Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. P. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. P. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. RV-25-1246 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. P. Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 147¹ straipsnio 1 dalį, 147¹ straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 147¹ straipsnio 2 dalį ir, bausmes subendrinus, jam paskirta galutinė 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

2. A. P. bausmės vykdymo pradžia – 2020 m. sausio 15 d., bausmės pabaiga – 2024 m. kovo 22 d. Lygtinio paleidimo terminas, atlikus 1/2 bausmės – 2021 m. rugsėjo 21 d.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas

8. A. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pusę laisvės atėmimo bausmės, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta vidutinė jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl sprendžiant dėl jo lygtinio paleidimo vertintina, ar nuteistojo pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Komisija konstatavo, jog nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, balsų dauguma nutarė netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Vienas iš keturių komisijos narių turėjo atskirąją nuomonę, siūlė taikyti A. P. lygtinį paleidimą, kadangi nuteistasis skatintas už nepriekaištingą elgesį, jam buvo suteikta galimybė išvykti į namus, nustatytos tvarkos ir elgesio pažeidimų nebuvo, nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos priemonėse, dirba, stebimas noras keistis. Skundą nagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas pritarė Komisijos narių daugumai ir skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad, įvertinęs nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, jo nuostatas ir mąstymą, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu negali būti laikoma pakankama, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius ir sprendė, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

10. Įvertinus nuteistojo A. P. asmens byloje esančius duomenis, socialinio tyrimo išvadų rezultatus, nuteistojo skundo argumentus, spręstina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas nepagrįstai atmetė nuteistojo skundą.

12. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su nuteistojo A. P. asmens byloje esančiomis socialinio tyrimo išvadomis, yra pagrindas daryti kitokias išvadas, nei padarė apylinkės teismas. Pirminėje nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje (2020 m. sausio 21 d.) nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 63 balai. 2020 m. lapkričio 17 d. socialinio tyrimo išvadoje (vertinimo data 2020 m. lapkričio 14 d.) Pravieniškių kalėjime nustatyta taip pat vidutinė, tačiau jau 43 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pridėta suvestinė vertinimo lentelė (a. t. 1, II d., b. l. 97).. Asmens byloje pateiktos taip pat Pravieniškių kalėjime atliktos 2021 m. balandžio 19 d., 2021 m. rugpjūčio 26 d., 2021 m. spalio 20 d. socialinio tyrimo išvados, ir Vilniaus kalėjime atliktos 2022 m. balandžio 5 d., 2022 m. gegužės 27 d., 2022 m. rugsėjo 23 d., 2023 m. balandžio 5 d. socialinio tyrimo išvados. Sutiktina, jog visose socialinio tyrimo išvadose nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika vertinta kaip vidutinė, tačiau nustatomi skirtingi kriminogeniniai veiksniai ir galutinės išvados, papildant ar išbraukiant tam tikrus kriminogeninius ar apsauginius veiksnius, tačiau beveik visada nurodant, kad nuteistasis A. P. vykdo individualiame plane numatytas priemones, stebimi teigiami pokyčiai. Pastebėtina, jog nors pastaruoju metu rizika nebevertinama balais, ankstesnėse socialinio tyrimo išvadose nurodyta, jog vidutinė rizika yra nuo 41 iki 99 balų, o jau 2020 m. lapkričio mėnesį atliktame vertinime, A. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas nežymiai viršijo žemą riziką.

13. Kaip jau minėta, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą teismas atsižvelgia į nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, jog nuteistojo elgesio bei mąstymo korekcija yra sudėtingas bei ilgą laiką trunkantis procesas, todėl vien tai, kad nuteistasis dalyje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į elgesio bei mąstysenos keitimą, nesuteikia pagrindo teigti, jog toks pastarojo elgesys viename ar kitame bausmės atlikimo etape yra pakankamas.

15. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, nuteistasis visą bausmės atlikimo laikotarpį aktyviai dalyvavo individualiame socialinės resocializacijos plane numatytose priemonėse, pozityvaus užimtumo programose, mokėsi (šiuo metu mokosi vienuoliktoje klasėje), dirbo, mokėjo pinigines lėšas žalai atlyginti, dalyvavo intervencinėse programose, pats kreipdavosi dėl konsultacijų ir dalyvavimo priemonėse. Vertintina, kad toks aktyvus ir įvairiapusiškas nuteistojo įsitraukimas yra pakankamas ir rodantis nuteistojo motyvaciją ir teigiamą požiūrį į pokyčius ir resocializacijos, reintegracijos procesą. 2023 m. balandžio 5 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog stebimas aktyvus įsitraukimas, pastangos valdyti su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius, jo dalyvavimas priemonėse vertinamas kaip sėkmingas.

16. Skunde nuteistasis nesutinka su Komisijos ir pirmosios instancijos teismo argumentais, suteikiančiais didelę reikšmę statiniams kriminogeniniams veiksniams – buvusiems teistumams, nusikalstamų veikų, už kurių padarymą A. P. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdžiui. Nurodo, jog ypatingą dėmesį ir svarbą skiriant šiems argumentams, susidaro situacija, kai yra visai neįmanoma taikyti lygtinio paleidimo. Sutiktina su šiuo nuteistojo argumentu, kadangi nors statiniai kriminogeniniai veiksniai vertintini kaip jo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės ir yra ganėtinai svarios sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, bausmės teisingumo klausimas priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo, nėra sprendžiamas. Sutiktina su nuteistojo argumentu, jog nors nusikaltimai, už kuriuos jis dabar atlieka bausmę yra sunkūs ir pavojingi, jie nėra įtraukti į nusikaltimų, už kurių padarymą negali būti taikomas lygtinis paleidimas, sąrašą, numatytą BVK 83 straipsnyje.

17. Taip pat pabrėžtina, jog lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo paskirtos bausmės – taikant lygtinį paleidimą, pasikeičia bausmės vykdymo sąlygos – nuteistieji paleidžiami lygtinai toliau atlieka jiems paskirtą bausmę, yra prižiūrimi probacijos pareigūnų, turi laikytis bendrųjų pareigų (Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo (toliau – Probacijos įstatymas) – 14 straipsnis) bei specialių, lygtinai iš įkalinimo įstaigos paleistiems asmenims taikomų įpareigojimų (Probacijos įstatymo 15 straipsnis), o jų nesilaikant lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos bus panaikintas (Probacijos įstatymo 30 straipsnis).

18. Nuteistasis A. P. taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo požiūriu į jo mokymąsi ir darbą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, jog abejoti dinaminių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Visgi, nors iš socialinio tyrimo išvadų visumos matyti, jog daugiausia reikšmės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai turi būtent dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, juos taip pat reikia vertinti. Vienas iš kriminogeninių veiksnių yra išsilavinimo stoka, kurį Vilniaus miesto apylinkės teismas pažymi, tačiau išsamiau neaptaria, skunde nuteistasis pagrįstai nurodo, jog nėra argumentuojama, kaip jo išsilavinimo stoka susijusi su nusikalstamo elgesio rizika. Pabrėžtina, jog atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, mokymosi srityje A. P. padarė didelę pažangą, atvyko turėdamas 8 klasių išsilavinimą, o šiuo metu mokosi jau vienuoliktoje klasėje, kartu mokosi ir profesijos.

19. Viena iš svarbių aplinkybių sprendžiant dėl nuteistojo galimo paleidimo lygtinai yra jo požiūris į darbą, kadangi tai parodo ne tik jo požiūri į galimybę užsidirbti oficialiais ir visuotinai priimtais būdais, tačiau taip pat veikia kaip resocializacijos priemonė. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismas pritardamas Komisijai, neigiamai vertina nuteistojo galimybę įsidarbinti, nenuoseklią jo darbinę patirtį, pažymėtina, jog svarbūs yra ne tik praeities įvykiai, tačiau ir jo požiūris į darbą bausmės atlikimo metu ir išėjus į laisvę. Kaip jau minėta, nuteistasis buvo įdarbintas tais pačiais metais, kuomet pradėjo vykdyti bausmę, šiuo metu yra patvirtinęs galimybę oficialiai įsidarbinti jeigu būtų paleistas lygtinai. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pabrėžia darbo pobūdžio nenuoseklumą, vertinant specialybės, kurią šiuo metu mokosi, ir galimo darbo pobūdžio skirtingumo kontekste, atkreiptinas dėmesys jog A. P. vis dar mokosi, ir, tikėtina, nebūtų baigęs programos net jeigu baigtų atlikti visą jam paskirtą bausmę pataisos įstaigoje, įsidarbinti pagal siekiamą išsilavinimą vis dar esant įkalinimo įstaigoje gali būti sudėtinga. Taip pat pažymėtina, jog padangų montuotojo darbas yra susijęs su anksčiau dirbtais darbais, susijusiais su automobiliais (ruošdavo automobilius dažymui, perpardavinėdavo juos), taigi toks darbo pobūdis nėra visiškai naujas, kuriam nuteistasis neturėtų tinkamo išsilavinimo ar sugebėjimų, ir tai yra tinkamas ir oficialus legalių pajamų šaltinis, socialinio tyrimo išvadoje, galimybė įsidarbinti laisvėje yra laikomas apsauginiu veiksniu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra duomenų, leidžiančių sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog oficialios galimybės įsidarbinti laisvėje negalima laikyti apsauginiu veiksniu ir vertinti, kaip pažangos.

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nesutinka su A. P. akcentuojama aplinkybe dėl skolų ir žalos atlyginimo. Pažymėtina, jog jo asmens byloje yra duomenų, kad įmokos daromos ne tik sugyventinės ir sesers, tačiau ir paties nuteistojo. Dabartinė jo finansinė situacija netgi nėra išskiriama kaip kriminogeninis veiksnys – socialinio tyrimo išvadoje nurodytas kriminogeninis veiksnys yra jo teisės pažeidimai, kurie yra susiję su lėšų valdymo sunkumais. Šiuo metu iš A. P. priteista žala yra atlyginta, o kaip yra mokama būsto, kuriame gyvena ir pati sugyventinė, paskola, negali būti laikoma finansiniais sunkumais, kurie padidintų riziką pakartotinai nusikalsti, ypač turint omenyje, jog šeima turi galimybę mokėti įmokas ir netgi šiuo metu su tuo problemų nekyla.

21. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyti ir tokie kriminologiniai dinaminiai veiksniai kaip gyvenimo būdas, komunikacija bei sąveika su kitais asmenimis, laisvalaikio praleidimo būdai, nuteistojo nepakankama problemų įžvalga, nepakankamas savo elgesio pasekmių vertinimas, tam tikros kriminalinės nuostatos, neigiama nuostata į visuomenės vertybes. Šiuos aspektus taip pat svarbu vertinti kartu su kitais duomenimis, ne tik praeities kriterijumi. Paskutinėje socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nors santykiai su šeima negali būti laikomi apsauginiu veiksniu, jie gali palengvinti reintegracijos į visuomenę procesą. Jo bendravimas su kitais asmenimis nepasižymi asocialumu, visgi nepakankamas gebėjimas atsiriboti nuo rizikingų situacijų, destabilizuojančios aplinkos įtakos, yra siejami su nusikalstamo elgesio raiška. Vis dėl to toje pačioje išvadoje daroma prielaida, kad ne A. P. paveikus kitų asmenų neigiamai įtakai, o pats gali įtakoti aplinkinius. Pažymėtina, jog iš asmens bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis su pareigūnais, įstaigoje dirbančiais specialistais ir su kitais nuteistaisiais bendrauja tolerantiškai ir pagarbiai, jo elgesys pataisos įstaigoje vertintinas teigiamai, todėl aukštesniojo teismo vertinimu, pažanga ir šiuo aspektu yra padaryta.

22. Mąstymas ir elgesys bei nuostatos socialinio tyrimo išvadoje taip pat vertintos daugiausia per padarytų jo nusikalstamų veikų prizmę. Sutiktina su Komisijos ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog tai gali būti susiję su pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau svarbu įvertinti ir tai, jog paskutinė veika padaryta prieš 8 metus, socialinio tyrimo išvadoje, be kita ko, nurodyta ir tai, jog šiuo metu nuteistasis savo nusikalstamą elgesį vertina kritiškai, stengiasi toleruoti įvairaus požiūrio, amžiaus asmenis, nesilaikyti kriminalinės subkultūros, šiuo metu jo atžvilgiu taikomą priežiūrą vertina teigiamai, laikosi nustatytų taisyklių, yra linkęs bendradarbiauti, teigia suprantantis, kad norint prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių ir koreguoja savo elgesį atsižvelgdamas į tai, išreiškia norą grįžti į visuomenę ir kurti prasmingą ateitį.

23. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje akcentuotais nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis dėl jo mąstymo, nuostatų ypatumų, jog šios aplinkybės gali padidinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Vis dėl to, spręstina, jog teismas nepakankamai dėmesio skyrė teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės ir vertino labiau išskirdamas neigiamas aplinkybes, nei teigiamas, neatsižvelgė į tokių aplinkybių visumą. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu neabejotinai buvo teigiamas, kas rodo teigiamą jo požiūrį į priežiūrą ir apribojimus, kurie taip pat būtų taikomi jį paleidus lygtinai. Nors anksčiau nuteistasis ne visada laikėsi teismo įpareigojimų ir bauda jam buvo pakeista į arešto bausmę, pažymėtina, jog A. P. tokiu būdu jau yra patyręs, kad už įpareigojimų nesilaikymą kyla neišvengiamos pasekmės. Bausmės atlikimo metu nuteistasis dirbo, šiuo metu užsiima individualia veikla, pats ir su šeimos pagalba atlygino padarytą nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, sumokėjo paskirtas baudas, 5 kartus buvo skatintas, vieną kartą svarstytas drausmės komisijoje tačiau nuobauda netaikyta, mokėsi, aktyviai dalyvavo ir resocializacijos procese, intervencinėse programose, ir pozityvaus užimtumo programose, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jam jau 4 kartus yra suteikta galimybė išvykti trims paroms į namus, šių išvykų metu nustatytos tvarkos ir elgesio taisyklių pažeidimai nenustatyti. Spręstina, jog pati įkalinimo įstaiga pakankamai pasitiki nuteistuoju, jog leistų jam išvykti, nuteistasis turi gyvenamąją vietą, turi šeimą, turi oficialią galimybė įsidarbinti išėjęs į laisvę, o probleminius kriminogeninius veiksnius galėtų toliau valdyti prižiūrimas ir koordinuojamas Probacijos tarnybos.

24. Įvertinus nuteistojo skundo argumentus, jo asmens bylos medžiagą, pirmos instancijos teismo sprendimo motyvus konstatuotina, jog apylinkės teismas nepagrįstai paliko galioti Komisijos nutarimą. Nors yra kelios nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės, visgi darytina išvada, jog jos toliau gali būti kontroliuojamos paties nuteistojo pastangomis su Probacijos pareigūnų priežiūra ir atitinkamais specialiais įpareigojimais. To visiškai pakanka išvadai, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi ir padaryta akivaizdi pažanga ją mažinant, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartis naikintina, ir priimtinas naujas sprendimas – tenkinti nuteistojo A. P. skundą ir panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. RV-25-1246, kuriuo nutarta netaikyti A. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, ir Bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. P. skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą.

Panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. RV-25-1246, kuriuo nutarta netaikyti A. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, ir Bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nuteistojo lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo jo faktinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos dienos.

Išaiškinti A. P., kad likusį neatliktos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį lygtinai paleistiems iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistiesiems vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Kaune – Kauno apygardos probacijos tarnyba, esanti Kęstučio g. 37, Kaune), į kurią jis turi atvykti per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties, kuria paskirta probacija, įsiteisėjimo arba šaukimo gavimo dienos (Lietuvos Probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 punktas).

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.