Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Donato Jatužio, Jolantos Raščiuvienės ir Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Arvydo Grambos ir nuteistojo S. L. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo S. L. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau - BK) 140 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta arešto bausmė 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms;

- pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei apimant švelnesnę, ir S. L. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. rugpjūčio 30 d. 19.40 val. iki 2022 m. rugsėjo 1 d. 09.28 val. (2 paros).

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo S. L. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Priteista iš S. L. Valstybinėms ligonių kasoms prie Sveikatos apsaugos ministerijos 673,65 Eur (šeši šimtai septyniasdešimt trys eurai 65 centus) turtinės žalos atlyginimui.

Priteista iš S. L. nukentėjusiojo, civilinio ieškovo E. G. naudai 100 Eur (vienas šimtas eurų) turtinei ir 2 500 Eur (du tūkstančius penki šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 2 600 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų) žalą, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo.

Priteista iš S. L. valstybei: 405 Eur (keturi šimtai penki eurai) antrinės teisinės pagalbos išlaidoms už nukentėjusiojo atstovavimą apmokėti ir 33,20 Eur (trisdešimt trys eurai 20 centų) proceso išlaidoms teismo procesiniams dokumentams įteikti atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, to neginčija ir pats nuteistasis S. L., kad 2022 m. rugpjūčio 30 d., apie 18.26 val., (duomenys neskelbtini) bute, virtuviniu peiliu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo E. G. sveikata ir, kad šis sunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas būtent jo - nuteistojo S. L. veiksmais. Tačiau nuteistasis S. L. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis tyčia sužalojo nukentėjusįjį E. G. ir teigia, kad tai padarė gindamasis nuo nukentėjusiojo pavojingo kėsinimosi.

9. Teisėjų kolegija dar kartą įvertinusi byloje esančius įrodymus, sutinka su apylinkės teismo išvada, kad pagal byloje nustatytą įvykio situaciją bei jos dalyvių veiksmus nėra pagrindo konstatuoti, jog S. L.veikė būtinosios ginties situacijoje. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku tarp S. L. ir E. G. įvyko konfliktas. Šios aplinkybės nėra ginčijamos ir apelianto. Tačiau kokia buvo konflikto tolimesnė eiga proceso dalyviai nurodė skirtingai. Kaip matyti, nukentėjusysis E. G. nuosekliai viso proceso metu tvirtino, jog jam būnant S. L. namuose, sėdint ant sofos, iš virtuvės atėjęs rankoje peiliu nešinas S. L. priėjo ir jam dūrė į ranką bei į nugarą. Gi nuteistojo pozicija šiuo klausimu nebuvo nuosekli. Jis teisminio nagrinėjimo metu tvirtindamas, kad pradarius savo buto duris jis iš karto pajuto smūgį iš atėjusio E. G., po to – antrą smūgį, po kurio jis paėmė peilį ir ėmė švaistytis į E. G. pusę, vėliau tos pačios apklausos metu jau nurodė tik apie tai, kad E. G. pastūmė jį į krūtinę, ką jis vertino kaip grėsmę. Tuo tarpu pagarsinus nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose jis teigė, jog savo kaltę dėl tyčinio sunkaus E. G. sveikatos sutrikdymo pripažįsta visiškai bei teigė peiliu E. G. dūręs dėl pykčio priepuolio, supykęs ant šio, jis tvirtino kaip teisingus. Vertinant tokius nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymus, kaip vienas iš įrodymų šaltinių, yra svarbūs ir liudytojos V. L. parodymai. V. L. parodė, kad nuėjus pas S. L., atsisėdo ant lovos. S. nuėjo į virtuvę užkandos, atnešė, jie toliau kokią valandą sėdėjo ir gėrė visi trys arielką. Konfliktų jokių nebuvo. Paskui kažkaip iš virtuvės kažkas griebė peilį. Ji buvo kambaryje, sėdėjo ant lovos, beveik nieko nematė. Paskui kai pamatė kraują, ji išbėgo iš S. L. buto. Teisme perskaičius šios liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino kaip teisingus, iš kurių matyti, kad liudytoja detaliau parodo, jog jiems einant girtyn S. su E. susiriejo. Dėl ko pykosi ji neprisimena, nes pati buvo pogirtė. Atsimena, kad S. ir E. pykosi atsistoję, ji pati į jų ginčą nesikišo, sėdėjo ant lovos, kambaryje. Kažkuris iš jų nuėjo į virtuvę ir iš ten greičiausiai atsinešė virtuvinį peilį, nes kambaryje jokio peilio nebuvo. Ji kraują pamatė koridoriuje ir labai išsigando ir basomis kojomis išbėgo iš buto, o jie abu tuo metu koridoriuje stumdėsi. Kuris iš jų buvo sužeistas ji nematė ( 2 t.b.l.33-34). Šie liudytojos parodymai, patvirtina, jog įvyko konfliktas tarp S. L. ir nukentėjusiojo, jie susistumdė, ką patvirtina ir pats nuteistasis S. L., iš pradžių konfliktas vyko kambaryje, po to nuėjo į virtuvę. Taigi kaip matyti iš įvykio aplinkybių konfliktas vyko ne tik sėdint, bet ir stovint, tai patvirtina ir peilio dūrio lokacija: į rankos dilbį ir į nugarą.

11. Kaip jau minėta, tiek prokuroro, tiek ir nuteistojo S. L. apeliaciniuose skunduose keliamas ir bausmės individualizavimo klausimas. Prokuroro teigimu, apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė aiškiai per švelnias bausmes, tuo tarpu nuteistasis S. L. teigia, kad teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (prisipažino ir nuoširdžiai gailisi) ir dėl to paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Nuteistasis taip pat teigia, kad jis visiškai atlygino turtinę žalą ir dalį (500 Eur) neturtinės žalos nukentėjusiajam E. G. ir tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei pritaikius BK 62 straipsnio nuostatas, jam skirtina švelnesnė bausmė. Visgi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, tiek už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, tiek ir galutinę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo apeliantui paskirta bausme ir jos dydžiu. Įvertinus apeliacinių skundų argumentus daryti priešingą išvadą, nėra pagrindo.

12. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad bausmė, tai valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojanti nuteistojo teises ir laisves. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal BK kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK kodekso bendrosios dalies nuostatų. Komentuojamo straipsnio 2 dalis numato, jog skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamo veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar griežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

13. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės - viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų. BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė - laisvės atėmimas iki 10 metų. Pirmosios instancijos teismas S. L. už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė 45 parų arešto bausmę, o už nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą - 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, šias bausmes subendrino apėmimo būdu ir paskyrė subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 9 mėnesiams. Taip pat į bausmės laiką buvo įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. rugpjūčio 30 d. 19.40 val. iki 2022 m. rugsėjo 1 d. 09.28 val. (2 paros). Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos medžiagą bei įvertinusi apeliacinių skundų argumentus, skundžiamo nuosprendžio motyvus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui bei paskyrė nuteistajam individualizuotą bausmę, kuri padės įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

14. Kaip matyti, apylinkės teismas, skirdamas bausmę S. L., atsižvelgė į jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį (padaryti du nusikaltimai, priskiriami sunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijoms), stadiją (nusikaltimai baigti), kaltės formą (nusikalstamos veikos padarytos tyčia) bei padarymo aplinkybes. Taip pat įvertino ir S. L. asmenybę, konstatuodamas, kad nuteistasis yra vidutinio amžiaus, nevedęs, anksčiau teistas už smurtinio nusikaltimo padarymą, turi neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, veikų padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas. Spręsdamas S. L. skirtinos bausmės individualizavimo klausimą, apylinkės teismas taip pat įvertino ir jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes – dėl BK 140 straipsnio 1 dalies nuteistojo atsakomybę lengvina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs šią veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkina tai, kad šią veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas); dėl BK 135 straipsnio 1 dalies nuteistojo atsakomybę lengvina tai, kad jis atlygino dalį – 100 Eur – iš 773,65 eurų Valstybinėms ligonių kasoms padarytos turtinės žalos už E. G. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (BK 59 straipsnio 2 dalis), o atsakomybę sunkina tai, kad šią veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Visumos šių aplinkybių pagrindu apylinkės teismas pagrįstai S. L. skyrė vienintelę BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jos terminą parinkdamas mažesnį nei sankcijos vidurkis, bei kiek švelnesnę nei griežčiausia BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jo trukmę nustatant artimą vidurkiui. O kadangi, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, todėl jos subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei apimant švelnesnę (BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktas). Spręsti, jog šios S. L. paskirtos bausmės savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per griežtos ar per švelnios ir neproporcingos nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumui, teisinio pagrindo nėra. Visos aplinkybės, turinčios reikšmės S. L. skirtinų bausmių individualizavimui pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos tinkamai, nepažeidžiant proporcingumo reikalavimų bei bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių, todėl keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, remiantis vien apeliaciniuose skunduose dėstomais teiginiais dėl neteisingai paskirtos bausmės, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

15. Nesutiktina su nuteistojo S. L. apeliacinio skundo teiginiais, jog teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės dėl BK 135 straipsnio 1 dalies, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Šiuo atveju pabrėžtina, kad ši aplinkybė konstatuojama tada, kai ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu asmuo savanoriškai, ne dėl byloje surinktų įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – atskleidžia ir bendrininkų atliktus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-139/2015, 2K-161-303/2023). Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-942/2018, 2K-211-1073/2019). Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau ir neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-479/2014, 2K-381-507/2016 ir kt.).

16. Iš bylos duomenų matyti, kad S. L. dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino iš dalies, pripažindamas tik savo atliktus veiksmus, neatskleisdamas tikrųjų nusikaltimo padarymo aplinkybių, jis nesistengė sušvelninti nusikalstamos veikos padarinių (iškart po nusikaltimo padarymo nuėjo miegoti, nesidomėjo nukentėjusiojo būkle), priešingai, stengėsi savo smurtinius veiksmus sumenkinti ir save pateisinti, dalį kaltės permesdamas nukentėjusiajam dėl neva pastarojo puolimo ir poreikio gintis. Be to, kaip teisingai pastebėjo ir apylinkės teismas, nuteistasis S. L. teisme pripažino, kad jis smurtaudamas sprendžia situacijas, nes kitaip neišeina. Visa tai, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia spręsti, kad S. L. parodymai neprisidėjo prie objektyvios tiesos byloje atskleidimo, o toks formalus prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, tik formaliai nurodant esant kaltu, nelaikytinas visišku kaltės pripažinimu ir nuoširdžia atgaila. Todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės, kaip lengvinančios nuteistojo S. L. teisinę padėtį.

17. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. L. taip pat nurodo, kad nukentėjusiajam E. G. visiškai atlygino turtinę žalą ir dalį (500 Eur) neturtinės žalos, kas, anot nuteistojo, turi būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir tuo pagrindu švelninama paskirta bausmė. Tačiau su tokiais teiginiais teisėjų kolegija sutinka tik iš dalies.

18. Iš bylos duomenų matyti, kad apylinkės teismas, nustatydamas atlygintiną turtinę žalą Panevėžio teritorinė ligonių kasai, tiek ir nukentėjusiajam E. G., taip pat ir neturtinę žalą, padarytą nukentėjusiajam E. G., rėmėsi byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teismų praktika bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Be to, ir pats S. L. teisiamojo posėdžio metu civilinių ieškinių iš esmės neginčijo. Teismas, tenkindamas Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 773,65 Eur sumos, nustatė, jog dalį žalos S. L. atlygino, todėl prašomą sumą sumažino 100 Eur ir priteisė iš S. L. likusią neatlygintos žalos dalį – 673,65 eurų. Teismas taip pat priteisė iš S. L. nukentėjusiojo E. G. naudai 100 Eur turtinei ir 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 2 600 Eur žalą, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo. Kaip matyti, savanorišką Valstybinėms ligonių kasoms padarytos turtinės žalos dalies (100 Eur) atlyginimą, teismas pripažino S. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į tai atsižvelgė skiriant bausmę. Tuo tarpu apeliaciniame skunde, tiek ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nuteistasis nurodo, kad jis atlygino ir nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą (100 Eur) bei dalį neturtinės žalos (500 Eur), todėl prašo pripažinti tai, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis S. L. iš tiesų atlygino dalį Valstybinėms ligonių kasoms priteisto civilinio ieškinio – 100 Eur, o šiuo metu dar papildomai atlygino dalį nukentėjusiajam priteisto civilinio ieškinio – 100 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos, kas neabejotinai rodo nuteistojo S. L. pastangas atlyginti priteistą žalą. Todėl, nors konstatuotina, kad nuteistojo S. L. papildomos žalos atlyginimas lengvina nuteistojo S. L. padėtį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad apylinkės teismas jau pripažino dalies padarytos žalos atlyginimą S. L. lengvinančia aplinkybe, todėl ši aplinkybė lengvinančia atsakomybę antrąkart negali būti pripažįstama. Į tai privalu atsižvelgti vykdant nuosprendį dėl priteistos sumos išieškojimo. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju nenustatyta dvi ar daugiau nuteistojo S. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl nėra pagrindo taikyti ir apeliaciniame skunde nurodomų BK 62 straipsnio nuostatų bei nuteistajam skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmė.

19. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pakankamai išsamiai išanalizavęs visas S. L. bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, už nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą pagrįstai jam paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis mažesnis nei sankcijos vidurkis ir apėmimo būdu subendrinęs su bausme, paskirta už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą (45 paros arešto), paskyrė subendrintą galutinę bausmę - laisvės atėmimą 1 metams 9 mėnesiams. Apygardos teismo nuomone, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė yra teisinga, todėl ją keisti nėra jokio teisinio pagrindo.

20. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir prokuroro apeliacinio skundo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino nuteistojo asmenybę, dėl ko šiam paskyrė per švelnias bausmes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, kaltininko asmenybės įvertinimas nėra pagrindinis dėmuo, nulemiantis kaltininkui skirtinos bausmės rūšį ir dydį. Tai tik viena iš daugelio tinkamam bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, dėl ko, jos suabsoliutinimas sprendžiant kaltininkui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą, nepateisinamas.

21. Šių duomenų kontekste analizuojant skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio turinį matyti, kad, spręsdamas S. L. skirtinų bausmių klausimą, pirmosios instancijos teismas įvertino ankstesnį nuteistojo teistumą už iš esmės analogiškos nusikalstamos veikos padarymą bei aptariamų veikų padarymo laikotarpį (ką labiausiai savo apeliaciniu skundu ir akcentuoja prokuroras), jo baustumus administracine tvarka, atsižvelgė į jo amžių, šeimyninę padėtį, į tai, kad nuteistasis atsiprašė nukentėjusiųjų J. K. ir E. G., o šie jam atleido, taip pat įvertino ir jo pastangas atlyginant dalį padarytos žalos. Šios aplinkybės skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu buvo įvertintos tiek savarankiškai, tiek ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo, stadijos, nuteistojo kaltės formos ir kitų aplinkybių kontekste, todėl teigti, jog vertinamu atveju S. L. asmenybė nebuvo įvertinta tinkamai, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

22. Aptariamu atveju sutiktina su prokuroro argumentais, kad BK 61 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka nuteistajam švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Tačiau kaip jau minėta anksčiau, nustatant S. L.parinktų bausmių (arešto ir laisvės atėmimo) dydį, teismas įvertino ne tik nuteistojo atsakomybę lengvinančias bei jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tačiau įvertino ir kitas aukščiau patartus nuteistąjį S. L. charakterizuojančius duomenis, atsižvelgė ir į nukentėjusiųjų poziciją, jo savanorišką žalos atlyginimą, kas pirmosios instancijos teismui davė pagrindo nustatyti nuteistajam bausmes, mažesnes negu sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Todėl, vien tai, kad prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl S. L. paskirtų bausmių dydžio, nepateikiant iš esmės jokių naujų duomenų, kurie nebuvo įvertinti skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu sprendžiant S. L. asmeninių savybių bei jo praeities įtaką tolimesniam jo nusikalstamumui, naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nuosprendį teisinio pagrindo nesudaro.

23. Galiausiai pažymėtina, kad ir pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, tinkamas bausmės paskyrimas yra viena iš teisingumo funkcijos vykdymo baudžiamojoje teisenoje sudėtinių dalių ir teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje numatytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-209/2006, 2K-140/2012). Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės iš esmės atskleidžia S. L.kritišką požiūrį į savo įvykdytus nusikaltimus, kas sudaro prielaidą manyti, jog pasitikėjimas nuteistuoju dar gali būti rezultatyvus, jog ir nustatant jam mažesnes nei sankcijų vidurkiuose numatytas bausmes, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti, juo labiau, kad esminę reikšmę jų pasiekimui turi ne bausmės griežtumas, bet jos neišvengiamumas.

24. Taigi, teisėjų kolegija daro išvada, kad nuteistajam S. L. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, ji nėra nei per griežta nei per švelni, todėl keisti skundžiamu nuosprendžiu S. L. paskirtas bausmė nėra jokio pagrindo.

25. Panevėžio apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus (toliau – VGTPT) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų baudžiamojoje byloje Nr. 1A-96-334/2023. Šioje pažymoje nurodoma, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajam S. L.(pagal VGTPT 2023 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. ((duomenys neskelbtini)), buvo patirtos 123,33 Eur dydžio išlaidos, kurios priteistinos valstybės naudai.

26. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir bylą nagrinėjant apeliacinėje bei kasacinėje instancijose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-174/2014, 2K-204-895/2018 ir kt.).

27. Šioje byloje apeliacinis procesas vyko pagal prokuroro ir nuteistojo S. L. apeliacinius skundus, kurie yra pripažinti nepagrįstais, todėl atmetami. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nors nuteistasis S. L. užsiima individualia veikla ir gauna pajamas, tačiau nuteistajam yra priteista nemaža suma turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, savo vardu registruoto turto neturi, kitų duomenų apie jo turtą taip pat nėra, todėl įvertinus visa tai, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo S. L.nepriteistinos. Tad, VGTPT prašymas priteisti patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkinamas.

28. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, jog Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 31 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Arvydo Grambos ir nuteistojo S. L. apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.