus teismui pateiktų duomenų apie nuteistąjį visumą, dar nėra pakankamo pagrindo manyti, kad įvyko ženklūs teigiami nuteistojo asmenybės pokyčiai ir pažanga yra akivaizdi ilgalaikėje perspektyvoje, o bausmės izoliavus asmenį nuo visuomenės tikslai yra jau pasiekti ir jų gali būti siekiama taikant lygtinį paleidimą. Pažymėtina, kad susipažinus su nuteistąjį M. G. charakterizuojančia medžiaga, matyti, kad nepaisant daromų teigiamų pokyčių nuteistojo elgesyje ir mąstyme, nuteistasis neprisiima atsakomybės už nusikalstamą veiką, dėl kurios šiuo metu atlieka terminuotą laisvės atėmimo bausmę, neigia savo vaidmenį teisės pažeidime. Nurodoma, jog ankstesnio vertinimo metu (t. y. 2025 m. balandžio mėn.), nuteistasis negebėjo įvardinti teigiamų asmeninių savybių, negebėjo sau priskirti neigiamų savybių, buvo linkęs save pateikti daugiau iš teigiamos pusės, buvo stebimas tam tikro lygio nuteistojo nesugebėjimas atpažinti problemas ir asmuo nepažymėjo jokių problemų, kurios būtų susijusios su nusikaltimų padarymu. Nors paskutiniojo vertinimo pokalbio metu nuteistasis buvo atviresnis, tačiau vis dar yra pastebimi sunkumai nuteistajam kritiškai įvertinti savo veiksmus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis M. G. ne kartą yra teistas – tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse, o jo daromi nusikaltimai pasižymi sunkėjančia dinamika. Tai reiškia, kad jo laikysena ir kritikos neteisėtų veiksmų atžvilgiu išraiška neturi kelti jokių abejonių jo socialinio vertinimo metu. Teismo vertinimu, šios nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad nuteistasis nėra pakankamai kritiškas savo praeityje buvusiam nusikalstamam elgesiui, dėl to manytina, kad jam yra tikslinga tęsti dalyvavimą resocializacijos priemonėse, esant struktūruotoje aplinkoje, t. y. laisvės atėmimo įstaigoje ir mažinti dinaminius, nuo jo priklausančius kriminogeninius veiksnius.
16. Teismas taip pat vertina, kad socialinio tyrimo išvadoje nustatyti keturi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai ir tik du apsauginiai, t.y. lygtinio paleidimo atveju turėtų stabilią gyvenamąją vietą ir šeiminiai ryšiai. Iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis yra pateikęs duomenis, jog lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos turės gyvenamąją vietą (kurioje šiuo metu jis deklaruoja savo gyvenamąją vietą) bei 2025 m. liepos 17 d. pateikė duomenis, jog UAB „A.“ lygtinio paleidimo atveju priimtų nuteistąjį M. G. į darbą vadybininko pareigoms užimti. Kita vertus, paties nuteistojo gyvenimo istorija ir aplinkybės, nurodytas socialinio tyrimo išvadoje, kad jo darbinė patirtis buvo Švedijoje, kur sukūrė verslą, kad sutuoktinė su vaiku gyvena ne Lietuvoje, kad minėti ryšiai egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau nebuvo kliūtis nusikalstamo elgesio pasirinkimui, sudaro pakankama pagrindą šiuos apsauginius veiksnius vertinti kaip nepakankamus atsverti statinius ir kriminogeninius veiksnius, kad sprendimo priėmimo metu nekiltų abejonių dėl lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumo.
17. Atkreiptinas dėmesys, kad Socialinio tyrimo išvadoje, aptariant kriminogeninius veiksnius, turinčius įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, išskirti kriminogeniniai veiksniai: du statiniai (didelis teistumų skaičius (5 teistumai), dabartinis nusikaltimas yra sunkesnis palyginti su ankstesniais teisės pažeidimais), keturi dinaminiai (gyvenimo stiliaus pasirinkimai (kas kiek laiko asmuo užsiimdavo veikla, kuri buvo susijusi su nusikalstamu ar teisei priešingu elgesiu), nepakankamai identifikuoja problemines sritis, tam tikros neigiamos nuostatos į bendruomenę ir visuomenę, apraiškos susijusios su kriminalinės subkultūros palaikymu) ir du apsauginiai veiksniai (lygtinio paleidimo atveju turėtų stabilią gyvenamąją vietą, šeimyniniai ryšiai). Teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą abejoti socialinio tyrimo išvadoje pateikto nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodiką rezultatų patikimumu bei objektyvumu. Teismo vertinimu, skundžiamo nutarimo turinys leidžia teigti, kad Komisija analizavo tiek statinius kriminogeninius veiksnius, tiek dinaminius, tiek ir apsauginius, bei savo išvadas grindė vertindama šių veiksnių tarpusavio santykį ir galimybes stiprinant apsauginius veiksnius mažinti dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičių.
18. Pažymėtina, jog 2025 m. liepos 21 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-2296 buvo užfiksuoti analogiški kriminogeniniai veiksniai, o tai sudaro pagrindo išvadai, kad per šį laikotarpį iki pakartotinio svarstymo nuteistasis nedėjo pakankamai pastangų, siekiant šiuos veiksnius sumažinti. Socialinio tyrimo išvadoje yra nustatyta penki dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie gali būti koreguotini tęsiant darbą ir vykdant resocializacijos priemones, nukreiptas į gebėjimo identifikuoti problemines sritis. Šią aplinkybę vertino ir Komisija nutarime akcentuodama, kad nuteistasis pasižymi problemų atpažinimo įgūdžiu stoka. Nors nuteistasis pakankamai aktyviai dalyvauja resocializacijos priemonėse (iš kurių vienoje netgi jo dalyvavimas buvo įvertintas kaip pakankamai sėkmingas), tačiau teismas, susipažinęs su nuteistojo asmens byla, nemato pagrindo nesutikti su tokia Komisijos išvada. Komisijos nutarime rekomenduojama nuteistajam vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei dėti pastangas bausmę tęsti lengvosios grupės sąlygomis. Teismo vertinimu, nuteistasis dar turi galimybę nusikalstamo elgesio riziką efektyviai mažinti toliau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, vykdydamas Komisijos rekomendacijas, susijusias su jam aktualių kriminogeninių veiksnių valdymu bei tęsdamas aktyvų dalyvavimą resocializacijos priemonėse. Juolab, atsižvelgiant ir į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka paprastojoje grupėje ir įkalinimo įstaigoje buvo paskatintas pirmą kartą palyginti neseniai (t. y. tik 2025 m. spalio 17 d.).
19. Teismas, įvertinęs Komisijos nutarimo turinį ir palyginęs su teismui pateiktos asmens bylos medžiaga, sprendžia, kad Komisija vertino daromos pažangos požymius, tačiau priėjo prie teisingos išvados, jog nėra pasiekta reikšminga pažanga valdant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, asmenybės pokyčiai dar nėra tokie akivaizdūs, bausmės tikslai nepasiekti. Komisija išsamiai įvertino nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į Socialinio tyrimo išvadoje išdėstytas aplinkybes, į surinktų duomenų visumą, įvertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį M. G. apibūdinančius duomenis. Komisijos nutarime nurodomos aplinkybės iš esmės atitinka asmens bylos duomenis.
20. Nuteistojo gynėjo advokato pateiktame skunde yra kvestionuojamas Komisijos nutarime nurodytas argumentas dėl nuteistojo M. G. kriminalinių subkultūros nuostatų apraiškų ir prašoma išsireikalauti gautą informaciją apie tai, jog „nuteistajam yra artimos kriminalinio elgesio ir subkultūros nuostatos“. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad 2025 m. liepos 17 d. gauta informacija, jog nuteistajam yra artimos kriminalinio elgesio ir subkultūros nuostatos. Toliau socialinio tyrimo išvadoje pritaikius tam tikrus metodus, pokalbio metu buvo patikrintas šis teiginys. Kita vertus teismas pažymi, kad informacija buvo gauta iš kriminalinės žvalgybos valdybos, o kriminalinės žvalgybos institucijų veikla nėra vieša, todėl detali informacija ar jos šaltiniai neatskleidžiami. Teismas neturi pagrindo abejoti pateikta informacija, todėl ją vertina, kaip charakterizuojančią nuteistąjį, kitų, nuteistojo elgesio pokyčius atskleidžiančių, duomenų visumoje.
21. Gynėjas skunde nurodo teismų sprendimus, kurie pagal skundo turinį galėtų būti vertinami kaip precedentai sprendžiant pateiktą skundą. Teismo vertinimu, visgi, nuteistojo gynėjo skunde nurodytose bylose analizuojamos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamo atvejo. Pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nagrinėtoje byloje Nr. 1S-1601-238/2014 buvo atmestas prokuroro skundas ir palikta galioti apylinkės teismo nutartis lygtinai paleisti nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietų įstaigos; Kauno apygardos teismo nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-69-485/2017 buvo tenkintas nuteistojo gynėjo skundas ir nuteistasis lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, įvertinus nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių visumą, be to, nuteistasis teistas už visai kito pobūdžio veikas, komisija buvo pritarusi lygtiniam paleidimui. Gynėjas skunde nurodo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį TS-38-859/2025, kuria buvo tenkintas jo skundas, ir teigia, kad nutartis galėtų būti taikoma kaip precedentas nagrinėjamai bylai. Vis dėl to, teismas konstatuoja, kad aplinkybės nustatytos ir vertintos gynėjo nurodomoje byloje nebuvo vienodos. Visų pirma, pažymėtina, kad cituojamoje nutartyje nustatyta, kad ½ bausmės nuteistasis buvo atlikęs 2024 m. kovo 5 d. taigi iki sprendimo priėmimo praėjęs gana ilgas laikas, priešingai, šiuo atveju nuteistasis pusę bausmės atliko tik 2025 m. rugpjūčio 3 d., taigi jo elgesys nebuvo patikrintas ilgalaikėje perspektyvoje. Be to, cituojamoje nutartyje akivaizdžiai svarbus buvo laikotarpis, kurio metu buvo galima įsitikinti nuteistojo elgesio pokyčiu ir pasiryžimu šį pokytį išlaikyti. Nutartyje nurodyta, kad nuteistasis jau daugiau kaip 1,5 metų išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms Lietuvos Respublikoje aplankyti sutuoktinės. Jau daugiau kaip vienerius metus, nuteistasis buvo perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą – Pusiaukelės namus. Per šį ganėtinai ilgą laiką jokių taisyklių ar apribojimo tvarkos pažeidimų nuteistasis nepadarė. Nagrinėjamos bylos atveju nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, jam rekomenduota siekti pokyčio bausmę atliekant lengvojoje grupėje. Cituojamoje nutartyje akcentuojama, kad nuteistasis paleidus lygtinai gyvens su šeima. Tuo tarpu šios bylos duomenys patvirtina, kad nors nuteistojo suaugęs sūnus gyvena Lietuvoje, tačiau nuteistojo sutuoktinė su vaiku gyvena užsienyje. Taigi, teismo vertinimu, aplinkybės vertintos kaip esmingai reikšmingos priimant sprendimą paleisti lygtinai, cituojamoje gynėjo nutartyje nėra tapačios su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, todėl negali būti sprendžiama cituojamos nutarties vertinti kaip taikytino precedento nagrinėjamam atvejui.
22. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teismas vertina, kad nuteistojo gynėjo skunde nėra nurodyta tokių argumentų, kurie suteiktų pagrindą abejoti Komisijos priimto nutarimo teisėtumu ar pagrįstumu ir jį panaikinti. Teismo vertinimu, Komisijos 2025 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. LK-N-870 priimtas sprendimas yra pakankamai motyvuotas, jame Komisija išdėstytos aplinkybės, kurias patvirtina ir pateikta asmens bylos medžiaga, nesudarančios galimybės šiuo metu nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus, nenustatė tokių esminių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nesutikti su tokia Komisijos išvada. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo M. G. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo M. G. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. LK-N-870.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.