Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo L. J. (L. J.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. J. (L. J.) prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-7469-642/2016, suinteresuotas asmuo Lindorff Oy, veikiantis per Lindorff Oy filialą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas L. J. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-7469-642/2016 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 366 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-08-12 tenkino pareiškėjui nežinomos įmonės Lindorff Oy ieškinį dėl skolos, palūkanų ir teismo išlaidų priteisimo, o L. J. priešieškinį dėl moralinės žalos kompensacijos atmetė. Sprendimas paliktas nepakeistas. L. J. pareiškime dėl proceso atnaujinimo teigia, kad jis 2011-04-15 su Tele2 buvo sudaręs mobiliojo telefono ryšio paslaugų sutartį, kurią be jo žinios ir sutikimo Tele2 pakeitė ir pradėjo reikalauti mokesčio už nenumatytas sutartyje paslaugas (mokestį už pranešimą apie tai, kad abonento telefonas yra išjungtas arba ne ryšio zonoje, už muzikos klausymą, kada skambini į Tele2 tinklą, už ilgų signalų klausymą, kai kviečiamas abonentas neatsako). Be to, 1 sekundės ir pusės minutės pokalbio mokestis apvalinosi iki 1 minutės, o tai pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.38 straipsnį. Pareiškėjas „dėl bylos falsifikavimo“ kreipėsi į LR generalinį prokurorą ir Vilniaus VPK 1 PK, pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-4691-16, kuris po to persiųstas Klaipėdos VPK. Todėl procesas byloje turi būti atnaujintas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą atmetė. Teismas nurodė, jog pareiškėjas, teikdamas teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo šioje byloje CPK 366 str. 1 d. 4 p. pagrindu, pateikė tik pranešimą, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal jo pareiškimą, tačiau nepateikė teismui jokio įsiteisėjusio nuosprendžio, kuriame būtų konstatuotos nuskalstamos dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų arba teisėjų veikos, padarytos nagrinėjant bylą (CPK 178 str., 369 str. 2 d.). Teismui nepateikta duomenų, ar ikiteisminis tyrimas buvo užbaigtas ir byla perduota nagrinėti teismui, ar tyrimas buvo nutrauktas. Iš teismo duomenų bazės LITEKO nenustatyta, kad pagal pareiškėjo pareiškime minimas aplinkybes būtų nagrinėta baudžiamoji byla, kad būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir kad jis būtų įsiteisėjęs. Todėl teismas pripažino, kad pareiškėjas nepagrindė savo prašymo dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 4 p. pagrindu: nepateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys šio proceso atnaujinimo pagrindo buvimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-20 nutartį.Pareiškėjas nurodo, jog po nutarties priėmimo raštu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės vyriausiąjį prokurorą, prašydamas leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau susipažinti su medžiaga jam neleista. Teismas, nagrinėdamas bylą, turi vadovautis bylos medžiaga, o ne LITEKO sistemos duomenimis. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo prašo skundą atmesti. Suinteresuotas asmuo teigia, jog vien tik kreipimasis į ikiteisminio tyrimo institucijas nesudaro pagrindo procesui atnaujinti. Pareiškėjas prašyme nenurodė, kokia bylos medžiaga, jo nuomone, galėjo būti suklastota – tik nurodė kreipęsis į ikiteisminio tyrimo institucijas. Apelianto deklaratyvus teiginys, nepagrįstas jokiais įrodymais, nesudaro pagrindo abejoti teismo sprendimo pagrįstumu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, ieškinį, kuris iš UAB „Tele2“ perėmė reikalavimo teisę atsakovui L. J. pagal 2011-04-15 Judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį, 2016 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-7469-642/2016 ieškinį patenkino, o atsakovo L. J. priešieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs L. J. apeliacinį skundą, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1819-613/2016 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, teisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų (CPK 329 str., 330 str.), tai yra visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Teismas taip pat pažymėjo, jog apie teismo posėdžio vietą ir laiką apeliantas buvo informuotas tinkamai, iki teismo posėdžio pradžios apeliantas nepateikė jo neatvykimą į teismo posėdį pateisinančių įrodymų, nepasinaudojo jam pasiūlyta teise pasirūpinti atstovavimu teisme, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai išnagrinėjo bylą apeliantui teismo posėdyje nedalyvaujant. Kasacinis skundas šioje byloje nebuvo pateiktas. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Nurodė, jog kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl bylos suklastojimo ir jo pareiškimo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą atmetė, motyvuodamas tuo, jog pareiškėjas neįrodė egzistuojant pagrindą procesui atnaujinti.Kasacinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant proceso atnaujinimo instituto paskirtį ir tikslus, nurodyta, kad teismo sprendimo teisinė galia lemia jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. T. v. AB „Energetinės statybos pramonė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-121/2011; 2014 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal BAB „Raseinių melioracija“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-360/2014). CPK 366 str. įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme numatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.). Taigi proceso atnaujinimo galimybė numatyta tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai.Kasacinio teismo ne kartą pažymėta, kad pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl jo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Taigi šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje sprendžiama, ar iš tiesų yra bent vienas iš įstatymo nustatytų pagrindų procesui byloje atnaujinti, tiriami su tuo susiję įrodymai. Siekdamas nustatyti, ar pateiktas prašymas atnaujinti procesą pagrįstas įstatyme įtvirtintu proceso atnaujinimo pagrindu, teismas tikrina, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka aplinkybėms, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, nustatytus kriterijus, ar proceso atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. leistinu įrodymu, ar šis susijęs su įrodinėtinu faktu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal I. Pašakinskienės prašymą, bylos Nr. 3K-3-192/2011). Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą teismo tiriami ir vertinami visi tie įrodymai, kurie gali patvirtinti arba paneigti prašymo atnaujinti procesą pagrįstumą iš prašymo turinio identifikuojamais CPK 366 straipsnio 1 dalyje išvardytais proceso atnaujinimo pagrindais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal B. S. S. prašymą, bylos Nr. 3K-3-370/2011). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pareiškimą dėl proceso atnaujinimo grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuriame numatyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jei įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų arba teisėjų veikos, padarytos nagrinėjant tą bylą. Kad įrodytų šio pagrindo egzistavimą, pareiškėjas turėtų pateikti įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kuriame būtų konstatuotos nurodytų asmenų nusikalstamos veikos. Pareiškėjas teigia, kad kreipėsi į teisėsaugos institucijas, pagal jo pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-4691-16, kuris persiųstas į Klaipėdos VPK. Visgi tas faktas, jog pareiškėjo pareiškimo pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas, nesudaro pagrindo atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje, nes dar kartą akcentuotina, jog tam, kad būtų galima spręsti dėl nurodyto pagrindo procesui atnaujinti egzistavimo, būtinas įsiteisėjęs teismo nuosprendis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė teismui jokio įsiteisėjusio nuosprendžio, kuriame būtų konstatuotos nuskalstamos dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų arba teisėjų veikos, padarytos nagrinėjant tą bylą (CPK 178 str., 369 str. 2 d.). Teismui taip pat nepateikta ir duomenų, ar pareiškėjo minimas ikiteisminis tyrimas buvo užbaigtas ir byla perduota nagrinėti teismui, ar tyrimas buvo nutrauktas. Taigi pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti egzistuojant pagrindą procesui atnaujinti.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo pagrįstumo, papildomai taip pat susipažino su duomenų bazės LITEKO duomenimis ir nurodė, kad duomenų bazėje nėra įrašų apie tai, kad būtų nagrinėjama baudžiamoji byla pagal pareiškėjo pareiškime minimas aplinkybes, kad būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir kad jis būtų įsiteisėjęs. Pareiškėjas teigia, jog teismas turi vadovautis bylos medžiaga, o ne LITEKO sistemos duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas šį pareiškėjo argumentą kaip visiškai nepagrįstą. Teismų sistemos LITEKO duomenų bazė yra papildomo susižinojimo šaltinis, kuriuo teismas gali naudotis, spręsdamas dėl tam tikrų dalyvaujančių byloje asmenų nurodytų aplinkybių egzistavimo (CPK 179 str. 3 d.). Nors ir neprivalėjo to daryti, nes pareigą įrodyti proceso atnaujinimo pagrindą turi pareiškėjas, tačiau teismas papildomai pagal jam prieinamus duomenis patikrino, ar teismuose yra, ar nėra nagrinėjama baudžiamoji byla pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Tuo tarpu pareiškėjas teismui nepateikė jokių duomenų net apie ikiteisminio tyrimo eigą, nors pats ikiteisminio tyrimo faktas nesudaro pagrindo procesui atnaujinti, todėl jo argumentas, kad teismas turi vadovautis tik bylos medžiaga, vertintinas kaip nepagrįsta pretenzija teismui, pareikšta neteisingai interpretuojant bylos aplinkybes. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neįrodė egzistuojant pagrindą procesui atnaujinti, taigi priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.