Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. N. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo M. N. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti, įskaitant sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m. rugsėjo 14 d.

Kardomoji priemonė – suėmimas – palikta nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Proceso dalis dėl nukentėjusiosios M. S. civilinio ieškinio nutraukta, nukentėjusiajai ieškinio atsisakius.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. N. nuteistas už tai, kad jis, 2016 m. rugsėjo 11 d., apie 01.00 val., (duomenys neskelbtini), peilio pagalba išėmęs namo lango stiklą, įsibrovė į patalpą – M. S. priklausantį gyvenamąjį namą, kambaryje buvusią M. S. pargriovė ant lovos, uždėjo jai ant veido pagalvę ir smaugė ją, vėliau su iš lovos užtiesalo padarytomis juostomis užrišo jai burną bei surišo rankas ir kojas, tuo atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis, ir iš namo pagrobė svetimą turtą, priklausantį M. S., t. y. 10 (dešimt) eurų ir 500 g rūkytos dešros, kurios vertė 2 (du) eurai, tuo padarydamas nukentėjusiajai 12 (dvylikos) eurų turtinę žalą.Apeliaciniame skunde nuteistasis M. N. prašo sušvelninti jam Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę.Skunde apeliantas nurodo, kad savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo yra pripažinęs, nėra linkęs pastoviai nusikalsti, todėl teisėjas, skyręs jam ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pažeidė baudžiamąjį įstatymą. Iš prigimties jis nėra piktybiškas žmogus. Pagalvę ant nukentėjusiosios veido jis uždėjo ne siekdamas sukelti jai fizinį skausmą, tačiau tik tam, kad jo nematytų ir negalėtų atpažinti. Nuteistasis skunde pažymi, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas blaivus, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Laisvėje jis susipažino su labai protinga, vyresnio amžiaus moterimi, kuri, apeliantas tikisi, lauks jo sugrįžtančio iš įkalinimo įstaigos. Tačiau treji metai yra labai didelis laiko tarpas, be to, ši moteris dirba užsienyje ir norėtų, kad jis įsidarbintų šalia jos, todėl net ir paleistas į laisvę anksčiau laiko, jis negalės išvažiuoti už Lietuvos Respublikos ribų. Apeliantas prašo atsižvelgti ir į tai, kad jis yra padengęs nukentėjusiosios pareikštą ieškinį, buvo registruotas darbo biržoje, todėl prašoma pritaikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas. Dalyvauti teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme jis atsisako, nes atvykęs į pataisos namus, iš karto pradės ieškotis darbo. Kadangi pataisos įstaigoje rasti darbą nėra lengva, todėl nuteistasis bijo, kad vykdamas į teismo posėdį, kas užima nemažai laiko, į jo darbo vietą gali būti paskirtas kitas asmuo. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti ir paskirtą bausmę sumažinti, prokurorė prašė skundą atmesti ir nuosprendžio nekeisti.Nuteistojo M. N. apeliacinis skundas atmetamas.Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Nuteistojo M. N. apeliaciniame skunde neginčijama kaltė dėl padarytos nusikalstamos veikos, skunde keliamas tik paskirtos bausmės individualizavimo klausimas, prašant sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.M. N. pirmosios instancijos teismo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje (kvalifikuotas plėšimas), padarymo. Įstatymų leidėjas už plėšimo padarymą, nustačius bent vieną veiką kvalifikuojančią aplinkybę, be jokių išlygų numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę, t. y. iki septynerių metų. Baudžiamasis įstatymas nenumato konkrečių sąlygų, kurioms esant teismas parenka konkretų bausmės dydį, tačiau visais atvejais privalu paisyti BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų kriterijų, kuriuos teismas turi įvertinti, t. y. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visais atvejais, individualizuodamas bausmę, teismas turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės, t. y. teismas turi paskirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai.Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija bei teismų praktika šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys ir pan.Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pagrįstai pripažino M. N. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atlygino nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių apylinkės teismas nenustatė, nors pagrįstai konstatavo nusikaltimų recidyvą (BK 27 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog vadovaujantis BK 60 straipsnio 13 dalimi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad veiką padarė recidyvistas. Tačiau šios aplinkybės kaltinimą palaikantis prokuroras M. N. neinkriminavo, todėl bloginti apelianto teisinės padėties aukštesnės instancijos teismas negali. Padaryta nusikalstama veika yra priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), yra tyčinė. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog M. N. apiplėšti nukentėjusiąją M. S. ruošėsi bei planavo iš anksto. Nuteistasis iki plėšimo įvykdymo lankėsi pas nukentėjusiąją namuose, prašė vandens atsigerti, tačiau iš tiesų įdėmiai dairėsi namuose esančių vertingų daiktų, apsižiūrėjo, kaip galima patekti į namą nesukeliant didelio triukšmo ir pan. Vykdydamas savo nusikalstamą sumanymą, M. N. peilio pagalba išėmė namo lango stiklą ir pateko į namo vidų. Nors apeliantas skunde teigia, kad pagalvę ant nukentėjusiosios veido jis uždėjo ne siekdamas sukelti jai fizinį skausmą, o tik tam, kad jo nematytų ir negalėtų atpažinti, tačiau toks aiškinimas vertinamas kritiškai. Nukentėjusioji aiškiai matė į kambarį atėjusį nuteistąjį, savo veido jis neslėpė. Tuomet stūmė ją ant lovos, uždėjo pagalvę, surišo rankas, kojas bei užrišo burną. Visi šie veiksmai buvo atlikti po to, kai M. S. pasakė, kur yra padėjusi pinigus, pažadėjo nekviesti policijos. Taigi, apeliantas elgėsi šiurkščiai ir brutaliai prieš garbaus amžiaus moterį, gim. (duomenys neskelbtini), kuri iš esmės nesipriešino, leido imti viską, ko nuteistajam reikėjo. M. N. pasiėmė namuose rastus dešimt eurų ir 500 g rūkytos dešros, kas rodo, jog nuteistasis veikė neapibrėžta tyčia, siekė greitai ir lengvai pasipelnyti.Apylinkės teismas pagrįstai įvertino ir tai, kad šis teistumas nuteistajam nėra pirmasis, anksčiau jis teistas penkis kartus taip pat dėl turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymo. Jam buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, ir lygtinis paleidimas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo M. N. nepateisino, nes ir toliau darė nusikalstamas veikas. Nusikaltimas, dėl kurio apeliantas šiuo metu yra nuteistas, yra padarytas turint neišnykusį teistumą, iš Kybartų pataisos namų jis buvo paleistas 2014 m. lapkričio 19 d. Grįžęs į laisvę, apeliantas padarė keturis administracinius teisės pažeidimus, o galiausiai ir nusikaltimą, už kurį pagrįstai yra nuteistas realia laisvės atėmimo bausme.Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad apeliantas nuo 2016 m. birželio 8 d. niekur nedirbo, darbo biržoje užsiregistravo 2016 m. rugsėjo 7 d., o 2016 m. rugsėjo 11 d. įvykdė plėšimą M. S. atžvilgiu. Vadinasi, užuot ieškojęsis naujo darbo, apeliantas pasirinko jam priimtiniausią būdą užsidirbti, t. y. apiplėšti žmogų. M. N. nėra sukūręs šeimos, jo socialiniai ryšiai nėra tvirti. Pastovios gyvenamosios vietos apeliantas taip pat neturi, iki suėmimo, jo paties teigimu, gyveno pas ūkininkę.Darytina išvada, kad Alytaus rajono apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, nagrinėjamu atveju bus pasiekti tik M. N. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Pakartotinai taikyti minėto straipsnio nuostatas nėra galimybės.Paminėtos aplinkybės leidžia neabejotinai teigti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas neapsvarstė ir galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau padaręs išvadą dėl realios laisvės atėmimo bausmės skyrimo, t. y. nesant pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, išsamiai aptarė tik bausmės skyrimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo padaryta išvada dėl nuteistajam skirtinos bausmės rūšies ar jos dydžio. Jokių pagrindų, leidžiančių M. N. atžvilgiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, analizuojamos baudžiamosios bylos medžiagoje neįžvelgia ir nuteistojo apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas.Bausmės švelninimo galimybes įtvirtina BK 62 straipsnio ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Pagal susiformavusią teismų praktiką, taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama tik tada, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-400/2007, 2K-625/2007; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-293/2013 ir kt.). Kaip aukščiau jau minėta, skundžiamu nuosprendžiu nustatytos dvi apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės (prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei atlygino padarytą turtinę žalą), tačiau nėra nei vienos BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose numatytos aplinkybės. Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šioje byloje nėra BK 62 straipsnyje nustatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų.Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi, šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-230/2010, 2K-476/2010, 2K-102/2011, 2K-128/2011 ir kt.). Teisėjų kolegija byloje nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo M. N. padarytą nusikalstamą veiką ir jo asmenybę, kurių visuma leistų spręsti, kad jam, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, galėtų būti skirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats nuteistasis apeliaciniame skunde. Nuteistojo skunde išdėstytos aplinkybės, kad jis nėra piktybiškas žmogus, nusikaltimą padarė būdamas blaivus, laisvėje sutiko moterį, su kuria norėtų kurti šeimą, nelaikytinos išimtinėmis BK 54 straipsnio 3 dalies prasme. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu - paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Galutinė apeliantui paskirta bausmė – treji metai laisvės atėmimo, yra mažesnė nei BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkis, todėl ši bausmė nelaikytina per griežta ar aiškiai neteisinga, priešingai, ji proporcinga nuteistojo asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms bei jo pavojingumui ir todėl yra tinkamai individualizuota. Bausmės tikslas nėra vien nubaudimas, ja siekiama ir prevencijos tikslų – apriboti nusikaltusiam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tačiau šiuo atveju, atsižvelgus į nuteistojo M. N. asmenybę, ankstesnį nusikalstamą elgesį, nėra pagrindo manyti, kad tokie tikslai gali būti pasiekti švelnesnio pobūdžio, nei realus laisvės atėmimas trejų metų laikotarpiui, bausme. Nors nuteistasis norėtų kurti bendrą ateitį kartu su sutikta vyresnio amžiaus moterimi, dirbančia užsienyje, pažymėtina, kad bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir, nepaisant to, pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimu, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Šiuo atveju aplinkybė, kad laisvėje jo laukia gyvenimo draugė, neturi jokios reikšmės bausmės individualizavimui.Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. N. paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 41 ir 54 straipsniuose numatytų nuostatų, todėl keisti skundžiamo nuosprendžio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo M. N. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.