- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-31
- Bylos Nr.
- 1S-134-744/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27934-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laisvydas Zederštremas
- Kaltinamasis
- A. Š.
- Advokatai
- Vytautas Sirvydis
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios A. Š. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 3 d. nutarties, kuria nepriimtas jo 2018 m. liepos 2 d. skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 25 d. protokolinės nutarties ir grąžintas pareiškėjui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje Ą. G. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalyje, N. G. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio ir 182 straipsnio 2 dalyje, A. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 3 dalyje, 24 straipsnio ir 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, A. Š. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 229 straipsnio 1 dalyje. 2018 m. birželio 6 d. vykusiame teisiamajame posėdyje kaltinamosios A. Š. gynėjas advokatas Vytautas Sirvydis pateikė teismui prašymą išskirti baudžiamąją bylą kaltinamosios A. Š. atžvilgiu. Gynėjas savo prašymą pagrindė tuo, kad kaltinamosios A. Š. atžvilgiu išskirta byla būtų nagrinėjama greičiau ir tai nepakenktų bylos nagrinėjimo teisme išsamumui, nes A. Š. nėra kaltinama veikusi kartu su kitais kaltinamaisiais.Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, 2018 m. birželio 25 d. teisiamajame posėdyje išklausęs proceso dalyvių nuomones, protokoline nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 234 straipsnio 4 dalimi, 254 straipsnio 1 dalimi, nutarė baudžiamosios bylos kaltinamosios A. Š. atžvilgiu neišskirti. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad prašymą išskirti baudžiamąją bylą kaltinamosios A. Š. atžvilgiu bus galima pateikti pakartotinai ir bylų išskyrimo klausimas bus svarstomas po to, kai kaltinamieji duos parodymus. Šioje nutartyje teismas taip pat nurodė, kad ji yra neskundžiama.2018 m. liepos 2 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas kaltinamosios A. Š. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, išskiriant iš baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) atskirą baudžiamąją bylą jo ginamosios A. Š. atžvilgiu.Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. liepos 3 d. nutartimi kaltinamosios A. Š. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio 2018 m. liepos 2 d. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 25 d. nutarties atsisakė priimti ir grąžino jį pareiškėjui. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad nutartis dėl prašymų (šiuo konkrečiu atveju - prašymo išskirti bylą) yra neskundžiama, vadovaujantis BPK 439 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Taip pat teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis BPK nuostatomis, yra skundžiama bylų išskyrimo nutartis, kuri privalo būti surašyta kaip atskira nutartis. 2018 m. liepos 5 d. kaltinamosios A. Š. gynėjas advokatas Vytautas Sirvydis pateikė skundą Šiaulių apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 3 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti jo skundą dėl to paties teismo priimtos 2018 m. birželio 25 d. protokolinės nutarties, ir, panaikinus minėtą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 3 d. nutartį, išspręsti klausimą dėl jo skundo iš esmės, tai yra skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 25 d. nutarties priimti ir jį tenkinti visiškai – išskirti iš baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) atskirą baudžiamąją bylą jo ginamosios A. Š. atžvilgiu.
6.1. Skunde gynėjas nurodo, kad teismo atsisakymas priimti jo skundą yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžiantis įstatymu garantuotą apskundimo teisę. Gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiama 2018 m. liepos 3 d. nutartimi neleistinai apribojo įstatyme garantuotą apskundimo teisę, nors tokiam apribojimui nėra jokių teisinių pagrindų, todėl tai yra BPK 22 straipsnio 3 dalies, ir BPK X dalies normų pažeidimas. Pažymi, kad BPK X dalis negali būti traktuojama taip, kad būtų sukurtos dirbtinės kliūtys pasinaudoti šios BPK dalies normomis, kada yra pažeisti proceso dalyvių interesai.
Šalies argumentai
6.2. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nutartyje visiškai klaidingai pasisako, kad teisėjo nutartis dėl prašymų išskirti bylą yra neskundžiama ir ji neprivalo būti įforminama atskiru procesiniu dokumentu - atskira teismo nutartimi. Teismas sureikšmina nutarties išdėstymo formą ir tarsi teigia, kad protokolinė nutartis iš viso negalėtų būti skundžiama BPK X dalies pagrindais ir tvarka, nors tokio draudimo įstatymų leidėjas nėra numatęs. Gynėjo nuomone, taip pat nėra teisiškai pagrįstas ir pirmosios instancijos teismo motyvas, kad sklandus teismo baudžiamasis procesas taptų neįmanomas, jei kiekvienas prašymas, kurį pateikia proceso šalis teismo posėdžio metu, būtų įforminamas atskiru procesiniu dokumentu - atskira teismo nutartimi. Šiuo motyvu teismas taip pat klaidingai sureikšmina procesinio sprendimo priėmimo ir išdėstymo formą, nors BPK 253 straipsnio 2 dalis teismui leidžia dispozityviai spręsti, ar nutartis surašyti kaip atskirus dokumentus, ar jas priimti pačioje posėdžių salėje ir įrašyti į teisiamojo posėdžio protokolą. BPK 439 straipsnio teisinis reguliavimas nedraudžia apskųsti tokias pirmosios instancijos teismo nutartis, kurios nebuvo išdėstytos kaip rašytinės. Vienintelis apskundimo pagrindas yra nurodytas BPK 440 straipsnio 1 dalyje - kai manoma, jog pažeidžiamos proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai. Taigi pakanka proceso dalyvio manymo, jog tokios teisės ar teisėti interesai yra pažeisti, o klausimą iš esmės (ar iš tikrųjų tos teisės ir teisėti interesai yra pažeisti ir kiek pažeisti, ar toks pažeidimas laikytinas esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu) išsprendžia aukštesnės instancijos teismas.
6.3. Gynėjas taip pat nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 7 d. nutartyje Nr. 1 S-108-150/2016 yra pasisakęs: „Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad kiekvienam asmeniui, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi būti užtikrinta galimybė savo teises ginti teisme tiek nuo kitų asmenų, tiek nuo neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų (2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas) nepriklausomai nuo jo teisinio statuso (2002 m. liepos 2 d. nutarimas). Asmens teisių ir laisvių teisminio gynimo garantija - tai procesinio pobūdžio garantija, esminis asmens teisių ir laisvių konstitucinio instituto elementas, būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga, neatskiriamas konstitucinio teisinės valstybės principo turinio elementas (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Reguliuojant baudžiamojo proceso santykius jokiu būdu negali būti pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą (2005 m. vasario 07 d. nutarimas). Teisme turi būti ginamos asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai, nepaisant to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne (2012 m. gruodžio 10 d. nutarimas). <...> nagrinėjamu klausimu apygardos teismas, spręsdamas Š. N. apeliacinio skundo priėmimo klausimą, įvykdė ne konstitucinėmis teisės normomis pagrįstą teisingumą, bet formalų (nominalų). Tuo tarpu, konstitucinė vertybė yra tik teisingo teismo sprendimo priėmimas. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtinta, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisvės. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatytas aplinkybes nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė, o nustatytas aplinkybes įvertino gana formaliai“. Gynėjo manymu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti jo skundą, nukrypo nuo tokios praktikos ir pažeidė BPK 439 straipsnio 2 dalies teisinį reguliavimą, kadangi be jokio pagrindo susiaurino apskundimo ribas. BPK 439 straipsnyje nėra įsakmiai nurodyta, jog tokio pobūdžio nutartis dėl baudžiamosios bylos (ne)išskyrimo būtų neskundžiama, taigi, ir šiuo požiūriu pirmosios instancijos teismo pozicija yra neteisinga. Nors, priimdamas protokolinę nutartį dėl baudžiamosios bylos neišskyrimo, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ateityje šis klausimas galės būti sprendžiamas, tačiau šioje protokolinėje nutartyje į šio klausimo svarbą pažiūrėjo paneigdamas teisinės ir teisminės gynybos principus, užkirsdamas kelią pasinaudoti įstatymo leidėjo garantuota apskundimo teise.
6.4. Gynėjas pažymi, kad teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas įtvirtintas tiek tarptautiniuose teisės aktuose - Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalyje, Europos žmogaus teisių konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose - Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1, 2 dalyse, 31 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 3, 4, 5, 10 dalyse. Asmens teisė į teisminę gynybą lemia kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės baudžiamajame teisminiame procese buvo pažeistos, teisę ginti savo teises ir teisėtus interesus teisme ir valstybės pareigą užtikrinti veiksmingą apskundimo teisės įgyvendinimo mechanizmą, ką pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo paneigė, tuo pačiu paneigdamas instancinę apskundimo tvarką, kas savo ruožtu reiškia BPK 439 straipsnio 2 dalies netinkamą aiškinimą ir taikymą.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimų į kaltinamosios A. Š. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 3 d. nutartimi ir kaltinamosios A. Š. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundo argumentais, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 3 d. nutartis atsisakyti priimti kaltinamosios A. Š. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio 2018 m. liepos 2 d. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 25 d. protokolinės nutarties ir grąžinti jį padavusiam asmeniui yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina. Kaltinamosios A. Š. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio 2018 m. liepos 2 d. skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 25 d. protokolinės nutarties turėjo būti priimtas ir BPK 440 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka perduotas aukštesniajam teismui, todėl, vadovaujantis operatyvumo ir ekonomiškumo principais, šis skundas negrąžintinas apylinkės teismui spręsti jo priėmimo klausimo, jis priimtinas ir išnagrinėtinas iš esmės.
Dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 3 d. nutarties
BPK 439 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šioje BPK dalyje nustatyta tvarka neskundžiamos teismų nutartys dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, dėl galimumo nagrinėti bylą, kai kas nors iš proceso dalyvių neatvyko, dėl pareikštų nušalinimų, dėl naujų įrodymų rinkimo, dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo, dėl pastabų teisiamojo posėdžio protokole bei tvarkos palaikymo teisiamojo posėdžio metu, dėl įrodymų tyrimo teisme atnaujinimo. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 3 d. nutartimi teismas kaltinamosios A. Š. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio 2018 m. liepos 2 d. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 25 d. protokolinės nutarties atsisakė priimti motyvuodamas tuo, kad minėta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 25 d. nutartis buvo priimta dėl proceso dalyvio prašymo išskirti bylą, todėl, vadovaujantis BPK 439 straipsnio 2 dalies nuostatomis yra neskundžiama. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad 2018 m. birželio 25 d. nutartimi buvo spendžiamas klausimas ne dėl proceso dalyvio, tai yra kaltinamosios A. Š. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio, prašymo, o klausimas dėl bylos išskyrimo kaltinamosios A. Š. atžvilgiu pagal BPK 254 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Pagal teismų praktiką, žemesniųjų teismų nutartys dėl bylų iškyrimo (neišskyrimo) į atskiras bylas yra skundžiamos ir skundai dėl jų yra nagrinėjami BPK X dalyje numatyta tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1S-25-449/2016, Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-40-870/2017 ir kt.). BPK 439 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai bei kiti asmenys turi teisę šioje Kodekso dalyje nustatyta tvarka apskųsti žemesniųjų teismų bylos parengimo nagrinėti ar teisiamajame posėdyje priimtas nutartis, taip pat šio Kodekso numatytais atvejais – kitas teismų priimtas nutartis aukštesniesiems teismams, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas numato specialią atskirų teismo nutarčių apskundimo tvarką. BPK 440 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai turi teisę paduoti aukštesniajam teismui skundus dėl žemesniojo teismo nutarties, jeigu mano, kad žemesniojo teismo nutartimi pažeistos jų teisės ir teisėti interesai. Kadangi, kaip minėta, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 25 d. nutartis, priimta vadovaujantis BPK 254 straipsnio nuostatomis, numatančiomis bylos išskyrimą, ja priimtas procesinis sprendimas neprilygintinas paprasto procesinio prašymo išnagrinėjimui. Be to, kaip jau minėta, teismas 2018 m. liepos 3 d. nutartimi atsisakydamas priimti kaltinamosios A. Š. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 25 d. nutarties, nurodė, kad, vadovaujantis BPK nuostatomis, yra skundžiama bylų išskyrimo nutartis, kuri privalo būti surašyta kaip atskira nutartis. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad BPK 253 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nagrinėjimo teisme metu kilusius klausimus teismas išsprendžia nutartimis, prieš tai išklausęs dalyvaujančių nagrinėjant bylą teisme asmenų nuomones. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas nusprendžia, ar nutartis surašyti kaip atskirus dokumentus ir priimti pasitarimų kambaryje, ar jas priimti pačioje posėdžių salėje ir įrašyti į teisiamojo posėdžio protokolą. Minėtos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos suteikia bylą nagrinėjančiam teismui teisę nuspręsti, kokios formos – rašytinės ar protokolinės – nutartis priimti, išsprendus nagrinėjimo teisme metu kilusius klausimus. Todėl, vien ta aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju žemesnysis teismas pasitarimų kambaryje nusprendė priimti protokolinę nutartį dėl bylos neišskyrimo kaltinamosios A. Š. atžvilgiu, savaime nedaro minėtos nutarties neskundžiamos dėl nutarties formos. Atsižvelgus į šias aplinkybes konstatuotina, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 25 d. protokolinė nutartis galėjo būti skundžiama BPK 440 straipsnio tvarka, todėl kaltinamosios A. Š. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundas skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 3 d. nutartimi jam grąžintas nepagrįstai.
Dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 25 d. nutarties
BPK 254 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas bylos nagrinėjimo teisme metu gali BPK 234 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju bylą išskirti į kelias arba kelias bylas sujungti į vieną. BPK 254 straipsnio 2 dalis numato, kad, kai byloje yra keli kaltinamieji, bylą galima išskirti ir atidėti dėl vienų kaltinamųjų ir nagrinėti toliau dėl kitų kaltinamųjų; jeigu atskiras nagrinėjimas kenkia nagrinėjimo teisme išsamumui, visos bylos nagrinėjimas atidedamas. Pagal BPK 234 straipsnio 4 dalį byla gali būti išskirta į kelias tais atvejais, jeigu tai padeda greičiau išnagrinėti išskirtas bylas. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso paskirties esmei būdingi proceso greitumo, procesinės lygybės, viešumo, teisingo bylos išnagrinėjimo principai. Proceso greitumo reikalavimas įpareigoja tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnus, tiek teismus visus procesinius veiksmus atlikti ir sprendimus priimti kaip įmanoma greičiau, kad teisingumas būtų įvykdomas praėjus kiek įmanoma kuo mažiau laiko nuo nusikalstamos veikos padarymo. Taip pat baudžiamojo proceso įstatymai leidžia atskirai nagrinėti baudžiamąsias bylas ir asmenų, kurie padarė nusikalstamą veiką veikdami bendrai, atžvilgiu. Bylos paprastai išskiriamos, kai vienas ar keli kaltinamieji pasislepia ir jų buvimo vieta nežinoma, arba kai kaltinamasis sužalojamas arba suserga sunkia liga ir dėl to negali dalyvauti teisiamajame posėdyje ilgesnį laiką.Nagrinėjamu atveju 2018 m. birželio 6 d. vykusiame teisiamajame posėdyje kaltinamosios A. Š. gynėjas advokatas Vytautas Sirvydis pateikė teismui prašymą išskirti baudžiamąją bylą kaltinamosios A. Š. atžvilgiu. Gynėjas savo prašymą pagrindė tuo, kad kaltinamoji A. Š., priešingai nei kiti kaltinamieji, nepripažįsta savo kaltės padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, ji nėra kaltinama veikusi kartu su kitais kaltinamaisiais, bylos nagrinėjimas dėl kitų kaltinamųjų neatvykimo į teisiamąjį posėdį užtrunka, todėl kaltinamosios A. Š. atžvilgiu išskirta byla būtų nagrinėjama greičiau ir tai nepakenktų bylos nagrinėjimo teisme išsamumui. Priimant sprendimą išskirti baudžiamąją bylą kurio nors kaltinamojo atžvilgiu, būtina įvertinti, ar toks procesinis veiksmas bus tikslingas, taip pat įvertinti ir visiems kaltinamiesiems pateiktų kaltinimų sudėtingumą, kiekvieno jų parodymų svarbumą tiriant kiekvienos nusikalstamos veikos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju, bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs A. Š. gynėjo advokato teisme išsakytus argumentus dėl baudžiamosios bylos išskyrimo kaltinamosios atžvilgiu, išklausęs kitų proceso dalyvių nuomones, nutarė šioje proceso stadijoje bylų neišskirti ir šitą klausimą svarstyti po kaltinamųjų apklausų. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 25 d. protokolinėje nutartyje nurodydamas, kad prašymas išskirti baudžiamąją bylą kaltinamosios A. Š. atžvilgiu galės būti teikiamas pakartotinai, teismas neatmetė galimybės baudžiamąją bylą kaltinamosios A. Š. atžvilgiu išskirti, priklausomai nuo susiklosčiusių aplinkybių, ir toliau tęsti bylos nagrinėjimą.Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos eigą, nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme trukmę, kaltinamosios A. Š. dalyvavimą teismo procese, tai, kad iki šiol nei A. Š., ne kiti kaltinamieji nebuvo apklausti ir nedavė parodymų šioje byloje, atsižvelgęs į didelę bylos apimtį, konstatuoja, jog esamoje situacijoje siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp teisingumo vykdymo ir proceso operatyvumo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neišskyrė baudžiamosios bylos kaltinamosios A. Š. atžvilgiu į atskirą bylą. Nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos kaltinamosios A. Š. atžvilgiu neišskyrimas netrukdo operatyviam bylos nagrinėjimui, nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei BPK kaltinamiesiems garantuotos teisės, kad baudžiamąją bylą per kuo trumpesnį laiką viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Baudžiamųjų bylų išnagrinėjimas per kiek įmanoma trumpesnį laikotarpį gali būti vienas iš bylų išskyrimo tikslų, nes greitai tiriant bei nagrinėjant bylas patenkinamas visuomenės interesas, kad teisingumas būtų įvykdomas ir teisinė santarvė, kiek įmanoma, būtų atkuriama praėjus kuo mažiau laiko nuo nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1N-99/2012), tačiau ne mažiau svarbūs yra ir proceso išsamumo, teisingo bylos nagrinėjimo bei kiti kertiniai baudžiamojo proceso principai. Tik remiantis šiais principais galima išlaikyti pusiausvyrą tarp teisingumo vykdymo ir proceso operatyvumo bei priimti tokį sprendimą, kuris padėtų teisingai išnagrinėti bylą ir užtikrinti kaltinamųjų teises. Be to, pasikeitus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme aplinkybėms, baudžiamojo proceso įstatymas nekliudo išskirti baudžiamąją bylą kaltinamojo atžvilgiu į atskirą bylą.Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad, neišskirdamas baudžiamosios bylos kaltinamosios A. Š. atžvilgiu, apylinkės teismas nepažeidė BPK reikalavimų ir kaltinamųjų teisių bei teisėtų interesų. Dėl to darytina išvada, kad šiame bylos nagrinėjimo etape, kol dar neapklausti visi kaltinamieji ir neaiški jų pozicija dėl jiems pareikštų kaltinimų, bylos neišskyrimas nepakenks jos išnagrinėjimo išsamumui ir nepažeis kaltinamųjų teisių į teisingą teismą, todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 25 d. protokolinė nutartis, kuria baudžiamoji byla A. Š. atžvilgiu neišskirta į atskirą baudžiamąją bylą, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 3 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti kaltinamosios A. Š. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio 2018 m. liepos 2 d. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 25 d. protokolinės nutarties, panaikinti ir priimti naują sprendimą – šį skundą priimti.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. birželio 25 d. protokolinę nutartį, kuria baudžiamoji byla kaltinamosios A. Š. atžvilgiu neišskirta į atskirą baudžiamąją bylą, palikti galioti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.