Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-993/2013

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-11-21
Bylos Nr.: 2A-993/2013
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vigintas Višinskis, Donatas Šernas, Nijolė Piškinaitė
Ieškovas: V. J., M. J., Z. G., V. K., V. P., J. M., I. B., L. J., J. G., D. G., P. G., L. G., N. M., K. N., T. G., A. G., O. N., S. J., A. P., V. B. P., E. P., E. A., L. S., I. S., J. P., R. Z., M. M., V. I., S. B., E. Š., A. Š., R. J.
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybei, UAB „Antakalnio ūkis“, UAB „Vilniaus vandenys“

Kategorijos

25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
27.3.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-993/2013Procesinio sprendimo kategorija: 25.3; 27.3.1.2; 30.9.1. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės, Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. J., M. J., Z. G., V. K., V. P., J. M., I. B., L. J., J. G., D. G., P. G., L. G., N. M., V. P., K. N., T. G., J. G., A. G., O. N., S. J., A. P., V. B. P., L. G., E. P., E. A., L. S., I. S., L. S., J. P. ir R. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-156-560/2011 pagal ieškovų V. J., M. J., M. M., I. Š., V. I., Z. G., V. K., V. P., J. M., S. B., I. B., M. M., L. J., J. G., D. G., P. G., L. G., E. Š., N. M., V. P., K. N., A. Š., R. Z., T. G., J. G., A. G., O. N., S. J., A. P., V. B. P., L. G., E. P., E. A., L. S., I. S., L. S., R. J. ir J. P. ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, UAB „Antakalnio ūkis“ ir UAB „Vilniaus vandenys“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo bei UAB „Antakalnio ūkis“ išrašytų sąskaitų pripažinimo negaliojančiomis.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai V. J., M. J., M. M., I. Š., V. I., Z. G., V. K., V. P., J. M., S. B., I. B., M. M., L. J., J. G., D. G., P. G., L. G., E. Š., N. M., V. P., K. N., A. Š., R. Z., T. G., J. G., A. G., O. N., S. J., A. P., V. B. P., L. G., E. P., E. A., L. S., I. S., L. S., R. J. ir J. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, UAB „Antakalnio ūkis“ ir UAB „Vilniaus vandenys“, kurį patikslinę, prašė:

įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybę visiškai finansuoti ir įrengti daugiabučiam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), tinkamą naudoti atskirą nuotekų tvarkymo sistemą ir įstatymų nustatyta tvarka perduoti viešajam vandens tiekėjui įrengtos atskiros nuotekų sistemos valdymo ir naudojimo teisę; priteisti solidariai iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Antakalnio ūkis“ ir UAB „Vilniaus vandenys“ ieškovams 34 643,84 Lt turtinės žalos atlyginimo ieškinyje nurodyta tvarka; panaikinti atsakovo UAB „Antakalnio ūkis“ ieškovams išrašytas sąskaitas 52 225,46 Lt sumai ieškinyje nurodyta tvarka; priteisti kiekvienam ieškovui iš Vilniaus miesto savivaldybės po 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Šalies argumentai

Ieškinyje ieškovai nurodė, kad jie yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkai. Įsigydami butus, jie susipažino su nekilnojamojo turto registro duomenimis, kuriuose buvo nurodyta, kad name įrengtos visos inžinerinės sistemos, įskaitant ir miesto vandentiekį bei kanalizaciją, tačiau Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūrai 2008 m. rugpjūčio 5 d. atlikus patikrinimą buvo nustatyta, jog daugiabučio nuotekų tvarkymo sistema nėra prijungta prie Vilniaus miesto nuotekų tinklų, o komunalinės nuotekos iš namo patenka į buvusio karinio dalinio teritorijoje esantį nuotekų kaupimo rezervuarą. Ieškovai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl namo prijungimo prie centrinės nuotekų surinkimo sistemos bei 2009 m. sausio 12 d. gavo raštą, jog atsižvelgiant į artimiausių miesto nuotekų tinklų atstumą iki (duomenys neskelbtini), jos prijungimas prie centralizuotos nuotekų šalinimo sistemos yra ekonomiškai nenaudingas. Anot ieškovų, atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė nepagrįstai atsisakė vykdyti jai įstatymų priskirtas funkcijas ir prijungti daugiabutį namą prie centrinės nuotekų tvarkymo sistemos arba įrengti nuotekų tvarkymo sistemą. Be to, viešasis vandens tiekėjas, kuris šiuo atveju yra Vilniaus miesto savivaldybės įmonė UAB „Vilniaus vandenys“, tiekdamas namui geriamąjį vandenį, privalo teikti ir nuotekų tvarkymo paslaugas (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 15 str. 2 d., LR Aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. D1-639 patvirtintų Viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimų 9 p.). Kadangi daugiabutis namas patenka ne tik į viešojo vandens tiekimo teritoriją, bet ir į Vilniaus miesto savivaldybės teritoriją, kuri sudaro didesnę nei 2000 GE aglomeraciją, savivaldybė privalo organizuoti ir užtikrinti viešojo vandens tiekimą bei nuotekų tvarkymą ir prijungti daugiabutį prie centrinės nuotekų tvarkymo sistemos arba įrengti atskirąją nuotekų tvarkymo sistemą ir perduoti jų naudojimo teisę viešajam vandens tiekėjui (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 str. 24 d., 11 str. 1 d., 13 str. 1, 2 p., Aplinkos ministro 2007-10-08 įsakymu Nr. Dl-515 patvirtintų Nuotekų tvarkymo reglamento 24 -25 p.).

Nurodė, jog visi nekilnojamojo turto registre ir kadastre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str., Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d.). Tuo tarpu daugiabučio kadastro ir registro byloje nustatyta, jog namas yra prijungtas prie centrinės nuotekų tvarkymo sistemos (miesto kanalizacijos). Duomenų apie atskirosios nuotekų tvarkymo sistemos (nuotekų surinkimo rezervuaro) priklausymą daugiabučiam namui bei asmenims, nuosavybės teise įsigijusiems butus, nėra. Vadinasi, nuotekų tvarkymo sistema ir rezervuaras priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kuriai ar jos kontroliuojamai įmonei ir tenka pareiga renovuoti atskirąją nuotekų tvarkymo sistemą ar įrengti naują (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 str. 1, 3, 5 p., 5 str., 6 p., 18 str. 2 d. ir 3 d., Vietos savivaldos įstatymo 8 str. 5 d.). Net ir tuo atveju, jei daugiabučio atskiroji nuotekų sistema nepriklausytų savivaldybei ar jos kontroliuojamai įmonei, savivaldybė būtų atsakinga už šios infrastruktūros objektų išpirkimą ar teisės jais naudotis įsigijimą (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 str. 4 d.). Šią savivaldybės pareigą patvirtina ir pačios savivaldybės administracijos veiksmai, nes Miesto plėtros departamentas 2009 m. sausio 12 d. ir vėlesniais raštais sutiko iš dalies finansuoti atskirosios nuotekų tvarkymo sistemos įrengimo išlaidas. Kadangi daugiabučio prijungimas prie centrinės nuotekų tvarkymo sistemos gali būti ekonomiškai nenaudingas, ieškovų nuomone, savivaldybė turėtų pilnai finansuoti ir įrengti daugiabučiam atskirąją nuotekų tvarkymo sistemą bei perduoti viešajam vandens tiekėjui įrengtos nuotekų tvarkymo sistemos valdymo teisę, eksploatavimą ir priežiūrą.

Ieškovai taip pat nurodė, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūra 2008 m. rugpjūčio 5 d. nustatė, jog nuotekų kaupimo rezervuaras (atskiroji nuotekų tvarkymo sistema), į kurį patenka daugiabučio namo nuotekos, yra kritinės būklės, o nuotekos patenka į aplinką. Kad nuotekos būtų išgabentos iš nuotekų kaupimo rezervuaro, daugiabučio administratorius UAB „Antakalnio ūkis“ 2008 m. rugpjūčio 22 d. sudarė sutartį su UAB „Eudena“ (teisių perėmėjas - UAB „Kastinida“) dėl nuotekų išvežimo, nustatant 20,34 Lt be PVM įkainį už 1 kubinį metrą skystų nuotekų. Laikotarpyje nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 31 d. buvo išvežta nuotekų už 86 888,29 Lt. Daugiabučio namo administratorius už skystų nuotekų išvežimą daugiabučio namo gyventojams skaičiavo proporcingai nuosavybės teise valdomų butų plotui (nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. gruodžio 1 d.) ir proporcingai suvartoto vandens kiekiui ir nuosavybės teise valdomų patalpų plotui (nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki dabar), kai pagal įstatymus nuotekų kiekis, kuomet nėra nustatyta tvarka įrengtų nuotekų apskaitos prietaisų, prilyginamas patiekto vandens kiekiui (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 str. 2 d.-3 d., Vyriausybės 2007-01-31 nutarimu Nr. 127 patvirtintose Atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašo 6 p., 8 p.). Kadangi geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas yra viešoji paslauga, kuri teikiama kitų subjektų, nei daugiabučio namo administratoriaus ir nėra susijusi su butų savininkų bendrojo naudojimo objektais, administratorius neteisėtai sudarė sutartį su UAB „Eudena“ dėl nuotekų išvežimo asenizacinėmis mašinomis ir perkėlė gyventojams finansinę naštą užtikrinti nuotekų tvarkymą (Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p., 6 str. 30 p., 8 str., 9 str., Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 str., CK 4.84 str., 4.240 str., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintose Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 1-2 priedai, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d.). Be to, daugiabučio gyventojams skaičiuojama nuotekų tvarkymo kaina yra diskriminuojanti, neatitinka įstatymų reikalavimų, pažeidžia ieškovų, kaip vartotojų, teises ir teisėtus lūkesčius bei neužtikrina galimybės už protingą ir prieinamą kainą naudotis nuotekų tvarkymo paslauga. Nuotekų tvarkymo paslaugų, kurios apima viešųjų paslaugų teikimą, kainų nustatymas priskiriamas prie valstybinio reguliavimo srities, todėl šioms paslaugoms negali būti taikoma komercinė rinkos kaina (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 str. 1 p., 3 p., 4 str. 7 p., 22 str. 1 d., 3-4 d. ir 5 d., Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006-12-21 nutarimu Nr. 03-92 patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos 4 p., 42 p., 53.3 p., Vietos savivaldos įstatymo 8 str. 5 d.). Kadangi daugiabučio gyventojai perka vandenį ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas ne verslo, bet savo asmeniniams, šeimos, namų, ūkio poreikiams tenkinti, turi būti vadovaujamasi vartojimo pirkimo-pardavimo ir viešųjų sutarčių ypatumais (CK 6.161 str. 4 d., 6.383 str. 3 d., 4 d., Kainų nustatymo metodikos 38 -39 p.). Kadangi daugiabučio gyventojai už patiektą vandenį moka individuliai pagal kiekviename bute įrengtą apskaitos prietaisą, ieškovai priskiriami vartotojų grupei, perkančiai geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas butuose, todėl ieškovams, perkantiems geriamąjį vandenį iš viešojo vandens tiekėjo, turi būti taikoma vienoda nuotekų tvarkymo paslaugų kaina, kaip ir kitiems atitinkamas paslaugas perkantiems vartotojams. Tuo tarpu daugiabučio namo administratorius organizuoja nuotekų tvarkymo paslaugas už 20,34 Lt/m be PVM, kuri žymiai viršija tos pačios kategorijos vartotojams Vilniaus mieste taikomą viešojo vandens tiekėjo nuotekų tvarkymo kainą - 1,90 Lt/m be PVM (Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2001-07-24 nutarimas Nr. 68, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis c.b. Nr. 3K-7-581/2008). Be to, paviršinės nuotekos turi būti surenkamos, valomos, apskaitomos ir vykdoma jų užterštumo kontrolė atskirai nuo buitinių, komunalinių nuotekų (Nuotekų tvarkymo reglamento 7.3 p.), tačiau dėl nuotekų rezervuaro būklės į jį patenka ir paviršinės nuotekos (krituliai ir kt.), už kurių tvarkymą ieškovai yra priversti mokėti. Remiantis daugiabučio administratoriaus sudaryta sutartimi su UAB „Eudena“ dėl nuotekų išvežimo, nuotekų kiekius apskaičiuoja nuotekų vežėjas, kas ne tik prieštarauja įstatymų nustatytai nuotekų apskaičiavimo tvarkai, bet ir pažeidžia vartotojų teises, kadangi daugiabučio gyventojai neturi galimybės kontroliuoti išvežamų nuotekų kiekio pagrįstumo ir vienašališkai yra įpareigojami mokėti dideles sumas už paslaugų teikimą. UAB „Antakalnio ūkis“ duomenimis per laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 31 d. buvo išvežta nuotekų už 86 891,26 Lt, t. y. 3590 m³ (86 891,26 Lt : (20,34 Lt + PVM)) nuotekų, o per tokį patį laikotarpį daugiabučio gyventojai suvartojo tik 2 555 m³ vandens. Be to, pagal administratoriaus sudarytą sutartį dėl nuotekų išvežimo nuotekų vežėjas moka administratoriui 10 procentų nuo pateiktos sąskaitos dydžio sumos už tarpininkavimo paslaugas, iš ko seka, kad daugiabučio gyventojams nepagrįstai skaičiuojama 10 procentų didesnė nuotekų tvarkymo kaina (Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 8 p., Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-06-07 sprendimu Nr. 1-1206 patvirtinta Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodika). Minėtos aplinkybės patvirtina, kad atsakovai nesiėmė reikiamų priemonių administratoriaus neteisėtiems veiksmams uždrausti ir užtikrinti viešųjų paslaugų tiekimą gyventojams už prieinamą ir pagrįstą kainą, dėl ko jie privalo atlyginti ieškovams dėl tokių neteisėtų veiksmų padarytą turtinę žalą (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 11 str. 1 d., 15 str. 2 d., Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p., 6 str. 30 p., 8 str., 9 str., Viešojo administravimo įstatymo 2 str. 19 d., 3 str. 1 p., 16 str. 1 d., 2 str. 17 str. 5 d., 20 d., 42 str., Viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimų 9 p., CK 6.245 str., 6.271 str.).

Per laikotarpį nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. administratorius priskaičiavo 104 525,67 Lt už komunalines paslaugas, iš kurių 86 771,27 Lt už nuotekų tvarkymą ir 15 689,86 Lt už kitas įstatymų nustatyta tvarka skaičiuojamas komunalines paslaugas bei 2064,54 Lt delspinigių, nuo neapmokėtų sąskaitų laikotarpiu nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 1 d. Kadangi daugiabučio gyventojai per minėtą laikotarpį suvartojo 2387 m³ viešojo vandens tiekėjo pateikto vandens, o Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje nustatyta nuotekų tvarkymo paslaugų kaina yra 1,90 Lt/1 m + PVM, gyventojai įgijo pareigą už nuotekų tvarkymo paslaugas sumokėti 5769,81 Lt. Kadangi daugiabučio gyventojai pagal pateiktas sąskaitas už komunalines paslaugas per atitinkamą laikotarpį sumokėjo 56 103,51 Lt, daugiabučio namo gyventojams buvo nepagrįstai priskaičiuota sumokėti UAB „Antakalnio ūkis“ 34 643,84 Lt, todėl ši suma yra laikoma daugiabučio gyventojų patirta turtine žala, kuri gyventojams turi būti atlyginta proporcingai jų sumokėtai daliai už nuotekų tvarkymą. Taip pat turi būti panaikinta daugiabučio namo gyventojų prievolė apmokėti UAB „Antakalnio ūkis“ likusią nesumokėtą sąskaitų dalį už nuotekų tvarkymo paslaugas ir delspinigius, tai yra 54 191,97 Lt. Įvertinus iki ginčo laikotarpio susidariusius gyventojų įsiskolinimus, viso turėtų būti panaikinta gyventojų prievolė sumokėti UAB „Antakalnio ūkis“ sąskaitų dalį už 52 225,46 Lt.

Kadangi atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Antakalnio ūkis“ ir UAB „Vilniaus vandenys“ prievolė ieškovams yra susijusi su paslaugų teikimu ir jų veiksmais buvo sukelta kumuliatyvi žala ieškovams, pasireiškianti finansiniais nuostoliais, minėti atsakovai ieškovams dėl turtinės žalos atlyginimo atsako solidariai (CK 6.279 str. 1 d., 6.6 str. 3 d.). Be to, dėl nuolatinio ir neveiksmingo susirašinėjimo su Vilniaus miesto savivaldybe, administratoriaus neteisėtų veiksmų ir didžiulių sąskaitų už paslaugas ieškovai patyrė dvasinių išgyvenimų ir sukrėtimų, taip pat prasidėję teismų procesai dėl skolų išieškojimo sąlygojo ieškovų reputacijos pablogėjimą ir pažeminimą. Todėl akivaizdu, kad ieškovai patyrė moralinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-24 nutartis c.b. Nr. 3K-3-632/2002). Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės veiksmai (neveikimas) ir jų sukelta moralinė žala tęsiasi ilgą laiką, tai yra nuo 2008 m. rugsėjo mėn., bei neigiamai veikia ieškovų dvasinę pusiausvyrą ir neatitinka geros moralės bei viešojo administravimo institucijų veikimo pobūdžio, kiekvienam iš ieškovų priteistina po 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės (CK 6.250 str., 1.5 str., Viešojo administravimo įstatymo 42 str.).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškovų ieškinio netenkino.

Teismas padarė išvadą, kad būtent ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nuotekų kaupimo rezervuarai. Vertindamas ieškovų pateiktus duomenis iš Nekilnojamojo turto registro, teismas atsižvelgė į kasacinio teismo suformuotą praktiką, kad turto registracija viešame registre atlieka visų pirma teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Pažymėjo, jog ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad Vilniaus miesto savivaldybė ar jos kontroliuojama įmonė UAB „Vilniaus vandenys“ būtų įgyvendinusi kokias nors savininko teises, susijusias su rezervuaro valdymu ir tvarkymu, taip pat nepateikė įrodymų, įrodančių, kas jiems teikė nuotekų tvarkymo paslaugas nuo namo pastatymo (1989 m.) iki 2008 m. rugpjūčio 22 d. administratoriaus UAB „Antakalnio ūkis“ sutarties sudarymo. Atsižvelgęs į šias aplinkybes bei faktą, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis daugiabutyje esančių patalpų ir butų savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausančius objektus administruoja UAB „Antakalnio ūkis“, teismas padarė išvadą, kad būtent ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nuotekų kaupimo rezervuarai ir būtent jie visą šį laiką įgyvendino kaip savininkai visas su rezervuaro priežiūra ir tvarkymu susijusias teises ir pareigas (CK 4.83 str. 3 d., 4.84 str., CPK 12 str., 178 str., 179 str.). Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2008 m. rugpjūčio 5 d. patikrinimo akte konstatuota, kad buvusio karinio poligono teritorijoje esantys nuotekų kaupimo rezervuarai yra daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), priklausinys, o nuotekų tvarkymo sistema nėra prijungta prie Vilniaus miesto nuotekų tinklų. Todėl teismas, įvertinęs tai, kad ieškovai nepateikė dokumentų ar kitų įrodymų, kurie patvirtintų Nekilnojamojo turto registre padaryto įrašo, jog nuotekų šalinimas daugiabutyje vyksta per miesto kanalizaciją bei kad nuotekų kaupimo rezervuarų, kaip dalies miesto kanalizacijos sistemos, savininkas yra Vilniaus miesto savivaldybė, pripažino nepagrįstais ieškovų argumentus, kad nuotekų surinkimo rezervuarai nuosavybės teise priklauso atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei.

Teismas, nustatęs, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-124 pateikė patvirtintą Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo specialųjį planą, pagal kurį daugiabutis, kuriame gyvena ieškovai, patenka į II prioriteto teritoriją, kurioje vandentvarkos infrastruktūros plėtra yra numatoma nuo 2015 m., padarė išvadą, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pripažįsta, jog daugiabutis, kuriame gyvena ieškovai, patenka į viešojo vandens tiekimo teritoriją, bei vadovaudamasi infrastuktūros plėtros planais, vykdo savo pareigą šiame daugiabutyje organizuoti nuotekų tvarkymą plane nustatytu terminu. Todėl teismas sprendė, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė tinkamai ir nepažeisdama įstatyminių nuostatų vykdo savo funkcijas, susijusias su nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtimu toje savivaldybės teritorijoje, kur yra šio ginčo daugiabutis.

Taip pat teismas pažymėjo, jog Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 5 dalis numatė galimybę, esant savivaldybės gyventojų pageidavimui, įrengti jiems atskirus nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus, tačiau įstatymo leidėjas nenumatė savivaldybei pareigos vienasmeniškai ir be išlygų finansuoti tokių objektų statybą. Todėl, ieškovams norint įrengti atskirą nuotekų infrastruktūros tvarkymo sistemą daugiabučiui, nepakanka vien ieškovų pageidavimo, ieškovai prie šios sistemos įrengimo turi prisidėti ir finansiškai. Atkreipė dėmesį, jog atsakovė sutiko, kad tuo atveju, jei ieškovai pageidautų įsirengti atskirą nuotekų sistemą, ji naujų objektų, reikalingų šiai sistemai funkcionuoti, statybos kainą padengtų 50 procentų, tačiau ieškovai atsisakė skirti bet kokią lėšų sumą atskiros nuotekų sistemos įrengimo objektų statybai. Todėl teismas atmetė, kaip prieštaraujantį įstatyminėms nuostatoms, ieškovų reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę visiškai finansuoti daugiabučio naujų objektų, reikalingų atskirai nuotekų infrastruktūros sistemai funkcionuoti, įrengimą ir pažymėjo, jog ne dėl atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, o būtent dėl ieškovų kaltės nebuvo sudaryta trišalė sutartis dėl daugiabučio nuotekų tvarkymo infrastruktūros naujų objektų statybos. Kadangi atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė tinkamai vykdė savo pareigą, susijusią su nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtojimu savivaldybės teritorijoje bei dėjo visas pastangas tam, kad būtų pastatyti daugiabučio nauji nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektai, sutiko dalį objektų statybos kainos finansuoti, teismas taip pat atmetė ir ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę įrengti daugiabučiui atskirą nuotekų tvarkymo sistemą ir perduoti jos naudojimo ir valdymo teisę viešajam vandens tiekėjui.

Kadangi būtent ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nuotekų kaupimo rezervuarai, teismas sprendė, jog jie ir turi pareigą nuotekų surinkimo rezervuarus išvalyti, nuotekas išvežant, dėl ko administratorius UAB „Antakalnio ūkis“ ir sudarė sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Eudena“ bei vėliau su jo teisių perėmėju UAB „Kastinida“ (CK 4.84 str.). Nurodė, kad sutartys dėl nuotekų išvalymo ir išvežimo iš rezervuarų buvo sudarytos tarp jos šalių laisva valia, vykdant privačią ūkinę-komercinę veiklą, sutarties šalys buvo laisvos susitarti dėl visų imperatyvioms įstatymo normoms neprieštaraujančių sutarties sąlygų, įskaitant ir kainą (CK 6.154 str., 6.157 str., 6.162 str.). Tuo tarpu ieškovai, teigdami, kad kurios nors administratoriaus ir paslaugų teikėjo sudarytos sutarties sąlygos yra negaliojančios (pavyzdžiui, nesąžiningos ieškovų kaip vartotojų atžvilgiu) turėjo ir turi teisę kreiptis į teismą dėl šių sąlygų nuginčijimo (CK 1.78 str. 4 d., 6.188 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.). Todėl teismas atmetė ieškovų reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo ir UAB „Antakalnio ūkis“ išrašytų sąskaitų pripažinimo negaliojančiomis.

Nenustatęs atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų ir kaltės dėl to, kad ieškovai neturi atskiros nuotekų pašalinimo infrastruktūros, atitinkamai teismas atmetė ir ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos ieškovams iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės priteisimo (CK 6.245 str. 1 d., 6.246 str., 6.250 str.).

Atsižvelgęs į tai, kad ieškovai yra nuotekų kaupimo rezervuarų savininkai, o šie rezervuarai nėra miesto kanalizacijos dalis, teismas sprendė nesant prasmės analizuoti argumentus dėl to, ar atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ yra viešasis vandens tiekėjas, todėl dėl jų pagrįstumo nepasisakė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovai V. J., M. J., Z. G., V. K., V. P., J. M., I. B., L. J., J. G., D. G., P. G., L. G., N. M., V. P., K. N., T. G., J. G., A. G., O. N., S. J., A. P., V. B. P., L. G., E. P., E. A., L. S., I. S., L. S., J. P., ir R. Z. , apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovų ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas, konstatuodamas, jog nuotekų kaupimo rezervuaras yra ieškovų nuosavybė, pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles. Pagal CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose nustatytas įrodinėjimo taisykles kiekviena bylos šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi. Ieškovai pateikė duomenų, įrodančių, jog nuotekų kaupimo rezervuaras nepriklauso ieškovams nuosavybės teise. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio faktą, jog nuotekų kaupimo rezervuaras nėra jos nuosavybė, išskyrus žodinius teiginius, nors pagal įrodinėjimo taisykles atsakovas privalėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą byloje (CPK 225 str. 1 d.). Be to, visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys laikomi teisingais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.).Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2008 m. rugpjūčio 5 d. patikrinimo aktas patvirtina faktą, kad nuotekų kaupimo rezervuaras yra ieškovų nuosavybė. Pirma, ginčijamame sprendime nenurodyta, kokių teisės aktų nuostatomis vadovaujantis Vilniaus miesto agentūra yra kompetentinga spręsti, ar tam tikras objektas yra daugiabučio namo priklausinys, ar ne. Antra, Nekilnojamojo turto registro duomenys pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį laikytini oficialiuoju rašytiniu įrodymu, todėl turi didesnę įrodomąją galią ir negali būti nuginčyti kitais rašytiniais įrodymais, konkrečiai patikrinimo aktu. Vilniaus miesto agentūros patikrinimo aktas galėtų būti vertinamas kaip oficialus įrodymas, jeigu spręsti apie priklausinius ir priklausinių statusą būtų agentūros kompetencija.Nėra pagrindo sutikti su teismo išvada, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė įgyvendino jai teisės aktų priskirtas funkcijas organizuoti nuotekų tvarkymą ir šalinimą 2011 m. liepos 13 sprendimu Nr. 1-124 priimdama Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo specialųjį planą. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, nevykdydamas įstatyminės pareigos organizuoti nuotekų tvarkymą ir šalinimą iš jai nuosavybės teise priklausančio nuotekų kaupimo rezervuaro bei pareigos užtikrinti tinkamą turto priežiūrą, nuotekų kaupimo rezervuaro priežiūros ir nuotekų šalinimo naštą, nesant teisinio pagrindo, perkėlė ieškovams. Vilniaus miesto savivaldybė privalo atlyginti žalą CK 6.271 straipsnio pagrindu, nes Vilniaus miesto savivaldybė vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo plėtros specialųjį planą patvirtino tik 2011 m. liepos 10 d. ir iki šios dienos nėra parinkusi viešojo vandens tiekėjo. Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalį, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 13 straipsnio 1 punkte nustatytas viešojo vandens tiekimo paplitimas privalo būti pasiektas iki 2014 m. gruodžio 31 d. Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybė 3 (trejais) metais vėliau, nei numatyta įstatyme, patvirtino vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo plėtros planą, kurio įgyvendinimas planuojamas baigti 2020 m. Skirtingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, vertinti, ar UAB „Vilniaus vandenys“ yra viešasis vandens tiekėjas, yra svarbu, nes viešojo vandens tiekėjo įstatymines pareigas apima ir vandens tiekimas, ir nuotekų surinkimas. Viešojo vandens tiekėjo klausimo išsprendimas taip pat svarbus, vertinant ieškovų patirtos žalos atlyginimo klausimą. Byloje yra duomenų, įrodančių, jog UAB „Vilniaus vandenys“ yra viešasis tiekėjas. Pareigą užtikrinti nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą daugiabučiam namui bei tinkamos nuotekų tvarkymo sistemos įrengimą patvirtina ir pačios Vilniaus miesto savivaldybės veiksmai. Miesto plėtros departamento 2009 m. sausio 12 d. ir vėlesniais raštais buvo sutikta iš dalies finansuoti atskirosios nuotekų tvarkymo sistemos įrengimo išlaidas, tuo pačiu savivaldybė pripažino įstatymuose numatytą prievolę. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, jog atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, siūlydama ieškovams padengti dalį nuotekų tvarkymo sistemos įrengimo darbų kainos, savo pareigą įvykdė tinkamai, o trišalė sutartis nebuvo pasirašyta dėl ieškovų kaltės. Anot ieškovų, atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė nepagrįstai nurodė patiems gyventojams padengti likusią dalį nuotekų tvarkymo sistemos įrengimo išlaidų, nors esamas nuotekų kaupimo rezervuaras gyventojams nepriklauso nuosavybės teise. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė yra nuotekų kaupimo rezervuaro savininkė, todėl jai yra įstatymų priskirta funkcija prižiūrėti savivaldybės turtą ir organizuoti nuotekų tvarkymą. Ginčijamame sprendime pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovų argumentų dėl faktinio viešojo vandens tiekėjo UAB „Vilniaus vandenys“ pareigos surinkti ieškovų išleidžiamas nuotekas bei ieškovams sukeltos žalos dėl šių neteisėtų veiksmų atlyginimo klausimo. Anot ieškovų, faktinis viešasis vandens tiekėjas UAB „Vilniaus vandenys“ tiekia namui geriamąjį vandenį, tačiau nesilaiko įstatymų numatytos pareigos surinkti nuotekas. Kadangi viešasis vandens tiekėjas pažeidė viešųjų paslaugų teikimo režimą, t. y. teisės aktų nustatytą viešųjų paslaugų teikimo tvarką, jam tenka atsakomybė už įstatymų nustatytos pareigos nevykdymą ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir atsakingai pažeidimą (CK 6.245 str.).Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo, visiškai nevertino ieškovų argumentų, kuriais jie grindė jiems sukeltos žalos atlyginimo būtinybę dėl UAB „Antakalnio ūkis“ veiksmų, parenkant nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančias įmones, kurios nėra savo nuotekų išvežimo kainų suderinusios su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Anot ieškovų, atsakovas, parinkdamas nuotekų tvarkymo įmones, neveikė tinkamai, kadangi parinktos nuotekų tvarkymo įmonės nuotekų tvarkymo paslaugas teikė komercinėmis kainomis, nepaskaičiuojant paslaugų teikimo kainos pagal būtinąsias sąnaudas ir nesuderinant šių kainų su atsakingomis institucijomis. Apeliantų vertinimu, daugiabučio namo administratoriaus skaičiuojama nuotekų tvarkymo kaina prieštarauja Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsniui, Kainų nustatymo metodikai. Kadangi atsakovų prievolė ieškovams yra susijusi su paslaugų teikimu ir yra jų veiksmų bendrumo faktorius, t. y. jų veiksmais buvo sukelta kumuliatyvi žala, pasireiškianti finansiniais nuostoliais ieškovams, remiantis CK 6.279 straipsnio 1 dalimi, 6.6 straipsnio 3 dalimi, atsakovams turėjo būti taikoma solidari atsakomybė už daugiabučio namo gyventojų patirtą turtinę žalą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Antakalnio būstas“ prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

Apeliantai nepagrįstai teigia, jog UAB „Antakalnio būstas“, organizuodamas nuotekų išvežimą iš (duomenys neskelbtini) namo nuotekų kaupimo rezervuaro, pažeidė Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį, nes atliekas vežusios įmonės nuotekų vežimo kainų nebuvo suderinusios su Valstybine kainų ir energetikos komisija. Kadangi namo nuotekų rezervuaro nuotekas vežusios įmonės nėra vandens tiekėjai, jie neprivalėjo paslaugų kainas derinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija.Pagal CK 4.82 straipsnio ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalies nuostatas, akivaizdu, kad už daugiabučio namo nuotekų tinklus iki nuotekų perdavimo ribos yra atsakingi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, jie ir turi finansuoti atskirosios nuotekų tvarkymo sistemos ar naujos nuotekų tvarkymo sistemos įrengimo darbus.Atsakomybė dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruotų duomenų klaidingumo ir dėl to pažeistų ieškovų interesų kyla ne atsakovams, o (duomenys neskelbtini) namo statytojui/pardavėjui, registravusiam tikrovės neatitinkantį faktą ar/ir pačiam Registrų centrui, galimai nepatikrinusiam registruojamų duomenų teisingumo.Apeliantai nepateikė jokių naujų aplinkybių ar argumentų, dėl kurių, jų nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ar nepagrįstą sprendimą. Tai, kad savivaldybės institucijos privalo organizuoti ir koordinuoti geriamojo vandens išgavimą, tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, LR Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punktas) nereiškia, kad Vilniaus m. savivaldybė privalo prijungti daugiabučius gyvenamuosius namus prie centrinės miesto nuotekų tvarkymo sistemos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė, įvertinęs visas bylai svarbias aplinkybes, nuosekliai ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių pateiktus procesinius dokumentus ir paaiškinimus, todėl sprendimas yra pagrįstas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Pareiga savivaldybės biudžeto lėšomis įrengti atskiras nuotekų tvarkymo sistemas Vilniaus miesto savivaldybei nėra nustatyta.Aplinkybė, kad apeliantams buvo teikiami pasiūlymai ir galimos alternatyvos, sprendžiant nuotekų šalinimo klausimą, nepatvirtina ir neįrodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija pripažino pareigą užtikrinti nuotekų tvarkymo sistemos įrengimą.Teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovams atsisakius skirti bet kokią lėšų sumą atskiros nuotekų sistemos statybai, dėl pačių ieškovų kaltės susidariusi situacija nebuvo išspręsta. Teisės aktai iš esmės numato abonento, t. y. vartotojo, pareigą savo naudojamus tinklus prijungti prie centrinių tinklų, o ne teisę reikalauti iš Vilniaus miesto savivaldybės įrengti atskirą nuotekų tvarkymo sistemą.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad rezervuaras, esantis prie (duomenys neskelbtini), yra apeliantų nuosavybė.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2010, išaiškinimu. Duomenų apie atskiros nuotekų tvarkymo sistemos (nuotekų surinkimo rezervuaro) priklausymą daugiabučiam namui bei asmenims, nuosavybės teise įsigijusiems butus, nebuvimas ipso facto nereiškia, jog šis nuotekų surinkimo rezervuaras nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ar patikėjimo teise yra perduotas valdyti UAB „Vilniaus vandenys“.Nuotekų rezervuaras, vadovaujantis CK 4.82 straipsnio 1 dalimi, pripažintinas bendro naudojimo objektu, todėl teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovai turi pareigą laikytis teisės aktų, reglamentuojančių nuotekų valymo sistemą, reikalavimų, o taip pat pareigą nuspręsti, kaip toliau tvarkyti bendrojo naudojimo turtą ir kaip spręsti namo nuotekų tvarkymo klausimą.Teismas pagrįstai vadovavosi Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2008 m. rugpjūčio 5 d. patikrinimo aktu, o apeliantų argumentai, susiję su šio dokumento įrodomąja reikšme, nėra reikšmingi. Civilinės atsakomybės taikymas nagrinėjamu atveju negalimas, nes neįrodytas Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybės sąlygos.Apeliantų ir UAB „Vilniaus vandenys“ nesieja sutartiniai nuotekų šalinimo santykiai, todėl teismas pagrįstai nevertino ieškovų teiginių dėl viešojo vandens tiekėjo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat iš ieškovų priteisti bisas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

Ieškovai nepagrįstai nurodo, kad UAB „Vilniaus vandenys“ yra viešasis vandens tiekėjas. Norint įmonę laikyti viešuoju vandens tiekėju, pastarajai toks statusas turi būti suteiktas įstatymų nustatyta tvarka.Nepagrįstai ieškovai geriamojo vandens tiekimo paslaugą sutapatina su nuotekų tvarkymo paslauga. Tai yra dvi savarankiškos, viena nuo kitos atskirai galinčios funkcionuoti ūkinės - komercinės veiklos. Ieškovų nuotekų šalinimo įrenginiai nėra prijungti prie UAB „Vilniaus vandenys“ eksploatuojamų tinklų, todėl ieškovams nesuteikiama teisė naudotis abonento teisėmis, gaunant nuotekų tvarkymo paslaugą. Vilniaus miesto savivaldybė gali pradėti (duomenys neskelbtini), esančio namo prijungimo prie nuotekų sistemos organizavimo ir koordinavimo darbus tik nuo 2015 m. Taigi, ieškovai nepagrįstai reikalauja nesuėjus numatytai darbų vykdymo pradžiai įrengti atskirą nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.UAB „Vilniaus vandenys“ nėra tinkamas atsakovas dėl ieškovų reiškiamo reikalavimo atlyginti turtinę žalą, kadangi tarp prašomos priteisti žalos ir UAB „Vilniaus vandenys“ veiksmų/neveikimo absoliučiai nėra jokio priežastinio ryšio.Ieškovų teiginys, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė viešųjų paslaugų teikimo režimo pažeidimu, yra nepagrįstas ir išimtinai paremtas ydingu įstatyminių nuostatų turinio aiškinimu.Nesant būtinų bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovų reikalavimas priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“, kaip solidaraus atsakovo, nuostolius yra akivaizdžiai nepagrįstas ir atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 22 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Byloje nustatyta, kad 1989 m. baigto statyti daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), komunalinės nuotekos iš namo yra pašalinamos į nuotekų kaupimo rezervuarus (36, 155-156 b. l., 1 t.). Šiame daugiabučiame name esančių butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektus administruoti paskirtas administratorius UAB „Antakalnio būstas“ (22-23 b. l., 1 t.). Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūra 2008 m. rugpjūčio 5 d. patikrinimo aktu nustatė, kad iš namo į nuotekų kaupimo rezervuarus pašalintos nuotekos neišvalytos sunkiasi į gruntą bei per išleistuvą yra išleidžiamos į aplinką (155-156 b. l., 1 t.). Vadovaudamasi minėtame patikrinimo akte nustatytais pažeidimais, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūra daugiabučio administratoriui UAB „Antakalnio būstas“ pateikė 2008 m. rugpjūčio 11 d. privalomą nurodymą užtikrinti, kad (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio namo nuotekos nepatektų į aplinką (157-158 b. l., 1 t.). Vykdydamas šį privalomąjį nurodymą, daugiabučio namo administratorius UAB „Antakalnio būstas“ 2008 m. rugpjūčio 22 d. sudarė sutartį su UAB „Eudena“ dėl nuotekų išvežimo iš nekanalizuoto rezervuaro (30-32 b. l., 1 t.), o 2008 m. gruodžio 1 d. sudarė analogišką sutartį su UAB „Eudena“ teisių perėmėju UAB „Kastinida“ (33-35 b. l., 1 t.). Su UAB „Eudena“ sudarytoje sutartyje buvo nustatyta 1 m³ nuotekų išvežimo kaina - 24 Lt su PVM (sutarties 1.4 p.) bei UAB „Eudena“ įsipareigojimas mokėti UAB „Antakalnio būstas“ 10 procentų nuo pateiktos sąskaitos dydžio sumos už tarpininkavimo paslaugas (sutarties 4.3 p.). Tuo tarpu su UAB „Eudena“ teisių perėmėju UAB „Kastinida“ sudarytoje sutartyje buvo nustatyta 1 m³ nuotekų išvežimo kaina – 20,34 Lt plius PVM (sutarties 1.4 p.) bei UAB „Kastinida“ įsipareigojimas mokėti UAB „Antakalnio būstas“ 10 procentų nuo pateiktos sąskaitos dydžio sumos už tarpininkavimo paslaugas (sutarties 4.3 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju ieškovai pareikštu ieškiniu prašė teismo: 1) įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę visiškai finansuoti ir įrengti daugiabučiam namui tinkamą naudoti atskirą nuotekų tvarkymo sistemą ir perduoti viešajam vandens tiekėjui šios sistemos valdymo bei naudojimo teisę, šio reikalavo pagrįstumą įrodinėdami Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Vilniaus vandenys“ įstatyminių pareigų netinkamu vykdymu; 2) atlyginti solidariai iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės, UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Antakalnio būstas“ patirtą 34 643,84 Lt turtinę žalą dėl nepagrįstai didelės kainos už nuotekų tvarkymą sumokėjimo, nes, anot jų, jie privalo mokėti už nuotekų tvarkymą pagal tokius pačius tarifus, kaip kiti vartotojai; 3) priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės kiekvienam po 500 Lt neturtinės žalos, patirtos dėl savivaldybės funkcijų netinkamo atlikimo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovų ieškinio reikalavimų netenkino.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 22 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Dėl daugiabučio nuotekų kaupimo rezervuarų savininko nustatymo

Apeliantai nesutinka su teismo išvada, jog nuotekų kaupimo rezervuaras yra jų nuosavybė. Pažymi, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė nepateikė įrodymų, paneigiančių nekilnojamojo turto registre nustatytus faktus, išskyrus žodinius teiginius, jog nuotekų kaupimo rezervuaras atsakovei nuosavybės teise nepriklauso. Jų teigimu, nagrinėjamu atveju nebuvo paneigta prima facie įrodymais pagrįsta jų pozicija, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti, jog nuotekų kaupimo rezervuaras yra ieškovų nuosavybė. Todėl, apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles.

Aplinkybę, kad nuotekų kaupimo rezervuarų savininkas yra atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, ieškovai įrodinėja Nekilnojamojo turto registre užfiksuotais duomenimis, t. y. kad daugiabučio namo nuotekų šalinimo būdas yra „miesto kanalizacija“ (22-23 b. l., 1 t.). Tačiau negalima nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kuri yra pagrįsta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2010, suformuota praktika, kad turto registracija viešame registre atlieka teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad nuotekų kaupimo rezervuaras, esantis (duomenys neskelbtini), yra Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybė, ieškovai nepateikė. Priešingai, jie patys iš esmės pripažįsta, kad daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), faktiškai nėra prijungtas prie miesto kanalizacijos tinklų, nes prašo teismo įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę prijungti namo nuotekų sistemą prie miesto kanalizacijos. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2008 m. rugpjūčio 5 d. patikrinimo akte užfiksuota, jog nuotekų kaupimo rezervuaras yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausinys. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti, kad spręsti, jog nuotekų kaupimo rezervuaro, kaip dalies miesto kanalizacijos sistemos, savininkas, yra Vilniaus miesto savivaldybė, nėra pagrindo.

Apeliantai teigia, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo vadovautis Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2008 m. rugpjūčio 5 d. patikrinimo akte užfiksuota aplinkybe, jog buvusio karinio poligono teritorijoje esantys nuotekų kaupimo rezervuarai yra daugiabučio namo priklausinys, o nuotekų tvarkymo sistema nėra prijungta prie Vilniaus miesto nuotekų tinklų. Anot jų, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūra nėra kompetentinga spręsti ar tam tikras objektas yra daugiabučio namo priklausinys, be to, nekilnojamojo turto duomenys yra oficialūs rašytiniai įrodymai, todėl turi įrodomąją galią bei negali būti nuginčyti kitais rašytiniais įrodymais.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad įrašai Nekilnojamojo turto registre preziumuoja nuosavybės teisinių santykių pobūdį taip, kaip jie įrašyti ir išviešinti. Kartu įstatyme įtvirtinta, kad ši prezumpcija gali būti nuginčyta. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2012).

Ginčo dėl aplinkybės, kad daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra prijungtas prie miesto kanalizacijos, byloje faktiškai nėra. Taigi, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog Nekilnojamojo turto registre užfiksuoti duomenys, jog šio namo nuotekų šalinimo būdas yra „miesto kanalizacija“, neatitinka tikrovės. Paneigus faktą, kad ginčo daugiabučio namui priklausantis rezervuaras yra prijungtas prie miesto kanalizacijos, nėra pagrindo spręsti, kad rezervuaras nuosavybės teise priklauso atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei. Tuo labiau, kaip pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovai nepateikė įrodymų, kad Vilniaus miesto savivaldybė (ar UAB „Vilniaus vandenys“) būtų įgyvendinusi kokias nors savininko teises, susijusias su rezervuaro valdymu ir tvarkymu, t. y. apskritai nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kad ieškovams teikė nuotekų tvarkymo paslaugas nuo namo pastatymo (1989 m.) iki 2008 m. rugpjūčio 22 d. sutarties tarp administratoriaus UAB „Antakalnio ūkis“ ir UAB „Eudena“ sudarymo.

Nėra pagrindo nesutikti ir su atsakovo UAB „Antakalnio būstas“ teiginiu, kad dėl Nekilnojamojo turto registro įregistruotų duomenų klaidingumo ir dėl to galimai pažeistų ieškovų interesų atsakomybė atsakovams negali kilti, nes jie negali būti atsakingi už neteisingų duomenų teikimą bei jų įtraukimą į registrą (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 str. 2 d., 34 str.).

Išvadą, kad būtent ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nuotekų kaupimo rezervuarai, pirmosios instancijos teismas padarė taip pat pagrįstai atsižvelgęs ir į tai, kad daugiabučiame name esančių patalpų ir būtų savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausančius objektus administruoja UAB „Antakalnio ūkis“.

CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad būtų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros sanitarinė – techninė ir kitokia įranga. Tuo tarpu Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje yra nurodyta, kad nuotekų perdavimo riba - vandens tiekimo sutartyje nurodyta nuotekų tvarkymo infrastruktūros vieta, kurioje abonento (vartotojo) išleidžiamos nuotekos perduodamos vandens tiekėjui ir jam tenka atsakomybė už nuotekų tvarkymą; tais atvejais, kai rašytinė sutartis nesudaryta, nuotekų perdavimo riba laikoma ta vieta, kurioje prasideda vandens tiekėjui nuosavybės teise priklausanti ar kitaip teisėtai valdoma ar eksploatuojama nuotekų tvarkymo infrastruktūra, į kurią patenka abonento (vartotojo) nuotekos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), prie miesto kanalizacijos nėra prijungtas, taigi, nuotekos iš esmės nepatenka vandens tiekėjui bei jo atsakomybėn, todėl būtent būtų ir kitų patalpų savininkai turi rūpintis savo nuotekų tvarkymu, ką iš esmės jų vardu ir vykdo administratorius UAB „Antakalnio ūkis“.

Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, jog būtent ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nuotekų kaupimo rezervuarai, yra pagrįsta.

Pažymėtina, kad kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-428/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir padarė jais pagrįstas išvadas. Nėra pagrindo sutikti su apeliantais, jog išvados buvo padarytos vien atsakovų žodinių teiginių pagrindu, nes, kaip nustatyta šioje nutartyje, aplinkybę, jog Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise nuotekų rezervuaras nepriklauso, patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys. Todėl teigti, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, nėra pagrindo.

Dėl Vilniaus miesto savivaldybės pareigos finansuoti ir įrengti daugiabučiam namui

atskirąją nuotekų tvarkymo sistemą

Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybė funkcijas, susijusias su nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtimu toje savivaldybės teritorijoje, kur yra ginčo daugiabutis gyvenamasis namas, vykdo tinkamai, nepažeisdama įstatyminių nuostatų, o apeliantų teiginys, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, nevykdydama įstatyminės pareigos organizuoti nuotekų tvarkymą ir šalinimą iš jai nuosavybės teise priklausančio nuotekų kaupimo rezervuaro bei pareigos užtikrinti tinkamą turto priežiūrą, nuotekų kaupimo rezervuaro priežiūros ir nuotekų šalinimo naštą be teisinio pagrindo perkėlė ieškovams, yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantai nepagrįstai bando išplėsti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje numatytos savivaldybių funkcijos (organizuoti ir koordinuoti geriamojo vandens išgavimą, tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą savivaldybės teritorijoje) taikymo apimtį, šią teisės normą aiškindami kaip įpareigojančią savivaldybę finansuoti daugiabučio gyvenamojo namo atskiros nuotekų tvarkymo sistemos įrengimą. Šiuo atveju yra pagrindas sutikti su atsakovu UAB „Antakalnio būstas“, kad aptariama savivaldybės funkcija, susijusi su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimu, yra organizacinio ir koordinacinio pobūdžio.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo teisinį reglamentavimą (11 str. 1 p., 11 str. 5 p., 13 str.), padarė išvadą, kad įstatymo leidėjas įtvirtino savivaldybėms pareigą plėsti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūras savivaldybių teritorijose, bei konstatavo faktą, kad šiuo metu ne visi savivaldybių gyventojai naudojasi viešąja vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistema.

Byloje pateikta duomenų, įrodančių, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-124 pateikė patvirtintą Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo specialųjį planą, pagal kurį daugiabutis gyvenamasis namas, kuriame gyvena ieškovai, patenka į II prioriteto teritoriją, kurioje vandentvarkos infrastruktūros plėtra yra numatoma nuo 2015 m. (104-108, 117-119 b. l., 3 t.). Taigi, yra pagrindas pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybė tinkamai vykdo Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 5 punkte numatytą pareigą tvirtinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros savivaldybės teritorijoje plėtros planus, taip pat įgyvendina šio įstatymo 13 straipsnyje numatytą tikslą siekti, kad ne mažiau kaip 95 procentai kiekvienos savivaldybės gyventojų būtų aprūpinami viešojo vandens tiekėjo teikiamu vandeniu ir teikiamomis nuotekų tvarkymo paslaugomis. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė tinkamai ir nepažeisdama įstatyminių nuostatų vykdo savo funkcijas, susijusias su nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtimu toje savivaldybės teritorijoje, kur yra šio ginčo daugiabutis namas.

Nėra pagrindo nesutikti ir su atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta pozicija, kad aplinkybė, jog apeliantams buvo teikiami pasiūlymai ir galimos alternatyvos, sprendžiant nuotekų šalinimo klausimą, savaime neįrodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija pripažino pareigą užtikrinti nuotekų tvarkymo sistemos įrengimą. Be to, kaip jau minėta, įstatyminis reglamentavimas nenustato atsakovei pareigos finansuoti visą daugiabučio gyvenamojo namo vietinės nuotekų sistemos įrengimą.

Kita vertus, kaip pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad naujų viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų statyba, jei užsakovas yra ne viešasis vandens tiekėjas ar ne savivaldybė, galima esant trišalei savivaldybės, viešojo vandens tiekėjo ir užsakovo (objekto statytojo) sutarčiai; šioje sutartyje turi būti numatyta viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto statybos finansavimo šaltiniai, šio objekto naudojimo (eksploatavimo) sąlygos ir nuosavybės teisių perleidimo savivaldybei ar savivaldybės kontroliuojamai įmonei, jei ši yra viešasis vandens tiekėjas, terminai ir tvarka, jei tai nenumatyta Vyriausybės patvirtintame Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos apraše.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė sutiko, kad tuo atveju, jei ieškovai pageidautų įsirengti atskirą nuotekų sistemą, ji naujų objektų, reikalingų šiai sistemai funkcionuoti, statybos kainą padengtų 50 procentų (46-47, 153 b. l., 1 t.). Tačiau ieškovai atsisakė skirti bet kokią lėšų sumą atskiros nuotekų sistemos įrengimo objektų statybai (154 b. l., 1 t.). Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą spręsti, kad būtent dėl ieškovų kaltės nebuvo sudaryta trišalė sutartis dėl daugiabučio nuotekų tvarkymo infrastruktūros naujų objektų statybos, nes įstatymo leidėjas nenumatė savivaldybei pareigos teikti visišką naujos nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto statybos finansavimą.

Pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovų ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę įrengti daugiabučiui atskirą tvarkymo sistemą ir perduoti jos naudojimo ir valdymo teisę viešajam vandens tiekėjui, taip pat patvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629 patvirtintos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo priežiūros taisyklės, kurių 10.1 punkte buvo numatyta teisė abonentams (vartotojams) Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis savo geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginius prijungti prie vandens tiekėjo nuosavybės teise ir (ar) kitais teisėtais pagrindais jo valdomos ir (ar) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Kadangi nagrinėjamu atveju įrodyta, kad ginčo nuotekų rezervuaras priklauso ieškovams nuosavybės teise, todėl būtent jie turi pasirūpinti nuotekų šalinimo įrenginių prijungimu prie vandens tiekėjo nuosavybės teise ir (ar) kitais pagrindais jo valdomos ir (ar) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros.

Šių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad naikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovų reikalavimas įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybę įrengti daugiabučiam gyvenamajam namui atskirą nuotekų tvarkymo sistemą ir perduoti jos naudojimo ir valdymo teisę viešajam vandens tiekėjui, taip pat nėra pagrindo.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

Pirmosios instancijos teismas atmetė ir ieškovų reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo ir UAB „Antakalnio ūkis“ išrašytų sąskaitų pripažinimo negaliojančiomis. Teismas nustatė, kad atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės kaltės dėl to, jog atskira nuotekų surinkimo infrastruktūra ieškovams nėra pastatyta iki šiol, nėra, Priešingai, ieškovai turi pareigą nuotekų surinkimo rezervuarus išvalyti, nuotekas išvežant, dėl ko administratorius UAB „Antakalnio ūkis“ ir sudarė sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Eudena“ bei vėliau su jo teisių perėmėju UAB „Kastinida“ (30-35 b. l., 1 t.). Taip pat teismas pripažino, kad ieškovai, teigdami, jog kurios nors administratoriaus ir paslaugų teikėjo sudarytos sutarties sąlygos yra negaliojančios (pvz., nesąžiningos ieškovų, kaip vartotojų, atžvilgiu), turėjo ir turi teisę kreiptis į teismą dėl šių sąlygų nuginčijimo (CK 1.78 str. 4 d., 6.188 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.).

Ieškovai savo apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino jų argumentų, kuriais jie grindė jiems sukeltos žalos dėl UAB „Antakalnio ūkis“ veiksmų, parenkant nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančias įmones, kurios nėra savo nuotekų išvežimo kainų suderinusios su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, atlyginimo būtinybę. Pažymi, kad pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsnio 5 dalį kiti (ne viešieji) vandens tiekėjai teikiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas nustato, vadovaudamiesi geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, suderinę su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Tuo tarpu atsakovas UAB „Antakalnio būstas“ nėra suderinęs nuotekų tvarkymo kainų su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija, be to, daugiabučio namo administratoriaus skaičiuojama nuotekų tvarkymo kaina prieštarauja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 22 straipsniui, Kainų nustatymo metodikai, tokiu būdu pažeidžiant daugiabučio namo gyventojų teises ir teisėtus lūkesčius.

Su tokiais apeliantų teiginiais nėra pagrindo sutikti.

Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, abonentas – tai fizinis arba juridinis asmuo, taip pat užsienio valstybės juridinio asmens atstovybė ar filialas, įregistruotas Lietuvos Respublikoje, sudaręs su vandens tiekėju vandens tiekimo sutartį dėl geriamojo vandens pirkimo-pardavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo arba prijungęs savo geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginius prie geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kurią eksploatuoja vandens tiekėjas (2 str. 1 d.). Tuo tarpu vandens tiekėjas – juridinis asmuo, taip pat užsienio valstybės juridinio asmens filialas, įregistruotas Lietuvos Respublikoje, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs teisę vykdyti geriamojo vandens tiekimą ir (arba) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 str. 13 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovų daugiabučiam namui priklausantis ginčo nuotekų rezervuaras nėra prijungtas prie nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kurią eksploatuoja vandens tiekėjas. Nuotekų išvežimo iš ginčo rezervuaro paslaugas teikusios įmonės (UAB „Eudena“, vėliau – UAB „Kastinida“) yra privatūs juridiniai asmenys, jie nėra laikomi vandens tiekėjais Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo prasme. Todėl yra pagrindas sutikti su atsakovu UAB „Antakalnio būstas“, kad jam ir minėtoms bendrovėms nebuvo teisinio pagrindo paslaugų kainas derinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija.

Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad LR AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūra 2008 m. rugpjūčio 11 d. privalomuoju nurodymu Nr. VR-14.2-271 įpareigojo būtent UAB „Antakalnio ūkis“ užtikrinti, kad (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio namo nuotekos nepatektų į aplinką (157 b. l., 1 t.). Šiuo atveju atsakovas UAB „Antakalnio ūkis“, sudarydamas sutartis su privačiais subjektais dėl nuotekų iš rezervuaro išvežimo, būtent ir vykdė minėtą privalomąjį nurodymą. Be to, 2009 m. sausio 12 d. raštu Nr. A51-496(3.3-10.2-PD-4) (46-47 b. l., 1 t.) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio departamentas ieškovams paaiškino, kad šiuo atveju nuotekų vežimo paslaugas komercinėmis kainomis teikia privačios įmonės, be to, nuotekų vežimo kaina teisės aktais nenustatoma. Tokia išvada atitinka aukščiau aptartas aplinkybes. Todėl UAB „Antakalnio ūkis“ atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodo, kad nuotekų kaupimo rezervuaro neprijungus prie miesto tinklų, nėra objektyvių galimybių centralizuotai teikti nuotekų tvarkymo paslaugas už su Valstybine energetikos ir kainų komisija suderintą kainą.

Taigi, ieškovų apeliacinio skundo teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo ieškovams iš atsakovų (tarp jų ir UAB „Antakalnio ūkis“) priteisti turtinę žalą, atitinkamai, ir pripažinti UAB „Antakalnio ūkis“ išrašytas sąskaitas negaliojančiomis.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino argumentų, kuriais ieškovas įrodinėjo, kad atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ yra viešasis vandens tiekėjas, nes nustačius, kad nuotekų kaupimo rezervuarų savininkai yra ieškovai ir šie rezervuarai nėra prijungti prie miesto kanalizacijos, šie argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui nebeturi reikšmės.

Apeliantų nuomone, UAB „Vilniaus vandenys“, kaip vandens tiekėjas, teikiantis ieškovams vandenį, privalo teikti ir nuotekų tvarkymo paslaugas, t. y. surinkti vartotojų (abonentų) išleidžiamas nuotekas, kurios susidaro teisėtai naudojant tiekėjo patiektą vandenį.

Kaip jau minėta, abonentas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo prasme – tai fizinis arba juridinis asmuo, taip pat užsienio valstybės juridinio asmens atstovybė ar filialas, įregistruotas Lietuvos Respublikoje, sudaręs su vandens tiekėju vandens tiekimo sutartį dėl geriamojo vandens pirkimo-pardavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo arba prijungęs savo geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginius prie geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kurią eksploatuoja vandens tiekėjas (2 str. 1 d.). Vandens tiekėjas – juridinis asmuo, taip pat užsienio valstybės juridinio asmens filialas, įregistruotas Lietuvos Respublikoje, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs teisę vykdyti geriamojo vandens tiekimą ir (arba) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas (2 str. 13 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovų nuotekų šalinimo įrenginiai nėra prijungti prie UAB „Vilniaus vandenys“ eksploatuojamos nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Taigi, ieškovai apskritai neturi teisės reikalauti iš UAB „Vilniaus vandenys“ nuotekų tvarkymo paslaugų. Vien dėl šios aplinkybės teismas neturėjo pagrindo aiškintis, ar UAB „Vilniaus vandenys“ yra viešasis vandens tiekėjas, ar ne.

Dėl šioje nutartyje aptartų aplinkybių taip pat nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta atmesti ieškovų reikalavimą priteisti turtinę ir neturtinę žalą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta šioje nutartyje, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, t. y. teisingai taikė proceso teisės normos, reglamentuojančias įrodinėjimą, taip pat padarė pagrįstas ir teisingas išvadas, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija netenkina UAB „Vilniaus vandenys“ prašymo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes jis nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų (CPK 98 str.).

Dėl civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo, naujų įrodymų prijungimo ir išreikalavimo bei baudos atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei skyrimo

Pagal CPK 257 straipsnio nuostatą, teismas baigiamųjų kalbų metu arba po jų iki sprendimo priėmimo pripažinęs, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, arba ištirti naujus įrodymus, priima nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Po civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės Lietuvos apeliaciniame buvo gautas ieškovų prašymas atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės, prijungti prie bylos naujus rašytinius įrodymus, išreikalauti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 2006 m. priėmimo – perdavimo aktą, kuriuo pastatas – valymo įrenginių pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir nuotekų valymo įrenginiai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), buvo perduoti UAB „Šiaurės miestelis“. Taip pat ieškovai prašo skirti atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei 20 000 Lt baudą, iš jų 10 000 Lt priteisiant ieškovams, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teigia, kad atsakovas, teikdamas tikrovės neatitinkančius paaiškinimus ir įrodymus, sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, siekdamas išvengti jam įstatymais nustatytos prievolės organizuoti nuotekų tvarkymą.

Anot ieškovų, yra pagrindas atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės, nes paaiškėjo aplinkybės, turinčios reikšmės civilinės bylos nagrinėjimui. Teigia, kad daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), aptarnauja nuotekų kaupimo rezervuaras (nuotekų valymo įrenginiai), esantis suformuotame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), kurį valdo UAB „Start Vilnius“ (buvęs UAB „Šiaurės miestelis“). Iš registro duomenų matyti, kad žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra įregistruoti įvairūs statiniai, tarp jų ir nuotekų ir valymo įrenginių pastatai. Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. 417 dalis statinių buvo perduoti UAB „Šiaurės miestelis“. Likusi registro išraše esančių statinių dalis UAB „Šiaurės miestelis“ (dabar UAB „Start Vilnius“) nuosavybėn buvo perduoti 2006 m. liepos 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. t-1250 ir 2006 m. rugpjūčio 21 d. priėmimo-perdavimo aktu. Pasak ieškovų, atsakovas perdavė jam nuosavybės teise priklausančius ir ieškovų daugiabutį namą aptarnaujantį nuotekų valymo įrenginius ir nuotekų valymo įrenginių pastatą: Pastatas - valymo įrenginių pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir nuotekų valymo įrenginiai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), perduoti UAB „Šiaurės miestelis“ nuosavybėn kaip Vilniaus miesto savivaldybės turtinis įnašas.

Ieškovų nuomone, nauji įrodymai patvirtina, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, jog nuotekų valymo įrenginiai nuosavybės teise priklauso ieškovams, taip pat, jog nekilnojamasis turtas yra neregistruotas VĮ Registrų centre. Pateikiami VĮ Registrų centro išrašai bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas, pasak ieškovų, patvirtina, kad šiuos nekilnojamojo turto objektus Vilniaus miesto savivaldybė valdė nuosavybės teise, tačiau nevykdė jai įstatymais priskirtos funkcijos organizuoti nuotekų tvarkymą (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 30 p.), taip pat investavo turtą į įmonę, kuri nuotekų tvarkymo paslaugų neteikia, ir taip neužtikrino, kad ieškovų nuotekos būtų surenkamos už teisingą kainą bei perkėlė nuotekų šalinimo naštą ieškovams.

Prašymą išreikalauti naujus rašytinius įrodymus ieškovai motyvuoja tuo, kad, pasak jų, šie įrodymai patvirtins aplinkybę, jog atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė melavo teismui dėl nekilnojamojo turto nuosavybės teisės.

Teisėjų kolegija, įvertinusi prašymo argumentus ir pateiktus naujus rašytinius įrodymus, sprendžia, jog jie nesudaro pakankamo pagrindo atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės.

Ieškovai teigia, kad daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), aptarnauja nuotekų kaupimo rezervuaras (nuotekų valymo įrenginiai), esantis žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini).

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog byloje surinktų rašytinių įrodymų pagrindu galima spręsti, kad ginčo nuotekų rezervuaras yra adresu (duomenys neskelbtini) (30, 33, 155, 163-167 b. l., 1 t.), ir yra buvusio karinio poligono teritorijoje esančio daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), priklausinys (155 b. l., 1 t.). Ieškovų pateiktame 2013 m. lapkričio 6 d. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodytų atskirų statinių adresai su ginčo objekto adresu nesutampa. Todėl šie duomenys negali patvirtinti aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Be to, duomenys iš Nekilnojamojo turto registro apie (duomenys neskelbtini) esančius nuotekų valymo įrenginius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neįrodo, jog tarp jų yra ir ginčo objektas – nuotekų rezervuaras. Be to, ginčo objektas yra nuotekų rezervuaras arba kitaip dar vadinamas nuotekų kaupimo įrenginys, o ne nuotekų valymo įrenginys, kaip savo prašyme teigia ieškovai.

Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovų pateikti nauji rašytiniai įrodymai negali patvirtinti ieškovų teiginio, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė nuslėpė nuo teismo bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingus duomenis, ir kad yra pagrindas išreikalauti ir tirti ieškovų prašomus naujus rašytinius įrodymus. Atitinkamai nėra pagrindo atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės ir atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei skirti baudą, nes atsakovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktas nėra nustatytas.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pagal CPK 314 straipsnio nuostatą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovų teikiami nauji rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, nes nėra pagrindo spręsti, jog galimybė juos pateikti ieškovams atsirado tik dabar (tuo labiau, kad tarp pateiktų duomenų buvo ir išrašai iš VĮ Registrų centro). Todėl yra pagrindas juos atsisakyti prijungti ir prašymą kartu su priedais grąžinti juos padavusiam asmeniui – advokatei D. Tarvainytei.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 22 d. sprendimą nepakeistą.

Ieškovų prašymų atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės, prijungti ir išreikalauti naujus rašytinius įrodymus, skirti atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei baudą netenkinti.

Grąžinti 2013 m. lapkričio 15 d. prašymą su priedais juos padavusiam asmeniui – ieškovų atstovei advokatei D. Tarvainytei, byloje paliekant šių dokumentų kopijas.

Teisėjai Nijolė PiškinaitėDonatas ŠernasVigintas Višinskis