Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Rūta Neveckienė

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. M. pareiškimą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo, suinteresuoti asmenys Ž. B. ir A. A.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Teismo posėdžio metu pareiškėja ir pareiškėjos atstovė pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad įstatymų nežinojimas prisidėjo prie termino praleidimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

5. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

6. Iš pateikto santuokos liudijimo nustatyta, kad pareiškėja yra A. M., mirusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė.

7. Duomenų, kad palikėjas būtų sudaręs testamentą, nėra. Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo, padavimo ar atsisakymo faktų.

8. Iš Nekilnojamojo registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog palikėjo vardu registruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad kito palikėjo vardu registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, taip pat piniginių santaupų, lėšų ir kitokio turto nėra.

9. Palikėjo įstatyminiai įpėdiniai yra A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Suinteresuoti asmenys termino palikimui priimti atnaujinimui neprieštarauja, prašo pareiškimą tenkinti.

10. Pareiškėjos paaiškinimais ir pateiktais duomenimis nustatyta, kad kitų įpėdinių nėra.

11. Kaip matyti iš pareiškėjos pateikto (duomenys neskelbtini) A. M. medicininio mirties liudijimo, Nr. (duomenys neskelbtini), palikėjas sirgo antro tipo cukriniu diabetu ir onkologinėmis ligomis.

12. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

13. Kasacinio teismo praktikoje akcentuota ir tai, kad teismas turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai (pvz., priimti palikimą jam svarbu dėl to, kad neturi pragyvenimo šaltinio, neteko išlaikymo, kitų materialinių priežasčių), kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai (ar tai nesukeltų kitų asmenų turtinės padėties akivaizdaus pablogėjimo ar kitų neigiamų padarinių), ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (žr., Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2S-335-436/2018).

14. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie savo teisę, dėl kurios įgyvendinimo praleistas terminas, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino atnaujinimo. Vertinant pareiškėjos elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar ji buvo atidi, sąžininga ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartai (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).

15. Pareiškėja prašyme nurodė ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad terminą palikimui priimti praleido, nes po savo sutuoktinio netekties labai išgyveno, iki pat sutuoktinio mirties momento juo rūpinosi, leido jam vaistus, jį gydė, tai išsekino ir nualino pareiškėją fiziškai bei dvasiškai, suprastėjo jos psichologinė bei emocinė sveikata. Terminą praleido nežymiai, tik keliomis dienomis. Kitų turtą paveldėjusių ar siekiančių paveldėti asmenų nagrinėjamoje byloje nenustatyta, suinteresuoti asmenys su pareiškimu sutinka visiškai, neprieštarauja pareiškėjos prašymui atnaujinti terminą palikimui priimti, todėl nėra pagrindo manyti, kad, atnaujinus terminą palikimui priimti, kiltų grėsmė jų teisėms ir interesams. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjos nurodytos termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir šis terminas atnaujintinas.

16. Pažymėtina, kad pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytinas konkretus paveldėtinas turtas, o paveldėto turto apimtį nustato notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą. Jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 straipsnio 1 dalis).

17. Kadangi pareiškimas tenkintinas visiškai, iš pareiškėjos valstybei priteistinos turėtos 12,33 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291, 578 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priimti.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos Z. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,33 Eur (dvylika eurų 33 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5662.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.