Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2016-08-12 · Civilinė byla Nr. e2-7469-642/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-08-12
Bylos Nr.
e2-7469-642/2016
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-03528-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Žvinklytė
Ieškovas
Lindorff Oy
Atsakovas
L. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-7469-642/2016(Proceso Nr. 2-06-3-03528-2016-8)Procesinio sprendimo kategorija 2.5.1.3.6; 2.5.8.10;2.5.10.2.4.2;2.5.20.1;2.5.21;3.2.6;3.2.6.4. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugpjūčio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorėms Skaistei Jauniškytei ir R. B., ieškovo atstovei Ingridai Jurkienei, teismo posėdyje išnagrinėjusi ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, ieškinį atsakovui L. J. (L. J.), dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

šalių pateikti procesiniai dokumentai.

Ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 84,92 Eur skolos, 14,45 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo. Nurodė, kad atsakovas su pradiniu kreditoriumi UAB „Tele2" 2011 m. balandžio 15 d. sudarė Judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurios sąlygas pradinis kreditorius teikė atsakovui judriojo telefono ryšio paslaugas, o atsakovas įsipareigojo sumokėti pradiniam kreditoriui už suteiktas paslaugas Judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Atsakovui buvo teikiamos judriojo telefono ryšio paslaugos bei sąskaitos už suteiktas paslaugas, atsakovas su pradiniu kreditoriumi tinkamai neatsiskaitė ir pagal 2012 m. spalio 31 d. išrašytą sąskaitą Nr. 55964010 liko skolingas pradiniam kreditoriui 84,92 Eur. Ieškovas reikalavimo teisę į atsakovo atžvilgiu susidariusį įsiskolinimą įgijo remiantis pradinio kreditoriaus UAB „Tele2" ir ieškovo 2015 m. vasario 27 d. sudaryta Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartimi. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu, siųstu paprastu laišku.

Atsakovas priešieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas ieškovo ieškinį panaikinti ir priteisti iš ieškovo atsakovui 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2011 m. balandžio 15 d. tarp atsakovo ir UAB „Tele2“ buvo sudaryta mobiliojo telefono ryšio paslaugų Nr. (duomenys neskelbtini). Savo įsipareigojimus pagal sutartį Tele2 be atsakovo žinios ir sutikimo pakeitė ir pradėjo reikalauti mokesčio už nenumatytas sutartyje paslaugas: mokestį už pranešimą apie tai, kad abonento telefonas yra išjungtas arba ne ryšio zonoje, už muzikos klausymą, kada skambini į Tele2 tinklą, už ilgų signalų klausymą, kai kviečiamas abonentas neatsako. Pagal sutartį mokestis turi būti mokamas už prakalbėtą laiką. Be to, l sekundės ir pusės minutės pokalbio mokestis apvalinosi iki l minutės, kas matosi iš pokalbių išrašo už 2012 metų kovo mėn. 2008-06-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas, civ. byla Nr. L2-1140-460/2008 ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsniu, atsakovas nuo 2012 m. spalio 1 d. su Tele2 nutraukė. Pateikta teismui sąskaita Nr. 55964010 juridinės galios neturi, nes ant sąskaitos nėra juridinio asmens antspaudo ir parašo, neaišku, už kokios rūšies paslaugas atsakovas turėjo apmokėti 150 litų, neaišku, iš kur susidarė skola 143,22 Lt, jei 2012 m. rugsėjo 31 d. jokios skolos nebuvo, apie ką matyti iš sąskaitos Nr. 55434316. Taip pat ieškovas nepatvirtino, kad nurodytą sąskaitą atsakovas gavo. Neišsiaiškinęs, ar atsakovas turėjo įsiskolinimą Tele2, ieškovas, perėmęs kreditoriaus teises, pranešė apie skolą Kredit info, t.y. suteikė melagingą informaciją. Be to, pateiktoje teismui sutartyje yra pakeitimų. Viršutinėje sutarties dalyje pridėti simboliai d.497639 b.4305774, ir suklastotas atsakovo parašas, pasirašyta ne atsakovo ranka, sutarties originale jų nėra. Neteisėtais ieškovo veiksmais atsakovui padaryta didelė moralinė žala, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 250 straipsnis. Moralinė žala - tai moralinės ir fizinės kančios, kurios yra kaip žmogaus emocionalūs pergyvenimai ir pasireiškia bet kokio tipo diskomforto, baimės, prislėgtumo, nusivylimo, pykčio ir pan. Jausmais. Tai atsiliepia sveikatos būklei. Sveikata - tai pilnos fizinės, psichologinės ir socialinės gerovės būsena ir bet kokia neteisėta veikla arba neveikia gali atimti iš žmogaus kaip bent vieną tokią gerovę. 2009 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus 2 apylinkės teismo sprendimas, civ. byla Nr. 2-8474-545/2009. Atsakovui po pareikšto ieškinio kopijos gavimo atsakovą ištiko 2 širdies priepuoliai. Nuo 2016 m. gegužės 23 d. iki 2016 m. gegužės 27 d. atsakovas gydėsi Jūrininkų ligoninės kardiologiniame skyriuje ir po greitosios medicinos pagalbos suteikimo Respublikinėje ligoninėje nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 6 d. atsakovas gydėsi ambulatoriškai.

Dėl atsakovo procesinio elgesio

2016 m. gegužės 3 d. atsakovui įteiktas ieškovo ieškinys. Atsakovas atsiliepimo į ieškovo ieškinį nepateikė.

2016 m. gegužės 28 d. atsakovui įteiktas teismo šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį 2016 m. birželio 2 d.

2016 m. birželio 2 d. atsakovas į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo raštinės vedėjos pavaduotoja Algida Guobė 2016 m. birželio 2 d. informavo teisėją Danutę Žvinklytę, kad 2016 m. birželio 2 d. jai teismo raštinės telefonu skambino asmuo, prisistatęs atsakovu L. J. ir pranešė, kad nedalyvaus parengiamajame teismo posėdyje, kadangi vakar išrašytas iš ligoninės.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinių bylų raštinės sekretorė Andromeda Širvinskaitė 2016 m. birželio 2 d. informavo teisėją Danutę Žvinklytę, kad 2016 m. birželio 2 d. jai civilinių bylų raštinės teismo telefonu skambino asmuo, prisistatęs atsakovu L. J. ir pranešė, kad nedalyvaus parengiamajame teismo posėdyje, kadangi yra ligoninėje ir negali pateikti gydytojų pažymos.

2016 m. birželio 2 d. parengiamajame teismo posėdyje buvo nutarta, jog atsakovas be atstovo pagalbos nesugebės tinkamai ginti savo teisių, todėl atsakovui buvo pasiūlyta pasirūpinti, kad jam būtų atstovaujama procese.

2016 m. birželio 8 d. atsakovas pateikė priešieškinį, kurį teismas priėmė nagrinėti.

2016 m. liepos 27 d. į teismo posėdį neatvyko atsakovas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininko padėjėja ryšiams su visuomene Živilė Radytė 2016 m. liepos 27 d. informavo teisėją Danutę Žvinklytę, kad 2016 m. liepos 27 d. jai teismo telefonu skambino asmuo, prisistatęs atsakovu L. J. ir pranešė, kad nedalyvaus teismo posėdyje, kadangi yra ligoninėje.

Atsakovas pateikė duomenis apie negalėjimą dalyvauti parengiamajame teismo posėdyje dėl ligos, tačiau nepateikė duomenų apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje.

Kadangi: 1) byla pagal ieškovo ieškinį užvesta 2016 m. balandžio mėnesio (pareiškėjo pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo pateiktas teismui 2016 m. kovo 24 d.); 2) teismas atsakovui pasiūlė pasirūpinti, kad jam būtų atstovaujama procese; 3) atsakovas šia teise nepasinaudojo, vadovaujantis proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principais, byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.

Pažymėtina, kad teisminė gynyba yra tuo veiksmingesnė, kuo greičiau išnagrinėjama civilinė byla. Todėl neatsitiktinai kaip vieną iš pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų elementų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis numato žmogaus teisę į tai, kad jo byla būtų išnagrinėta per protingą laiką. Atitinkami civilinio proceso tikslas – kuo greičiau atkurti tarp šalių teisinę taiką. Norint pasiekti šį tikslą, tiek teismas, tie šalys privalo siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Civilinio proceso paskirtis – užtikrinti greitą ir teisingą privačių ginčų išsprendimą.

Dėl ieškovo ieškinio reikalavimų

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovas su pradiniu kreditoriumi UAB „Tele2" 2011 m. balandžio 15 d. sudarė Judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurios sąlygas pradinis kreditorius teikė atsakovui judriojo telefono ryšio paslaugas, o atsakovas įsipareigojo sumokėti pradiniam kreditoriui už suteiktas paslaugas Judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Atsakovui buvo teikiamos judriojo telefono ryšio paslaugos bei sąskaitos už suteiktas paslaugas. Atsakovas pradžioje mokėjo už jam suteiktas paslaugas, tačiau atsakovas su pradiniu kreditoriumi tinkamai neatsiskaitė pagal 2012 m. spalio 31 d. išrašytą sąskaitą Nr. 55964010 liko skolingas pradiniam kreditoriui 84,92 Eur. Pradinis kreditorius UAB „Tele2" atsakovui teikė ne tik PVM sąskaitas-faktūras, bet ir paslaugų ataskaitas bei išklotines. Be to, minėtų dokumentų pateikimas atsakovui, paneigia atsakovo teiginį, kad atsakovui neaišku už kokios rūšies paslaugas turi apmokėti. Atsakovas nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovui buvo įteikta sąskaitą. Teismo neįtikino minėtas argumentas, nes kitos ankstesnės sąskaitos teikiamos atsakovui tokiu pat būdu buvo įteikiamos. Be to, 2011 m. balandžio 15 d. Judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutarties 6.5. punktu ieškovas ir atsakovas sutarė, kad Klientas (šiuo atveju- atsakovas), likus 10 dienų iki atsiskaitymo termino pabaigos, negavęs sąskaitos už praėjusį kalendorinį mėnesį, privalo kreiptis į Tele2 ir apmokėti už Paslaugas pagal Tele2 pateiktą sąskaitos kopiją arba informaciją, gautą Tele2 informaciniais telefonais. Sąskaitos negavimas neatleidžia Kliento nuo pareigos, numatytos Sutarties 3.1 punkte, vykdymo.

Ieškovas reikalavimo teisę į atsakovo atžvilgiu susidariusį įsiskolinimą įgijo remiantis pradinio kreditoriaus UAB „Tele2" ir ieškovo 2015 m. vasario 27 d. sudaryta Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartimi. Ieškovas nurodė, kad apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu, siųstu paprastu laišku. Atsakovas nepaneigė šios aplinkybės. Ieškovas leistinais įrodymais pagrindė savo reikalavimus, o atsakovas, kad ir nesutiko su jais, tačiau jų nepaneigė. Pažymėtina, kad ieškovas (pradinis kreditorius) nuosekliai aiškino atsakovui skolos susidarymo aplinkybes. Atsakovas nurodė, kad sąskaitoje Nr. 55964010 yra įrašyti simboliai. Ieškovo atstovė atsikirto, kad sąskaitoje įrašyti darbiniai įrašai, kurie sąskaitos turinio nekeičia ir neatleidžia atsakovo nuo pareigos vykdyti savo prievolės apmokėti sąskaitos.

Remiantis išdėstytu ieškovo reikalavimas priteisti 84,92 Eur skolos yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas, nes prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38, 6.716, 6.717, 6.720 straipsniai).

Kadangi atsakovas nustatytu terminu neįvykdė savo prievolės, t.y. pradelsė turtinės prievolės įvykdymo terminą, ieškovui iš atsakovo priteistinos 14,45 EUR palūkanos, kurios paskaičiuotos už 1242 dienas, nuo skolos susiformavimo dienos, t.y. nuo 2012 m. lapkričio 26 d. iki ieškinio parengimo dienos, 2016 m. balandžio 21 d. nuo nesumokėtos 84,92 Eur skolos sumos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Taip pat, iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 99,37 Eur sumos nuo bylos iškėlimo 2016 m. balandžio 22 d. teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai kad ieškinys yra tenkintinas visiškai, ieškovui iš atsakovo priteistina 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo ir 43,11 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Dėl atsakovo priešieškinio reikalavimų

Vienas iš atsakovo reikalavimų yra panaikinti ieškovo ieškinį.

Kadangi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normos nesuteikia teisės teismui naikinti ieškovų teikiamus ieškinius, šis ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsnis).

Antru reikalavimu, atsakovas prašo priteisti iš ieškovo 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Savo reikalavimams pagrįsti atsakovas nurodė, kad neteisėtais ieškovo veiksmais atsakovui padaryta didelė moralinė žala. Moralinė žala - tai moralinės ir fizinės kančios, kurios yra kaip žmogaus emocionalūs pergyvenimai ir pasireiškia bet kokio tipo diskomforto, baimės, prislėgtumo, nusivylimo, pykčio ir pan. Jausmais. Tai atsiliepia sveikatos būklei. Sveikata - tai pilnos fizinės, psichologinės ir socialinės gerovės būsena ir bet kokia neteisėta veikla arba neveikia gali atimti iš žmogaus kaip bent vieną tokią gerovę. 2009 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus 2 apylinkės teismo sprendimas, civ. byla Nr. 2-8474-545/2009. Po atsakovui pareikšto ieškinio kopijos gavimo atsakovą ištiko 2 širdies priepuoliai. Nuo 2016 m. gegužės 23 d. iki 2016 m. gegužės 27 d. atsakovas gydėsi Jūrininkų ligoninės kardiologiniame skyriuje ir po greitosios medicinos pagalbos suteikimo Respublikinėje ligoninėje nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 6d. atsakovas gydėsi ambulatoriškai.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai. Nagrinėjamoje byloje, atsakovo reikalavimas kildinamas dėl ieškovo neteisėtų veiksmų, jam sukėlusių sveikatos sutrikdymą, emocinius išgyvenimus. Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, t. y. ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų.

Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas. Civilinėje atsakomybėje kreditorius privalo įrodyti nuostolių dydį. Bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų. Neturtinės žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), taip pat atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. neturtinės žalos dydžio nustatymą lemia tiek bendrieji (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti kriterijai), tiek specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. Z. (R.) v. VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-342/2010, nurodyta, kad specifiniai neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai gali būti pakenkimo sveikatai laipsnis ir pobūdis, sveikatos sutrikdymo trukmė, netekto darbingumo laipsnis, ligos progresavimo tikimybė, atsiradę sveikatos sutrikdymo turtiniai ir neturtiniai padariniai, nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčiai profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kitose srityse. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, taip pat privalo taikyti protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.

Ieškovas jam padarytą neturtinę žalą grindė tuo, kad 2009 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus 2 apylinkės teismo sprendimas, civ. byla Nr. 2-8474-545/2009. Po atsakovui pareikšto ieškinio kopijos gavimo atsakovą ištiko 2 širdies priepuoliai. Nuo 2016 m. gegužės 23 d. iki 2016 m. gegužės 27 d. atsakovas gydėsi Jūrininkų ligoninės kardiologiniame skyriuje ir po greitosios medicinos pagalbos suteikimo Respublikinėje ligoninėje nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 6 d. atsakovas gydėsi ambulatoriškai.

Minėta, teismas nenustatė ieškovo kaltės, neteisėtų veiksmų. Priešingai, teismas nustatė, kad ieškovas atsakovui teikė ne tik PVM sąskaitas-faktūras, bet ir paslaugų ataskaitas bei išklotines, kitaip tariant, vykdė savo pareigas pagal sutartį. Atsakovas, gaudamas sąskaitą-faktūrą, kurioje nurodyta, kad atsakovas yra skolingas ieškovui bei gaudamas iš ieškovo išaiškinamuosius raštus dėl skolos susidarymo, būdamas apdairaus, atidaus, rūpestingas ir protingas žmogaus (bonus pater familias), turėjo pagrįstai tikėtis, kad ieškovas turi teisę kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo. Pažymėtina, kad atsakovas, manydamas, kad ieškovas ar pradinis kreditorius teikia nepagrįstas sąskaitas-faktūras, turėjo teisę kreiptis į vartotojų teises ginančias institucijas ar į teismą dėl galimų teisių pažeidimo. Dar kartą akcentuotina, kad teismas atsakovui pasiūlė pasirūpinti, kad jam būtų atstovaujama procese, tačiau atsakovas šia teise nepasinaudojo.

Teismas nenustatė priežastinio ryšio tarp atsakovo ligos (atsakovas hospitalizuotas 2016 m. gegužės 23 d.) ir ieškovo procesinio dokumento – pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo išieškoti skolą iš skolininko pateikimo 2016 m. kovo 24 d. Pažymėtina, kad atsakovas dar 2016 m. balandžio 5 d. teikė teismui prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo.

Be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių žalos dydį.

Esant nurodytoms aplinkybėms, išklausius ieškovo atstovės paaiškinimus, įvertinus byloje surinktus įrodymus, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsakovo ieškinys pripažintinas nepagrįstu, todėl atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniai).

Kadangi atmestas atsakovo priešieškinis, jam nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 91, 88, 93, 259, 260, 268, 270, straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo L. J. (L. J.) ieškovui Lindorff Oy, veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, 84,92 Eur skolos, 14,45 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 99,37 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. balandžio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo ir 43,11 Eur kitų bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovo L. J. (L. J.) priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Danutė Žvinklytė