Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „BP Group Logistics“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-367-357/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BP Group Logistics“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aukstata“ dėl skolos (išmokos) priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Pagal Sutarties 3.1 punktą ieškovė darbus turėjo pradėti po Sutarties sudarymo ir per 1 mėnesį arba turėjo teisę besąlygiškai pasirinkti pasiimti Sutarties dydžio, t. y. 48 250,14 Eur įskaitant pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM), išmoką už pagalbą skaičiuojant, analizuojant konkursinę medžiagą. Ieškovės teigimu, jai pasirinkus gauti išmoką, atsakovė privalėjo per 5 dienas išmokėti Sutarties 3.1 punkte numatytą dydžio išmoką ieškovei, atsakovė Sutarties 3.1 punkte įtvirtinto ieškovės pasirinkimo ginčyti negali, kadangi Sutartimi sutiko besąlygiškai su ieškovės pasirinkimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo ribų.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

16. Šalys 2017 m. birželio 30 d. sudarė subrangos sutartį (1 t., b. l. 3–10). Sutarties 1.1 punktu ieškovė (Subrangovas) įsipareigojo Sutartyje nurodytomis sąlygomis atlikti dalį Lietuvos policijos mokyklos pastato – bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini) paprastojo remonto darbų (šildymo vėdinimo ir kondicionavimo darbų dalį) pagal pirkimo sąlygas, o atsakovė įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus ir už juos sumokėti Sutartyje nustatyta tvarka.

17. Pagal Sutarties 1.2 punktą Sutarties įsigaliojimas susietas su Rangos sutarties tarp Rangovo (atsakovo) ir Lietuvos policijos mokyklos (užsakovas) pasirašymu. Sutarties 12.1 punkte nurodyta, kad Sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo dienos ir galioja iki visiško Šalių prievolių įvykdymo.

18. Sutarties 1.3 punktu Subrangovas patvirtino, kad turi visus norminiais aktais nustatytus atestatus, licencijas ir leidimus bei draudimus, atlikti reikalingus darbus.

19. Sutarties 3.1. punktu ieškovei buvo suteikta besąlygiška galimybė pasirinkti – ar atlikti Sutartyje nurodytus subrangos darbus, ar pasiimti Sutarties dydžio, t. y. 48 250,14 Eur įskaitant PVM, išmoką už pagalbą skaičiuojant, analizuojant konkursinę medžiagą.

Dėl šalių sudarytos sutarties aiškinimo

17. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovę ir atsakovę siejančių teisinių santykių kvalifikavimo bei tokio kvalifikavimo įtakos sutarties šalių teisėms ir pareigoms.

18. Ieškovė, kreipdamasi į teismą, nurodė, kad prašo priteisti iš atsakovės 48 250,14 Eur įskaitant PVM išmoką pagal šalių sudarytos 2017 m. birželio 30 d. subrangos sutarties 3.1 punktą, už pagalbą skaičiuojant, analizuojant konkursinę medžiagą (faktinis reikalavimo (ieškinio dalyko) pagrindas). Ieškovės teigimu, Sutarties 3.1 punktu buvo įtvirtinta atsakovės pareiga apmokėti ieškovei už anksčiau atliktus darbus. Apeliaciniame skunde apeliantė (ieškovė) taip pat teigė, kad tarp šalių sudaryta sutartimi tiesiog buvo siekiama formalizuoti ir įtvirtinti ieškovo turimą reikalavimo teisę į atsakovą už jam jau iki sutarties pasirašymo suteiktas konkursinės medžiagos skaičiavimo ir analizavimo paslaugas.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo nurodyto ieškinio faktinio pagrindo ir byloje įrodytų (nustatytų) ginčo sprendimui reikšmingų aplinkybių kvalifikavimas teisės taikymo aspektu yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismas, nepriklausomai nuo ieškovo išreikštos pozicijos dėl pareikšto reikalavimo teisinio pagrindo, sprendžia dėl byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikytinos teisės. Taigi, ieškovas, teikdamas ieškinį, neprivalo konkretizuoti ieškinio dalyko teisinio pagrindo (CPK 135 straipsnis), ginčo teisiniams santykiams taikytiną teisę parenka teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-219/2020, 24 punktas).

20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Sutarties, iš kurios kildinamas reikalavimas, sąlygas nusprendė, kad Sutartis turi tiek paslaugų sutarties, tiek rangos sutarties elementų, tačiau ieškovei neįrodžius paslaugų ar darbų pagal ją suteikimo / atlikimo, ieškinio reikalavimus atmetė.

21. Apeliantė (ieškovė), ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą, nesutinka su teismo atlikta ginčo teisinių santykių kvalifikacija tik ta apimtimi, kiek tai susiję su ieškovės teise į išmoką pagal Sutarties 3.1 punktą. Apeliantė (ieškovė) tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde laikėsi pozicijos, kad Sutartimi buvo siekiama formalizuoti (įtvirtinti) turimą ieškovės reikalavimą atsakovei už jai dar iki Sutarties sudarymo suteiktas konkursinės medžiagos skaičiavimo ir analizavimo paslaugas. Būtina pažymėti, kad reikalaudama atsakovės vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ieškovė laikėsi prieštaringos pozicijos. Ieškinyje ieškovė teigė, kad telefonu (nenurodytu laiku) pareikalavo atsakovės sumokėti išmoką pagal Sutarties 3.1 punktą (1 t., b. l. 36), nors 2017 m. gruodžio 29 d. Pretenzijoje teigė, kad atsakovas (Rangovas) nevykdo Sutarties sąlygų (1 t., b. l. 113–114). Ieškovės nuomone, atsakovo (Rangovo) neveikimas pasireiškė neperduota statybviete, darbų frontu, nepateiktu sutarties įvykdymo užtikrinimu ir kitu pasyviu elgesiu. Minėta Pretenzija ieškovė pareikalavo atsakovės sumokėti 48 250, 14 Eur baudą pagal Sutarties 3.4 punktą (Rangovui neperdavus Subrangovui statybvietės per 1 mėnesį) ir 10 000 Eur baudą pagal Sutarties 7.1.11 punktą (Rangovo pareigos pateikti per 20 dienų banko arba draudimo garantiją sutarties sumai nevykdymą). Apeliaciniame skunde ieškovė atsakovės įsipareigojimų nevykdymą taip pat kildina ne tik iš Sutarties 3.1 punkto, bet ir 3.4 bei 7.1.2 punktų (statybvietės neperdavimas nustatytu terminu ir tokiu neperdavimu sukeltos teisinės pasekmės).

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo atsakovei vykdyti šalių sudarytos Sutarties sąlygas, teismui visų pirma kyla būtinybė ne tik teisiškai kvalifikuoti sutartį, bet ir išsiaiškinti tikrąjį sutartimi nustatytą šalių teisių ir pareigų turinį, remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, kurios reglamentuojamos Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

23. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tačiau sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis tik jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019, 28 punktas).

24. Teisėjų kolegija, taikydama minėtas sutarčių aiškinimo taisykles nustatė, kad šalių sudaryta sutartis pagal jos turinį atitinka dviejų sutarčių rūšių (rangos ir paslaugos) požymius. Tai iš esmės konstatuota ir pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad ieškovė neįrodė paslaugų suteikimo fakto, būtent dėl šios teismo išvados byloje yra pateiktas apeliacinis skundas, kartu alternatyviai nurodant ir galimus kitus Sutarties sąlygų pažeidimus, susijusius su atsakovės pareigos perduoti statybvietę vykdymu.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių sudarytos Sutarties sąlygas, jų tarpusavio ryšius, šalių elgesį po Sutarties sudarymo, pripažįsta, kad šalys neturėjo ketinimų vykdyti sudarytos sutarties dalies dėl rangos darbų atlikimo. Tokia teismo išvada daroma tiek iš sutarties sąlygų, tiek iš kitų byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

26. Sutarties 1.3 punktu ieškovė patvirtino turinti visus norminiais aktais nustatytus atestatus, licencijas ir leidimus bei draudimus atlikti darbus. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė turėjo ne daugiau kaip tris darbuotojus, taip pat, kad neturėjo jokių įstatymo nustatyta tvarka gautų atestatų ir kitokių leidimų atlikti sutartyje numatytus subrangos darbus. Ieškovės atstovas patvirtino, kad ieškovė teikė tarpininkavimo paslaugas, o šiuo konkrečiu atveju suteikė konsultacijas, susijusias su dokumentų parengimu, kad jie atitiktų viešojo pirkimo sąlygas. Tai, kad ieškovė negalėjo vykdyti sutartinių įsipareigojimų dėl subrangos darbų atlikimo, patvirtina ir aplinkybė, kad rangos sutartis su Lietuvos policijos mokykla buvo sudaryta rangovą parinkus viešųjų pirkimų būdu (1 t., b. l. 66–80). Pagal šiam pirkimui pateiktą atsakovės pasiūlymą subrangos darbus turėjo atlikti UAB „Tiresta“, su kuria atsakovė 2017 m. rugpjūčio 24 d. sudarė Subrangos sutartį Nr. 1/2017-08-24 P (1 t., b. l. 57–65). Ieškovės, kaip potencialaus subrangovo, dalyvavimas vykdant darbus viešųjų pirkimų metu nebuvo išviešintas. Subrangos sutartis nepasižymėjo ir kitais įprastais rangos sutarčių bruožais – šalių nesiejo įprastiniai priešpriešiniai įsipareigojimai, susiję su Rangovo ar Subrangovo įsipareigojimų nevykdymu, baudos numatytos tik už Rangovo įsipareigojimų nevykdymą, beveik visų sutartyje numatytų baudų suma ta pati, atitinkanti sutarties ir išmokos pagal Sutarties 3.1 punktą vertę, prie sutarties nebuvo pridėti nei darbų sąmata, nei darbų grafikas, kurie yra įprasti tokio pobūdžio sutarčių priedai. Sutartyje neaptartas darbų užbaigimo terminas (Sutarties 9.5 punktas) (1 t., b. l. 8). Iš Sutarties 3.1 punkto ir 3.4 punkto galima daryti išvadą, kad Subrangos darbai turėjo būti pradėti per vieną mėnesį nuo Sutarties pasirašymo dienos, tačiau iki 2017 m. gruodžio 29 d. (1 t., b. l. 3–4) Pretenzijos pareiškimo byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovė būtų nurodžiusi atsakovei apie galimą tokių sutarties sąlygų pažeidimą (1 t., b. l. 113–114). Be to, tiek rangos sutartis su Lietuvos policijos mokykla, tiek Subrangos sutartis su UAB „Tiresta“ buvo sudarytos 2017 m. rugpjūčio 24 d., taigi ieškovei turėjo kilti klausimų dėl jos galimybių vykdyti Sutartį. Teismas kritiškai vertina ir ieškovės atstovo paaiškinimus, kad ji pati galėjo pasitelkti subrangovus sutartyje numatytiems subrangos darbams atlikti, kadangi tokie duomenys nepateikti ir mažai tikėtina, kad, ieškovė, turėdama rimtų ketinimų vykdyti subrangos darbus (juos pradėti per vieną mėnesį nuo sutarties sudarymo dienos), nebūtų radusi galimų jos subrangovų šių įsipareigojimų įvykdymui ir su jais sudariusi sutartį. Be to, tokie paaiškinimai verčia abejoti dėl tokių ieškovės ketinimų realumo dar ir tuo aspektu, kad tokiu atveju ieškovė būtų patyrusi išlaidų tokių darbų finansavimui, nors pagal Sutarties 3.1 punktą iš karto galėjo pretenduoti į Sutarties kainos dydžio išmoką. Šių aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad šalys neketino vykdyti sutarties dalies dėl subrangos darbų atlikimo. Todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareikštą reikalavimą, pagrįstai apsiribojo sąlygų dėl paslaugų suteikimo fakto vertinimu.

27. Teisėjų kolegija kritiškai vertina ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, susijusius su atsakovės teiginiais, kad šalių nesiejo jokie sutartiniai teisiniai santykiai. Tokios pozicijos atsakovė nuosekliai laikėsi ir pirmosios instancijos teisme, teigdama, kad sutartis yra suklastota. Atsakovė 2019 m. vasario 10 d. pareiškimu kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tarnybos prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą UAB „BP Group Logistics“, taip pat pareiškime nurodytų fizinių asmenų atžvilgiu, be kita ko teigiant, kad buvo suklastota 2017 m. birželio 30 d. Subrangos sutartis (1 t., b. l. 122–128). Tokį ikiteisminį tyrimą pradėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-asis skyrius pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį. Vykdant šį ikiteisminį tyrimą buvo atlikti objektų tyrimas dėl rašysenos bei du dokumentų blankų ir rekvizitų tyrimai. 2019 m. spalio 9 d. specialisto išvada Nr. 11K-234 (19), 2019 m. spalio 10 d. specialisto išvada Nr. 11K-235 (19) ir 2020 m. kovo 4 d. specialisto išvada Nr. 11K-38 (20) buvo tikėtinai patvirtinta, kad 1) pateiktoje 2017 m. birželio 30 d. Subrangos sutartyje Nr. S-1, paskutiniame lape, kaip rangovas direktorius V. S., pasirašė V. S.; 2) tiriamasis atspaudas „LIETUVOS RESPUBLIKA ŠIAULIAI UAB „AUKSTATA“ DOKUMENTAMS“, esantis 2017 m. birželio 30 d. Subrangos sutartyje Nr. S-1, ir lyginamieji atspaudai yra atspausti viena reljefine kliše (vienu atspaudu); 3) tirti pateiktos 2017 m. birželio 30 d. Subrangos sutarties UAB „Aukstata“ ir UAB „Baltijos personalo grupė“ vardu Nr. S-1 paskutiniame puslapyje pirma buvo išspausdintas spausdintinis tekstas, o po to pasirašytas parašas V. S. vardu bei atspaustas UAB „Aukstata“ antspaudo atspaudas. Tikėtina, kad tirti pateiktos 2017 m. birželio 30 d. Subrangos sutarties UAB „Aukstata“ ir UAB Baltijos personalo grupė“ vardu Nr. S-1 visi lapai/puslapiai buvo išspausdinti vienu spausdinimo veiksmu. Tokias aplinkybes nustačius bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, teismo vertinimu, nebėra teisinio pagrindo plačiau analizuoti ir pasisakyti dėl atsakovės nurodomų galimo sutarties klastojimo fakto bei galimo ieškovės piktnaudžiavimo teise, todėl teismas tiria aplinkybes, susijusias su paslaugų suteikimu pagal Sutartį.

Dėl pagal Sutartį suteiktų paslaugų ir pareigos už jas apmokėti

28. Pagal Sutarties 3.1. punktą ieškovė turėjo dvi alternatyvias galimybes – atlikti subrangos darbus arba teisę besąlygiškai pasirinkti pasiimti Sutarties dydžio, t. y. 48 250,14 Eur įskaitant PVM, išmoką už pagalbą skaičiuojant, analizuojant konkursinę medžiagą (1 t., b. l. 3). Kaip jau buvo nurodyta, šalys neketino vykdyti sutarties dalies dėl subrangos darbų, todėl kolegija byloje pareikštą reikalavimą vertina kaip reikalavimą dėl išmokos. Ieškovės teigimu, šia sutarties nuostata buvo įforminta atsakovės prievolė sumokėti už iki Sutarties sudarymo suteiktas paslaugas. Šis susitarimas dėl paslaugų suteikimo patenka į atlygintinų paslaugų teikimo sutarties apibrėžimą, kuris yra pateiktas CK 6.716 straipsnyje. Šio straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtinta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Aptariamo straipsnio trečiojoje dalyje yra pateiktas pavyzdinis paslaugų, kurioms teikti gali būti sudaromos tokios sutartys, sąrašas (audito, konsultavimo, asmens sveikatos priežiūros, veterinarijos, informacijos, mokymo, turizmo paslaugos).

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi tarp šalių sudaryto susitarimo nuostatas (Sutarties 3.1 punktas) bei ieškovės paaiškinimus dėl šalis siejusių sutartinių santykių, mano, kad Sutartimi buvo sutarta dėl atlygintinų paslaugų suteikimo. Ieškovės teigimu, jos suteiktos konsultacijos buvo naudingos atsakovei, ji iš tokių konsultacijų gavo naudą, todėl turėtų sumokėti sutartyje numatytą išmoką. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, sprendžia, kad ieškinio reikalavimai byloje grindžiami susitarimo dėl atlygintinų paslaugų teikimo nuostatomis, todėl byloje kilęs ginčas, dėl apmokėjimo už suteiktas paslaugas, sprendžiamas vadovaujantis teisės normomis, reglamentuojančiomis atlygintinų paslaugų teikimą (CK 6 knygos 37 skyriaus 1 skirsnis).

30. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant atlygintinų paslaugų teikimą reglamentuojančias teisės normas, išaiškinta, kad atlygintinų paslaugų teikimo sutartį nuo kitų giminingų sutarčių tiksliausiai leidžia atriboti sutarties dalykas – nematerialaus pobūdžio (intelektinės) ar kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu, t. y. šios paslaugos gali ir neturėti objektyvios išraiškos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 33 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors šalių susitarimas, iš kurio kildinami ieškinio reikalavimai, konkrečiai nenurodė, koks turėjo būti atlygintinų paslaugų suteikimo rezultatas (konsultacija teikiama žodžiu, raštu ir pan.), tačiau šalių susitarimo turinys leidžia neabejotinai teigti, kad net ir konkrečiu materialiniu rezultatu neišreikštos paslaugos (pvz., konsultacijos) suteikimas, negali panaikinti paslaugą užsakiusios šalies pareigos sumokėti už jos suteikimą, tačiau tokios pareigos atsiradimas negali būti siejamas išimtinai tik su sutarties sudarymu, kaip šiuo atveju siekia įrodyti ieškovė. Apeliaciniame skunde ieškovė teigė, kad atsakovė neneigė gavusi paslaugas iš ieškovės, todėl remiantis šia aplinkybe laikytina, kad paslaugas ieškovė suteikė. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu ieškovės siūlomu įrodinėjimo naštos paskirstymu.

32. Remiantis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu (CPK 12 straipsnis), įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Taigi, įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537-690/2015). Ieškovei šiuo atveju įrodinėjant, kad dar iki sutarties pasirašymo ji suteikė atsakovei konkursinės medžiagos skaičiavimo ir konsultavimo paslaugas – kilo pareiga įrodyti suteiktų paslaugų realumą.

33. Kasacinis teismas, aiškindamas atlygintinų paslaugų teikimo sutarties teisinį reglamentavimą, yra nurodęs, kad be kita ko, CK 6.722 straipsnyje nustatyta atlygintinų paslaugų teikėjui pareiga kliento reikalavimu, jeigu paslaugų teikimo sutartis nenustato ko kita, pranešti klientui visą informaciją apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą; nedelsiant pateikti klientui ataskaitą apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą; nedelsiant perduoti klientui viską, ką paslaugų teikėjas, teikdamas paslaugas, gavo kliento naudai. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad paslaugų teikėjas, jeigu šalys nesutarė kitaip, nepriklausomai nuo kliento pareikalavimo laiko – prieš apmokėjimą ar po suteiktų atlygintinių paslaugų apmokėjimo – privalo pateikti klientui ataskaitą ir visą informaciją apie atliktą darbą, nes klientas visais atvejais turi teisę žinoti, kokios paslaugos jam buvo suteiktos, kokia jų kaina ir už kokias jam suteiktas paslaugas jų teikėjui sumokėjo ar turi sumokėti, t. y. klientas turi teisę iš paslaugų teikėjo gauti visą informaciją apie suteiktas paslaugas. Aptarta įstatymo nuostata reiškia ir tai, kad, kilus teisminiam ginčui tarp kliento (paslaugų užsakovo) ir paslaugų teikėjo dėl sutarties vykdymo paslaugų, teikėjas privalo pateikti įrodymus dėl sutarties vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-219/2020, 34 punktas).

34. Nagrinėjamu atveju ieškovė siekia išmokos iš atsakovės priteisimo, todėl ji yra suinteresuota įrodinėjamų aplinkybių nustatymu. Atitinkamai, būtent ieškovei pirmiausiai tenka procesinė pareiga įrodyti, kad ji suteikė atsakovei Sutartyje nurodytas paslaugas. Tačiau ieškovė nei teikiant ieškinį, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovei iškėlus abejones dėl reikalavimo pagrįstumo, jokių įrodymų, kurie patvirtintų suteiktas paslaugas (suteiktas konsultacijas ir pan.) ir ieškovės reiškiamo reikalavimo pagrįstumą, nepateikė. Ieškinys grindžiamas išimtinai Sutarties 3.1 punktu, kuris įtvirtino ieškovės teisę į išmoką už, ieškovės teigimu, iki Sutarties sudarymo suteiktas paslaugas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepaisant to, kad atlygintinų paslaugų sutarties darbų rezultatas ne visuomet susijęs su atitinkamo rezultato pasiekimu, dėl ko jis gali ir neturėti jokios materialinės atliktų darbų išraiškos, tačiau įvertinus šiuo atveju ieškovės įrodinėjamas suteiktas paslaugas, manytina, kad realiai atlikus atitinkamą konkursinės medžiagos skaičiavimą ir analizę, pateikti šių darbų atlikimą ir suteikimą pagrindžiančius įrodymus neturėtų kilti sunkumų (skaičiavimui atsakovės pateikta konkursinė medžiaga, ieškovės atlikti skaičiavimai ir pan.), tačiau ieškovė net negalėjo detalizuoti, kokias konsultacijas ir kada atsakovei suteikė ar atliko konkursinės medžiagos skaičiavimus.

35. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą įrodinėjimo naštos paskirstymą byloje, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju ieškovė objektyviais duomenimis nepagrindė (neįrodė), kad suteikė atsakovei paslaugas, už kurias prašo iš atsakovės priteisti išmoką, todėl šiuo atveju nėra pagrindo patenkinti ieškinio reikalavimų, kurie buvo grindžiami sutartinių įsipareigojimų vykdymu.

36. Pažymėtina, kad apeliaciniu skundu ieškovė taip pat teigia, kad teismas netenkinęs ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės išmoką pagal Sutarties 3.1. punktą, turėjo įvertinti tai, kad ieškovei, kaip reikalavo Sutarties 3.4. punktas, laiku nebuvo perduota statybvietė, dėl ko atsakovei, remiantis šia sutartine nuostata kilo pareiga mokėti 48 250,14 Eur baudą. Tačiau teismui šioje nutartyje jau konstatavus, kad šalys neketino vykdyti sutarties dalies dėl subrangos darbų atlikimo, nėra pagrindo vertinti ir galimo tokių įsipareigojimo nevykdymo teisinių pasekmių.

37. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo šalis siejusius ginčo teisinius santykius, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą ir atmesdamas ieškovės ieškinį priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

38. Apeliacinio skundo netenkinus, netenkinamas ir apeliantės prašymas atlyginti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantei 949 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą mokėjimas Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 10 d. nutartimi buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo (2 t., b. l. 120–121). Tačiau nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi (įsiteisėjo 2020 m. sausio 16 d.) ieškovei iškelta bankroto byla. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš ieškovės žyminis mokestis, kurio mokėjimas buvo atidėtas, į valstybės biudžetą nepriteisiamas (CPK 96 straipsnis).

39. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Atsakovė UAB „Aukstata“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašė atlyginti jos dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė šį prašymą pagrindžiančių įrodymų, todėl atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš apeliantės netenkinamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.