Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirba pagal individualią veiklą, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), teistas 2021-01-27 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas, 2021-12-25 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. L. 2022 m. balandžio 18 d., apie 22.30 val., Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo kieme, konflikto su J. K. metu, tyčia, ne mažiau kaip du kartus suduodamas kumščiu J. K. į dešinę akį bei spirdamas į viršutinę kūno dalį, J. K. padarydamas poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, kairėje šlaunyje, nežymiai sutrikdė J. K. sveikatą.

Taip pat S. L. 2022 m. rugpjūčio 30 d., apie 18.26 val., Panevėžio rajono (duomenys neskelbtini) bute, konflikto metu virtuviniu peiliu, tyčia, ne mažiau kaip tris kartus durdamas E. G. į dešinės rankos dilbį ir į nugarą, padarydamas dvi durtines pjautines žaizdas dešinio dilbio srityje ir vieną kiauryminę žaizdą nugaros srityje, lydimą kraujo – oro susikaupimo dešinėje pleuros ertmėje, sunkiai sutrikdė E. G. sveikatą.

Dėl veiksmų J. K. atžvilgiu

Kaltinamasis S. L. pripažįsta kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nukentėjusiosios J. K. atžvilgiu vartojęs fizinį smurtą – kaltinime nurodytomis aplinkybėmis tyčia sudavęs nukentėjusiajai kaltinime nurodytus smūgius į akį ir spyręs jai, taip savo veiksmais nežymiai sutrikdęs J. K. sveikatą. Šie jo parodymai sutampa su nukentėjusiosios J. K. parodymais, specialisto išvada, apžiūrų protokolų duomenimis, liudytojų G. Ž., K. K., T. M. parodymais, kitais bylos duomenimis. Byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys kaltinamojo kaltę dėl J. K. nežymaus sveikatos sutrikdymo, neginčijami. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Nėra abejonių, kad S. L. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamojo kontaktiniu poveikiu nukentėjusiosios kūnui – tyčia kumščiu suduodant kaltinime nurodytus smūgius ir spiriant jai, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios J. K. sveikatą, ką patvirtina ne tik pačios nukentėjusiosios, liudytojų parodymai ir rašytiniai bylos duomenys, bet ir paties kaltinamojo parodymai, specialisto išvada. Pastarieji duomenys esminėse detalėse sutampa, atitinka faktines bylos aplinkybes ir jais abejoti teismas neturi pagrindo.

Dėl veiksmų E. G. atžvilgiu

Iš neblaivumo nustatymo žurnalo išrašo matyti, kad 2022-08-31 12.20 val. V. L. nustatytas 1,22 prom. girtumas (2 t., b.l. 79-81).

Iš ikiteisminio tyrimo metu liudytojos J. K. parodymų matyti, kad ji parodė, kad 2022-08-30 apie 18.00 val. tikslus laiko neatsimena, jai būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini), girdėjo, kaip kaimynas, kuris buvo galimai neblaivus S. L., kuris yra apie 53 metų amžiaus gyv. (duomenys neskelbtini), konfliktavo su vyriškiu, kurio balso ji neatpažino. Konfliktas buvo kiek suprato dėl moters, kurios tiksliai duomenų nežino, galimai V. L., kuri yra apie 51 metų amžiaus, gyv. (duomenys neskelbtini). Trumpai pasipykę vyrai netrukus kiek suprato išsiskirstė, nes jokių garsų nebegirdėjo. Po šio įvykio pastebėjo, kad kieme yra kažkieno kraujo. Mano, kad galimai S. L. konflikto metu galėjo sužaloti vyriškį. Taip pat po šio įvykio atvyko į (duomenys neskelbtini), buto savininkas Ž. S. kuris yra 40 metų amžiaus gyv. (duomenys neskelbtini), ir matė, kaip buto savininkas Ž. S. išvedė iš savo nuomojamo buto V. L. ir pasakė, kad čia yra nepageidaujama. Kiek matė V. L. buvo stipriai neblaivi, sunkiai koordinavo savo judesius, svirduliavo. Kiek jai yra žinoma S. L. yra agresyvus, jis yra sužalojęs ne vieną žmogų, taip pat jis yra sužalojęs ir ją. Dažniausiai S. L. būna agresyvus kai yra girtas. Pačio įvykio kaip kas buvo sužalotas ji nematė, nes buvo namuose (2 t., b.l. 27-28).

Iš 2022-08-30 specialisto M. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022-08-30, dirbant ekipaže (duomenys neskelbtini) iš Panevėžio AVPK OVS APIE 18 val. 26 min. budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) pranešėją peiliu perdūrė pažįstamas asmuo. Vyras, kraujuoja. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini) namo rado gulintį kruviną vyrą apie 40 metų amžiaus. Priėję prie jo atpažino, kad asmuo yra jiems iš matymo gerai žinomas E. G.. Vyras smarkiai kraujavo į klausimus sunkiai atsakinėjo, tik minėjo, kad jį sužalojo S. L. iš gretimo namo. Vyrą išsivežus medikams, aptvėrė įvykio vietą. Buvo iškviesti ekspertai ir RS tyrėjai. Atvykus jiems kartu su ekipažu (duomenys neskelbtini) nusekė kraujo pėdsakais iki (duomenys neskelbtini) namo. Kraujas baigėsi prie 4 buto. Užėjus į vidų, virtuvėje ant stalo matėsi didelis virtuvinis peilis, ant kurio buvo kraujo. Užėjus į kitą kambarį rado vyrą su moterimi. Pradėjus bendrauti paaiškėjo, kad vyras yra S. L.. Kambaryje, kuriame buvo vyras su moterimi, taip pat matėsi kraujo. Moteris buvusi bute buvo akivaizdžiai neblaivi, iš burnos jai sklido stiprus alkoholio kvapas, orientacija sutrikusi, sunkiai pastovėjo ant kojų. Girtumą nusistatyti moteris atsisakė. Ji prisistatė, kaip V. L., daugiau duomenų savo nenurodė. V. L. aiškino, kad S., su kuriuo ji buvo, jai liepė išplauti grindis, nes ant jų buvo kraujo. Užėjus į 3 butą ir paklausus kaimynės J. K., ar negirdėjo konflikto, ji paaiškino, kad girdėjo ginčą tarp dviejų vyrų, kurie labai garsiai šūkavo namo koridoriuje. Į koridorių iš namų moteris išėjusi nebuvo, nes bijojo (1 t., b.l. 151).

Iš 2022-08-30 apžiūros protokolo matyti, jog prie (duomenys neskelbtini) namo ant šaligatvio 1m nuo (duomenys neskelbtini) g. ir 2.1m nuo namo rytinės sienos į rytus matosi dėmės, panašios į kraują. Toliau kraujo takelis veda (duomenys neskelbtini) gatve vakarų kryptimi iki (duomenys neskelbtini) g. 4 namo laiptinės. Namo laiptinė yra pietinėje namo pusėje. Namas dviejų aukštų, medinis, rudos spalvos, neaptvertas, ant šaligatvio matosi dėmės, panašios į kraują. Laiptinės durys nerakinamos, be laužimo žymių. Įėjus į laiptinę ant grindų matosi „kraujo“ lašeliai. Vakarinėje laiptinės koridoriaus pusėje yra durys į butą Nr. 4. Įėjus pro duris patenkama į virtuvę. Virtuvėje prie pietinės sienos stovi dujinė viryklė, spintelė, prie rytinės sienos stovi virtuvinės spintelės. Ant virtuvinės spintelės, šalia lauko durų guli peilis iki 330 mm ilgio rudomis kriauromis, ant kurio geležtės matosi dėmės panašios į kraują. Taip pat ant šios spintelės guli mėlynas drėgnas rankšluostis, ant kurio matosi rudos spalvos dėmių. Vakarinėje virtuvės sienoje, prie pietinio kampo yra durys į kambarį. Kambaryje prie pietinės sienos stovi komoda, ant kurios stovi kartoninė dėžė, ant kurios yra padėta žalios spalvos marškinėliai ant kurių matosi „rausvos“ spalvos dėmė. Toliau palei sieną yra fotelis ir stalas su televizoriumi. Prie vakarinės sienos stovi dvigulis išskleidžiamas fotelis. Prie šiaurinės sienos stovi sekcija ir dviejų durų spinta. Prie rytinės sienos stovi dvigulė paklota lova, tarp kurios ir rytinės sienos yra 0.3m tarpas kuriame guli pilkos spalvos šortai, ant kurių matosi rusva dėmė. Kambaryje ant grindų, išklotų linoleumu, 2.1m nuo rytinės sienos ir 1.6m nuo pietinės sienos matosi dėmė panaši į kraują (1 t., b.l. 153-157). Įvykio vietoje paimti: biologiniai ėminiai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, peilis su dėmėmis, rankšluostis su dėdėmis, marškinėliai su dėmėmis, šortai, E. G. šortai, džemperis, marškinėliai, sportinių batelių pora, S. L. abiejų rankų panagių turiniai ir abiejų rankų nuoplovos perduoti saugoti į Panevėžio apskr. VPK daiktų saugojimo patalpą. (2 t., b.l. 165-167, 168).

Iš 2022-09-15 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas peilis, paimtas 2022-08-30 apžiūros metu, adresu (duomenys neskelbtini). Peilis – bendras ilgis 330mm, rankena (kriauna) rudos spalvos, medinė, su 2 metalinėmis, pilkos spalvos, kniedėmis iš abiejų rankenos pusių, rankenos ilgis 130mm, plotis 25mm. Peilio kriaunos paviršius lygus turi plaštakos įdubą bei išplatėjimą rankenos viršūnėje. Peilio geležtė tiesi vienašmenė užgaląsta iš abiejų pusių, pagaminta iš pilkos spalvos metalo. Geležtės ilgis 200mm, plotis (prie rankenos) 40mm, storis 2mm. Ant geležtės vienos pusės yra gamykliniai užrašai „(duomenys neskelbtini)“. Ant geležtės ašmenų iš abiejų pusių matyti galastinimo žymės. Peilio geležtės kotas su rankena sujungtos dvejomis metalinėmis kniedėmis. Ant peilio geležtės iš abiejų pusių matosi rausvos spalvos dėmės, kurios panašios į kraujo dėmes. Ant peilio taip pat matosi nusidėvėjimo žymės ir purvo dėmės (2 t., b.l. 39-41).

Iš 2022-09-16 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti daiktai: rankšluostis, šortai, marškinėliai, kurie paimti 2022-08-30 apžiūros metu, adresu (duomenys neskelbtini). Rankšluostis, medžiaginis, mėlynos spalvos. Ant rankšluosčio iš abiejų pusių yra rausvos dėmės, kurios panašios į kraujo dėmes. Šortai, pilkos spalvos, trikotažiniai. Apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta. Marškinėliai, žalios spalvos, trikotažiniai, trumpomis rankovėmis. Marškinėlių nugarinėje dalyje, kairėje pusėje ties mentimi yra rausvos dėmės, kurios panašios į dažų likučius. Ant marškinėlių matosi nusidėvėjimo žymės, purvo dėmės (2 t., b.l. 46-48).

Iš 2022-09-15 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti nukentėjusiojo E. G. rūbai: šortai, marškinėliai, džemperis, sportiniai bateliai, kuriuos 2022-08-31 savanoriškai pateikė VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės slaugytoja. Šortai, mėlynos spalvos, medžiaginiai. Ant šortų abiejų priekinių dalių matosi rausvos dėmės, kurios panašios į kraujo dėmes. Ant galinių abiejų šortų dalių matosi rausvos dėmės, kurios panašios į kraujo dėmes. Į šortų vidinę dalį yra įsiūtos baltos spalvos kelnaitės, ant jų taip pat yra rausvos dėmės, kurios panašios į kraujo dėmes. Ant šortų taip pat matosi nusidėvėjimo žymės ir purvo dėmės. Marškinėliai mėlynos spalvos, trikotažiniai, trumpomis rankovėmis. Marškinėliai susideda iš dviejų dalių, t. y. jie perkirpti visu ilgiu per priekį ir per nugarą. Ant marškinėlių, tiek iš priekinės dalies, tiek iš nugarinės dalies matosi rausvos dėmės, kurios panašios į kraujo dėmes. Ant marškinėlių matosi nusidėvėjimo žymės. Džemperis, raudonos spalvos, medžiaginis. Ant nugarinės viršutinės dalies, ties mentimi, dešinėje pusėje yra audinio mechaninis pažeidimas (kiaurymė). Kiaurymė padaryta aštriu daiktu apie 5 cm ilgio. Ant dešinės rankovės, nugarinėje dalyje ties dilbiu yra audinio mechaninis pažeidimas (kiaurymė). Kiaurymė padaryta aštriu daiktu apie 6 cm ilgio. Ant viso džemperio yra rausvų dėmių, kurios panašios į kraujo dėmes. Ant džemperio taip pat matosi nusidėvėjimo ir purvo dėmių. Apžiūrėjus sportinių batų porą, ant kairės kojos avalynės viršutinėje dalyje yra rausvos dėmės, kurios panašios į kraujo dėmes. Ant avalynės pado – dešinės kojos išorinio šono, kairės kojos vidinio ir išorinio šonų yra rausvų dėmių, kurios panašios į kraujo dėmes. Ant avalynės taip pat matosi nusidėvėjimo žymės ir purvo dėmės (2 t., b.l. 62-65).

Kaip matyti, kaltinamasis S. L. neneigia kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp jo ir nukentėjusiojo E. G. buvus konfliktą, kurio metu jis peiliu dūręs ir sunkiai sutrikdęs E. G. sveikatą, tačiau teigia tai daręs gindamasis. Teismas gi tokius kaltinamojo parodymus dėl gynybos, juos vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, vertina kritiškai, kaip pasirinktą jo poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti.

Teismas pastebi, kad nukentėjusysis viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, jam būnant nukentėjusiojo namuose, sėdint ant sofos, iš virtuvės atėjęs rankoje peiliu nešinas S. L., kuris priėjęs jam dūrė į ranką ir į nugarą. Šios nukentėjusiojo nurodytos esminės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neprieštarauja kitiems bylos įrodymams – policijos pareigūno M. R. tarnybinio pranešimo, apžiūros protokolų duomenims, specialisto išvadai. Nors įvykio vietoje buvo dar vienas trečias asmuo – liudytoja V. L., jos parodymų turinys tiek dėl kaltinamojo, tiek dėl nukentėjusiojo veiksmų įvykio metu, atsižvelgiant į jos įvykio metu buvusį neblaivumą, nėra labai informatyvus. Iš liudytojos V. L. parodymų tik matyti, kad ji apie jokius realius, pavojingus, puolamuosius E. G. veiksmus S. L. atžvilgiu nenurodė, kas atitinka ir nukentėjusiojo E. G. parodymus.

Nors kaltinamasis teisme teigė kaltinime nurodyto įvykio metu jautęs grėsmę iš nukentėjusiojo pusės, jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis būtų atlikęs kaltinamojo S. L. atžvilgiu kokius veiksmus, leidusius kaltinamajam pagrįstai manyti apie nukentėjusiojo keliamą realų, akivaizdų pavojų kaltinamojo sveikatai ar pastarojo turtui bei būtinybę kaltinamajam gintis, byloje nėra. Priešingos išvados nesąlygoja kaltinamojo teisme išsakyti deklaratyvūs teiginiai ar liudytojų S. J. ir V. L. teisme pateiktas neteigiamas nukentėjusiojo apibūdinimas.

Pastebėtina ir tai, kad būtinoji gintis yra ne nuo pavojingo asmens, ne nuo tam tikrų asmeninių jo savybių, ankstesnio jo elgesio ir pan., o būtent nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, o nagrinėjamu atveju toks kėsinimasis nebuvo nustatytas. Gi byloje nustatyti, kaltinime nurodyti kaltinamojo S. L. veiksmai liudija apie jo puolamuosius, o ne gynybinius veiksmus. Taigi, teismo įsitikinimu, būtinosios ginties situacija nagrinėjamu atveju neegzistavo ir visos aukščiau nurodytos aplinkybės paneigia kaltinamojo teiginius apie būtinąją gintį ir leidžia pagrįstai kaltinamojo parodymus vertinti kaip nepatikimus.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sutinkamai su teismų praktika – tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo ir asmuo iš baimės ar dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo, ir tokia veika kvalifikuotina kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-212/2009, 2K-279/2010, 2K-602/2011, 2K-9-719/2018 ir kt.). Teismo vertinimu, pagal nustatytas aplinkybes šioje byloje, jų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog buvo susidariusi būtinosios ginties situacija kaip atsakomybę šalinanti aplinkybė, nes nebuvo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi, nuo kurio galima būtinoji gintis.

Motyvuojamoji dalis

Paties sužalojimų E. G. padarymo fakto kaltinamasis neginčija. Tą patvirtina ir nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad E. G. nustatytos durtinės pjautinės žaizdos: dešinio dilbio srityje (2), nugaros srityje kiauryminė (1), lydima kraujo - oro susikaupimo dešinėje pleuros ertmėje; sužalojimai padaryti aštriu, duriančių pjaunančių savybių turinčiu daiktu, galimai peilio geležte, ar panašiai; dėl durtinės pjautinės kiauryminės žaizdos nugaros srityje su kraujo - oro susikaupimu dešinėje pleuros ertmėje E. G. sveikata sutrikdyta sunkiai (2 t., b.l. 10-11). Netikėti specialisto išvada ar ją pateikusio specialisto kompetencija teismas neturi pagrindo, tokio pagrindo nenurodė ir kaltinamasis ar jo gynėjas. Taipogi teismas neturi pagrindo netikėti ir nukentėjusiojo nuosekliais parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma yra pakankama ir ji patvirtina, jog kaltinamasis S. L. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis konflikto su E. G. metu, tyčia peiliu durdamas E. G. į dešinės rankos dilbį ir į nugarą, sunkiai sutrikdė pastarojo sveikatą. Pažymėtina, kad byloje surinktų įrodymų visuma nepatvirtina kaltinime nurodytomis aplinkybėmis S. L. veikus būtinosios ginties sąlygomis ir minėtus veiksmus atlikus ginantis nuo realaus, besitęsiančio pavojaus jo sveikatai ar turtui. Teismo vertinimu, kaltinamasis sąmoningai atlikdamas kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus, suprato jų pavojingą pobūdį, dėl jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo. Nėra abejonių, kad S. L. atliktieji kaltinime nurodytieji smurtiniai veiksmai, pasireiškę neteisėtu, nepageidaujamu kaltinamojo kontaktiniu poveikiu nukentėjusiojo kūnui, sunkiai sutrikdė E. G. sveikatą. Tokie kaltinime nurodyti kaltinamojo atlikti smurtiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Iš kaltinimo aprašymo šalintina aplinkybė apie kaltinamojo apsvaigimą nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nes ji neįeina į BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, ji – bausmės skyrimui reikšminga aplinkybė, kuri vertintina skiriant bausmę.

Bausmių skyrimas, civilinių ieškinių ir kitų klausimų išsprendimas

Skirdamas bausmes kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo atsakomybę dėl BK 140 straipsnio 1 dalies lengvina tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs šią veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkina tai, kad šią veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę dėl BK 135 straipsnio 1 dalies lengvina tai, kad kaltinamasis atlygino dalį – 100 Eur – iš 773,65 eurų Valstybinėms ligonių kasoms padarytos turtinės žalos už E. G. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (BK 59 straipsnio 2 dalis). Kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl šio nusikaltimo nenustatyta.

Nors kaltinamasis pripažino nukentėjusiojo E. G. atžvilgiu vartojęs fizinį smurtą bei sukėlęs pastarajam kaltinime nurodytus padarinius, teigė besigailintis dėl savo veiksmų, teismo nuomone, pagrindo pripažinti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra.

Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, jei teismas nustato dvi sąlygas: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką; b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Remiantis teismų praktikoje suformuota taisykle, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-345-511/2018 ir kt.).

Kaltinamojo parodymų turinys rodo, kad pripažindamas savo kaltę dėl smurtinių veiksmų atlikimo E. G. atžvilgiu ir kaltinime nurodytų padarinių nukentėjusiajam sukėlimo, S. L. tuo pačiu bandė save teisinti, dalį kaltės permesdamas nukentėjusiajam, teigdamas apie pastarojo puolimą ir jam buvusį poreikį gintis. Be to, teisme kaltinamasis parodė, kad po savo smurtinių veiksmų atlikimo, nes jis nuėjo miegoti, kas rodo, jog jam net nebuvo įdomu nukentėjusiojo būklė, jis nesistengė sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Be to, kaltinamasis nesiūlė nukentėjusiajam pagalbos, neatlygino šiam jokios žalos dalies. Pastebėtina ir tai, pats kaltinamasis teisme pripažino, kad jis smurtaudamas sprendžia situacijas, nes kitaip neišeina. Šios aplinkybės paneigia kaltinamojo nuoširdų gailestį dėl padarytos nusikalstamos veikos, savo veiksmų. Teismo nuomone, visos aukščiau nurodytos aplinkybės paneigia BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą kaltinamojo S. L. veiksmuose, t.y. pagrindo kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti prisipažinimą padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi, šiuo atveju nėra. Toks teismo sprendimas atitinka ir teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-648/2019, 2K-377-489/2018 ir kt.).

Kadangi šioje byloje dėl BK 135 straipsnio 1 dalies nenustatyta būtinosios ginties situacija, sutinkamai su teismų praktika tokiu atveju būtinosios ginties ribų peržengimo klausimas nekyla (kasacinė nutartis Nr. 2K-9-719/2018), tad nėra pagrindo spręsti ir pripažinti kaltinamojo veiksmuose esant BK 59 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, kai baudžiamasis įstatymas numato atsakomybę už būtinosios ginties ribų peržengimą.

Kaltinamojo atsakomybę dėl BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sunkinančios aplinkybės yra tos, kad BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką S. L. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Kaltinamasis S. L. padarė dvi baigtas, tyčines nusikalstamas veikas, viena kurių priskiriama sunkių, o kita – nesunkių nusikaltimų kategorijoms. Jis yra vidutinio amžiaus, nevedęs, anksčiau teistas už smurtinio nusikaltimo padarymą, turi neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, veikų padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas. Teismas pastebi, kad BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą kaltinamasis padarė nepraėjus net keturiems mėnesiams po ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės atlikimo, o BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą jis padarė jo atžvilgiu atliekant ikiteisminį tyrimą dėl BK 140 straipsnio 1 dalies, jam turint įtariamojo statusą bei esant jam paskirtai kardomajai priemonei. Toks kaltinamojo elgesys parodo jo atsainų požiūrį į jo atžvilgiu vykdomą baudžiamąjį procesą bei baudžiamojo poveikio priemones, savo veiksmų nekritiškumą bei elgesio nekeitimą, išvadų nedarymą.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, jų visumą, siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam S. L. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skiriant arešto bausmę, jo trukmę nustatant artimą vidurkiui, o už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skiriant vienintelę sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jo trukmę nustatant trumpesnę už vidurkį.

Už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, kadangi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, subendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei apimant švelnesnę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į subendrintos bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. rugpjūčio 30 d. 19.40 val. iki 2022 m. rugsėjo 1 d. 09.28 val. (2 paros).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina nepakeista, o nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikintina.

Byloje 773,65 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai už E. G. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas atlyginti yra pareiškusi Panevėžio teritorinė ligonių kasa (1 t., b. l. 181-183). Byloje nustatytas nukentėjusiajam E. G. sveikatos sutrikdymą padaręs asmuo – S. L., gydymo paslaugos E. G. buvo suteiktos realiai, ieškinio reikalavimus pagrindžia rašytiniai įrodymai, su civiliniu ieškiniu sutinka ir pats kaltinamasis. Taigi, nėra abejonių, kad už šią žalą atsakingas kaltinamasis. Nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą apie civilinio ieškinio pagrįstumą, tačiau iš teismui pateikto mokėjimo nurodymo matyti, kad 2022 m. gruodžio 16 d. S. L. sumokėjo dalį civiliniu ieškiniu prašomos žalos – 100 Eur Valstybinei ligonių kasai (3 t., b.l. 18). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, įvertinus atlygintos žalos dydį, iš kaltinamojo civiliniam ieškovui priteisiant likusią neatlygintos žalos dalį – 673,65 eurų.

Šioje byloje civilinį ieškinį yra pareiškęs ir nukentėjusysis E. G.. Pradiniu civiliniu ieškiniu jis prašė priteisti jam iš kaltinamojo 250 eurų turtinės ir 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimui bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis, prašydamas grąžinti jam įvykio metu jo dėvėtus sportinius batelius, turtinę žalą sumažino iki 100 eurų.

Sutinkamai su E. G. civilinio ieškinio nuostatomis, jo paaiškinimais teisme, S. L. kaltinime nurodytais smurtiniais veiksmais buvo sugadinti nukentėjusiojo įvykio metu vilkėti rūbai – džemperis, šortai, dėl ko šiam padaryta turtinė žala. Tokius nukentėjusiojo teiginius dėl pastarųjų rūbų sugadinimo patvirtina ir šių rūbų apžiūros protokolo duomenys, to neginčija ir kaltinamasis, kuris su civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos visiškai sutiko. Atsižvelgiant į tai, civilinio ieškinio dalis dėl 100 eurų turtinės žalos atlyginimo tenkinama visiškai, šią sumą priteisiant iš kaltinamojo S. L..

Dėl neturtinės žalos nukentėjusysis E. G. parodė, kad dėl kaltinime nurodyto įvykio, jo metu jam padarytų sužalojimų jis patyrė fizinį skausmą, baimę, kitokius nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus. Byloje esančių duomenų visuma nepalieka teismui abejonių, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo nusikalstamų smurtinių veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, kitokius nepatogumus, kas teisėje pripažįstama neturtine žala, todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas. Tačiau sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo atliktus pavojingus, nusikalstamus veiksmus, padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, nusikalstama veika padarytas pasekmes, į kaltinamojo turtinę bei šeimyninę padėtis, sveikatos būklę, jo galimybę atlyginti žalą.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis, būdamas vidutinio amžiaus, dirbantis, nevedęs, teistas už smurtinio nusikaltimo padarymą, E. G. atžvilgiu padarė tyčinį, sunkų, smurtinį nusikaltimą, kurio metu nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Šis nusikaltimas buvo padarytas išgertuvių metu, tiek nukentėjusiajam, tiek kaltinamajam esant neblaiviems. Pats kaltinamasis neneigia atlikęs smurtinius veiksmus ir gailisi dėl jo sukeltų padarinių, nukentėjusiojo atsiprašė. Pažymėtina, kad pats nukentėjusysis teisme parodė, kad šiai dienai dėl patirtų sužalojimų liekamųjų reiškinių nejaučia.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas, teismo nustatytas aplinkybes, vertinant kaltinamojo veiksmus, kaltės formą, jo turtinę bei šeimyninę padėtis, nukentėjusiajam padarytą sveikatos sutrikdymo mastą, kitas aukščiau paminėtas aplinkybes, teismas mano, kad nukentėjusiojo prašoma priteisti 3500 eurų suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl mažintina iki 2500 eurų. Teismo vertinimu, ši suma yra adekvati aukščiau nurodytų aplinkybių bei kilusių neigiamų pasekmių rezultate. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteisiant 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Kaip minėta, nukentėjusiojo E. G. civiliniu ieškiniu be kita ko prašoma priteisti iš kaltinamojo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą žalą, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Šis prašymas pagrįstas, todėl tenkinamas visiškai. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į šias nuostatas, iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už jam priteistą žalą (2600 Eur), jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Šioje byloje nukentėjusiojo E. G. interesus atstovavo įgaliotas atstovas advokatas Vytautas Kupcikevičius, kuris suteikė profesionalią antrinę teisinę pagalbą, kuri buvo būtina. Byloje esanti pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina advokato suteiktas paslaugas bei pastarųjų išlaidų dydį – 405 eurai (3 t., b.l. 69-71). Teismas sprendžia, kad patirtos išlaidos už nukentėjusiajam suteiktą teisinę pagalbą BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš S. L. valstybės naudai.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo S. L. valstybės naudai išieškotinos ir 33,20 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turėję reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – biologiniai ėminiai Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, peilis, rankšluostis, marškinėliai, šortai, E. G. šortai, džemperis, marškinėliai, S. L. abiejų rankų panagių turiniai ir abiejų rankų nuoplovos, saugomi Panevėžio apskr. VPK daiktų saugojimo patalpoje pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 165-167, 168) – sunaikintini, o E. G. sportinių batelių pora, saugomi ten pat pagal tą patį kvitą – grąžintini jų savininkui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 ir 9 punktai).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam arešto bausmę 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

S. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei apimant švelnesnę, ir S. L. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. rugpjūčio 30 d. 19.40 val. iki 2022 m. rugsėjo 1 d. 09.28 val. (2 paras).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo S. L. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš S. L. Valstybinėms ligonių kasoms prie Sveikatos apsaugos ministerijos 673,65 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt tris eurus 65 centus) turtinės žalos atlyginimui, šią sumą pervedant į Valstybinių ligonių kasų (įmonės kodas 191351679) atsiskaitomąją sąskaitą LT217300010002484333, AB „Swedbank“, banko kodas 73000. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo, civilinio ieškovo E. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš S. L. 100 Eur (vieną šimtą eurų) turtinei ir 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2600 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų) žalą, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš S. L. valstybei: 405 Eur (keturis šimtus penkis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidoms už nukentėjusiojo atstovavimą apmokėti ir 33,20 Eur (trisdešimt tris eurus 20 centų) proceso išlaidoms teismo procesiniams dokumentams įteikti atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – biologinius ėminius Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, peilį, rankšluostį, marškinėlius, šortus, E. G. šortus, džemperį, marškinėlius, S. L. abiejų rankų panagių turinius ir abiejų rankų nuoplovas, saugomus Panevėžio apskr. VPK daiktų saugojimo patalpoje pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) – sunaikinti, o E. G. sportinių batelių porą, saugomą ten pat pagal tą patį kvitą – grąžinti jų savininkui E. G..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.