Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio A. S. pareiškimą dėl baudos už sprendimo nevykdymą skyrimo, suinteresuoti asmenys A. B., Y. N., išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2015 m. sausio 29 d. antstolio kontoroje gautas skolininkės Y. B. (B.) raštas, kuriame nurodoma, kad ji tvarkingai laikosi vykdomajame dokumente nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. 2015 m. sausio 30 d. skolininkės rašto kopija išsiųsta išieškotojui A. B.

2016 m. gruodžio 27 d. antstolio kontoroje gautas išieškotojo A. B. raštas, kuriame nurodoma, kad skolininkė nevykdo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, t. y. neinformuoja jo, kai išveža vaiką į užsienį, nors tai numatyta vykdomajame dokumente. Rašte nurodoma, kad 2016 metų birželio ir liepos mėnesiais tėvas negalėjo matytis su dukra per tėvo dieną (2016 m. birželio 5 d.) ir paskutinius mėnesio savaitgalius (2016 m. birželio 24-26 dienomis bei 2016 m. liepos 29-31 dienomis), rugpjūčio mėnesį vaikui nebuvo leista su tėvu išbūti visą pilną mėnesį, taip pat nebuvo leista pasimatyti su vaiku rudens atostogų metu (nuo 2016 – m. spalio 28 d. iki 2016 m. lapkričio 6 d.), bei per katalikiškas šv. Kalėdas (nuo 2016 m. gruodžio 24 d. iki 2016 m. gruodžio 26 d.).

2017 m. sausio 3 d. antstolio kontoroje gautas išieškotojo A. B. raštas, kuriame nurodoma, kad jam nebuvo leista pasimatyti su dukra S. B. neporinių metų žiemos atostogų metu (nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 8 d.). Rašte nurodoma, kad su skolininke Y. susisiekti nepavyksta, ji neatsako nei į skambučius nei į SMS žinutes. Vaikui trukdoma bendrauti su tėvu ir stiprinti tarpusavio ryšį, tėvui nesuteikiama galimybė dalyvauti vaiko aklėjime.

2017 m. sausio 16 d. patvarkymu „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis pakartotinai įpareigojo Y. B. (B.) vykdyti 2014 m. gruodžio 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. N2-123-613/2009 reikalavimus bei įspėjo, kad atsakomybė už reikalavimų nevykdymą numatyta CPK 771 straipsnyje, teismas gali skirti iki 289 Eur baudą už kiekvieną uždelstą vykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. 2017 m. sausio 16 d. patvarkymas „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ Nr. (duomenys neskelbtini) siųstas registruotu laišku su įteikimo pranešimu ir pridedamomis 2016 m. gruodžio 27 d. ir 2017 m. sausio 3 d. išieškotojo raštų kopijomis Y. B. (B.) deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini), bei vykdomajame dokumente nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini). Laiškai antstolio kontorai grąžinti neįteikti su pašto skyriaus atžyma, kad apie tai, kad skolininkė neatsiima jai skirtos korespondencijos.

2017 m. sausio 3 d. antstolio kontoroje gautas išieškotojo A. B. raštas, kuriame nurodomas kitas skolininkės Y. N. (B.) adresas, esantis (duomenys neskelbtini).

2017 m. sausio 16 d. patvarkymas „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ Nr. (duomenys neskelbtini) siųstas registruotu laišku su įteikimo pranešimu ir pridedamomis 2016 m. gruodžio 27 d. ir 2017 m. sausio 3 d. išieškotojo raštų kopijomis Y. B. (B.) adresu, (duomenys neskelbtini). Laiškas antstolio kontorai grąžintas neįteiktas su pašto skyriaus atžyma, kad apie tai, kad skolininkė neatsiima jai skirtos korespondencijos.

2017 m. vasario 14 d. antstolio kontoroje gautas išieškotojo A. B. raštas, kuriame nurodoma, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nėra vykdomas, kadangi jame yra nustatyta, kad neporinių metų žiemos atostogas S. B. turi praleisti su tėvu nuo 2017 m. vasario 11 d. iki 2017 m. vasario 19 d. jai yra papildomos žiemos atostogos, tačiau skolininkė Y. N. (B.) tėvui vaiko nedavė.

Pažymi, kad skolininkė žino apie antstolio A. S. kontoroje pradėtą vykdyti vykdomąją bylą, tačiau nevykdo savo pareigų numatytų CPK 644 straipsnyje, t. y. nepraneša apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, nesidomi vykdomosios bylos vykdymo eiga. Procesiniai dokumentai Y. N. įteikti CPK 644 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

2017 m. kovo 20 d. nutartimi antstolio A. S. prašymas buvo tenkintinas, suinteresuotam asmeniui Y. N. už Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 13 d. sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo rašto Nr. N2-123-613/2009, nevykdymą skirta 150 Eur bauda išieškotojo suinteresuoto asmens A. B. naudai.

2018 m. sausio 30 d. teisme gautas A. B. prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą paaiškėjus naujoms aplinkybėms. 2018 m. kovo 26 d. nutartimi atnaujintas terminas pareiškėjo A. B. prašymui atnaujinti procesą pateikti. Pareiškėjo A. B. prašymas atnaujinti procesą tenkintas, byla skirta nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo posėdyje 2018 m. gegužės 11 d. 9.30 val.

Teismo posėdyje proceso šalys nedalyvavo, apie teismo posėdį šalims pranešta tinkamai (CPK 123 straipsnio 1, 3 dalys). Byloje gautas anstolio A. S. prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Suinteresuoti asmenys A. B. ir Y. N. prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė.

Teismo posėdžio metu byloje išvadą teikiančios institucijos atstovė V. S. nurodė, kad visų pirma turėtų būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, t. y. ar vaikas nori bendrauti su tėvu, ar nenori. Nurodė, kad vaikas nenori būti su tėvu, kadangi tėvas vaiką išsiveža į Vilnių ir palieka su jo sutuoktine. Šios aplinkybės vaikui nepatinka, kas sąlygoja vaiko nenorą bendrauti. Vaikas išreiškė, kad su tėvu bendrauti nori, bet ne su jo naująja šeima. Tiek vaiko teisių specialistai, tiek psichologai rekomendavo vaiko tėvui keisti savo požiūrį ir nesielgti su vaiku taip, kaip jam nepatinka. Mano, kad netikslinga vaiko mamą bausti dėl to, kad vaikas nenori susitikiti su tėvu dėl tam tikrų priežasčių. Vaiko priversti jeigu jis nenori ir prieš jį naudoti psihologinį smurtą negalima. Mano, kad spaudimas mamą versti vaiką bendrauti su tėvu yra priešingas vaiko interesmas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Civilinės bylos Nr. 2VP-4831-642/2017 duomenimis, nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 13 d. sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas Nr. N2-123-613/2009, kuriame nustatyta suinteresuoto asmens A. B. bendravimo su vaiku tvarka:

1.1. Tėvas su dukra bendrauja paskutinį kiekvieno mėnesio savaitgalį periodu nuo spalio 1 d. iki gegužės 1 d., o periodu nuo gegužės 1 d. iki spalio 1 d. – antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį (penktadienį, šeštadienį, sekmadienį) dukros gyvenamojoje vietoje Lietuvoje netrukdant motinai ir jos giminėms, su teise pasiimti dukrą į Palangą visai dienai. Kiekvienu atveju vaiką iš motinos pasiima ir grąžina tėvas.

Iki vaiko 5,5 metų motinos mokymosi sesijos metu mama atveža dukrą į Vilnių ir tėvas su dukra bendrauja visos Y. B. sesijos metu, bet ne mažiau nei 7 dienos be nakvynės teisės. Motina apie būsimą sesiją įspėja A. B. prieš mėnesį laiko.Nuo vaiko 5,5 metų iki dukrai pradedant lankyti mokyklą A. B. papildomai prie 1.2 punkte numatyto bendravimo turi teisę keturis kartus per metus paimti dukrą iš motinos bendravimui savaitei jo gyvenamojoje vietoje su nakvyne. Šiais atvejais vaiką paima ir grąžina tėvas. Motinos mokslui pasibaigus, tėvas bendrauja su dukra 6 kartus savaitę laiko per metus. Dukrai pradėjus lankyti mokyklą iki jos pilnametystės pas tėvą ji praleidžia kiekvieno mėnesio paskutinį savaitgalį, katalikiškas Kalėdas ir Velykų šventes, Tėvo dieną, rudens ir pavasario atostogas bei žiemos atostogas neporiniais metais, taip pat vieną mėnesį vasaros atostogų metu. Apie pageidaujamą vasaros atostogų datą A. B. praneša Y. B. iki gegužės 1 d. Vaiko atostogų periodu A. B. turi teisę su dukra išvykti į užsienį.Dėl nenumatytų ir objektyvių priežasčių (ūmus sveikatos sutrikimas) nepasimačius su dukra numatytu terminu, pasimatymui išnaudojamas kitas savaitgalis, apie tai ne vėliau kaip prieš 3 dienas pranešus vaiko motinai.Y. B. apie vaiko išvykimą į užsienį su motina (išvykimo vietą ir trukmę) praneša A. B..

Minėtas vykdomasis dokumentas pateiktas antstoliui vykdyti 2014 m. gruodžio 31 d. Antstolis 2015 m. sausio 7 d. surašė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. 2015 m. sausio 13 d. antstolis surašė patvarkymą „Dėl teismo sprendimo vykdymo“, kurį išsiuntė registruotu laišku su įteikimo pranešimu suinteresuotam asmeniui Y. N. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini) ir kitu žinomu adresu, (duomenys neskelbtini). Patvarkymai antstolio kontorai grąžinti neįteikti su pašto skyriaus atžyma, kad suinteresuotas asmuo Y. N. neatsiima jai skirtos korespondencijos. 2015 m. sausio 29 d. suinteresuotas asmuo Y. N. pateikė antstoliui raštą, kuriame nurodyta, kad ji laikosi vykdomajame dokumente nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos.

2016 m. gruodžio 27 d. suinteresuotas asmuo A. B. pateikė antstoliui raštą, kuriame nurodyta, kad suinteresuotas asmuo Y. N. nevykdo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, t. y. neinformuoja jo, kai išveža vaiką į užsienį, nors tai numatyta vykdomajame dokumente, kad 2016 metų birželio ir liepos mėnesiais tėvas negalėjo matytis su dukra per tėvo dieną (2016 m. birželio 5 d.) ir paskutinius mėnesio savaitgalius (2016 m. birželio 24-26 dienomis bei 2016 m. liepos 29-31 dienomis), rugpjūčio mėnesį vaikui nebuvo leista su tėvu išbūti visą pilną mėnesį, taip pat nebuvo leista pasimatyti su vaiku rudens atostogų metu (nuo 2016 – m. spalio 28 d. iki 2016 m. lapkričio 6 d.), bei per katalikiškas šv. Kalėdas (nuo 2016 m. gruodžio 24 d. iki 2016 m. gruodžio 26 d.).

2017 m. sausio 3 d. suinteresuotas asmuo A. B. pateikė antstoliui raštą, kuriame nurodyta, kad jam nebuvo leista pasimatyti su dukra neporinių metų žiemos atostogų metu (nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 8 d.), kad jam nepavyksta susisiekti su suinteresuotu asmeniu Y. N., nes ji neatsako nei į skambučius nei į SMS žinutes. Vaikui trukdoma bendrauti su tėvu ir stiprinti tarpusavio ryšį, tėvui nesuteikiama galimybė dalyvauti vaiko aklėjime.

2017 m. sausio 16 d. patvarkymu „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis pakartotinai įpareigojo suinteresuotą asmenį Y. N. vykdyti 2014 m. gruodžio 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. N2-123-613/2009 reikalavimus bei įspėjo, kad atsakomybė už reikalavimų nevykdymą numatyta CPK 771 straipsnyje, teismas gali skirti iki 289 Eur baudą už kiekvieną uždelstą vykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Minėtas patvarkymas siųstas registruotu laišku su įteikimo pranešimu ir pridedamomis 2016 m. gruodžio 27 d. ir 2017 m. sausio 3 d. išieškotojo suinteresuoto asmens A. B. raštų kopijomis, suinteresuotam asmeniui Y. N. adresais - (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), tačiau minėti dokumentai antstoliui grąžinti neįteikti su pašto skyriaus atžyma, kad apie tai, kad Y. N. neatsiima jai skirtos korespondencijos.

2017 m. sausio 3 d. antstolis gavo išieškotojo suinteresuoto asmens A. B. raštą, kuriame nurodytas kitas suinteresuoto asmens Y. N. adresas, esantis (duomenys neskelbtini). Minėtus patvarkymus antstolis pateikė A. B. nurodytu kitu Y. N. adresu, (duomenys neskelbtini), tačiau dokumenati antstoliui grąžinti neįteikti su pašto skyriaus atžyma, kad skolininkė neatsiima jai skirtos korespondencijos.

2017 m. vasario 14 d. antstolis gavo išieškotojo suinteresuoto asmens A. B. raštą, kuriame nurodoma, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nėra vykdomas, kadangi jame yra nustatyta, kad neporinių metų žiemos atostogas vaikas turi praleisti su tėvu nuo 2017 m. vasario 11 d. iki 2017 m. vasario 19 d. jai yra papildomos žiemos atostogos, tačiau suinteresuotas asmuo Y. N. tėvui vaiko nedavė.

CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda priėmusiam sprendimą teismui spręsti sprendimo neįvykdymo klausimą. Pažeidimo metu galiojusi CPK redakcija numatė, kad Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki 289 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 5 dalis, sraipsnio redakcija iki 2017 m. liepos 1 d.). Pažymėtina, kad teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudos skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurios neįvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 771 straipsnio 5 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-950-459/2017).

Byloje pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ medicininis pažymėjimas, kuriuo nustatyta, kad S. B. sirgo nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 5 d., nuo 2016 m. birželio 24 d. iki 2016 m. birželio 26 d., nuo 2016 m. liepos 29 d. iki 2016 m. liepos 31 d., 2016 m. rugpjūčio 1 d. – prof. apžiūra, nuo 2016 m. spalio 28 d. iki 2016 m. lapkričio 6 d., nuo 2016 m. gruodžio 24 d. iki 2016 m. gruodžio 26 d., nuo 2017 m.sausio 2 d. iki 2017 m. sausio 8 d. (b. psl. 12). Suinteresuotas asmuo į bylą pateikė Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų teisių priežiūros skyriaus 2017 m. spalio 18 d. asmens sveiktos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurios matyti, kad 2017 m. kovo 6 d. šeimos gydytoja N. P. išdavė medicininį pažymėjimą Nr. 17 neteisėtai ir neturėdama objektyvių duomenų apie pacientės S. B. susirgimus 2016 m. birželio 1 d. – 2016 m. birželio 5 d., 2016 m. birželio 24 d. – 2016 m. birželio 26 d., 2016 m. liepos 29 d. – 2016 m. liepos 31 d., 2016 m. gruodžio 24 d. – 2016 m. gruodžio 26 d., 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. sausio 8 d. (b. psl. 124-125). Tai reiškia, kad 2009 m. sausio 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-123-613/2009 numatyta bendravimo tvarka nebuvo vykdoma ne dėl nepilnametės dukros sveikatos būklės.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalių tarpusavio santykiai konfliktiški: šalys sunkiai randa kompromisą dėl vaiko priežiūros bei auklėjimo. Teismas pažymi, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad suinteresuoti asmenys A. B. ir Y. N. 2018 m. kovo 28 d. sudarė taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-251-676/2018 bei bendru sutarimu pakeitė A. B. ir nepilnametės dukros S. B. bendravimo tvarką. Taikos sutartimi šalys nusimatė pereinamąjį laikotarpį iki 2018 m. gruodžio 1 d. atkurti suinteresuoto asmens A. B. ir nepilnametės dukros tarpusavio ryšius. Iš išvadą teikiančios institucijos atstovės paaiškinimų matyti, kad dukra vengia bendravimo su tėvu dėl jo naujosios šeimos, o 2018 m. kovo 28 d. sudaryta taikos sutartis patvirtina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 13 d. sprendimu numatyta bendravimo tvarka nebuvo efektyvi. Pažymėtina, kad tėvo ir motinos teisės bei pareigos savo vaikams yra lygios, o visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 1 dalis, 3.165 straipsnio 3 dalis), atsižvelgiant, visų pirma, į nepilnamečio vaiko interesus.

Pažymėtina ir tai, kad CK 3.164 straipsnyje nustatyta, kad kai sprendžiamas bet koks su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą ir, priimant sprendimą, turi būti atsižvelgta į jo norus, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014), tačiau akcentuojama, kad vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, teisme turi būti išklausytas tiesiogiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2004 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3k-3-659/2004) ar vaiko nuomonė turi būti išsiaiškinama kitais būdais, pvz., skiriant ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Šiuo atveju proceso šalys nesiekė apklausti vaiko nei tiesiogiai teisme nei skiriant tam ekspertizę, kad būtų išsiaiškinta jo pozicija ir vaiko noras bendrauti su tėvu laikotarpiais, dėl kurių prašoma skirti baudą suinteresuotam asmeniui Y. N.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal šias įstatymo normas šalys byloje nėra atleidžiamos nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, jog Y. N. sąmoningai, nesant objektyvių priežasčių, nevykdė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 13 d. sprendimo, kuria nustatyta A. B. ir nepilnametės dukros bendravimo tvarka. Todėl vien tai, kad medicininė pažyma apie nepilnametės dukros susirgimus išduota nepagįstai, įvertinus kitas byloje nustatytas aplinkybes, nesudaro pagrindo keisti byloje priimtą galutinį procesinį sprendimą ir (ar) priimti naują procesinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 371, 771 straipsniais, teismas

nutaria:

Atmesti prašymą pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-950-459/2017, kuria nutarta: panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-4831-642/2017 dalį, kuria suinteresuotam asmeniui Y. N. už Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 13 d. sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo rašto Nr. N2-123-613/2009 nevykdymą skirta 150,00 Eur bauda išieškotojo A. B. naudai; atmesti antstolio A. S. pareiškimą; kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-4831-642/2017 dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.