Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamosios L. J. (J.) gynėjo advokato Zbignev Jankovski, kaltinamojo M. V. gynėjos advokatės L. J., kaltinamosios I. V. gynėjo advokato Ignatijaus Šuškevič skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-06 nutarties, kuria baudžiamoji byla kaltinamosios I. V. atžvilgiu išskirta į atskirą baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-25-932/2017, kurioje N. B. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, M. V. kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, L. J. kaltinama pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, O. N. kaltinama pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, I. V. kaltinama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį, UAB „S.“ kaltinama pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį. Nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, teismas 2017-01-06 nutartimi iš baudžiamosios bylos Nr. 1-25-932/2017 išskyrė į atskirą baudžiamąją bylą kaltinamosios I. V. atžvilgiu. Išskirtos baudžiamosios bylos nagrinėjimą teismas atidėjo iki teismo psichiatrijos ekspertizės akto gavimo.

Skundu Vilniaus apygardos teismui kaltinamosios L. J. (J.) gynėjas advokatas Z. Jankovski prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-06 nutartį išskirti bylą kaltinamosios I. V. atžvilgiu. Advokatas nesutinka su teismo argumentais, kad dėl kaltinamosios I. V. psichiatrinės ekspertizės atlikimo, bus pažeistos kitų kaltinamųjų teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką. Nurodo, jog kaltinimo konstrukcija surašyta taip, kad I. V., L. J., O. N. ir kt. įtariami veikę bendrininkų grupėje, veikos aprašytos kaip nusikalstamų veikų grandinė, kaltinamosios L. J. vaidmuo yra antraeilis, veikė per tarpininką ir be kitos kaltinamosios, I. V. parodymų teismui, šioje byloje, advokato manymu, nebus galima priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą. Be to, L. J. prieštaravo bylos išskyrimui ir nesutiko tokiu būdu ir tokia sąskaita užtikrinti jos, kaip kaltinamosios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso jai garantuotos teisės, kad baudžiamąją bylą per kuo trumpiausią laiką viešai ir teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas. Skunde teigiama, kad teisėjas, kuris nagrinės baudžiamąją bylą ir priims sprendimą dėl L. J., taip pat ir dėl kitų kaltinamųjų, jau iš anksto turės susiformavusią nuomonę ir apie I. V., nes jie kaltinami veikus bendrininkų grupėje. Todėl mano, jog I. V. atžvilgiu sprendimas – nuosprendis, jei ji bus pripažinta pakaltinama, bus tik formalus sprendimo priėmimas, nes teisėjas jau bus pasisakęs dėl byloje surinktų analogiškų duomenų ir negalės prieštarauti pats sau, t.y. teisėjas ir teismas bus saistomas savo ankstesnio sprendimo. Pagal teismų praktiką, nuosprendyje negali būti formuluočių apie nenuteistus ar neteisiamus asmenis, ir tuo labiau apie jų kaltę padarius nusikalstamas veikas. Advokato teigimu, skundžiamoje nutartyje taip aiškiai ir nenurodyta, kodėl bylos išskyrimas kaltinamosios I. V. atžvilgiu tikrai nepakenktų kitų kaltinamųjų bylos išnagrinėjimo išsamumui. O atsižvelgiant į kaltinimo konstrukciją, labai svarbūs yra kaltinamosios I. V. parodymai.

Pagal teismui pateiktą kaltinimą L. J. nėra kaltinama organizavus šias veikas ar kad ji veikė tiesiogiai per organizatorius R. R., N. P., N. B., ar vadovavo nusikalstamai veikai. Jau vien dėl šios priežasties, advokato manymu, bylos I. V. atžvilgiu išskyrimas gali pakenkti visos baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme išsamumui, nes gali trukdyti teisingai nustatyti bylos aplinkybes ir kitų šioje byloje kaltinamų asmenų kaltės klausimus.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 5 straipsnio 1 dalyje kiekvienam kaltinamajam garantuota teisė į teisingą procesą, o 6 straipsnio 3 dalyje d punkte - teisė užduoti klausimus kaltinimo liudytojams. Tokios teisės įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 44 straipsnio 5 ir 7 dalyse. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje kaltinamojo teisė užduoti klausimus liudytojams ir nukentėjusiesiems vertinama kaip teisės į teisingą, sąžiningą procesą sudėtinė dalis (kasacinė byla Nr. 2K- 418/2005). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau - ir KT) yra konstatavęs, jog nagrinėdamas baudžiamąją bylą, teismas turi veikti taip, kad būtų nustatyta objektyvi tiesa ir priimtas teisingas sprendimas dėl asmens kaltumo; be to, teismas privalo būti lygiai teisingas visiems baudžiamajame procese dalyvaujantiems asmenims (KT 2006-01-16 nutarimas, para. 16.2). To siekdamas teismas turi pareigą išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes. Iš to advokatė darė išvadą, kad teismas vis tiek bus priverstas atidėti bylos nagrinėjimą šioje baudžiamojoje byloje bei laukti galimybės apklausti I. V. (tuomet jau liudytojos statusu) tiesiogiai teisiamajame posėdyje, kadangi jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimui ne tik nebūtų teisėto pagrindo (kol I. V. nebus pripažinta nepakaltinama, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad ji negali būti tiesiogiai apklausta teisiamajame posėdyje), bet tai iš esmės kenktų bylos išnagrinėjimo išsamumui ir pažeistų kitų kaltinamųjų teises, numatytas paminėtuose teisės aktuose, taip pat lygiateisiškumo ir rungimosi principus. Be to, jei teismas neatmeta galimybės baudžiamąsias bylas vėl sujungti, bylos nagrinėjimas, advokatės nuomone, bus vilkinamas, kadangi reikės iš naujo atlikti visus veiksmus, kol bylos buvo išskirtos. Advokatė taip pat nesutinka su teismo išvada, kad įrodymų tyrimas jau eina į pabaigą, teigdama, kad dar reikia atlikti nemažai veiksmų, o taip pat išsiaiškinti, ar nėra prašymų papildyti medžiagą, o atliekant šiuos veiksmus abejose bylose, bus pažeistas ekonomiškumo principas.

Skundu kaltinamosios I. V. gynėjas advokatas I. Šuškevič prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-06 nutartį, kuria išskirta byla I. V. atžvilgiu, panaikinti kaip nepagrįstą. Advokato teigimu, buvo pažeistas BPK 246 straipsnio 1 dalies reikalavimas, t.y. kad byla pirmosios instancijos teismo posėdyje nagrinėjama dalyvaujant kaltinamajam. Kaltinamajam atvykti į teismą privaloma. Nagrinėti bylą, kai nedalyvauja kaltinamasis, leidžiama tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismą. 2017-01-06 teismo posėdyje I. V. nedalyvavo dėl pateisinamos priežasties, vengimo atvykti į teismo posėdį nebuvo. Kaip kaltinamoji, ji turėjo teisę pasisakyti dėl baudžiamosios bylos išskyrimo, tačiau teismas tokios galimybės jai nesuteikė, nes nagrinėjo bylą jai nedalyvaujant. Advokato manymu, taip pat buvo pažeistas BPK 254 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas. I. V. yra kaltinama tuo, kad ji veikdama vieninga tyčia bendrininkų grupėje su O. N., L. J. ir G. R., su N. P. ir N. B., turėdama vieningą nusikalstamą tikslą - apgaule sukčiauti mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, padėjo apgaule L. J. IĮ „Plovėja“ naudai panaikinti dalį turtinės prievolės - 574412,97 Lt mokėtino į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokesčio. Kaip nusikalstamos veikos dalyvės, I. V. procesinis statusas yra padėjėja. Advokato nuomone, atskiras bylos nagrinėjimas pakenks nagrinėjimo teisme išsamumui, I. V. neturės galimybės užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams, kiti proceso dalyviai taip pat neturės galimybės užduoti I. V. klausimų. Teismo veiksmai leidžia advokatui daryti prielaidas, kad byla bus išnagrinėta neišsamiai, paviršutiniškai ir neobjektyviai. Bylos dėl ekspertizės išskyrimas būtų suprantamas tik tuomet, jei ekspertai psichiatrai nustatytų I. V. psichikos sutrikimą ir ji negalėtų dalyvauti teisminio nagrinėjimo metu.

Atsiliepimų negauta.

Advokatų Z. Jankovski, L. J., I. Šuškevič skundai atmetami.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamųjų L. J. (J.), M. V. bei I. V. gynėjų advokatų skundai paduoti dėl tos pačios 2017-01-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, suformuluojant analogiškus prašymus, šie skundai, vadovaujantis ekonomiškumo principu, nagrinėjami kartu.

BPK 254 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas bylos nagrinėjimo teisme metu gali BPK 234 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju bylą išskirti į kelias arba kelias bylas sujungti į vieną. BPK 254 straipsnio 2 dalis numato, kad, kai byloje yra keli kaltinamieji, bylą galima išskirti ir atidėti dėl vienų kaltinamųjų ir nagrinėti toliau dėl kitų kaltinamųjų; jeigu atskiras nagrinėjimas kenkia nagrinėjimo teisme išsamumui, visos bylos nagrinėjimas atidedamas. Pagal BPK 234 straipsnio 4 dalį byla gali būti išskirta į kelias tais atvejais, jeigu tai padeda greičiau išnagrinėti išskirtas bylas.

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas 2017-01-06 nutartimi iš baudžiamosios bylos Nr. 1-25-932/2017 išskyrė bylą kaltinamosios I. V. atžvilgiu ir išskirtosios baudžiamosios bylos nagrinėjimą atidėjo iki teismo psichiatrijos ekspertizės akto gavimo. Nutartis iš esmės motyvuojama tuo, kad iškilus abejonėms dėl kaltinamosios I. V. psichikos pilnavertiškumo bei procesinio veiksnumo, ir nusprendus pastarajai paskirti stacionarią teismo psichiatrijos ekspertizę, teismas šiuo metu neturi objektyvios galimybės tęsti bylos nagrinėjimą. Taip pat nurodyta, kad, siekiant nevilkinti bylos nagrinėjimo, kuris ir taip yra užsitęsęs, nesant duomenų apie paskirtos ekspertizės pradžios bei pabaigos laiką bei siekiant užtikrinti kitų kaltinamųjų teises į bylos nagrinėjimą per trumpiausią laiką, yra tikslingas baudžiamosios bylos I. V. išskyrimas į atskirą baudžiamąją bylą.

Susipažinus su teismui pateikta baudžiamosios bylos Nr. 1-25-932/2017 medžiaga, taip pat iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų matyti, kad šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisėjai Julitai Dabulskytei – Raizgienei paskirtas 2015-12-03 teismo pirmininko pavaduotojo patvarkymu. Nuo 2016-02-01 iki skundų nagrinėjimo šioje baudžiamojoje byloje buvo suplanuotas 31 teismo posėdis, iš jų net 24 kartus teismo posėdis buvo atidėtas dėl įvairių priežasčių, dėl kurių kaltinamieji ar gynėjai į teismo posėdžius atvykti negalėjo. Teisėja skundžiamoje nutartyje pagrįstai atkreipė dėmesį, kad ir su I. V. susijusios priežastys taip pat ne kartą užkirto kelią baudžiamosios bylos nagrinėjimui. Kaip matyti, teismas ėmėsi procesinių priemonių dėl kaltinamosios nedalyvavimo teismo posėdžiuose, t.y. jai buvo skirtos baudos bei atvesdinimas. Šiuo gi atveju, teismas gavo duomenų apie kaltinamosios psichikos būsenos sutrikimus, kas sudarė pagrindą teismui 2016-12-19 nutartimi paskirti objektų tyrimą, pavedant jį atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus ekspertams, siekiant išsiaiškinti, ar kaltinamosios I. V. būklė leidžia jai dalyvauti teismo posėdžiuose (63 t., b.l. 175-176). Teismui pateiktoje 2016-12-27 specialisto išvadoje Nr. 89TPK-688/2016 nurodyta, kad atlikus I. V. psichikos būklės bei pateiktos medžiagos tyrimą, kyla pagrįstų abejonių dėl pastarosios psichikos pilnavertiškumo bei procesinio veiksnumo. Atsakyti dėl kaltinamosios I. V. procesinio veiksnumo, t.y. gebėjimo dalyvauti bylą nagrinėjant teisme, galima tik atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę. I. V. rekomenduota paskirti stacionarią teismo psichiatrijos ekspertizę (Utenos ekspertiniame skyriuje) (64 t., b.l. 9-10). 2017-01-06 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas, siekdamas jau paminėtų tikslų, paskyrė baudžiamojoje byloje stacionarią teismo psichiatrijos ekspertizę I. V., pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniam skyriui (64 t., b.l. 18-20). Byloje yra duomenų, kad dėl savo sveikatos būklės kaltinamoji I. V. bylos nagrinėjime negalės dalyvauti pakankamai ilgą laiką, t.y. iki 2 mėnesių. Vis dėlto, šis terminas yra sąlyginis. Kaip pagrįstai pabrėžė pirmosios instancijos teismas, nėra aišku, kada ekspertizė bus pradėta atlikti, t.y. kada kaltinamoji bus pristatyta į minimą įstaigą ekspertizei atlikti, todėl nėra galimybės prognozuoti, kada šis procesas bus baigtas. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tokios aplinkybės trukdo užbaigti teisminį nagrinėjimą ir priimti šioje byloje nuosprendį.

Taigi, tokia susidariusi situacija, kai per metus iš 31 suplanuoto teismo posėdžio neįvyksta 24, o taip pat, kai paskutiniuose teismo posėdžiuose, vykusiuose 2016-12-12, 2016-12-19 kaltinamoji I. V. dėl savo sveikatos būklės dalyvauti negalėjo ir, akivaizdu, kad tolesniuose iš anksto su visais proceso dalyviais suderintuose posėdžiuose dalyvauti taip pat negali (dar prieš teismui paskiriant ekspertizę, kaltinamoji pati ketino gydytis stacionare), ne tik trukdo operatyviam bylos nagrinėjimui, bet ir pažeidžia kitų kaltinamųjų teises, kad jų byla per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis būtų teisingai išnagrinėta. Greitai tiriant bei nagrinėjant bylas patenkinamas visuomenės interesas, kad teisingumas būtų įvykdomas ir teisinė santarvė, kiek įmanoma, būtų atkuriama praėjus kuo mažiau laiko nuo nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1N-99/2012 ). Aukštesnės instancijos teismas visiškai sutinka su skundžiamos nutarties motyvais, kad neišskyrus baudžiamosios bylos I. V. atžvilgiu į atskirtą bylą, būtų pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Baudžiamojo proceso kodekso kitiems kaltinamiesiems garantuota aukščiau paminėta teisė.

Advokatai Z. Jankovski, L. Jankoitės, I. Šuškevič skunduose teigia, kad, išskyrus baudžiamąją bylą į atskirą I. V. atžvilgiu, byla nebus išnagrinėta išsamiai. Tokius teiginius teismas laiko deklaratyviais. Skunduose išsakyti teiginiai dėl kaltinamųjų bei kitų proceso dalyvių apklausų, dokumentų tyrimo vertintini kaip prielaidos apie tolimesnę bylos nagrinėjimo teisiamuosiuose posėdžiuose eigą. Vis dėlto, duomenų, leidžiančių padaryti abejonių nekeliančią išvadą, kad išskyrus bylas bus pakenkta bylos nagrinėjimo teisme išsamumui, nėra, o advokatų skunduose išsakytos prielaidos nesudaro pagrindo išvadai, kad bylos išskyrimas dėl kaltinamosios I. V. ir jos atidėjimas iki ekspertizės akto teisme gavimo, kliudys teismui nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes ir tinkamai įvertinti byloje surinktus įrodymus.

Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neatmeta galimybės išskirtąsias bylas sujungti, priklausomai nuo susiklosčiusių aplinkybių, ir toliau tęsti bylos nagrinėjimą. Be to, net ir nagrinėjant atskirtas baudžiamąsias bylas, teismas vertins baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus kaip visumą, nesuteikdamas konkrečiam jų didesnės įrodomosios reikšmės, todėl nepagrįsti skundų teiginiai, kad, šioje stadijoje neapklausus kaltinamosios I. V., teismas negalės priimti objektyvaus ir teisėto nuosprendžio. O tai, kad reikės atlikti iš esmės analogiškus procesinius veiksmus abiejose bylose, kviesti apklausai tuos pačius liudytojus, savaime nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys, kaltinamosios pasveikimo atveju, arba ekspertams nustačius, kad pagal savo būklę ji gali dalyvauti teisminiame procese, kaltinamoji galės būti apklausta pagrindinėje baudžiamojoje byloje pagal BPK 277, 279 ir 281 straipsniuose numatytas taisykles, nepažeidžiant konstitucinių nuostatų, draudžiančių versti duoti parodymus prieš save (kasacinė nutartis Nr. 2K-469/2006). Taigi, bet kokiu atveju, kaltinamajai I. V. galint toliau dalyvauti procese, ji bus apklausta arba kaip liudytoja, arba kaip kaltinamoji, jei baudžiamosios bylos būtų vėl sujungtos.

Nepagrįstas advokato I. Šuškevič skundo argumentas, kad teismas privalėjo suteikti galimybę kaltinamajai I. V. pasisakyti dėl nagrinėjamo klausimo, t.y. baudžiamosios bylos išskyrimo. Kaip minėta, teismo posėdžiai yra atidedami, be kitų priežasčių, taip pat ir dėl pačios I. V. neatvykimo, paskutiniuose posėdžiuose ji dalyvauti negalėjo dėl sveikatos būklės, ar toliau kaltinamoji galės dalyvauti teismo posėdžiuose, atsakys teismo ekspertai. Būtent dėl tokios susidariusios situacijos ir buvo priimtas sprendimas baudžiamąją bylą išskirti, todėl nebūtų logiškas teismo sprendimas laukti, kol kaltinamoji atvyks į teismo posėdį, kad būtų galima svarstyti bylos nagrinėjimo išskyrimo klausimą. Be to, kaltinamosios I. V. interesus atstovauja jos gynėjas I. Šuškevič. Todėl pagrindo teigti, kad priimant 2017-01-06 nutartį buvo pažeistas BPK 254 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas, nėra.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos apimtis yra didelė (šiuo metu baudžiamąją bylą sudaro 64 tomai), kaltinimai pareikšti 5 fiziniams asmenims bei vienam juridiniam asmeniui, bylos nagrinėjimas teisme tęsiasi nuo 2014-04-01. Taigi, minėtų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, kad šioje byloje įstatymu siekiamų tikslų negalima užtikrinti neišskyrus bylos dėl vienos kaltinamosios ir toliau nagrinėjant visą bylą dėl kitų kaltinamųjų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 440 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kaltinamosios L. J. (J.) gynėjo advokato Zbignev Jankovski, kaltinamojo M. V. gynėjos advokatės L. J., kaltinamosios I. V. gynėjo advokato Ignatijaus Šuškevič skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-06 nutarties, kuria baudžiamoji byla I. V. atžvilgiu išskirta, atmesti.

Nutartis neskundžiama.