Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-12-07 · Civilinė byla Nr. e2A-1819-613/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-12-07
Bylos Nr.
e2A-1819-613/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Giedrė Seselskytė, Erinija Kazlauskienė, Almantas Padvelskis
Atsakovas
L. J.
Ieškovas
Lindorff Oy
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1819-613/2016 (S) Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03528-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.3.6; 2.5.8.10; 2.5.20.1; 2.5.21; 3.3.1.18; 3.3.1.21
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Almanto Padvelskio ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. J. (L. J.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-12 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, ieškinį atsakovui L. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą, prašė priteisti iš atsakovo 84,92 Eur skolos, 14,45 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo. Nurodė, kad atsakovas su pradine kreditore uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Tele2“ 2011-04-15 sudarė Judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartį Nr. 3.6 68536714 46, pagal kurios sąlygas pradinė kreditorė teikė atsakovui judriojo telefono ryšio paslaugas, o atsakovas įsipareigojo sumokėti pradinei kreditorei už suteiktas paslaugas Judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Atsakovui buvo teikiamos judriojo telefono ryšio paslaugos ir siunčiamos sąskaitos už suteiktas paslaugas, atsakovas su pradine kreditore tinkamai neatsiskaitė ir pagal 2012-10-31 išrašytą sąskaitą Nr. 55964010 liko skolingas pradinei kreditorei 84,92 Eur. Ieškovas reikalavimo teisę į atsakovo susidariusį įsiskolinimą įgijo remiantis pradinės kreditorės UAB „Tele2“ ir ieškovo 2015-02-27 sudaryta Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartimi. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu, siųstu paprastu laišku. Atsakovas su priešieškiniu kreipėsi į teismą, prašė ieškovo ieškinį panaikinti ir priteisti iš ieškovo atsakovui 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2011-04-15 tarp atsakovo ir UAB „Tele2“ buvo sudaryta Mobiliojo telefono ryšio paslaugų sutartis Nr. 36 68536714 46. Savo įsipareigojimus pagal sutartį UAB „Tele2“ be atsakovo žinios ir sutikimo pakeitė ir pradėjo reikalauti mokesčio už nenumatytas sutartyje paslaugas: už pranešimą apie tai, kad abonento telefonas yra išjungtas arba ne ryšio zonoje, už muzikos klausymą, už skambučius į „Tele2“ tinklą, už ilgų signalų klausymą, kai kviečiamas abonentas neatsako. Pagal sutartį mokestis turi būti mokamas už prakalbėtą laiką. Be to, l sekundės ir pusės minutės pokalbio mokestis buvo apvalinamas iki l minutės, kas matyti iš 2012 metų kovo mėn. pokalbių išrašo. Vadovaudamasis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-06-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. L2-1140-460/2008 ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.217 straipsniu, atsakovas nuo 2012-10-01 sutartį su UAB „Tele2“ nutraukė. Atsakovo teigimu, teismui pateikta sąskaita Nr. 55964010 juridinės galios neturi, nes ant sąskaitos nėra juridinio asmens antspaudo ir parašo, neaišku, už kokios rūšies paslaugas atsakovas turėjo sumokėti 150 litų, neaišku, iš kur susidarė 143,22 Lt skola, jei 2012-09-31 skolos nebuvo, šią aplinkybę įrodo sąskaita Nr. 55434316. Taip pat ieškovas nepatvirtino, kad nurodytą sąskaitą atsakovas gavo. Neišsiaiškinęs, ar atsakovas turėjo įsiskolinimą UAB „Tele2“, ieškovas, perėmęs kreditoriaus teises, pranešė apie skolą „Creditinfo“, t. y. suteikė melagingą informaciją. Be to, pateiktoje teismui sutartyje yra pakeitimų. Viršutinėje sutarties dalyje pridėti simboliai d.497639 b.4305774 ir suklastotas atsakovo parašas, pasirašyta ne atsakovo ranka, sutarties originale jų nėra. Neteisėtais ieškovo veiksmais vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 250 straipsniu atsakovui padaryta didelė moralinė žala. Moralinė žala – tai moralinės ir fizinės kančios, kurios yra žmogaus emocionalūs pergyvenimai ir pasireiškia bet kokio tipo diskomforto, baimės, prislėgtumo, nusivylimo, pykčio ir pan. jausmais. Tai turi įtakos sveikatos būklei. Sveikata – tai visiškos fizinės, psichologinės ir socialinės gerovės būsena ir bet kokia neteisėta veikla arba neveikla gali atimti iš žmogaus bent vieną tokią gerovę (2009 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus 2 apylinkės teismo sprendimas, civ. byla Nr. 2-8474-545/2009). Po pareikšto ieškinio kopijos gavimo atsakovą ištiko du širdies priepuoliai. Nuo 2016-05-23 iki 2016-05-27 atsakovas gydėsi Jūrininkų ligoninės Kardiologijos skyriuje ir po greitosios medicinos pagalbos suteikimo Respublikinėje ligoninėje nuo 2016-06-01 iki 2016-06-06 atsakovas gydėsi ambulatoriškai.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-08-12 sprendimu ieškinį patenkino visiškai bei ieškovui iš atsakovo priteisė ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, priešieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pradinė kreditorė UAB „Tele2“ atsakovui teikė ne tik PVM sąskaitas faktūras, bet ir paslaugų ataskaitas bei išklotines. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino atsakovo argumentą, jog atsakovas sąskaitos, pagal kurią prašoma priteisti skolą, negavo, nes kitos ankstesnės sąskaitos, teikiamos atsakovui tokiu pat būdu, buvo įteikiamos. Be to, 2011-04-15 Judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo sutarties 6.5 punktu UAB „Tele2“ ir atsakovas sutarė, kad klientas (šiuo atveju – atsakovas), likus 10 dienų iki atsiskaitymo termino pabaigos, negavęs sąskaitos už praėjusį kalendorinį mėnesį, privalo kreiptis į „Tele2“ ir sumokėti už paslaugas pagal „Tele2“ pateiktą sąskaitos kopiją arba informaciją, gautą „Tele2“ informaciniais telefonais. Sąskaitos negavimas neatleidžia kliento nuo pareigos, numatytos Sutarties 3.1 punkte, vykdymo. Ieškovas reikalavimo teisę į atsakovo susidariusį įsiskolinimą įgijo remiantis pradinės kreditorės UAB „Tele2“ ir ieškovo 2015 m. vasario 27 d. sudaryta Reikalavimo teisių į skolų portfelį atlygintino perleidimo sutartimi.Pirmosios instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimą priteisti 84,92 Eur skolos laikė pagrįstu ir įrodytu, todėl tenkino, nes prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38, 6.716, 6.717, 6.720 straipsniai).Nagrinėdamas atsakovo priešieškinio reikalavimus, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog kadangi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normos nesuteikia teisės teismui naikinti ieškovų teikiamus ieškinius, šis ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsnis).Spręsdamas atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, pirmosios instancijos teismas nenustatė ieškovo kaltės, neteisėtų veiksmų. Teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovas, gaudamas sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyta, kad atsakovas yra skolingas UAB „Tele2“, bei gaudamas iš ieškovo aiškinamuosius raštus dėl skolos susidarymo, būdamas apdairus, atidus, rūpestingas ir protingas žmogaus (bonus pater familias), turėjo pagrįstai tikėtis, kad ieškovas turi teisę kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo. Teismas taip pat nenustatė priežastinio ryšio tarp atsakovo ligos (atsakovas hospitalizuotas 2016-05-23) ir ieškovo procesinio dokumento – pareiškimo dėl teismo įsakymo išieškoti skolą iš skolininko išdavimo, pateikimo 2016-03-24. Pažymėjo, kad atsakovas dar 2016-04-05 teikė teismui prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo, be to, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių žalos dydį. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismas priešieškinio reikalavimus laikė neįrodytais, todėl priešieškinį atmetė.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teisme gautas atsakovo apeliacinis skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-12 sprendimo. Apeliantas prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas šiais argumentais:D. B. neturėjo teisės pareikšti ieškinio juridinio asmens vardu. Vadovaujantis LR CPK 55, 56 straipsniais, juridinio asmens ieškinį pasirašo juridinio asmens vadovas ir ieškinyje nurodoma, kas atstovaus jo interesams.Teisėjos D. Žvinklytės patarimas pasinaudoti advokato paslaugomis neįgyvendinamas, nes apelianto pensija to neleidžia daryti. Teismo nuoroda į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį nepanaikina teismo pareigos išnagrinėti bylos medžiagą ir liudytojų parodymus objektyviai ir visapusiškai. Tos pačios Konvencijos kitame straipsnyje kalbama apie tai, kad teismas turi būti nepriklausomas ir nešališkas. Apelianto teigimu, jo neatvykimo į teismo posėdį priežastys yra pateisinamos ir patvirtintos medicininiais dokumentais, taip pat pateiktas apelianto priešieškinis, todėl apeliantui nedalyvaujant ieškinys negalėjo būti nagrinėjamas.Apeliantui nėra aišku, kokiais 3.6, 3.5 ir 3.1 sutarties punktais pirmosios instancijos teismas vadovavosi, nes sutartyje Nr. 3.6 6853614 46 minėtų punktų nėra.Apeliantas nurodo, jog sąskaitos Nr. 559610 į teismą jis nesiuntė, apie simbolius, esančius sąskaitose, taip pat nekalbėjo. Apeliantui neaišku, kokiu punktu vadovaudamasis ieškovas priskaičiavo 123,97 Lt už sutarties nutraukimą.Ieškovas pateikė teismui „Tele2“ atsakymus į apelianto užklausas, kuriuose apeliantui nurodyta, jog informacija apie paslaugų mokesčius yra „Tele2“ interneto svetainėje. Apeliantas pastebi, jog informacija apie paslaugas ir jų apmokėjimą turi būti sutartyje, o ne internete, tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, į tai neatsižvelgė.Nagrinėjant bylą 2016-08-12 teisme buvo pažeistas LR CPK 56 straipsnis, nes byloje nėra duomenų apie tai, jog I. J. turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, todėl ji neturėjo teisės atstovauti ieškovo interesams.Teisme taip pat gautas ieškovo atsiliepimas į apeliacinį skundą. Ieškovas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo netenkinti apeliacinio skundo ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Atsižvelgiant į tai, jog iki teismo posėdžio pradžios apeliantas nepateikė jo neatvykimą į teismo posėdį pateisinančių įrodymų, taip pat į tai, jog apeliantui buvo pasiūlyta pasirūpinti atstovavimu teisme, tačiau šia teise jis nepasinaudojo, ieškovo nuomone, teismas pagrįstai nagrinėjo bylą apeliantui teismo posėdyje nedalyvaujant.Į bylą tiek ieškovo, tiek apelianto pateiktos sutarties kopijos yra tos pačios sutarties, tik skirtingų jos egzempliorių kopijos ir jose esančios sutarties sąlygos yra identiškos, o tai, kad pradinės kreditorės ieškovui pateiktoje sutarties kopijoje yra įrašyti simboliai „d. 497639“ ir „b. 4305774“, galbūt pradinei kreditorei padedantys identifikuoti sutartį, neturi jokios reikšmės sutarties juridinei galiai, todėl apelianto argumentas dėl sutarties juridinės galios yra visiškai nepagrįstas.Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra ieškovo neteisėtų veiksmų, kaltės, taip pat priežastinio ryšio tarp apelianto ligos ir ieškovo procesinio dokumento – pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo – pateikimo. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, jog apelianto pateiktame išraše iš gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 6771 matyti, jog apeliantui širdies ritmas trinka nuo 2014 m. birželio mėnesio, todėl, kaip jau yra ieškovas minėjęs, nėra pagrindo konstatuoti, jog apelianto širdies ritmas sutriko sužinojus apie jam pareikštą pareiškimą dėl skolos priteisimo. Ieškovas nesutinka ir su apelianto argumentais, jog ieškovo Lindorff Oy atstovės D. V. (buv. B.) ir I. J. neturėjo teisės atstovauti ieškovo interesams teisme. LR CPK 56 straipsnio, įtvirtinančio asmenų, galinčių būti atstovais teisme pagal pavedimą, sąrašą, 2 dalyje nustatyta, jog, be kita ko, juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti jų darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Kaip matyti iš byloje pateikto 2016-04-07 įgaliojimo, tiek D. V. (buv. B.), tiek I. J. yra įgaliotos atstovauti Lindorff Oy filialui civilinėse, administracinėse, baudžiamosiose bei vykdomosiose bylose ir jos turi visas LR CPK suteiktas teises, įskaitant ir teisę pareikšti teisme ieškinį dėl skolos priteisimo. Taip pat ieškovas pažymi, jog 2016-07-25 vykusio teismo posėdžio metu ieškovo atstovė pateikė teisinį išsilavinimą pagrindžiančio dokumento – teisės magistro diplomo kopiją.2016-11-02 teisme gautas apelianto prašymas pridėti prie bylos papildymus: 1. Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) 1-ojo policijos komisariato (toliau – PK) pranešimą apie ikiteisminio tyrimo nagrinėjimo tvarką, 2. prašymą Vilniaus apygardos prokurorui ir 3. Vilniaus VPK 5-ojo (rašymo apsirikimas, nes prieduose pridėtas Vilniaus VPK 1-ojo PK prašymas) PK prašymą. Ieškovas atsiliepimo į apelianto 2016-11-02 prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog buvo pažeisti LR CPK 55, 56 straipsniai, nes D. B. neturėjo teisės pareikšti ieškinio juridinio asmens vardu ir byloje nėra duomenų apie tai, jog I. J. turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, todėl ji neturėjo teisės atstovauti ieškovo interesams.LR CPK 56 straipsnio, įtvirtinančio asmenų, galinčių būti atstovais teisme pagal pavedimą, sąrašą, 2 dalyje nustatyta, jog, be kita ko, juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti jų darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Kaip matyti iš byloje pateikto 2016-04-07 įgaliojimo (b. l. 32), tiek D. V. (buv. B.), tiek I. J. yra įgaliotos atstovauti Lindorff Oy filialui civilinėse, administracinėse, baudžiamosiose bei vykdomosiose bylose ir jos turi visas LR CPK suteiktas teises, įskaitant ir teisę pareikšti teisme ieškinį dėl skolos priteisimo. Taip pat pažymėtina, jog byloje yra pateikti tiek D. B., tiek I. J. teisinį išsilavinimą patvirtinantys dokumentai: magistro diplomo kopija (b. l. 27), patvirtinanti, jog D. B. yra įgijusi teisės magistro laipsnį, 2013-06-10 magistro diplomo Nr. MGD 015284 kopija, patvirtinanti, jog I. J. yra įgijusi teisės magistro laipsnį. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 56 straipsnio dalimi, atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, atmeta kaip nepagrįstą apelianto argumentą dėl ieškovo atstovių neva nepateiktų įgaliojimų bei išsilavinimą patvirtinančių dokumentų.Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog jis negalėjo pasinaudoti pirmosios instancijos teismo teisėjos pasiūlymu dėl atstovavimo, nes apeliantas gauna nedideles pajamas (pensiją). Pažymėtina, jog jei apelianto turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą, apeliantas gali pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba, todėl, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentą dėl negalėjimo pasirūpinti atstovavimu, nes jo pensija maža, kaip nepagrįstą.Sutiktina su apelianto argumentu, jog, vadovaujantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikštą baudžiamąjį kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Tačiau pažymėtina, jog jei apeliantas turi duomenų, jog yra aplinkybių apie CPK 65 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisėjo nušalinimo pagrindų egzistavimą, jis turi šias aplinkybes nurodyti ir pagrįsti. O vien tik apelianto subjektyvi nuomonė teismui priėmus apeliantui nepalankų procesinį sprendimą nesudaro pagrindo konstatuoti teisėjo šališkumo. Be to pažymėtina, kad nušalinimo klausimo sprendimas nėra apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Teisėjo nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas (CPK 69 str.1d.). Taip pat pažymėtina, jog apelianto prašymas nušalinti pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjusią teisėją buvo nagrinėtas keletą kartų, tačiau nenustatyta aplinkybių, paneigiančių preziumuojamą teisėjo nešališkumą, t. y. kad teisėja Danutė Žvinklytė yra šališka ir suinteresuota civilinės bylos baigtimi. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 65 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, atmeta apelianto argumentą apie galimą pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumą kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Apeliantas nurodo, jog jo neatvykimo į teismo posėdį priežastys yra pateisinamos ir patvirtintos medicininiais dokumentais, taip pat pateiktas apelianto priešieškinis, todėl apeliantui nedalyvaujant ieškinys negalėjo būti nagrinėjamas. Teisėjų kolegija pažymi, jog apie teismo posėdžio vietą ir laiką apeliantas buvo informuotas tinkamai, tačiau iki teismo posėdžio pradžios nepranešė apie savo nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis, taip pat nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. LR CPK 246 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). Kitais atvejais teismas ieškovo prašymu ir LR CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Jeigu ieškovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Pažymėtina, jog medicinines pažymas, jog teismo posėdžio metu apeliantas buvo gydomas medicinos įstaigoje, apeliantas į bylą pateikė tik 2016-08-16, t. y. jau po to, kai byloje buvo priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, jog iki teismo posėdžio pradžios apeliantas nepateikė jo neatvykimą į teismo posėdį pateisinančių įrodymų, taip pat į tai, jog apeliantui buvo pasiūlyta pasirūpinti atstovavimu teisme, tačiau šia teise jis nepasinaudojo, konstatuotina, jog teismas pagrįstai nagrinėjo bylą apeliantui teismo posėdyje nedalyvaujant.Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2013). Apeliacinės instancijos teismas gali pritarti pirmosios instancijos teismo argumentams ir išvadoms.Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog apelianto papildomai 2016-11-02 pateikti dokumentai teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimą neturi, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma.Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, teisingai aiškino ir taikė materialines teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų (CPK 329, 330 straipsniai), tai yra visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-08-12 sprendimą palikti nepakeistą.

TeisėjaiErinija KazlauskienėAlmantas PadvelskisGiedrė Seselskytė