Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Y. N. (Y. N.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. S. pareiškimą dėl baudos už sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys A. B., Y. N., institucija, teikianti išvadą byloje – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Suinteresuotas asmuo Y. N. skundžia pirmosios instancijos teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį, kuria tenkintas antstolio prašymas skirti jai baudą už teismo sprendimo nevykdymą, ir 150 Eur bauda išieškotojo naudai, be to, atsisakyta sustabdyti šios bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-2816-676/2017. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Iš vykdomosios bylos Nr. 0010/15/00002 medžiagos nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 13 d. sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas Nr. N2-123-613/2009, kuriame nustatyta suinteresuoto asmens A. B. bendravimo su vaiku tvarka: 1) tėvas su dukra bendrauja paskutinį kiekvieno mėnesio savaitgalį periodu nuo spalio 1 d. iki gegužės 1 d., o periodu nuo gegužės 1 d. iki spalio 1 d. – antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį (penktadienį, šeštadienį, sekmadienį) dukros gyvenamojoje vietoje Lietuvoje netrukdant motinai ir jos giminėms, su teise pasiimti dukrą į Palangą visai dienai. Kiekvienu atveju vaiką iš motinos pasiima ir grąžina tėvas; 2) iki vaiko 5,5 metų motinos mokymosi sesijos metu mama atveža dukrą į Vilnių ir tėvas su dukra bendrauja visos Y. B. sesijos metu, bet ne mažiau nei 7 dienos be nakvynės teisės. Motina apie būsimą sesiją įspėja A. B. prieš mėnesį laiko; 3) nuo vaiko 5,5 metų iki dukrai pradedant lankyti mokyklą A. B. papildomai prie 4.2 punkte numatyto bendravimo turi teisę keturis kartus per metus paimti dukrą iš motinos bendravimui savaitei jo gyvenamojoje vietoje su nakvyne. Šiais atvejais vaiką paima ir grąžina tėvas. Motinos mokslui pasibaigus, tėvas bendrauja su dukra 6 kartus savaitę laiko per metus; 4) dukrai pradėjus lankyti mokyklą iki jos pilnametystės pas tėvą ji praleidžia kiekvieno mėnesio paskutinį savaitgalį, katalikiškas Kalėdas ir Velykų šventes, Tėvo dieną, rudens ir pavasario atostogas bei žiemos atostogas neporiniais metais, taip pat vieną mėnesį vasaros atostogų metu. Apie pageidaujamą vasaros atostogų datą A. B. praneša Y. B. iki gegužės 1 d. Vaiko atostogų periodu A. B. turi teisę su dukra išvykti į užsienį; 5) dėl nenumatytų ir objektyvių priežasčių (ūmus sveikatos sutrikimas) nepasimačius su dukra numatytu terminu, pasimatymui išnaudojamas kitas savaitgalis, apie tai ne vėliau kaip prieš 3 dienas pranešus vaiko motinai; 6) Y. B. apie vaiko išvykimą į užsienį su motina (išvykimo vietą ir trukmę) praneša A. B..Nagrinėjamu atveju antstolis 2017-02-14 Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. S1b-10854 nustatė, jog skolininkė žino apie antstolio kontoroje pradėtą vykdomąją bylą, tačiau nevykdo savo pareigų, numatytų CPK 644 straipsnyje, t. y. nepraneša apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, nesidomi vykdomosios bylos eiga. Atsižvelgdamas į tai, kad skolininkė netinkamai vykdo vykdomojo rašto reikalavimus, antstolis prašė teismo CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka spręsti klausimą dėl sprendimo nevykdymo. Pirmosios instancijos teismas paskyrė skolininkei 150 Eur baudą už sprendimo nevykdymą.CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda priėmusiam sprendimą teismui spręsti sprendimo neįvykdymo klausimą. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki 289 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 5 dalis). Tačiau apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudos skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurios neįvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 771 straipsnio 5 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog šalių tarpusavio santykiai konfliktiški: šalys sunkiai randa kompromisą dėl vaiko priežiūros bei auklėjimo, ginčus linkusios spręsti per antstolį, kitas institucijas, teisminiu būdu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Y. N. kreipėsi į teismą dėl įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-01-13 sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo. Proceso metu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-26 nutartimi buvo nustatyta nauja laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Būtina atkreipti šalių dėmesį į tą aplinkybę, jog tėvo ir motinos teisės bei pareigos savo vaikams yra lygios, o visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, nepaisant to, ar šalims teismo nutartimi buvo nustatyta laikina bendravimo su vaikais tvarka, ar ne (CK 3.156 straipsnio 1 dalis, 3.165 straipsnio 3 dalis). Iškilus teismo sprendime dėl bendravimo su vaiku tvarkos aptartoms aplinkybėms (ūmiai vaiko ligai), vaiko tėvai turėjo vadovautis CK 3.156 straipsnio 1 dalies bei 3.165 straipsnio 3 dalies taisyklėmis – atsižvelgdami į tėvų valdžios lygybės principą bei klausimo sprendimą abipusių susitarimu, atsižvelgiant, visų pirma, į nepilnamečio vaiko interesus. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, jog 2016 m. gruodžio 27 d. suinteresuotas asmuo A. B. pateikė antstoliui raštą, kuriame nurodyta, kad skolininkė suinteresuotas asmuo Y. N. nesilaiko nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, t. y. neinformuoja jo, kai išveža vaiką į užsienį, nors tai numatyta vykdomajame dokumente, kad 2016 metų birželio ir liepos mėnesiais tėvas negalėjo matytis su dukra per tėvo dieną (2016 m. birželio 5 d.) ir paskutinius mėnesio savaitgalius (2016 m. birželio 24-26 dienomis bei 2016 m. liepos 29-31 dienomis), rugpjūčio mėnesį vaikui nebuvo leista su tėvu išbūti visą pilną mėnesį, taip pat nebuvo leista pasimatyti su vaiku rudens atostogų metu (nuo 2016 m. spalio 28 d. iki 2016 m. lapkričio 6 d.), bei per šv. Kalėdas (nuo 2016 m. gruodžio 24 d. iki 2016 m. gruodžio 26 d.).2017 m. sausio 3 d. suinteresuotas asmuo A. B. pateikė antstoliui raštą, kuriame nurodyta, kad jam nebuvo leista pasimatyti su dukra neporinių metų žiemos atostogų metu (nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 8 d.), kad jam nepavyksta susisiekti su suinteresuotu asmeniu Y. N., nes ji neatsako nei į skambučius, nei į SMS žinutes. Vaikui trukdoma bendrauti su tėvu ir stiprinti tarpusavio ryšį, tėvui nesuteikiama galimybė dalyvauti vaiko aklėjime.2017 m. sausio 16 d. patvarkymu „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ Nr. S1b-3545 antstolis pakartotinai įpareigojo suinteresuotą asmenį Y. N. vykdyti 2014 m. gruodžio 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. N2-123-613/2009 reikalavimus bei įspėjo, kad atsakomybė už reikalavimų nevykdymą numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnyje, teismas gali skirti iki 289,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą vykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Minėtas patvarkymas suinteresuotam asmeniui siųstas registruotu laišku deklaruotos gyvenamosios vietos adresu bei vykdomajame dokumente nurodytu adresu, tačiau dokumentai antstoliui grąžinti neįteikti.2017 m. sausio 3 d. antstolis gavo išieškotojo suinteresuoto asmens A. B. raštą, kuriame nurodytas kitas Y. N. adresas – Taikos pr. 32A-110, Klaipėdoje. Tačiau ir šiuo adresu išsiųsti dokumentai grįžo neįteikti.2017 m. vasario 14 d. antstolis gavo išieškotojo suinteresuoto asmens B. A. raštą, kuriame nurodoma, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nėra vykdomas, kadangi jame yra nustatyta, kad neporinių metų žiemos atostogas vaikas turi praleisti su tėvu, nuo 2017 m. vasario 11d. iki 2017 m. vasario 19 d. dukrai buvo papildomos žiemos atostogos, tačiau Y. N. tėvui vaiko nedavė.Iš UAB „Šviesmeda“ medicininio pažymėjimo nustatyta, kad S. B. sirgo nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 5 d., nuo 2016 m. birželio 24 d. iki 2016 m. birželio 26 d., nuo 2016 m. liepos 29 d. iki 2016 m. liepos 31 d., 2016 m. rugpjūčio 1 d. – prof. apžiūra, nuo 2016 m. spalio 28 d. iki 2016 m. lapkričio 6 d., nuo 2016 m. gruodžio 24 d. iki 2016 m. gruodžio 26 d., nuo 2017 m. sausio 2 d. iki 2017 m. sausio 8 d. Vaikas buvo stacionarizuotas VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje nuo 2016 m. lapkričio 4 d. iki 2016 m. lapkričio 16 d. Taigi, visais laikotarpiais, kuriuos A. B. nurodo 2016-12-27 ir 2017-01-03 raštuose antstoliui, vaikas sirgo. Iš pažymėjime nurodytų ligų kodų matyti, jog ligos buvo ūmios.Pagal 2009-01-13 sprendimą dėl bendravimo tvarkos šalys buvo numačiusios, jog dėl nenumatytų ir objektyvių priežasčių (ūmus sveikatos sutrikimas) nepasimačius su dukra numatytu terminu, pasimatymui išnaudojamas kitas savaitgalis, apie tai ne vėliau kaip prieš 3 dienas pranešus vaiko motinai.Iš Y. N. pateikto šalių susirašinėjimo matyti, jog šalys bendrauja dėl bendravimo su dukra, Y. N., A. B. pasiteiravus apie dukrą, suteikdavo jam informaciją, jog ji susirgo, kokioje gydymo įstaigoje gydoma. Kartais A. B. išreiškus norą pasimatyti su dukra, Y. N. informuodavo A. B., jog dukra nenori pas jį vykti. Taigi Y. N. pagrindė, kad A. B. nebuvo suteiktos galimybės bendrauti su dukra dėl objektyvių priežasčių – vaiko ligos. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog šalys bendrauja vangokai, bendravimo tone jaučiama įtampa, visgi teismas neturi pagrindo išvadai, jog skolininkė veikė piktybiškai. Iš susirašinėjimo matyti, jog Y. N. dažniausiai A. B. į žinutes atsakydavo, todėl negalima teigti, kad ji vaiko ligas naudojo kaip pretekstą vaiko tėvui nepasimatyti su vaiku ar nevykdyti sprendimo. Teismas atkreipia dėmesį ir į tą faktą, jog iš esmės antstolio akte dėl sprendimo nevykdymo yra akcentuota Y. N. kooperacijos stoka: kaip nurodo antstolis, Y. N. nevykdo pareigų, numatytų CPK 644 straipsnyje, t. y. nepraneša apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, nesidomi bylos eiga. Teismas nemano, jog šios aplinkybės, konstatavus, kad vaiko tėvui nebuvo suteikta galimybė pasimatyti su vaiku dėl objektyvių priežasčių – vaiko ligų, yra pakankamos konstatuoti teismo sprendimo nevykdymą, ypač turint omenyje tą faktą, jog suinteresuotas asmuo A. B. taip pat nepateikė įrodymų, jog bandė suderinti su Y. N. kitą laiką, kada galėtų bendrauti su dukra. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštą, surašytą atsakant į šalių 2016-2017 metų pareiškimus, kuriame skyrius nurodo, jog 2017-01-13 skyriuje įvyko susitikimas, kurio metu buvo aptartas savaitgalį turėjęs vykti tėvo ir dukters susitikimo pobūdis, bendra vaiko tėvų veikla ir pastangos, kurių jie turėjo imtis dėl vaiko. Skyrius nurodė, jog susitarimas įgyvendintas minimaliai, tėvo bendravimas savaitgalį su dukra beveik nevyko ir kiekviena šalis turi tam skirtingus paaiškinimus. Skyrius pabrėžė, jog abiejų tėvų pareiga imtis visų įmanomų priemonių, jog dukra bendrautų su abiem tėvais ir dėl to nepatirtų neigiamų išgyvenimų. Tai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, rodo, jog bendravimo su vaiku tvarkos problema yra kompleksinė, abi šalys nesiekia kompromiso, nededa pakankamų pastangų, kad vaikui būtų užtikrintos normalios psichoemocinės sąlygos bendrauti su abiem tėvais, kad teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka būtų naudojama ne formaliai, o lanksčiai, prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus, padedant jam išvengti lojalumo konflikto. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolis į teismą dėl baudos skyrimo skolininkei kreipėsi jau po to, kai civilinėje byloje Nr. e2-2816-676/2017 2017-01-26 nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta nauja laikina atsakovo ir jo dukters bendravimo tvarka. Apeliacinės instancijos vertinimu, ši aplinkybė taip pat turi reikšmės sprendžiant klausimą dėl baudos paskyrimo, nes baudos paskyrimas retrogradine tvarka iš esmės neatliktų vienos iš tokio pobūdžio baudos funkcijų – skatinti šalį įvykdyti teismo sprendimą ir iš esmės būtų tik piniginė sankcija šaliai, taigi neskatintų šalių atkurti teisinę taiką, prieštarautų teisingumo bei protingumo principams (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesustabdė šios bylos nagrinėjimo dėl to, jog teisme nagrinėjama byla dėl bendravimo tvarkos pakeitimo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog tarp šių dviejų bylų nėra pakankamo prejudicinio ryšio: bylos dėl bendravimo tvarkos pakeitimo rezultatas neįtakoja sprendimo šioje byloje priėmimo, nes šioje byloje pakanka faktinių duomenų siekiant išspręsti baudos už 2009 metais priimto sprendimo nevykdymą skyrimo klausimą.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė esant pagrindą skirti suinteresuotam asmeniui baudą už sprendimo nevykdymą, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria suinteresuotam asmeniui paskirta bauda, naikintina ir antstolio pareiškimas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kita nutarties dalis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį pakeisti: panaikinti nutarties dalį, kuria suinteresuotam asmeniui Y. N. už Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 13 d. sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo raštas Nr. N2-123-613/2009 nevykdymą skirta 150,00 Eur bauda išieškotojo A. B. naudai, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – antstolio A. S. pareiškimą atmesti.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.