Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Joanai Runelienei, suinteresuotam asmeniui A. B., suinteresuoto asmens Y. N. atstovei advokatei Julijai Manako-Galiminei, institucijos teikiančios išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Dovilei Godelytei, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo antstolio Aleksandro Selezniovo pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas antstolis Aleksandras Selezniovas kreipėsi į teismą, prašydamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsniu, spręsti klausimą dėl sprendimo nevykdymo. Nurodė, kad 2015 m. sausio 13 d. patvarkymu „Dėl teismo sprendimo vykdymo" Nr. S1-321754 (vykdomosios bylos b.l. 5) antstolis įpareigojo suinteresuotą asemenį B. (B) Y, asmens kodas (duomenys neskelbtini) vykdyti 2014 m. gruodžio 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. N2-123-613/2009 reikalavimus.

2015 m. sausio 13 d. patvarkymas „Dėl teismo sprendinio vykdymo" Nr. S1-321754 siųstas registruotu laišku su įteikimo pranešimu, B. (B) Y. (duomenys neskelbtini), (deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (vykdomosios bylos b.l. 1) bei (duomenys neskelbtini) (vykdomajame dokumente nurodytu adresu), antstolio kontorai grąžinti neįteikti (vykdomosios bylos b.l. 6; 7) su pašto skyriaus atžyma, kad apie tai, kad skolininkė neatsiima jai skirtos korespondencijos.

2015 m. sausio 29 d. antstolio kontoroje gautas skolininkės B. (B) Y raštas (vykdomosios bylos b.l. 9), kuriame nurodoma, kad ji tvarkingai laikosi vykdomajame dokumente nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos.

2015 m. sausio 30 d. skolininkės rašto kopija išsiųsta (vykdomosios bylos b.l. 10) išieškotojui B. A..

2016 m. gruodžio 27 d. antstolio kontoroje gautas išieškotojo B. A. raštas (vykdomosios bylos b.l. 11), kuriame nurodoma, kad skolininkė nevykdo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, t.y. neinformuoja jo, kai išveža vaiką į užsienį, nors tai numatyta vykdomajame dokumente. Rašte nurodoma, kad 2016 metų birželio ir liepos mėnesiais tėvas negalėjo matytis su dukra per tėvo dieną (2016 m. birželio 5 d.) ir paskutinius mėnesio savaitgalius (2016 m. birželio 24-26 dienomis bei 2016 m. liepos 29-31 dienomis), rugpjūčio mėnesį vaikui nebuvo leista su tėvu išbūti visą pilną mėnesį, taip pat nebuvo leista pasimatyti su vaiku rudens atostogų metu (nuo 2016 – m. spalio 28 d. iki 2016 m. lapkričio 6 d.), bei per katalikiškas šv. Kalėdas (nuo 2016 m. gruodžio 24 d. iki 2016 m. gruodžio 26 d.).

2017 m. sausio 3 d. antstolio kontoroje gautas išieškotojo B. A. raštas (vykdomosios bylos b.l. 12), kuriame nurodoma, kad jam nebuvo leista pasimatyti su dukra S. B. neporinių metų žiemos atostogų metu (nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 8 d.). Rašte nurodoma, kad su skolininke Y. susisiekti nepavyksta, ji neatsako nei į skambučius nei į SMS žinutes. Vaikui trukdoma bendrauti su tėvu ir stiprinti tarpusavio ryšį, tėvui nesuteikiama galimybė dalyvauti vaiko aklėjime.

2017 m. sausio 16 d. patvarkymu „Dėl teismo sprendimo vykdymo" Nr. S1b-3545 (vykdomosios bylos b.l. 13-14) antstolis pakartotinai įpareigojo B. (B) Y vykdyti 2014 m. gruodžio 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. N2-123-613/2009 reikalavimus bei įspėjo, kad atsakomybė už reikalavimų nevykdymą numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnyje, teismas gali skirti iki 289,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą vykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.

2017 m. sausio 16 patvarkymas „Dėl teismo sprendimo vykdymo" Nr. Slb-3545 siųstas registruotu laišku su įteikimo pranešimu ir pridedamomis 2016-12-27 ir 2017-01-03 išieškotojo raštų kopijomis, B. (B) Y. (duomenys neskelbtini), (deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (vykdomosios bylos b.l. 22) bei (duomenys neskelbtini), (vykdomajame dokumente nurodytu adresu), antstolio kontorai grąžinti neįteikti (vykdomosios bylos b.l. 15; 16; 19; 20) su pašto skyriaus atžyma, kad apie tai, kad skolininkė neatsiima jai skirtos korespondencijos.

2017 m. sausio 3 d. antstolio kontoroje gautas išieškotojo B. A. (vykdomosios bylos b.l. 17), kuriame nurodomas kitas skolininkės B. (B) Y adresas, esantis (duomenys neskelbtini).

2017-01-16 patvarkymas „Dėl teismo sprendimo vykdymo" Nr. S1b-3545 siųstas registruotu laišku su įteikimo pranešimu ir B. (B) Y, (duomenys neskelbtini), antstolio kontorai grąžintas neįteiktas (vykdomosios bylos b.l. 21) su pašto skyriaus atžyma, kad apie tai, kad skolininkė neatsiima jai skirtos korespondencijos.

2017 m. vasario 14 d. antstolio kontoroje gautas išieškotojo B. A. raštas (vykdomosios bylos b.l. 23), kuriame nurodoma, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nėra vykdomas, kadangi jame yra nustatyta, kad neporiniu metų žiemos atostogas S. B. turi praleisti su tėvu nuo 2017 m. vasario 11d. iki 2017 m. vasario 19 d. jai yra papildomos žiemos atostogos, tačiau skolininkė B. (B) Y tėvui vaiko nedavė.

Skolininkė žino (vykdomosios bylos b.l. 9) apie antstolio Aleksandro Selezniovo kontoroje pradėtą vykdyti vykdomąją bylą, tačiau nevykdo savo pareigų numatytų Respublikos civilinio proceso kodekso 644 straipsnyje, t.y. nepraneša apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, nesidomi vykdomosios bylos vykdymo eiga.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 644 staipsnio 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad kai apie gyvenamosios vietos pasikeitimą antstoliui „nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta." bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 604 straipsniu „Procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams šio kodekso VI dalyje numatytais atvejais registruotąją pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos.".

Suinteresuoto asmens Y. N. atstovė advokatė Julija Manako-Galiminė paaiškino, kad 2016 metų vasaros ir žiemos atostogas vaikas buvo namuose. Suinteresuoto asmens A. B. bendravimo su vaiku laikotarpiais vaikas sirgo, o suinteresuotas asmuo Y. N. žodžiu siūlė suinteresuotam asmeniui A. B. bendrauti su vaiku kitais laikotarpiais. Suinteresuoto asmens Y. N. atstovė advokatė Julija Manako-Galiminė prašė sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą, nes Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-2816-676-2017 taikė laikinąsias apsaugos priemones nustatė A. B. bendravimo su vaiku tvarką.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad abu tėvai turi dėti pastangas bendraujant su vaiku. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei bendraujant su vaiku, mergaitė nesakė, kad nenori bendrauti su tėvu.

Motyvuojamoji dalis

Iš vykdomosios bylos Nr. 0010/15/00002 medžiagos nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 13 d. sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas Nr. N2-123-613/2009, kuriame nustatyta suinteresuoto asmens A. B. bendravimo su vaiku tvarka: 1.1. Tėvas su dukra bendrauja paskutinį kiekvieno mėnesio savaitgalį periodu nuo spalio 1 d. iki gegužės 1 d., o periodu nuo gegužės 1 d. iki spalio 1 d. – antrą ir ketvirtą kiekvieno mėnesio savaitgalį (penktadienį, šeštadienį, sekmadienį) dukros gyvenamojoje vietoje Lietuvoje netrukdant motinai ir jos giminėms, su teise pasiimti dukrą į Palangą visai dienai. Kiekvienu atveju vaiką iš motinos pasiima ir grąžina tėvas.

Iki vaiko 5,5 metų motinos mokymosi sesijos metu mama atveža dukrą į Vilnių ir tėvas su dukra bendrauja visos Y. B. sesijos metu, bet ne mažiau nei 7 dienos be nakvynės teisės. Motina apie būsimą sesiją įspėja A. B. prieš mėnesį laiko.Nuo vaiko 5,5 metų iki dukrai pradedant lankyti mokyklą A. B. papildomai prie 4.2 punkte numatyto bendravimo turi teisę keturis kartus per metus paimti dukrą iš motinos bendravimui savaitei jo gyvenamojoje vietoje su nakvyne. Šiais atvejais vaiką paima ir grąžina tėvas. Motinos mokslui pasibaigus, tėvas bendrauja su dukra 6 kartus savaitę laiko per metus. Dukrai pradėjus lankyti mokyklą iki jos pilnametystės pas tėvą ji praleidžia kiekvieno mėnesio paskutinį savaitgalį, katalikiškas Kalėdas ir Velykų šventes, Tėvo dieną, rudens ir pavasario atostogas bei žiemos atostogas neporiniais metais, taip pat vieną mėnesį vasaros atostogų metu. Apie pageidaujamą vasaros atostogų datą A. B. praneša Y. B. iki gegužės 1 d.. Vaiko atostogų periodu A. B. turi teisę su dukra išvykti į užsienį.Dėl nenumatytų ir objektyvių priežasčių (ūmus sveikatos sutrikimas) nepasimačius su dukra numatytu terminu, pasimatymui išnaudojamas kitas savaitgalis, apie tai ne vėliau kaip prieš 3 dienas pranešus vaiko motinai.Y. B. apie vaiko išvykimą į užsienį su motina (išvykimo vietą ir trukmę) praneša A. B..

Minėtas vykdomasis dokumentas pateiktas antstoliui vykdyti 2014 m. gruodžio 31 d. Antstolis 2015 m. sausio 7 d. surašė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. 2015 m. sausio 13 d. antstolis surašė patvarkymą Dėl teismo sprendimo vykdymo, kurį išsiiuntė registruotu laišku su įteikimo pranešimu suinteresuotam asmeniui Y. N., (duomenys neskelbtini) t.y. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir kitu žinomu adresu (duomenys neskelbtini), t.y. vykdomajame dokumente nurodytu adresu. Patvarkymai antstolio kontorai grąžinti neįteikti su pašto skyriaus atžyma, kad apie tai, kad skolininkė suinteresuotas asmuo Y. N. neatsiima jai skirtos korespondencijos.

2015 m. sausio 29 d. suinteresuotas asmuo Y. N. pateikė antstoliui raštą, kuriame nurodyta, kad ji vykdo vykdomajame dokumente nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos.

2016 m. gruodžio 27 d. suinteresuotas asmuo A. B. pateikė antstoliui raštą, kuriame nurodyta, kad skolininkė suinteresuotas asmuo Y. N. nevykdo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, t.y. neinformuoja jo, kai išveža vaiką į užsienį, nors tai numatyta vykdomajame dokumente, kad 2016 metų birželio ir liepos mėnesiais tėvas negalėjo matytis su dukra per tėvo dieną (2016 m. birželio 5 d.) ir paskutinius mėnesio savaitgalius (2016 m. birželio 24-26 dienomis bei 2016 m. liepos 29-31 dienomis), rugpjūčio mėnesį vaikui nebuvo leista su tėvu išbūti visą pilną mėnesį, taip pat nebuvo leista pasimatyti su vaiku rudens atostogų metu (nuo 2016 – m. spalio 28 d. iki 2016 m. lapkričio 6 d.), bei per katalikiškas šv. Kalėdas (nuo 2016 m. gruodžio 24 d. iki 2016 m. gruodžio 26 d.).

2017 m. sausio 3 d. suinteresuotas asmuo A. B. pateikė antstoliui raštą, kuriame nurodyta, kad jam nebuvo leista pasimatyti su dukra neporinių metų žiemos atostogų metu (nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. sausio 8 d. ), kad jam nepavyksta susisiekti su suinteresuotu asmeniu Y. N., nes ji neatsako nei į skambučius nei į SMS žinutes. Vaikui trukdoma bendrauti su tėvu ir stiprinti tarpusavio ryšį, tėvui nesuteikiama galimybė dalyvauti vaiko aklėjime.

2017 m. sausio 16 d. patvarkymu „Dėl teismo sprendimo vykdymo" Nr. S1b-3545 antstolis pakartotinai įpareigojo suinteresuotą asmenį Y. N. vykdyti 2014 m. gruodžio 24 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. N2-123-613/2009 reikalavimus bei įspėjo, kad atsakomybė už reikalavimų nevykdymą numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnyje, teismas gali skirti iki 289,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą vykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Minėtas patvarkymas siųstas registruotu laišku su įteikimo pranešimu ir pridedamomis 2016-12-27 ir 2017-01-03 išieškotojo suinteresuoto asmens A. B. raštų kopijomis, su suinteresuotam asmeniui Y. N., (duomenys neskelbtini), (deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir bei (duomenys neskelbtini), (vykdomajame dokumente nurodytu adresu), tačiau minėti dokumentai antstoliuiu grąžinti neįteikti su pašto skyriaus atžyma, kad apie tai, kad skolininkė suinteresuotas asmuo Y. N. neatsiima jai skirtos korespondencijos.

2017 m. sausio 3 d. antstolis gavo išieškotojo suinteresuoto asmens A. B. raštą, kuriame nurodytas kitas skolininkės suinteresuoto asmens Y. N. adresas, esantis (duomenys neskelbtini). Minėtus patvarkymus antstolis pateikė suinteresuoto asmens A. B. nurodytu kitu suinteresuoto asmens Y. N. adresu (duomenys neskelbtini), tačiau dokumenati antstoliui grąžinti neįteikti su pašto skyriaus atžyma, kad apie tai, kad skolininkė neatsiima jai skirtos korespondencijos.

2017 m. vasario 14 d. antstolis gavo išieškotojo suinteresuoto asmens B. A. raštą, kuriame nurodoma, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nėra vykdomas, kadangi jame yra nustatyta, kad neporiniu metų žiemos atostogas vaikas turi praleisti su tėvu nuo 2017 m. vasario 11d. iki 2017 m. vasario 19 d. jai yra papildomos žiemos atostogos, tačiau skolininkė suinteresuotas asmuo Y. N. tėvui vaiko nedavė.

UAB „Šviesmeda“ medicininiu pažymėjimu nustatyta, kad S. B. sirgo nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 5 d., nuo 2016 m. birželio 24 d. iki 2016 m. birželio 26 d., nuo 2016 m. liepos 29 d. iki 2016 m. liepos 31 d., 2016 m. rugpjūčio 1 d. – prof. apžiūra, nuo 2016 m. spalio 28 d. iki 2016 m. lapkričio 6 d., nuo 2016 m. gruodžio 24 d. iki 2016 m. gruodžio 26 d., nuo 2017 m.sausio 2 d. iki 2017 m. sausio 8 d. Vaikas buvo stacionarizuotas VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje nuo 2016 m. lapkričio 4 d. iki 2016 m. lapkričio 16 d.

Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 584, 586, 587 straipsniai). Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, kad procesinis sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, privalo aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 634 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 585 straipsnis imperatyviai nustato, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Šis civilinio proceso principas išlygų nenumato, taigi jokiomis aplinkybėmis negali būti pateisinamas įsiteisėjusio ir įmanomo įvykdyti teismo procesinio sprendimo nevykdymas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 18 straispnis).

Už antstolio reikalavimų įvykdyti sprendimą nevykdymą be svarbių priežasčių neįvykdžiusiam asmeniui teismas gali taikyti procesinio poveikio priemones – skirti įstatymo nustatyto dydžio baudas. Vykdymo procese bauda už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 5 dalis), teismo skiriama išieškotojo naudai, kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę. Teismas pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnio 5 dalis teismo skiriama bauda ne tik kompensuojami išieškotojo praradimai (nepatogumai), susiję su skolininko vengimu laiku įvykdyti teismo procesinį sprendimą, bet ir motyvuojamas skolininkas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą. Atsižvelgdamas į tokio pobūdžio baudos skyrimo tikslus ir paskirtį, teismas kiekvienu atveju, gavęs antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 771 straipsnio), dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai.

Teismo nutarties dėl bendravimo su vaikais nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, tuo pačiu užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad nutartis, kuria nustatoma vaikų ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijusi su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų, teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokią nutartį įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas nutarties vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių nutarties vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas nutartimi siektas rezultatas – vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Tuo pačiu teismo nutarties dėl bendravimo tvarkos nustatymo nevykdymas galimas ne tik aktyviais suinteresuoto asmens veiksmais, kliudančiais vaikų tėvui bendrauti su vaikais teismo nustatytu laiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečių vaikų interesams, dėl kurio teismo nutartimi siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami.

Iš vykdomojoje byloje esančių įrodymų nustatyta, kad vaikas nebendrauja su tėvu suinteresuotu asmeniu A. B. pagal teismo patvirtintą tvarką, nes bendravimo dienomis vaikas serga. Tačiau iš teismo nustatytos bendravimo tvarkos matyti, kad dėl nenumatytų ir objektyvių priežasčių (ūmus sveikatos sutrikimas) nepasimačius su dukra numatytu terminu, tėvas turi teisę bendrauti kitais savaitgaliais, apie tai ne vėliau kaip prieš 3 dienas pranešus vaiko motinai. Suinteresuotas asmuo A. B. teigia, kad jis neturi galimybės tartis dėl kitų susitikimų su vaiku, nes suinteresuotas asmuo Y. N. visiškai nebendradarbiauja su vaiko tėvu, neatsako į telefono skambučius, SMS žinutes. Suinteresuoto asmens Y. N. atstovė paaiškino, kad dėl kitų vaiko susitikimų ji su suinteresuotu asmeniu A. B. derinosi žodžiu.

Šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, išskyrus atvejus, kai ji remiasi aplinkybėmis, kurių pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso įrodinėti nereikia (178 straipsnis).

Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas negali daryti išvados, kad suinteresuotas asmuo Y. N. vykdo teismo nustatytą bendravimo tvarką, t.y. suteikia suinteresuotam asmeniui A. B. bendrauti su vaiku savaitgaliais vaikui išgijus. Iš bylos duomenų matyti, kad suinteresuoti asmenys yra konfliktiškuose santykiuose, suinteresuotas asmuo A. B. kreipiasi į vaikų teisių apsaugos skyrių dėl bendravimo su vaiku, suinteresuotas asmuo Y. N. reiškia suinteresuotam asmeniui A. B. naujus reikalavimus. Be to, suinteresuotas asmuo Y. N. nepateikė įrodymų, kad UAB „Šviesmeda“ medicininiame pažymėjime visos nurodytos ligos yra ūmios.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnis nustato, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Taip pat, tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaikų interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Teismas pažymi, jog aplinkybė, kad nepilnamečio vaiko tėvai tarpusavyje nebendrauja ar konfliktuoja, niekaip neįtakoja įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, teisėtumo ir bylos dalyviai vis tiek yra įpareigoti jį vykdyti ir laikytis nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos. Teismas, nagrinėdamas baudos skyrimo klausimą už įsiteisėjusių procesinių sprendimų nevykdymą, nevertina tėvų pareigų. Minėtas aplinkybes įvertino teismas priimdamas procesinį sprendimą, kuriuo nustatyta bendravimo tvarka.

Kartu pažymėtina, jog teismas, spręsdamas baudos paskyrimo klausimą, turi vertinti aplinkybes, bei remtis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nustatydamas baudos dydį, nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 585 straipsnio 2 dalies dispoziciją įstatymų leidėjas suteikė diskrecijos teisę teismui, nustačiusiam, kad asmeniui, kuris neįvykdė antstolio reikalavimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokiomis konkrečiomis įstatyme įtvirtintomis nuostatomis ar kriterijais. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso taikymo principais, aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalis).

Esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo bei šalių interesų pusiausvyros principais, skolininkei skirtina konkrečia pinigų suma nustatyta bauda – 150,00 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt Eur 00 ct) - išieškotojo naudai.

Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo Y. N., nuolat būdama su dukra, turi siekti atkurti nutrūkusius vaiko santykius su tėvu, skatinti dukrą bendrauti su tėvu, o ne siekti, kad vaiko ir tėvo santykiai būtų minimalūs ar net nutrūktų. Kiekvienas vaikas pilnavertį gyvenimą gali turėti tik bendraudamas su abiem tėvais, nepriklausomai nuo to, kad tėvai tarpusavyje nesutaria bei gyvena skyrium.

Minėta, kad suinteresuoto asmens Y. N. atstovė advokatė Julija Manako-Galiminė prašė sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą, nes Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-2816-676-2017 2017 m. sausio 26 d. taikė laikinąsias apsaugos priemones nustatė A. B. bendravimo su vaiku tvarką.

Atsižvelgiant į tai, kad: 1) suinteresuotas asmuo A. B. ir pareiškėjas antstolis kelia dalį reikalavimų dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo iki Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-2816-676-2017 2017 m. sausio 26 d. taikytų laikinųjų apsaugos priemonių; 2) šią bylą galima išnagrinėti, nelaukiant iki Klaipėdos miesto apylinkės teismas išnagrinės civilinę bylą Nr. e2-2816-676-2017, atmestinas prašymas sustabdyti šią civilinę bylą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 163, 290, 291, 771 straipsniais, teismas

nutaria:

suinteresuotam asmeniui Y. N. už Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 13 d. sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo raštas Nr. N2-123-613/2009, nevykdymą skirti 150,00 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt Eur 00 ct) baudą išieškotojo suinteresuoto asmens A. B. naudai.

Atmesti suinteresuoto asmens Y. N. atstovės advokatės Julijos Manako-Galiminės prašymą sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0010/15/00002, grąžinti antstoliui Aleksandrui Selezniovui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.